<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>vitamino D stoka | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/vitamino-d-stoka/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:03:31 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 07 Dec 2021 19:05:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[depresija po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[draugė]]></category>
		<category><![CDATA[folatai]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgšties stoka]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies atsargos]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[hemoglobinas]]></category>
		<category><![CDATA[ikimokyklinukas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kvėpavimo]]></category>
		<category><![CDATA[L-metilfolatas]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[močiutė]]></category>
		<category><![CDATA[mokymasis]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naudingosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo]]></category>
		<category><![CDATA[nosies krapštymas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo kosulio]]></category>
		<category><![CDATA[nuo virusų]]></category>
		<category><![CDATA[papildomas maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo]]></category>
		<category><![CDATA[pienas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[prie krūties]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[švara]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[teta]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[tyrė]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko ugdymas]]></category>
		<category><![CDATA[Vijolė Jočienė]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas B9]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<category><![CDATA[žaidimas]]></category>
		<category><![CDATA[žaislai]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20810</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima. BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją? MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas. KŪDIKIS. Gydytojas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<figure id="attachment_20813" aria-describedby="caption-attachment-20813" style="width: 1752px" class="wp-caption alignleft"><img loading="lazy" class="wp-image-20813 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema.jpg" alt="" width="1752" height="970" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema.jpg 1752w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema-768x425.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema-1536x850.jpg 1536w" sizes="(max-width: 1752px) 100vw, 1752px" /><figcaption id="caption-attachment-20813" class="wp-caption-text">Juditos Vadeikės nuotraukos</figcaption></figure>
<p><strong>MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.</p>
<p><strong>ŽIEMOS LIGOS. </strong>Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?</p>
<p><strong>MOKOMĖS.</strong> Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.</p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong><em>G</em><em>ydytojas K. Vitkauskas</em> Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?</p>
<p><em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras</em> Kada ir koks papildomas maistas!</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong>Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS. </strong>Kai nėščiajai pritrūksta geležies</p>
<p><strong>MAMYTĖ</strong>. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?</p>
<p><strong>ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. </strong>Svarbus vitaminas siautėjant virusams.</p>
<h4><span style="color: #de1818;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2021-ziema.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema</strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #bf1515;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></h4>
<p>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2021-m-ziema/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Svarbus vitaminas siautėjant virusams</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/svarbus-vitaminas-siautejant-virusams?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=svarbus-vitaminas-siautejant-virusams</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/svarbus-vitaminas-siautejant-virusams#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 03 Dec 2021 19:06:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20785</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vitaminas D kartu su kai kuriais kitais stiprina organizmo gynybines galias puolat virusams, o tai ypač svarbu dabartinėmis COVID-19 ir gripo grėsmės sąlygomis. Medikai įsitikinę, kad vitaminas D yra susijęs su mažesniu COVID-19 infekcijos dažniu, palengvina ligos eigą. Šis vitaminas yra viena iš priemonių imunitetui stiprinti, tačiau daugumai jo pritrūksta. &#160;Kodėl vitamino D neužtenka? Vitaminas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/svarbus-vitaminas-siautejant-virusams">Svarbus vitaminas siautėjant virusams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-20788" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Vitaminas-D-svarbus-imunitetui.jpg" alt="Vitaminas D - svarbus imunitetui" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Vitaminas-D-svarbus-imunitetui.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Vitaminas-D-svarbus-imunitetui-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Vitaminas D kartu su kai kuriais kitais stiprina organizmo gynybines galias puolat virusams, o tai ypač svarbu dabartinėmis COVID-19 ir gripo grėsmės sąlygomis. Medikai įsitikinę, kad vitaminas D yra susijęs su mažesniu COVID-19 infekcijos dažniu, palengvina ligos eigą. Šis vitaminas yra viena iš priemonių imunitetui stiprinti, tačiau daugumai jo pritrūksta.</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>Kodėl vitamino D neužtenka?</strong></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-suprasti-kad-truksta-vitamino-d" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">Vitaminas D</span></a> vadinamas saulės vitaminu, nes pagrindinį jo kiekį galime gauti saulėtą dieną leisdami laiką lauke, kai atviras odos vietas veikia saulės spinduliai. Deja, saulė ir vasarą lepina ne kasdien, o šaltuoju metų periodu tokios galimybės visiškai neturime.</p>
<p>Šio vitamino gauname su maistu. Jo yra daugelyje gyvūninės kilmės produktų – kiaušinio trynyje, kepenyse, mėsoje, riebioje žuvyje (skumbrėje, silkėje, lašišoje), žuvų taukuose. Taip pat grūdinėse kultūrose, grybuose, svieste, margarine. Tačiau paprastai iš maisto užtektinai jo negausime. Be to, šio vitamino įsisavinimas organizme priklauso nuo individualių savybių.</p>
<p>Vitaminas D yra riebaluose tirpi medžiaga. Jo apdorojimo procesas organizme sudėtingas: jis yra aktyvinamas kepenyse bei inkstuose, ir tik tada tampa organizme veikiančiu hormonu. Todėl žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis, gali kilti problemų dėl jo įsisavinimo.</p>
<p><strong>Trūkstant vitamino D gali apipulti ligos</strong></p>
<p>Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikų medicinos mokslų daktarė Asta Aukštakalnienė teigia, kad su vitamino D stoka susiduria didžioji dalis visuomenės, nepriklausomai nuo amžiaus.</p>
<p>Vitaminas D dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Jis reguliuoja kalcio, magnio, fosforo apykaitą, padeda išlaikyti sveikus kaulus, dantenas, dantis, raumenis, reikalingas širdies ir kraujagyslių sistemai ir kt.</p>
<p>Didelis jo trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas – tai yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys. Tik viena iš jų – atsparumo insulinui formavimasis, kuris padidina nutukimo, cukrinio diabeto riziką. Vitamino D stoka siejama su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.</p>
