Vitaminas D kartu su kai kuriais kitais stiprina organizmo gynybines galias puolat virusams, o tai ypač svarbu dabartinėmis COVID-19 ir gripo grėsmės sąlygomis. Medikai įsitikinę, kad vitaminas D yra susijęs su mažesniu COVID-19 infekcijos dažniu, palengvina ligos eigą. Šis vitaminas yra viena iš priemonių imunitetui stiprinti, tačiau daugumai jo pritrūksta.
Kodėl vitamino D neužtenka?
Vitaminas D vadinamas saulės vitaminu, nes pagrindinį jo kiekį galime gauti saulėtą dieną leisdami laiką lauke, kai atviras odos vietas veikia saulės spinduliai. Deja, saulė ir vasarą lepina ne kasdien, o šaltuoju metų periodu tokios galimybės visiškai neturime.
Šio vitamino gauname su maistu. Jo yra daugelyje gyvūninės kilmės produktų – kiaušinio trynyje, kepenyse, mėsoje, riebioje žuvyje (skumbrėje, silkėje, lašišoje), žuvų taukuose. Taip pat grūdinėse kultūrose, grybuose, svieste, margarine. Tačiau paprastai iš maisto užtektinai jo negausime. Be to, šio vitamino įsisavinimas organizme priklauso nuo individualių savybių.
Vitaminas D yra riebaluose tirpi medžiaga. Jo apdorojimo procesas organizme sudėtingas: jis yra aktyvinamas kepenyse bei inkstuose, ir tik tada tampa organizme veikiančiu hormonu. Todėl žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis, gali kilti problemų dėl jo įsisavinimo.
Trūkstant vitamino D gali apipulti ligos
Kauno Klinikų Šeimos medicinos klinikų medicinos mokslų daktarė Asta Aukštakalnienė teigia, kad su vitamino D stoka susiduria didžioji dalis visuomenės, nepriklausomai nuo amžiaus.
Vitaminas D dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Jis reguliuoja kalcio, magnio, fosforo apykaitą, padeda išlaikyti sveikus kaulus, dantenas, dantis, raumenis, reikalingas širdies ir kraujagyslių sistemai ir kt.
Didelis jo trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas – tai yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys. Tik viena iš jų – atsparumo insulinui formavimasis, kuris padidina nutukimo, cukrinio diabeto riziką. Vitamino D stoka siejama su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Padeda apsisaugoti nuo sunkesnės COVID-19 formos
Ekspertai mano, kad COVID-19 pandemijos metu šis vitaminas yra itin naudingas. Daugelis specialistų vitamino D trūkumą organizme sieja su sunkesne ligos eiga užsikrėtus koronavirusu.
Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovo, VU Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovo prof. Virginijaus Šapokos teigimu, pastaraisiais metais atliekamais tyrimais nustatyta, kad, esant normaliam vitamino D kiekiui, mažesnė mirštamumo nuo koronaviruso tikimybė bei trumpesnė gydymo ligoninėje trukmė.
D2 ar D3?
Vaistinėse galima įsigyti vitamino D tablečių, kapsulių, taip pat šis vitaminas gali būti skystos formos, yra maisto papildų, kuriuose jis viena iš sudėtinių dalių. Organizmui svarbios dvi vitamino D formos: D2 ir D3. Vitamino D2 (ergokalciferolio) yra augalinės kilmės maisto produktuose, o D3 (cholekalciferolio) – gyvūniniuose, jis sintetinamas veikiant ultravioletiniams spinduliams. Tyrimais nustatyta, kad D3 forma yra kur kas efektyvesnė.
Kodėl verta išsitirti vitamino D kiekį organizme?
Šio vitamino trūkumo problema ypatingai aktuali šaltuoju metų laiku, ir kone visiems patariama jį vartoti papildomai. Tačiau profilaktinių vitamino D dozių gali neužtekti. Todėl prieš pradedant vartoti svarbu žinoti jo kiekį organizme, kad gydytojas galėtų nustatyti tinkamą dozę.
Vitamino D galima gauti ir per daug. Pavyzdžiui, neatsižvelgus, kad skirtingų gamintojų dozės skiriasi. Taip pat taip gali nutikti kartu vartojant kompleksinius vitaminus, kuriuose jau yra vitamino D, neatkreipus į tai dėmesio.
Per didelis vitamino D kiekis taip pat kenksmingas, dėlto gali nukristi svoris, sutrikti širdies ritmas. Vitamino D perteklius gali sukelti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus, didina inkstų akmenligės riziką.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
