Emocinis ryšys ir saugumo jausmas

Viena iš pagrindinių pliušinių žaislų paslapčių slypi jų gebėjime formuoti stiprų emocinį ryšį su vaiku. Pliušiniai žaislai dažnai tampa vaiko pirmąja draugyste, suteikdami komfortą, saugumą ir pasitikėjimą. Šie minkšti draugai yra neatskiriami pagalbininkai per nakties tamsą, naujas ar nerimą keliančias patirtis ir netgi padeda susidoroti su išskyrimo ar atskyrimo baimėmis. Jų buvimas suteikia vaikui jausmą, kad jis nėra vienas, o tai labai svarbu emocinei vaiko sveikatai ir gerovei.

Vaidmuo vystant socialinius ir emocinius įgūdžius

Pliušiniai žaislai taip pat atlieka svarbų vaidmenį vystant vaiko socialinius ir emocinius įgūdžius. Vaikai natūraliai perkelia į pliušinius žaislus žmogiškus bruožus ir elgesio modelius, mokydami juos, kaip elgtis tam tikrose situacijose, išreikšti meilę, rūpestį ir draugystę. Per žaidimus su pliušiniais žaislais vaikai mokosi dalintis, bendradarbiauti ir praktikuoja konfliktų sprendimo įgūdžius. Tai padeda jiems geriau suprasti socialines sąveikas ir emocijas, būti empatiškesniems ir atviresniems bendraujant su kitais.

Kūrybiškumo ir vaizduotės skatinimas

Dar viena svarbi pliušinių žaislų savybė – jų gebėjimas skatinti vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę. Vaikai sugeba įsivaizduoti įvairiausias situacijas ir nuotykius, kuriuose dalyvauja jų pliušiniai draugai, pradedant paprastais kasdieniais įvykiais ir baigiant fantastiniais nuotykiais kitose planetose. Šis nevaržomas žaidimas ne tik praturtina vaiko vaizduotę, bet ir skatina kognityvinių bei kalbos įgūdžių vystymąsi, leidžiant vaikui tyrinėti ir mokytis apie pasaulį saugioje ir linksmoje aplinkoje.

Laiko patikrinta vertė

Pliušinių žaislų populiarumas ir ilgaamžiškumas taip pat grindžiamas jų gebėjimu prisitaikyti prie besikeičiančių kartų, išlaikant savo pagrindines vertybes ir žavesį. Nuo tradicinių meškiukų iki naujoviškų, interaktyvių pliušinių personažų, šie žaislai evoliucionavo, bet išliko ištikimi savo pagrindinei misijai – būti vaikų draugais. Tai įrodo, kad nepaisant technologinių pažangų ir naujų žaislų atsiradimo, pliušiniai žaislai vis dar turi nekintamą vietą vaikų širdyse ir kambariuose. Jų universali apeliacijos jėga yra gebėjimas prisitaikyti prie individualių vaikų poreikių ir fantazijų, tuo pačiu išlaikant jaukumo ir šilumos pojūtį, kurį jie suteikia.

Tarpkultūrinis populiarumas

Pliušinių žaislų mėgstamumas taip pat peržengia kultūrines ribas, tapdamas visuotiniu reiškiniu. Nuo Vakarų iki Rytų, pliušiniai žaislai yra vertinami ir mylimi įvairiose šalyse, o tai liudija jų gebėjimą kalbėti universalia „kalba“, suprantama visiems vaikams. Jie yra ne tik žaidimo objektai, bet ir emocinės paramos šaltinis, kuris padeda vaikams iš viso pasaulio jaustis saugiai ir mylimai.

Išvada

Pliušinių žaislų paslaptis slypi jų paprastume, bet kartu ir galingame poveikyje vaiko vystymuisi. Jie yra daugiau nei tik žaislai – tai draugai, saugumo simboliai, kūrybiškumo ir mokymosi skatinimo priemonės. Nenuostabu, kad šie minkšti draugai išlieka vaikų mėgstamiausi net ir šiandieninėje nuolat kintančioje ir vis daugiau technologijų turinčioje aplinkoje. Pliušiniai žaislai moko, guodžia, įkvepia ir, svarbiausia, primena mums apie vaikystės džiaugsmą ir nekaltumą.