<p><strong>Padeda apsisaugoti nuo sunkesnės COVID-19 formos</strong></p>
<p>Ekspertai mano, kad COVID-19 pandemijos metu šis vitaminas yra itin naudingas. Daugelis specialistų vitamino D trūkumą organizme sieja su sunkesne ligos eiga užsikrėtus koronavirusu.</p>
<p>Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovo, VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovo prof. Virginijaus Šapokos teigimu, pastaraisiais metais atliekamais tyrimais nustatyta, kad, esant normaliam vitamino D kiekiui, mažesnė mirštamumo nuo koronaviruso tikimybė bei trumpesnė gydymo ligoninėje trukmė.</p>
<p><strong>D2 ar D3? </strong></p>
<p>Vaistinėse galima įsigyti vitamino D tablečių, kapsulių, taip pat šis vitaminas gali būti skystos formos, yra maisto papildų, kuriuose jis viena iš sudėtinių dalių. Organizmui svarbios&nbsp;dvi vitamino D formos: D2 ir D3. Vitamino D2 (ergokalciferolio) yra augalinės kilmės maisto produktuose, o D3 (cholekalciferolio) – gyvūniniuose, jis sintetinamas veikiant ultravioletiniams spinduliams. Tyrimais nustatyta, kad D3 forma yra kur kas efektyvesnė.</p>
<p><strong>Kodėl verta išsitirti vitamino D kiekį organizme?</strong></p>
<p>Šio vitamino trūkumo problema ypatingai aktuali šaltuoju metų laiku, ir kone visiems patariama jį vartoti papildomai. Tačiau profilaktinių vitamino D dozių gali neužtekti. Todėl prieš pradedant vartoti svarbu žinoti jo kiekį organizme, kad gydytojas galėtų nustatyti tinkamą dozę.&nbsp;</p>
<p>Vitamino D galima gauti ir per daug. Pavyzdžiui, neatsižvelgus, kad skirtingų gamintojų dozės skiriasi. Taip pat taip gali nutikti kartu vartojant kompleksinius vitaminus, kuriuose jau yra vitamino D, neatkreipus į tai dėmesio.</p>
<p>Per didelis vitamino D kiekis taip pat kenksmingas, dėlto gali nukristi svoris, sutrikti širdies ritmas. Vitamino D perteklius gali sukelti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus, didina inkstų akmenligės riziką.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/svarbus-vitaminas-siautejant-virusams">Svarbus vitaminas siautėjant virusams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/svarbus-vitaminas-siautejant-virusams/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip suprasti, kad trūksta vitamino D?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-suprasti-kad-truksta-vitamino-d?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-suprasti-kad-truksta-vitamino-d</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-suprasti-kad-truksta-vitamino-d#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Dec 2020 19:28:22 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D kiekis]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19554</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vitamino D trūkumo keliamas rachito pavojus – augančio vaiko liga, kuri gali užklupti nuo 2–3 mėnesių iki 3 metų, ne vienintelė bėda. Šio vitamino poveikis sveikatai yra didelis, o jo stoka gali lemti daugybę ligų. Vitamino D receptorių yra beveik visose kūno ląstelėse, ir šio vitamino turi užtekti, kad jos galėtų tinkamai funkcionuoti. Taigi, vitaminas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-suprasti-kad-truksta-vitamino-d">Kaip suprasti, kad trūksta vitamino D?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19557" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/12/Kad-netrūktų-vitamino-D.jpeg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/12/Kad-netrūktų-vitamino-D.jpeg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/12/Kad-netrūktų-vitamino-D-768x440.jpeg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Vitamino D trūkumo keliamas rachito pavojus – augančio vaiko liga, kuri gali užklupti nuo 2–3 mėnesių iki 3 metų, ne vienintelė bėda. Šio vitamino poveikis sveikatai yra didelis, o jo stoka gali lemti daugybę ligų. Vitamino D receptorių yra beveik visose kūno ląstelėse, ir šio vitamino turi užtekti, kad jos galėtų tinkamai funkcionuoti. Taigi, vitaminas D yra svarbus geram visų organizmo sistemų darbui visiems be išimties – ir vaikams, ir suaugusiesiems.</p>
<h4><strong>Nukenčia kaulai ir raumenys</strong></h4>
<p>Jau seniai žinoma, kad vitaminas D reikalingas kaulams formuotis. Jo trūkumas, be rachito vaikams, paaugliams gali sukelti osteopeniją – ligą, kuriai būdingas mažas kaulų mineralinis tankis ir jų trapumas. Suaugusieji rizikuoja susirgti tokiomis sunkiomis ligomis kaip osteoporozė (sumažėjęs kaulų tankis ir kaulinio audinio struktūros pažeidimas), osteomaliacija (kaulų suminkštėjimas).</p>
<p>Svarbi vitamino D funkcija yra kalcio ir fosforo įsisavinimo organizme reguliavimas, jis padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse.&nbsp;Pakankamas vitamino D kiekis itin svarbus bet kokio amžiaus vaikui, būtinas augimui ir brendimui, normaliam kaulų ir dantų vystymuisi, jo trūkstant gali sutrikti dantų augimas.</p>
<p>Vienas iš vitamino D stokos požymių yra raumenų silpnumas, stiprus jų skausmas, gali sumažėti raumenų masė. Žinoma, kad vitaminas D svarbus sportininkams – raumenų jėgai sustiprinti, raumenų atsikūrimo procesams po treniruotės, padeda jiems išvengti traumų.</p>
<h4><strong>Susilpnėjusi imuninė sistema lemia dažnas ligas</strong></h4>
<p>Vitaminas D reguliuoja imuninę sistemą, kurios kiekvienoje ląstelėje yra jo receptorių. Jis reikalingas organizmui kovojant su infekcijomis, slopinant uždegiminius procesus.&nbsp;Esant nemažam jo trūkumui, susilpnėja <a href="https://mamairvaikas.lt/stiprus-vaiko-imunitetas-ziema-be-ligu" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">imuninė sistema</span></a>, todėl dažnai puola kvėpavimo takų infekcijos, didesnė rizika susirgti gripu, bronchine astma, įvairiomis alerginėmis ligomis, atopiniu dermatitu, uždegiminėmis žarnyno ligomis,&nbsp;net diabetu ir daugeliu kitų ligų. Mokslinių tyrimų duomenimis, esant pakankamam vitamino D kiekiui organizme, sumažėja rizika susirgti vėžiu. Šis vitaminas veikia susijęs ir su hormonais, kurie dalyvauja reguliuojant nutukimą.</p>
<p>Vitamino D stoką vaikui galime įtarti, kai sumažėja apetitas, atsiranda gausus prakaitavimas, džiūsta burna, taip pat gali sutrikti širdies ritmas, pykinti. Kad vaikui trūksta šio vitamino, gali parodyti dažni peršalimai.</p>
<h4><strong>Vienas vitamino D stokos požymių </strong>–<strong> prasta nuotaika </strong></h4>
<p>Nustatyta, kad šis vitaminas didina laimės hormonu vadinamo serotonino kiekį kraujyje, kurio reikiama koncentracija turi nemažos reikšmės geresnei savijautai ir nuotaikai.</p>
<p>Vitaminas D veikia nervų sistemą, o jo pristigus kamuoja prasta nuotaika ir dažnas nuovargis, energijos stoka, su šio vitamino trūkumu siejama depresija. Vienas iš jo stokos požymių, ypač moterims, yra plaukų slinkimas.</p>
<h4><strong>Kodėl vitamino D daugeliui pritrūksta?</strong></h4>
<p>Tyrimais nustatyta, kad vitamino D trūksta daugumai žmonių. Ir tai būdinga net pietiečiams. Tyrimuose užfiksuotas didelis jo trūkumas šiuose regionuose, nors ten užtenka saulės spindulių, kuriems veikiant organizme&nbsp;susidaro pagrindinis vitamino D kiekis. Taip yra todėl, kad šiuolaikiniai žmonės labai mažai laiko praleidžia saulėje, vaikai iškart po mokyklos parvežami namo, kur jie iš rankų nepaleidžia telefono ar kito išmaniojo įrenginio.</p>
<p>Be to, vien pasivaikščiojimas lauke nėra būdas papildyti šio vitamino atsargas. Tikimybė, kad vaikas negaus užtektinai vitamino D, yra labai didelė, nes saulės, kurios reikia pagrindiniam jo kiekiui susidaryti, Lietuvoje nepakanka, o šaltuoju metų periodu ji itin retai kada palepina savo spinduliais. Be to, ji neprasiskverbia per drabužius ir apsauginių kremų sluoksnį.</p>
<p>Tam tikras vitamino D kiekis į organizmą patenka su maistu, tačiau jo nepakanka. Gana daug šio vitamino yra riebiose žuvyse (skumbrėse, lašišose, sardinėse), nemažai jo turi menkės kepenėlės, jūros gėrybės, tokios kaip krevetės ir moliuskai, yra šio vitamino kiaušinio trynyje, avokaduose, svieste, grūduose. Bet iš maisto galime gauti tik apie 10–15 proc. reikiamo vitamino D kiekio per dieną.</p>
<p>Papildomai vitamino D skiriama ir žindomiems kūdikiams, nes motinos piene jo yra nedaug. Dažniau vitamino D stokoja vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, turintys antsvorio, nėščios ir žindančios moterys.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-suprasti-kad-truksta-vitamino-d">Kaip suprasti, kad trūksta vitamino D?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-suprasti-kad-truksta-vitamino-d/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Rachitas – pavojus nuo pirmųjų mėnesių</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/rachitas-pavojus-nuo-pirmuju-menesiu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=rachitas-pavojus-nuo-pirmuju-menesiu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/rachitas-pavojus-nuo-pirmuju-menesiu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 14 Jun 2020 06:20:38 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[kalcis]]></category>
		<category><![CDATA[mamos mityba]]></category>
		<category><![CDATA[praleisti saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[Rachitas]]></category>
		<category><![CDATA[rachito simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[saulės stoka]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D3]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D dozės]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D kiekis]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19181</guid>

					<description><![CDATA[<p>Rachitas – pavojinga liga, atsirandanti dėl vitamino D stokos, kuri sutrikdo ir fosforo, ir kalcio apykaitą, todėl nukenčia daugelis organizmo sistemų. Dažniausiai rachitas atsiranda 2 mėnesių – 2 metų amžiaus vaikams, nes tuo metu jie greitai auga. Nuo šios ligos neapsaugoti ir žindomi kūdikiai – motinos pienas turi nedaug vitamino D. Taigi profilaktines jo dozes&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/rachitas-pavojus-nuo-pirmuju-menesiu">Rachitas – pavojus nuo pirmųjų mėnesių</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19183" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Vitaminas-D-gaminasi-saulėje.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Vitaminas-D-gaminasi-saulėje.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Vitaminas-D-gaminasi-saulėje-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Rachitas – pavojinga liga, atsirandanti dėl vitamino D stokos, kuri sutrikdo ir fosforo, ir kalcio apykaitą, todėl nukenčia daugelis organizmo sistemų. Dažniausiai rachitas atsiranda 2 mėnesių – 2 metų amžiaus vaikams, nes tuo metu jie greitai auga. Nuo šios ligos neapsaugoti ir žindomi kūdikiai – motinos pienas turi nedaug vitamino D. Taigi profilaktines jo dozes gydytojai skiria jau nuo pirmųjų savaičių.</p>
<h4><strong>Kalčiausia dėl vitamino D trūkumo – saulės stoka</strong></h4>
<p>Vitamino D trūkumą gali sukelti įvairios priežastys, o viena pagrindinių – saulės stoka. Su maistu gauname tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turi pagaminti iš odoje esančio cholesterolio veikiant saulės spinduliams.</p>
<p>Vitaminas D yra dviejų formų: D3 ir D2. Veikiant saulės spinduliams gaminasi vitaminas D3, o su maistu gauname vitaminą D2. Geriau organizme įsisavinamas ir veiksmingesnis yra vitaminas D3.</p>
<p>Dėl vitamino D trūkumo sergančių rachitu vaikų daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose. Taip yra todėl, kad daug laiko praleidžiama patalpose, ypač – dieną, o lauke naudojamos apsaugos nuo saulės priemonės, be to, šio vitamino gamybą odoje slopina ir oro užterštumas. Lietuvoje saulės mažoka, taigi galimybės pasinaudoti jos spinduliais vitamino D gamybai ribotos, o ir būti atviroje saulėje kūdikiams nerekomenduojama.</p>
<p>Net ir vasarą vaikas negaus užtektinai šio vitamino, jeigu nebus tiesioginėje saulėje be apsauginių kremų. Be to, kad saulėje gamintųsi vitaminas D, reikia tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, vidurdienio saulės, ir ji turi būti gana aukštai. Saulės padėtį galima nustatyti pagal šešėlį: tinkamas metas, kai jis trumpesnis už žmogų. Tokioje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, atidengus bent pusę kūno, reikėtų pabūti po 15 minučių keletą kartų per savaitę. Vitamino D atsargas organizme turime nuolat papildyti – Ilgam prisikaupti negalime.</p>
<p>Su maistu, papildais ar pagamintas veikiant saulei vitaminas D patenka į organizmą neaktyvios formos, o kepenyse ir inkstuose vykstančių procesų metu susidaro aktyvi forma – kalcitriolis. Sergantiesiems žarnyno ligomis šio vitamino trūkumas gali atsirasti ne tik todėl, kad per mažai jo pateko į organizmą, bet ir dėl netinkamos absorbcijos virškinimo trakte. Vitamino D trūkumas gali būti susijęs su fermentų, dalyvaujančių jį įsisavinant, aktyvumo sutrikimais.</p>
<h4><strong>Kokie vaikai linkę sirgti rachitu?</strong></h4>
<p>Rachitu dažniau serga neišnešioti kūdikiai arba atvirkščiai – gimę didelio svorio bei daug priaugę per pirmuosius mėnesius. Dažnesnis rachitas dvyniams, taip pat vaikams, anksti pradėtiems maitinti nevisaverčiais dirbtiniais mišiniais ar karvės pienu be pridėtinio vitamino D.</p>
<p>Ligai atsirasti turi įtakos mamos mityba ir gyvenimo būdas nėštumo metu. Rachitas dažniau užklumpa retai būnančius gryname ore ir saulėje, nemankštinamus vaikus. Rizikos grupėje yra vaikai, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, kepenų ir inkstų ligomis.</p>
<p>Gauti vitamino D prastesnės sąlygos kūdikiams, gimusiems rudens ir žiemos periodu, negu pavasario ir vasaros kūdikiams. Vasarą, kai gausu saulės spindulių ir vaikas ilgai būna lauke, odoje sintezuojama daugiau vitamino D.</p>
<h4><strong>Kada tėvams derėtų sunerimti dėl rachito?</strong></h4>
<p>Įtarti rachitą tėveliai galėtų iš kai kurių požymių, o pastebėjus bent vieną iš jų, reikia skubėti pas gydytoją.</p>
<p>• Vaikas tampa neramus, vangus, irzlus, dirglus, blogiau miega, krūpčioja nuo garso ar šviesos.<br />
• Vienas iš pirmųjų prasidedančio rachito simptomų yra padidėjęs prakaitavimas ir pakaušio praplikimas. Atkreipkite dėmesį, jeigu ne tik aktyviai judant, verkiant ar valgant, bet ir normaliai aprengtam ką tik nubudusiam vaikui greitai sudrėksta veidukas ar pakaušis. Dėl jaučiamo diskomforto kūdikis pradeda trinti galvą į pagalvę, o dėl to nuplinka pakaušis.<br />
• Vitamino D stoka paveikia raumenis: jie susilpnėja ir vėluoja motorinė kūdikio raida. Sumažėjus raumenų tonusui, paguldytam ant pilvuko mažyliui sunku pakelti ir išlaikyti galvą.<br />
• Jei laiku nenustatoma diagnozė, suminkštėja kaulai, todėl suplokštėja pakaušis. Vaikas vėliau pradeda sėdėti, stovėti ir vaikščioti.</p>
<p>Vitaminas D svarbus imunitetui, todėl jis susilpnėja šio vitamino negaunantiems užtektinai vaikams ir jie dažniau serga infekcinėmis ligomis.</p>
<p>Toliau ligai progresuojant, specifiniai rachito požymiai – kaulų audinio tankio pažeidimai – matomi rentgenogramose. Vitaminas D aktyviai dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, pagerina kaulams svarbaus kalcio pasisavinimą, o jo trūkstant sumažėja ir kalcio. Tuomet sutrinka kaulų mineralizacijos procesai, suminkštėja kaulai, deformuojasi skeletas, sulėtėja dantų augimas.</p>
<p>Mažiems vaikams būdinga kojų deformacija (o formos kojos). Suminkštėja kaukolės kaulai, esantys pakaušio srityje, ar didžiojo momenėlio ir kaukolės siūlių kraštai, pasikeičia krūtinės forma.<br />
Šonkaulių ir krūtinkaulio jungties vietose atsiranda sustorėjimai – vadinamieji rachitiniai karoliai,<br />
deformuojasi stuburas.</p>
<h4><strong>Kaip gydomas rachitas?</strong></h4>
<p>Vitamino D kiekis nustatomas pagal kraujo tyrimą. Paprastai ir greitai tokį tyrimą galima atlikti, pavyzdžiui, vitaminų namuose GERVITUM. Tereikia kelių lašų kraujo iš piršto ir rezultatai gaunami per 15 min. Tai ypač patogu bijantiems dūrio į veną vaikams, taip pat – ir mamoms.</p>