Partnerio turinys

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Mokymasis – kaip žaidimas

Žaidimai ikimokyklinukui yra jo gyvenimo būdas, nulemiantis psichikos raidą, sukuriantis sąlygas vystytis asmenybei. Žaidžiančio vaiko dėmesį galima natūraliai koncentruoti į ugdomąją veiklą.

Ikimokykliniame amžiuje žinių vaikai dažniausiai įgyja nevalingai, užsiimdami įprastine įdomia pramogine veikla. Pažinimo elementas yra bet kurioje vaiko veikloje: mažylis nuolat sužino kažką naujo apie objektus, kuriuos stebi ar naudoja. O suaugusysis nukreipia šį procesą, kad supažindintų mažylį su žmonių, gamtos ir daiktų pasauliu, perduotų jam kartų patirtį.

Žaidimas yra nepaprastai svarbus formuojant asmenybę. Jame atsispindi vaiko įspūdžiai apie jį supantį pasaulį, santykiai su kitais ir bendravimas. Bendraujant su kitais vaikais ugdomi socialiniai įgūdžiai. Žaidžiant ugdoma vaiko dvasinė ir fizinė ištvermė, drausmė, vikrumas. Žaidimas yra motorinių įgūdžių formavimosi, intelektualinio ir emocinio vystymosi pagrindas.

Žaidimas padeda vaikui suprasti, kaip sutvarkytas pasaulis, ir įprasminti savo patirtį. Ši veikla ne tik džiugina vaikus, bet ir yra nepaprastai svarbi jų smegenų vystymuisi, mokymosi gebėjimams ir gebėjimui elgtis pagal visuomenės elgesio normas.

Žaisdami vaikai gali lavinti ne tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius, bet ir tokius svarbius įgūdžius kaip sprendimų priėmimas, bendradarbiavimas, empatija ir daugelis kitų. Žaisdamas vaikas pats kuria situacijas, lavinamos pagrindinės psichikos funkcijos: vaizduotė, mąstymas, suvokimas, atmintis, dėmesys, kalba ir kt. Lavinamas gebėjimas apibendrinti, skatinamas siekis įgyvendinti savo sumanymus.

Įvairūs žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai mokosi lyginti, gretinti, apibendrinti, sieti bendrąsias sąvokas su konkrečiais daiktais, pagrįsti savo nuomonę ir pan., puikus vaiko ugdymo būdas. visapusiškai lavina vaiką.

Kaip mokyti žaidžiant?

1. Mokymasis turėtų būti įdomus ir patrauklus tiek vaikui, tiek tėvams, kad neatgrasytume vaiko nuo noro išmokti naujų dalykų ir apskritai nuo mokymosi. Skatinkite vaiką žaisti, siūlykite žaidimus pagal jo individualumą, patirtį ir polinkius.

2. Mokomosios medžiagos įsisavinimas vyksta aktyvių vaiko veiksmų procese. Tai praktinės manipuliacijos daiktais, įvairūs žaidimai, piešimas, konstravimas, dainavimas, ritmiški judesiai pagal muziką, kitų veiklos mėgdžiojimas, bendraujant su suaugusiaisiais. Svarbu atsiminti, kad vaikas neturi specialios užduoties pažinti daiktų savybes ir veiklos su jais būdus, vaiko užduotis nupiešti konkretų objektą ar pastatyti namą iš kubelių, nulipdyti iš plastilino gyvūno figūrėlę ir pan., tai yra, gautos žinios yra šalutinis jo veiklos produktas.