<p>Rachitas gydomas kompleksiškai: vitamino D, esančio vaistuose ir maisto papilduose, gydytojo nurodytomis dozėmis, kurios priklauso nuo ligos sunkumo, vaiko amžiaus ir svorio, rizikos veiksnių, laboratorinių tyrimų. Taip pat vaikas turi kasdien kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, saulėtą vasaros dieną bent keliolika minučių pabūti lauke išrengtas. Gydymas trunka 1–3 mėnesius.</p>
<p>Rachitu sergantį kūdikį reikia dažniau vartyti, kad nesideformuotų kaulai, neskubėti sodinti, gydytojas gali skirti masažą ir mankštą.</p>
<h4><strong>Rachito prevencija</strong></h4>
<p>Rachito prevencija turėtų prasidėti dar nėštumo metu, nes vitamino D kiekis po gimimo priklauso nuo to, kiek jo buvo mamos organizme. Moteriai rekomenduojama vartoti vitaminą D planuojant nėštumą ir nėštumo metu, stebėti jo kiekį kraujo serume ir laikytis dozės, kurią paskyrė gydytojas. Būsimai mamai reikia subalansuotai maitintis, ji turėtų užtektinai laiko praleisti saulėje.</p>
<p>Visiems kūdikiams: ir žindomiems motinos pienu, ir maitinamiems adaptuotu mišiniu, vitaminą D būtina vartoti jo trūkumo prevencijai. Profilaktinę vitamino D dozę gydytojas parenka kiekvienam vaikui individualiai – pagal jo kūno masę, augimo tempą, sveikatos būklę, mitybą, buvimą lauke ir sezoną.</p>
<p>Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė, kad šis vitaminas svarbus ne tik kaulams ir dantims formuotis, bet dalyvauja daugelyje kitų svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių, taip pat autoimuninių ir onkologinių ligų.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/rachitas-pavojus-nuo-pirmuju-menesiu">Rachitas – pavojus nuo pirmųjų mėnesių</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/rachitas-pavojus-nuo-pirmuju-menesiu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Folio rūgštis ir vitaminas D – ką turi žinoti žindanti mama</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/folio-rugstis-ir-vitaminas-d-ka-turi-zinoti-zindanti-mama?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=folio-rugstis-ir-vitaminas-d-ka-turi-zinoti-zindanti-mama</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/folio-rugstis-ir-vitaminas-d-ka-turi-zinoti-zindanti-mama#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 17 May 2017 09:50:17 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D paros norma]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=16736</guid>

					<description><![CDATA[<p>Išsekusiam po gimdymo moters organizmui sustiprėti neturi trūkti įvairių vertingų maisto medžiagų, o tarp jų – vitaminų ir mineralų, kurių žindančiai mamai reikia daugiau, kad užtektų ir mažyliui. Ypatingai svarbūs vitaminai D ir B9 (folio rūgštis), atkreipti dėmesį į juos pravartu dar ir todėl, kad užtektinai šių vitaminų gauti su maistu praktiškai neįmanoma. Ir nors&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/folio-rugstis-ir-vitaminas-d-ka-turi-zinoti-zindanti-mama">Folio rūgštis ir vitaminas D – ką turi žinoti žindanti mama</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><a href="https://mamairvaikas.lt/folio-rugstis-ir-vitaminas-d-ka-turi-zinoti-zindanti-mama/vitaminai-zindanciai-mamai" rel="attachment wp-att-16737"><img loading="lazy" class="alignleft size-large wp-image-16737" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/05/Vitaminai-žindančiai-mamai-840x480.jpg" alt="Vitaminai žindančiai mamai" width="640" height="366" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/05/Vitaminai-žindančiai-mamai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2017/05/Vitaminai-žindančiai-mamai-128x72.jpg 128w" sizes="(max-width: 640px) 100vw, 640px" /></a></strong></p>
<p>Išsekusiam po gimdymo moters organizmui sustiprėti neturi trūkti įvairių vertingų maisto medžiagų, o tarp jų <strong>– </strong><em>vitaminų ir mineralų</em>, kurių <em>žindančiai</em> <em>mama</em>i reikia daugiau, kad užtektų ir mažyliui. Ypatingai svarbūs <em>vitaminai </em>D ir B9 (folio rūgštis), atkreipti dėmesį į juos pravartu dar ir todėl, kad užtektinai šių vitaminų gauti su maistu praktiškai neįmanoma. Ir nors įrodyta, kad <em>vitamino D</em> į motinos pieną patenka nedaug, jis svarbus dar dėl to, kad nuo jo priklauso kitų vitaminų pasisavinimas žindančios moters organizme, o visų jų reikiami kiekiai turi patekti į motinos pieną. Todėl žindymo periodu gydytojai pataria šių vitaminų vartoti papildomai.</p>
<p><strong>Vitaminas D – mamos sveikatai ir gerai nuotaikai</strong></p>
<p>Jis būtinas kalciui ir fosforui pasisavinti, taip pat padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Todėl, pritrūkus <em>vitamino D</em>, šių mikroelementų organizme taip pat sumažėja. Manoma, kad <em>vitaminas D</em> reguliuoja ir magnio pasisavinimą žarnyne. Stokojant visų šių mikroelementų susilpnėja raumenys, nukenčia kaulai. Puikiai žinoma paties <em>vitamino D</em> svarba kaulams, bet tuo ji neapsiriboja. Mokslininkai įsitikinę, kad <em>vitaminas D</em> – vienas svarbiausių mikroelementų organizmui.</p>
<p>Nuo <em>vitamino D</em> priklauso daugelio organizmo sistemų funkcijos: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, imuninės sistemos, raumenų ir kitų. Didelė jo reikšmė imunitetui – kai šio mikroelemento organizme užtenka, rečiau puola įvairios kvėpavimo takų ligos, ilgainiui tampančios lėtinėmis, kitos infekcijos. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad <em>vitamino D stoka</em> turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, 1 ir 2 tipo diabetui, kai kurioms vėžinėms ligoms. Dėl daugelio ligų prevencijos <em>vitaminas D</em> ypatingai svarbus ir mamos sveikatai.</p>
<p>Jeigu dažnai skauda kaulus ir raumenis, o nubudus ryte būna sustingę sąnariai, galite įtarti, kad šio vitamino Jums trūksta. Jo pristigus blogiau gyja žaizdos, slenka plaukai, greičiau nuvargstama, labiau prakaituojama. Vienas pirmųjų šio vitamino stokos požymių mamai, kaip ir vaikui, yra prakaituojanti galva. Kitas požymis – prasta nuotaika. Mat, <em>vitaminas D</em> skatina gamintis laimės hormoną endorfiną, nuo kurio priklauso mūsų teigiamos emocijos.</p>
<p><em>Vitamino D stoka</em> – gali būti nuotaikų svyravimų priežastis, turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui. Depresijos vystymasis siejamas ir su sumažėjusia kalcio koncentracija, o, kaip žinoma, vitaminas D reguliuoja jo kiekį organizme.</p>
<p>Moteris depresija kamuoja kone dvigubai dažniau negu vyrus – tai lemia hormonų svyravimai. Savijautai po gimdymo didelės įtakos turi sutrikusi hormonų pusiausvyra. Biologinių organizmo pokyčių bei gyvenimo pertvarkų išvargintai mamai <em>vitamino D stoka</em> gali būti viena iš pogimdyvinės depresijos priežasčių. Dažniausiai šis negalavimas atsiranda pirmąjį mėnesį po gimdymo.</p>
<p><em>Vitamino D stoka</em> – daugelio Lietuvos gyventojų problema, o pagrindinė jos priežastis, kad retai mus lepina saulė. Saulės trūksta ne tik žiemą, bet ir vasarą, nes spinduliams neleidžia prasiskverbti drabužiai ir apsauginiai kremai. Tiesa, šio vitamino yra kai kuriuose maisto produktuose, bet per mažai. <em>Vitamino D</em> turi jūros gėrybės, riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, jautienos kepenys, bet pagrindinį jo kiekį suteikia saulė, kurios reikia šiam mikroelementui gamintis odos ląstelėse. Po to inkstai ir kepenys šį vitaminą perdirba į organizmui naudingą biologiškai veiklią formą – D3 kalcitriolį (aktyvųjį vitamino D hormoną). <em>Vitamino D</em> paros norma suaugusiesiems – 500 TV, o nėščiosioms ir žindyvėms reikia dvigubai daugiau – 1000 TV.</p>
<p><strong>Folio rūgštis – sparčiam augimui</strong></p>
<p>Šį vitaminą mokslininkai vadina žmogaus organizmo pagrindu. Folio rūgštis – tai vandenyje tirpstantis vitaminas B9, kurio perteklius pasišalina ir jokių atsargų nesusikaupia. Prasčiau šį mikroelementą pasisavina turinčios virškinimo sutrikimų moterys. Vitamino B9 pasisavinimą labai sumažina kava, taip pat – cigaretės bei alkoholis.</p>
<p>Šį vitaminą gydytojai pataria pradėti vartoti papildomai dar iki nėštumo, jis svarbus ir žindymo periodu. Nuo jo priklauso vaiko skeleto vystymasis bei anemijos prevencija ir vaikui, ir mamai, o jos organizmui padeda greičiau atsikurti po gimdymo. <em>Folio rūgšties</em> stoka kelia pavojų ir kūdikio, ir mamos sveikatai. Pirmiausia, sulėtėja ląstelių augimas ir kraujodaros procesai. Vitamino B9 poreikis ypatingai padidėja sparčiai augant – mažiems vaikams ir paaugliams, taip pat – sergantiesiems anemija, odos ligomis.</p>
<p><em>Folio rūgštis</em> skatina naujų ląstelių susidarymą, gerina kraują, padeda apsisaugoti nuo mažakraujystės (anemijos), o jai atsiradus būtina vartoti gelbėjantis nuo šios ligos. Šis mikroelementas reikalingas kaulams stiprėti, reguliuoja medžiagų apykaitą bei būtinas sveikam skrandžiui ir žarnynui. Folio rūgšties reikia imunitetui, nervų sistemai, odai, plaukams ir dantims. Ji padeda išvengti greito nuovargio, mažina pavargimo jausmą.</p>
<p>Daugiausia folio rūgšties turi žalios spalvos daržovės ir kviečių gemalai. Šio vitamino yra špinatuose, brokoliuose, avokaduose, petražolėse, salotų lapuose, graikiniuose riešutuose, jautienos kepenyse, pupelėse. <em>Folio rūgšties</em> turi sūris, kiaušiniai ir citrusiniai vaisiai. Bet pastaruosius derėtų vartoti atsargiai, nes daugelis jų kūdikiui gali sukelti alergiją.</p>
<p>Šio vitamino trūkumą galite įtarti pagal kai kuriuos požymius:</p>
<ul>
<li>slenka ir žyla plaukai;</li>
<li>dažnai plaka širdis ir sunku kvėpuoti;</li>
<li>sutriko virškinimas ir tuštinimasis (viduriuojate), dažnai skauda skrandį;</li>
<li>ištino dantenos, atsirado stomatitas, sergate anemija;</li>
<li>suprastėjo apetitas;</li>
<li>kamuoja nemiga, prislėgta nuotaika, nerimas, dirglumas;</li>
<li>greitai pavargstate, susilpnėjo atmintis, sunku susikaupti;</li>
<li>kamuoja dermatitas ir kitos odos problemos.</li>
</ul>
<p><em>Žindančiai mamai</em> <em>folio rūgšties</em> reikia netgi daugiau negu nėščiajai. Rekomenduojama paros dozė maitinant mamos pienu – 600 mikrogramų. Dėl folio rūgšties stokos gali atsirasti pogimdyminė depresija, silpnumas, sumažėti pieno. Tuomet jos per mažai gaus ir kūdikis, o jam, be anemijos, gali per lėtai augti svoris, sulėtėti psichomotorinė raida, sutrikti žarnyno darbas, susilpnėti imunitetas.</p>
<p><em> </em><em>Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/folio-rugstis-ir-vitaminas-d-ka-turi-zinoti-zindanti-mama">Folio rūgštis ir vitaminas D – ką turi žinoti žindanti mama</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/folio-rugstis-ir-vitaminas-d-ka-turi-zinoti-zindanti-mama/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vaikas gali susirgti dėl vitamino D stokos</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vaikas-gali-susirgti-del-vitamino-d-stokos?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vaikas-gali-susirgti-del-vitamino-d-stokos</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vaikas-gali-susirgti-del-vitamino-d-stokos#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 04 Apr 2016 04:57:13 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vitaminai ir mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[iškrypęs stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimai]]></category>
		<category><![CDATA[Rachitas]]></category>
		<category><![CDATA[stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D tyrimai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14720</guid>

					<description><![CDATA[<p>Prieš dvejus metus atlikti vaikų kraujo tyrimai patvirtino medikų pastabas, kad tik kas dešimtas vaikas sveikas. Tuomet profilaktinių sveikatos patikrinimų metu net 83 proc. vaikų išaiškinta įvairių sveikatos sutrikimų. Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės gydytojos Eglės Marciuškienės, dauguma vaikų sveikatos sutrikimų yra susiję su vitamino D trūkumu. Dėl silpnų kaulų ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaikas-gali-susirgti-del-vitamino-d-stokos">Vaikas gali susirgti dėl vitamino D stokos</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vaikas-gali-susirgti-del-vitamino-d-stokos/vitaminas-d-vaikui" rel="attachment wp-att-14722"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-14722" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/04/Vitaminas-D-vaikui-250x208.jpg" alt="Vitaminas D vaikui" width="250" height="208" /></a>Prieš dvejus metus atlikti vaikų <em>kraujo tyrimai</em> patvirtino medikų pastabas, kad tik kas dešimtas <em>vaikas sveikas</em>. Tuomet profilaktinių sveikatos patikrinimų metu net 83 proc. vaikų išaiškinta įvairių <em>sveikatos</em> sutrikimų. Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės gydytojos Eglės Marciuškienės, dauguma <em>vaikų sveikatos</em> sutrikimų yra susiję su <em>vitamino D</em> trūkumu. Dėl silpnų kaulų ir raumenų <em>iškrypę vaikų stuburai</em>, <em>netaisyklinga laikysena</em>, <em>akių</em> <em>ligos</em>, <em>silpnas</em> <em>imunitetas</em>, dažnos <em>peršalimo ligos</em> ir kvėpavimo takų <em>infekcijos</em>, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos sutrikimai, net vaiko emocinės būklės svyravimai yra susiję su <em>vitamino D trūkumu</em>.</p>
<p><strong>89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų trūksta vitamino D</strong></p>
<p>Iš viso buvo analizuoti 500 mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose besimokančių <em>vaikų</em> bendrojo vitamino D 25 (OH) <em>kraujo tyrimų</em> rezultatai. <em>Kraujo mėginiai</em> iš 80 Lietuvos gydymo įstaigų 2014 m. buvo ištirti akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose “Sosdiagnostika” ir „Antėja“.</p>
<p>Paaiškėjo, kad 89,5 proc. iš visų tirtųjų <em>mokyklinio amžiaus vaikų</em> yra nepakankamas <em>vitamino D</em> kiekis. Lyginant su lytimi susijusius <em>vitamino </em>D kiekio rodiklius, jie skiriasi, bet labai nežymiai. Kritinis <em>vitamino D</em> <em>deficitas</em> nustatytas 11 proc. <em>mergaičių</em> ir 7 proc. <em>berniukų</em>, deficitas &#8211; 46 proc. <em>mergaičių</em> ir 52 proc. <em>berniukų</em>, stoka &#8211; 32 proc. <em>mergaičių</em> ir 31 proc. <em>berniukų</em>. Optimalų <em>vitamino D </em>kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų <em>mergaičių</em> ir 10 proc. <em>berniukų</em>.</p>
<p>“Laboratorijose labai daug atliekame šio <em>vitamino tyrimų</em> kūdikiams. Pastebėjome, kad rezultatai kur kas geresni nei mokyklinio amžiaus vaikų. <em>Mamytės</em> puikiai žino, kad <em>kūdikių</em> vystymuisi <em>vitaminas D </em>yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai <em>kūdikiai</em> yra nuodijami <em>vitaminu D</em> &#8211; per didelėmis dozėmis, nes kai kurios <em>mamytės</em> neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina šio <em>vitamino</em> lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas tris mėnesius.</p>
<p>„Deja, Lietuvoje reta <em>mama</em> taip kruopščiai kontroliuoja <em>vitamino D</em> koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikę <em>kraujo tyrimą</em>, konstatuojame <em>vitamino D</em> perdozavimą. O iš kūdikystės išaugusiems <em>vaikams</em> tėveliai nebeduoda nei <em>vitamino D</em> lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad <em>vaikai</em> gautų daugiau maisto, turinčio šio vitamino. Dėl netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo lauke šviečiant saulei bei <em>vitamino D</em> papildų nevartojimo gana daug vaikų kenčia nuo kritinioš io vitamino deficito sukeltų ligų”, &#8211; komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.</p>
<p><strong>Vitamino D daugiau turi jaunesni berniukai ir vyresnės mergaitės</strong></p>
<p>Išanalizavus moksleivių <em>vitamino D</em> rodiklių skirtumus pagal amžiaus grupes, matyti, kad pagrindinėje mokykloje besimokantys 11-14 metų <em>berniukai </em>turi daugiau šio vitamino nei <em>mergaitės</em>, o vidurinėje mokykloje (15-18 m.) &#8211; atvirkščiai.</p>