3. Žaidimas kaip gyvenimo įgūdžių mokymosi procesas apima naujos informacijos aptarimą ir vertinimą, padedant suaugusiesiems. Skatindamas vaiko pažinimą suaugęs žmogus naudoja įvairias metodikas: užduoda klausimus, suteikia galimybę palyginti, skatina ieškoti atsakymų: „Kodėl manai, kad šiame paveikslėlyje vaizduojamas ruduo?“, „Kaip atspėjai, kad ši mįslė yra apie vaivorykštę“?“, „Kas atsitiks su sniegu, jei jį įneši į patalpą? “

4. Maži vaikai mąsto vaizdiniais. Todėl mokymasis vyksta tiesioginio reiškinių suvokimo metu: stebint įvairius objektus lauke ar patalpoje, apžiūrint išardomuosius arba sudedamuosius žaislus, įvairius daiktus ir jų modelius, vaizdus. Svarbi kalbos, mąstymo, vaizduotės ir atminties ugdymo priemonė yra paveikslėliai.

Žaidimas yra universali veikla, kuri vienu metu gali lavinti, mokyti ir teikti malonumą bei džiaugsmą. Žaiskite su vaiku įvairius žaidimus, skaitykite vaikiškas knygas, pieškite ir kurkite kartu! Stenkitės, kad ikimokyklinukas patirtų daugiau įspūdžių. Tai padeda vystyti intelektą ir pasireikšti įvairiems gebėjimams.

Parengė Undinė Gilė

Vaikas pradeda suvokti, kaip jo elgesys veikia tėvus, ir atvirkščiai, kaip jį veikia mamos ar tėčio veiksmai. Tokio amžiaus vaikas tampa mažiau priklausomas nuo mamos ir labai nebesikankina, kai ji neilgam dingsta iš akiračio.

Kalbos raida

Maždaug dvejų metų vaikas pradeda kurti 2–3 žodžių sakinius, naudodamas įvardžius (aš, tu, mano). Kiekvieną mėnesį jis išmoksta vis daugiau žodžių ir vartoja juos kalboje, jo kalba tampa vis suprantamesnė. Iki trejų metų kalbiniai gebėjimai tobulėja: vaikas pradeda konstruoti 3–5 žodžių ar net ilgesnius sakinius. Jis pradeda įvaldyti dialogą: iš pradžių trumpą, o paskui vis ilgesnį.

Vaikas išmoksta kalbėti apie tai, kas jam nutiko dieną. Padedamas tėvų, jis gali surikiuoti įvykius taip, kad iš jų būtų sukurta paprasta istorija, pavyzdžiui: „Aš nuėjau į parduotuvę.“ – „Ką tu ten veikei?“ – „Aš nusipirkau pieno”. Artėdamas prie trejų metų vaikas jau sugeba sugalvoti ir papasakoti trumpą, nesudėtingą istoriją, pagrįstą savo patirtimi ir įspūdžiais. Taip pat šiame amžiuje atsiranda abstraktaus mąstymo užuomazga. Vaikas geba samprotauti apie žmones ir objektus, kurie yra už matymo ribų: „Močiutė nuėjo į parduotuvę“ arba „Mano kamuolys ant medžio“.

Mąstymas

Kognityvinių įgūdžių vystymuisi turi įtakos viskas, ką vaikui pavyko išmokti, todėl kuo įvairesnė jo patirtis, tuo geriau. Jis įvaldo tokias sąvokas kaip laikas ar priešingybės: pavyzdžiui, didelis – mažas, diena – naktis. Vaikas pradeda rodyti į kūno dalis, pagal jų funkcijas, mokosi rūšiuoti daiktus ir rasti tas pačias formas bei spalvas. Mažylis išmoksta įsiminti, kaip atrodo daiktai: pavyzdžiui, obuoliai yra raudoni ir apvalūs. Jo uždavinių sprendimo metodas yra bandymai ir klaidos.

Žaidimai ir mokymasis

Žaidimas ypač svarbus ankstyvame amžiuje, nes tai yra pagrindinis mažų vaikų mokymosi būdas. 2–3 metų vaikai mėgsta žaisti su kitais, piešti pieštukais ar teptuku. Žaisdami jie pamažu išmoksta laukti savo eilės. Šiame amžiuje jiems patinka, kai suaugusieji pasakoja istorijas, skaito ar dainuoja.