<p><em>Vitamino D tyrimų</em> rezultatų lentelė</p>
<table>
<tbody>
<tr>
<td>Amžius</td>
<td>Lytis</td>
<td width="84">Kritinisdeficitas, proc.</td>
<td width="85">Deficitas,proc.</td>
<td width="85">Stoka,proc.</td>
<td width="94">Optimalus kiekis, proc.</td>
</tr>
<tr>
<td>Nuo 7 iki 10 m.</td>
<td>Mergaitės</td>
<td width="84">10</td>
<td width="85">33</td>
<td width="85">33</td>
<td width="94">24</td>
</tr>
<tr>
<td></td>
<td>Berniukai</td>
<td width="84">5</td>
<td width="85">51</td>
<td width="85">35</td>
<td width="94">9</td>
</tr>
<tr>
<td>Nuo 11 iki 14 m</td>
<td>Mergaitės</td>
<td width="84">12</td>
<td width="85">51</td>
<td width="85">33</td>
<td width="94">4</td>
</tr>
<tr>
<td></td>
<td>Berniukai</td>
<td width="84">10</td>
<td width="85">47</td>
<td width="85">33</td>
<td width="94">10</td>
</tr>
<tr>
<td>Nuo 15 iki 18 m</td>
<td>Merginos</td>
<td width="84">9</td>
<td width="85">48</td>
<td width="85">30</td>
<td width="94">13</td>
</tr>
<tr>
<td></td>
<td>Vaikinai</td>
<td width="84">11</td>
<td width="85">62</td>
<td width="85">16</td>
<td width="94">11</td>
</tr>
</tbody>
</table>
<p>Gydytoja E. Marciuškienė pažymi, kad tokiems <em>vitamino D</em> koncentracijos pokyčiams įtakos turi skirtingų amžiaus grupių vaikų besikeičiantys įpročiai. “Pagrindinėje mokykloje besimokantys <em>berniukai</em> turi daugiau šio vitamino nei <em>mergaitės</em>, matyt, todėl, kad daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – <em>berniukai</em> labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o <em>mergaitės</em>, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto. Vyresnės <em>merginos</em> daugiau turi šio vitamino, nes pradeda labiau rūpintis išvaizda, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningesnės ir pradeda vartoti maisto papildų ar daugiau produktų, papildytų vitaminu D.</p>
<p>Vis tik noriu akcentuoti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai <em>vitamino D</em> negauname. Lietuviai nevartoja daug žuvies, kitų šio vitamino turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą neturime pakankamai. Dėl šių priežasčių stebime šio vitamino deficito pandemiją”, – apibendrina E. Marciuškienė.</p>
<p><strong>Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos</strong></p>
<p>Paprastai <em>vitamino D stygius</em> siejamas su <em>kūdikių rachitu</em> ir pagyvenusius žmones kamuojančia <em>osteoporoze</em>. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja šio <em>vitamino </em> sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad <em>vitamino D stygius</em> didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.</p>
<p>Net kas antras mokinys pamokas praleidžia dėl kvėpavimo sistemos ligų, t. y. gripo, gerklės, sinusų, kvėpavimo takų ar plaučių infekcijų. Mokslininkai yra įrodę, kad <em>vitaminas D</em> veikia žmogaus imuninę sistemą ir <em>peršalimo</em> arba <em>virusinės infekcijos</em> „puola“ rečiau, kai šio <em>vitamino kiekis</em> yra normalus. Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, šio vitamino stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų <em>kvėpavimo takų infekcijas</em>. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga <em>tuberkulioze</em>, kuri siejama ir su <em>nusilpusiu imunitetu</em>.</p>
<p>Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – <em>netaisyklinga laikysena</em> ir <em>iškrypęs stuburas</em>. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir <em>skeleto raumenys</em> tinkamai funkcionuotų, negrėstų <em>rachitas</em>, <em>vaikas</em> privalo gauti užtektinai <em>vitamino D</em>. Šis vitaminas svarbus <em>kalcio</em> apykaitai, o <em>kalcis</em> – reikalingas kaulams.</p>
<p>Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina <em>vaikų regėjimą</em>. <em>Vaikų regos sutrikimų</em> skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami šio vitamino ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad <em>vitaminas D</em> gerina natūralų <em>regėjimo </em>aštrumą bei stiprumą.</p>
<p><strong>Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos</strong></p>
<ul>
<li>Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml</li>
<li>Deficitas (trūkumas) &lt; 20 ng/ml</li>
<li>Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml</li>
<li>Pakankamas kiekis &gt; 30 ng/ml</li>
<li>Toksiškumas (apsinuodijimas) &gt; 150 ng/ml</li>
</ul>
<p><em>Šaltinis: Vitamin D Deficiency, Journal of the American College of Cardiology, 2008 Dec 9;52(24):1949-56. doi: 10.1016/j.jacc.2008.08.050.</em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaikas-gali-susirgti-del-vitamino-d-stokos">Vaikas gali susirgti dėl vitamino D stokos</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vaikas-gali-susirgti-del-vitamino-d-stokos/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. pavasaris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 29 Mar 2016 21:28:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[atpylimai]]></category>
		<category><![CDATA[augalinių aliejų purškalai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[cistitas]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[gastroezofaginis refliuksas]]></category>
		<category><![CDATA[GER]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[GERL]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[Kazimieras Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[kineziterapija]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vidurių pūtimo]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[rūgštingumą mažinančių]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skauda pilvą]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūros mažinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vemia]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14645</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Pilkos kasdienybės spalvos – dainos, šokiai ir romanai. PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį? &#160;Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo? BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/03/Mama-ir-vaikas-pavasario-žurnalas_2016.jpg" rel="attachment wp-att-15190"><img loading="lazy" width="600" height="365" class="alignleft wp-image-15190 size-medium" alt="Mama ir vaikas pavasario žurnalas_2016" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/03/Mama-ir-vaikas-pavasario-žurnalas_2016-e1476212526378-600x365.jpg"></a>MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Pilkos kasdienybės spalvos – dainos, šokiai ir romanai.</p>
<p><strong>PAVASARIO LIGOS. </strong>Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį? &nbsp;Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?</p>
<p><strong>KŪDIKIS.&nbsp;</strong>Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?</p>
<p><strong>NAMAI. </strong>Atverkime namus pavasariui.</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Kad šlapimo pūslė nekamuotų.</p>
<p><span style="color: #3366ff;"><strong><a style="color: #3366ff; text-decoration: underline;" href="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/04/Mama-ir-vaikas-2016_1.pdf" target="_blank" rel="noopener">Atsisiųskite žurnalą PDF formatu</a></strong></span></p>
<p><strong>Žurnalas FLASH formatu</strong></p>
<p><iframe loading="lazy" width="300" height="150" src="//e.issuu.com/embed.html#6047265/34894625" frameborder="0" allowfullscreen="allowfullscreen" style="width: 800px; height: 568px;"></iframe></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2016-m-pavasaris/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vitaminas D3, kurį dovanoja saulė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vitaminas-d3-kuri-dovanoja-saule?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vitaminas-d3-kuri-dovanoja-saule</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vitaminas-d3-kuri-dovanoja-saule#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 12 Mar 2014 09:37:27 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio augimui]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio vystymuisi]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[lėtinio nuovargio sindromas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[osteomaliacija]]></category>
		<category><![CDATA[rachito priežastis]]></category>
		<category><![CDATA[rachito profilaktikai]]></category>
		<category><![CDATA[saulė gali pakenkti vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D3]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D3 šaltinis]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino trūkumo simptomai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11533</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vitamino D nauda bet kurio amžiaus vaikui ir suaugusiajam seniai žinoma. Kiekviena mama pasakys, kad šio vitamino reikia kūdikio augimui, jis būtinas vystytis ir stiprėti mažylio kaulams, padeda išvengti rimtų ligų, pavyzdžiui, rachito. Suaugusiuosius jis apsaugo nuo osteoporozės ir kaulų lūžių. Nuo jo priklauso suaugusio žmogaus kaulo audinio tankis, raumenų jėga. Jeigu vitamino D nepakanka&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminas-d3-kuri-dovanoja-saule">Vitaminas D3, kurį dovanoja saulė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminas-d3-kuri-dovanoja-saule/ka-mama-turi-zinoti-apie-vitamina-d" rel="attachment wp-att-11535"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-11535" alt="Ką mama turi žinoti apie vitaminą D" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/03/Ką-mama-turi-žinoti-apie-vitaminą-D-250x214.jpg" width="250" height="214" /></a>Vitamino D nauda  bet kurio amžiaus vaikui ir suaugusiajam seniai žinoma. Kiekviena <i>mama</i> pasakys, kad šio vitamino reikia <i>kūdikio augimui</i>, jis būtinas vystytis ir stiprėti mažylio kaulams, padeda išvengti rimtų ligų, pavyzdžiui, rachito. Suaugusiuosius jis apsaugo nuo osteoporozės ir kaulų lūžių. Nuo jo priklauso suaugusio žmogaus kaulo audinio tankis, raumenų jėga. Jeigu vitamino D nepakanka vaikystėje ir paauglystėje, padidėja kaulų retėjimo – osteoporozės rizika vyresniame amžiuje.</p>
<p>Nuo vitamino D priklauso kalcio ir magnio pasisavinimas. <i>Vitaminas D</i> padeda organizmui išvengti širdies ir odos  ligų, nugalėti vėžį (stabdo vėžio ląstelių augimą), subalansuoti nervų sistemą. Su jo trūkumu susijęs dažnas nūdienos negalavimas – <i>lėtinio nuovargio sindromas</i>. <i>Vitaminas D </i>– arterinės hipertenzijos bei pirmojo tipo diabeto profilaktika.</p>
<p><strong>Ką mama turi žinoti apie vitaminus D2 ir D3</strong></p>
<p>D – riebaluose tirpus vitaminas. Vitaminu D vadinama keletas panašios struktūros ir tą patį vaidmenį organizme atliekančių cheminių junginių. Svarbiausi iš jų – cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2) vitaminai. Vitamino D2 gauname iš augalinio maisto, o D3 – iš gyvulinio. Tyrimais nustatyta, kad daug veiksmingesnis <i>vitaminas D3</i>. Šis vitaminas vadinamas saulės vitaminu. Organizme jis pasigamina odoje, veikiant saulės spinduliams. Todėl  specialistai pataria kasdien pasimėgauti10 –15 minučių saulės voniomis. Saulėje reikėtų atidengti veidą, rankas ir kojas.</p>
<p><b>I</b><strong>š kur daugiausiai vaikas gali gauti vitamino D?</strong></p>
<p>Šio vitamino yra duonoje, kituose grūdiniuose produktuose, piene. Pagrindiniai vitamino D maisto šaltiniai: rūgštaus pieno produktai, kiaušinio trynys, sūris, grietinėlė, varškė, jūriniai produktai, grybai. Daug <i>vitamino D3</i> yra žuvų kepenyse, jo turi silkė, skumbrė, otas, tunas, menkė, lašiša, jo gausu žuvų taukuose, ypač  – menkės kepenų taukuose. Šiuos maisto produktus turėtų valgyti ir <i>vaikas</i>, ir žindanti <i>mama</i>. Geriausias <i>vitamino D3 šaltinis</i>  – ne pramoniniu būdu užaugintos, o laukinės žuvys, bet iškeptoje žuvyje šio vitamino daug mažiau. Kai kurie maisto produktai būna papildyti vitaminu D, tik jo kiekio nepakanka.</p>
<p><i>Vitamino D3</i> daugiausia mums dovanoja saulė: jį gamina būtent ultravioletiniai spinduliai.</p>
<p><strong>Kai trūksta vitamino D</strong></p>
<p><i>Vitamino D trūkumas</i> organizme nustatomas pagal kraujo tyrimą. Pagrindiniai šio <i>vitamino trūkumo simptomai</i>: prastas apetitas, nemiga, burnos ir gerklės perštėjimas, svorio sumažėjimas, suprastėjęs regėjimas.</p>
<p><i>Vitamino D stoka</i> taip pat sukelia kalcio apykaitos sutrikimus: šis elementas prastai įsavinamas žarnyne, dėl to nusilpsta ir skauda  raumenis, kankina nemiga, dirglumas. Tuomet organizmas pasiima šio elemento iš jo atsargų saugyklos – kaulų, ir mažėja kaulų tankis.</p>
<p>Šio vitamino trūkumo pasekmės gana rimtos – ypač gali nukentėti <i>mažas vaikas</i> ir paauglys. <i>Vaikams </i>tai sunkios ligos – <i>rachito priežastis</i>. Gali deformuotis vaiko stuburas, liga stabdo jo augimą ir vystymąsi, sukelia kaulų minkštėjimą ir lūžius. Suaugusiųjų liga, susijusi su šio vitamino stoka, –  <i>osteomaliacija.</i> Ji panaši į vaikų rachitą, taip pat išlinksta suminkštėję kaulai. <i>Osteomaliacija </i>išsivysto dėl  kaulų mineralizacijos sutrikimo trūkstant vitamino D.</p>
<p><i>Vitaminas D</i> palaiko reikiamą neorganinio fosforo kiekį kraujyje, turi reikšmės žarnyno ir kepenų darbui bei stiprina imunitetą. Vitaminas svarbus normaliam skydliaukės funkcionavimui, širdies veiklai, geram kraujo krešėjimui, turi didelės įtakos raumenų vystymuisi.</p>
<p><i>Vitamino D trūkumas</i> susijęs su imuninėmis ligomis, parodontoze, osteoporoze. <i>Vaikai</i> ir vyresni suaugusieji linkę patirti sunkesnes traumas griūdami.</p>
<p>Pediatrai pataria duoti vitamino D papildą <i>rachito profilaktikai</i> ir mamos pienu maitinamam <i>kūdikiui</i>. Nustatyta, kad mamos piene esančio vitamino D nepakanka augančio <i>kūdikio vystymuisi</i>. Šis vitaminas būtinas komponentas kalcio įsavinimui kūdikio kauluose. Jeigu vaikui trūksta D, jo kaulai nesutvirtėja  ir išsikreivina kojytės, deformuojasi krūtinės ląsta ir sulėtėja augimas. Taip pat <i>kūdikiui </i>vėluoja sutvirtėti momenėlis, laiku neprasikala dantukai.</p>
<p><strong>Kiek reikia vitamino D?</strong></p>
<p>Ir <i>vaikas,</i> ir suaugusysis gerai sveikatai turi gauti pakankamai šio vitamino iš įvairių šaltinių: maisto, saulės spindulių, taip pat – maisto papildų.</p>
<p>Rekomenduojama šio vitamino paros norma <i>suaugusiajam</i> – 5 mikrogramai; <i>nėščiai moteriai</i> jo reikia dvigubai daugiau ; <i>kūdikis</i> jo turi gauti – nuo 7,5 iki 10 ; <i>vaikas</i> (priklausomai nuo amžiaus) – 2,5 –10 mikrogramų.</p>
<p><b></b><strong>Kodėl pritrūksta vitamino D?</strong></p>
<p>Vitaminą  D3 mums suteikiančiais  saulės spinduliais kenksminga mėgautis per daug: ilgai būnant saulėje galima susirgti sunkiomis odos ligomis, net vėžiu. Ypač nuo <i>saulės</i> gali nukentėti <i>kūdikis</i> ir <i>mažas</i> <i>vaikas</i>. Todėl odą nuo ultavioletinių spindulių apsaugome kremais, losjonais, kurie labai stabdo ir vitamino D gamybą organizme. Pavyzdžiui, kremas su 8 SPF apsauga šio vitamino gamybą sumažina net 97 proc.</p>
<p>Žiemą daug laiko praleidžiame patalpose, o ir <i>saulė</i> palepina labai retai, todėl baigiantis sezonui daugelis mūsų stokojame  vitamino D3. Be to, Lietuvoje saulės trūksta ištisus metus: daug apsiniaukusių dienų ir vasarą, dažnai lyja.</p>
<p>Gauti pakankamai vitamino D3 iš maisto nei <i>vaikas</i>, nei suaugusysis taip pat negali, nes daugelyje maisto produktų šio vitamino nėra, o žuvies patiekalus  valgome pernelyg retai. Taigi su maistu ir saule gaunamas šio vitamino  kiekis sudaro nedidelę dalį – maždaug 10 proc. reikiamo.</p>
<p>Todėl gydytojai pataria ir <i>vaikams</i>, ir suaugusiesiems vartoti vitamino D3 maisto papildus. Šis riebaluose tirpus vitaminas gerai pasisavinamas ištirpintas natūraliame aliejuje.</p>
<p><i>Parengė Dalia Petrutytė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vitaminas-d3-kuri-dovanoja-saule">Vitaminas D3, kurį dovanoja saulė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vitaminas-d3-kuri-dovanoja-saule/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Medikai įspėja: tik kas dešimtas vaikas – sveikas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/medikai-ispeja-tik-kas-desimtas-vaikas-sveikas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=medikai-ispeja-tik-kas-desimtas-vaikas-sveikas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/medikai-ispeja-tik-kas-desimtas-vaikas-sveikas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 30 Aug 2013 07:30:54 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[blogėjantis regėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[iškrypęs vaiko stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[regos sutrikimai]]></category>
		<category><![CDATA[tikrinti vaiko akis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystės rizika]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų ligų gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10122</guid>

					<description><![CDATA[<p>Prieš mokslo metų pradžią gydymo įstaigose padaugėja mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, todėl susidaro eilės. Prasidėjus mokslo metams mokyklos reikalaus profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimą įrodančio dokumento. Juo paprastai suskumbama pasirūpinti per rugpjūtį ir rugsėjį. Būsimųjų pirmokų tėveliams ir visiems kitiems mokiniams nustatytos formos Vaiko sveikatos pažymėjimą į švietimo įstaigas pristatyti reikia iki rugsėjo 15 d.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/medikai-ispeja-tik-kas-desimtas-vaikas-sveikas">Medikai įspėja: tik kas dešimtas vaikas – sveikas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/medikai-ispeja-tik-kas-desimtas-vaikas-sveikas/mama-ar-tavo-vaikas-sveikas" rel="attachment wp-att-10123"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10123" alt="Mama, ar tavo vaikas sveikas" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/08/Mama-ar-tavo-vaikas-sveikas-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Prieš mokslo metų pradžią gydymo įstaigose padaugėja <i>mokyklinio amžiaus vaikų</i> ir paauglių, todėl susidaro eilės. Prasidėjus mokslo metams mokyklos reikalaus profilaktinio vaiko sveikatos patikrinimą įrodančio dokumento. Juo paprastai suskumbama pasirūpinti per rugpjūtį ir rugsėjį. Būsimųjų pirmokų tėveliams ir visiems kitiems mokiniams nustatytos formos <i>Vaiko sveikatos pažymėjimą</i> į švietimo įstaigas pristatyti reikia iki rugsėjo 15 d.</p>
<p>Kasmet <i>vaikų sveikatos</i> pokyčius stebintys medikai pastebi, kad <i>vaikų sveikat</i><em>a</em> blogėja. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertai tvirtina, kad visiškai sveikų vaikų tėra tik dešimtadalis, visi kiti &#8211; mažiau ar daugiau jų serga arba turi sveikatos sutrikimų. Kai kurie medikai įsitikinę, kad vaikus susargdina ne tik sėslumas ir praleistos ilgos valandos prie kompiuterių, nesveikas maistas ir teršalai, bet ir <i>vitamino D stygius</i>. Dėl šio vitamino trūkumo minkštėja kaulai ir krypsta vaikų stuburai.</p>
<p><strong>Netaisyklingą vaiko laikyseną lemia vitamino D stygius</strong></p>
<p>Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, Vilniaus „Karoliniškių šeimos klinikos&#8221; <i>vaikų ligų gydytoja</i> Daiva Stanislovaitienė teigia, kad daugiausiai <i>vaikai</i> kenčia nuo iškrypusių stuburų ir <i>netaisyklingos laikysenos</i>, <i>blogėjančios</i> <i>regos</i> ir <i>alergijų</i>. „Kiekvienais metais atlikdama <i>profilaktinius vaikų patikrinimus</i> pastebiu liūdnas tendencijas &#8211; vis rečiau galiu dokumentuose parašyti, kad <i>vaikas</i> visiškai <i>sveikas</i>. Daugiausiai pastebiu <i>skoliozės </i>arba iškrypusio stuburo požymių ir regos sutrikimų. Iš simptomų dažnai įtariu, kad <i>vaikas</i> gali būti kam nors alergiškas. Atlikę kraujo tyrimus, patvirtiname ne tik <i>alergiją</i>, bet ir nustatome nemažai anemijos arba mažakraujystės atvejų&#8221;, &#8211; sako <i>pediatrė</i> D. Stanislovaitienė.</p>
<p>Nors<em> blogėjantis regėjimas</em> ir <i>iškrypę</i><em>s</em><i> vaiko stubura</i><em>s</em> dažnai siejami su besaikiu sėdėjimu prie kompiuterio, tačiau <i>gydytoja</i> Eglė Marciuškienė tvirtina, kad tai didelės įtakos regėjimui ir netaisyklingai laikysenai neturi. „Studijuodama užsienio medikų mokslines publikacijas padariau išvadą, kad minkštėjantiems vaikų kaulams ir <i>silpstančioms akims</i> įtakos turi <i>vitamino D stoka</i>. Kai <i>vaikas</i> sulaukia <i>1 mėnesio</i>, <i>pediatras</i> paprastai paskiria <i>vitamino D</i> lašiukus. Ir <i>mama</i> lašiukus duoda taip, kaip gydytojas liepė. 2012 m. atlikta suaugusiųjų ir vaikų vitamino D tyrimų analizė parodė, kad <i>vaikams</i> iki 2 metų <i>vitamino D kiekis</i> optimalus yra 57 proc. tirtųjų. Ir staiga nuo 2 metukų optimalų kiekį turi tik 13 proc. vaikų, o 85 proc. turi stoką arba deficitą, 2 proc. kritinį deficitą. Amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 metų kritinį deficitą turi net 27 proc. vaikų, taigi trečdalis vaikų yra didelės rizikos grupėje&#8221;, &#8211; aiškina Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorijos „Sosdiagnostika&#8221; direktorė E. Marciuškienė.</p>
<p>Pasak gydytojos, dėl tokios situacijos kalta mamyčių susiformavusi nuomonė, kad kol <i>vaikas</i> auga iki <i>dvejų metukų</i>, reikia duoti vitamino D, o paskui jau nebereikia. „Galbūt pamiršta <i>mama</i>, nes <i>vaikas</i> išeina į darželį, mama išeina į darbą. Ir alergijos, ir regos sutrikimai, ir svarbiausia &#8211; visos <i>kaulų, raumenų sistemos ligos</i> prasideda dėl <i>vitamino D</i> <i>stygiaus</i>. <i>Iki metukų</i> mes bijome rachito, kad kauliukai augs ir jie iškryps, ir bus šiuo metu jau retai pasitaikančio O arba X formos kojytės. Bet <i>vaikai auga</i> iki 18 metų ir kaulams reikia toliau <i>vitamino D ir kalcio</i>. O jo paprastai vyresni <i>vaikai </i>nebegauna&#8221;, &#8211; vitamino D trūkumo ir dėl to kylančių ligų priežastis įvardija <i>gydytoja</i> E. Marciuškienė.</p>
<p><strong>Prastėjančios regos galima išvengti</strong></p>
<p>Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, <i>akių klinikos</i> „Lirema&#8221; vyriausioji <i>gydytoja</i>, oftalmologė Lilija Socevičienė teigia, kad intensyviam regos silpimui kelią galima užkirsti anksti pastebėjus akių funkcijos pakitimus. „Būtina kasmet atidžiai tikrinti <i>vaikų regą,</i> o esant bent menkiausiems pakitimams &#8211; siųsti konsultacijai <i>akių ligų specialistams</i>. Deja, nuolat susiduriame su užleistų ir įsisenėjusių <i>akių ligų</i> atvejais, kuomet prireikia net chirurginių operacijų. <i>Mama</i> ir <i>tėtis </i>turėtų žinoti, kad <i>iki šešerių metų</i> dar galima diagnozuoti ir sustabdyti daugelio <i>akių ligų</i> progresavimą, o vėliau &#8211; daug sunkiau. Dėl to profilaktinės patikros yra būtinos norint užkirsti kelią įvairiems negalavimams&#8221;, &#8211; <i>tikrinti vaiko akis</i> ragina <i>gydytoja</i> L. Socevičienė.</p>
<p>Gydytojos L. Socevičienės teigimu, moksliniai tyrimai patvirtino faktą, kad <i>vaikams</i> aktyviai laiką leidžiant lauke, o ne prie kompiuterio, sumažėja <em>trumparegystės rizika</em>. Norėdami puoselėti gerą vaikučių regėjimą ir <i>stiprinti jų akis</i>, <i>mama</i> ir <i>tėtis</i> turėtų kuo daugiau duoti <i>vaikams</i> morkų, mėlynių ir kitų daržovių, pieno produktų &#8211; jų sudėtyje gausu <i>akims</i> reikalingų medžiagų ir vitaminų.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/medikai-ispeja-tik-kas-desimtas-vaikas-sveikas">Medikai įspėja: tik kas dešimtas vaikas – sveikas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/medikai-ispeja-tik-kas-desimtas-vaikas-sveikas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