Buitiniai įgūdžiai

Vaikas pradeda mėgdžioti savo tėvus kasdienėje veikloje ir išmoksta pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, jis pats plaunasi rankas ir nusiprausia, valgo ir rengiasi savarankiškai, nors kol kas jam geriau pavyksta nusirengti nei apsirengti. Vaikas vis dar mokosi, o tėvams tenka jam padėti. Tėvai gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, leisdami jam padėti namuose atlikti paprastas užduotis, tokias kaip grindų šlavimas ar dulkių valymas. Sūnus ar dukra didžiuosis nauju pagalbininko vaidmeniu.

Kaip padėti vaikui įvaldyti reikiamus įgūdžius?

Yra daug būdų ugdyti vaiką šiame amžiuje. Štai keletas iš jų.

• Suteikite savo vaikui galimybę žaisti su bendraamžiais: žaidimas yra puikus būdas susirasti draugų ir įsisavinti socialinius įgūdžius. Tačiau nesitikėkite, kad mažylis greitai išmoks dalintis savo žaislais ir turės daug kantrybės: tokio amžiaus vaikai vis dar mano, kad viskas aplink juos paklūsta jų valiai.
• Skatinkite mokytis buities įgūdžių, tokių kaip šaukšto naudojimas ir batų apsiavimas. Šie veiksmai lavina motoriką, taip pat gebėjimą mąstyti.
• Kalbėkite su vaiku: vardinkite objektus, apibūdinkite savo ir jo veiksmus. Pasakokite apie kūno dalis, žaislus, indus ar baldus: kuo daugiau pokalbių, tuo sparčiau vystosi vaiko kalba. Supažindinkite jį su objektų savybėmis. Pavyzdžiui, kėdė, gali būti didelė, raudona ar net didelė raudona kėdė.
• Suteikite prasmę vaiko žodžiams klausydamiesi jo ir atsakydami į jo replikas. Jei, pavyzdžiui, mažylis sako: „Mama, pienas“, galite atsakyti: „Ar nori, kad mama duotų tau pieno?“ Toks atgalinis ryšys leidžia vaikui jaustis vertinamam ir mylimam.
• Garsiai skaitykite: poezijos ir prozos skaitymas kartu, istorijų kūrimas ir dainavimas padeda lavinti kalbą ir vaizduotę.
• Gaminkite maistą drauge su vaiku: tai padės jūsų mažyliui susidomėti kulinarija, išmokti naujų žodžių. Taip pat jis susipažins su matematikos sąvokomis, tokiomis kaip pusė, arbatinis šaukštelis ar 30 minučių. Mažiems vaikams galite patikėti paprastas užduotis, pavyzdžiui, išmaišyti salotas ar sudėti sumuštinio produktus.

Pagal raisingchildren.net.au informaciją

Žaidimų vieta lovoje

Pirmiausia įrenkite žaidimų vietą vaiko lovoje. Tam galėtų pasitarnauti didelė knyga kietais viršeliais, lenta, o geriausia – lovos staliukas, kurio kojelės remiasi į lovą, o viršuje esantis stalviršis tinka darbeliams ir žaidimams. Ant jo patogu padėti planšetinį kompiuterį, per kurį mažylis gali žiūrėti filmukus. Galima pritaikyti nešiojamojo kompiuterio padėklą – pagalvę su kietu pagrindu. Daugumoje jų ant darbinio paviršiaus yra įmontuotos stalinės lemputės.

Įsitikinkite, kad lovoje sėdinčio vaiko kaklas ir nugara neįsitempę. Patogiai įsitaisyti padės į lovos galvūgalį arba sieną atremtos viena arba dvi pagalvės.

Lipdome, piešiame, spalviname, sprendžiame galvosūkius

Ant vienokio ar kitokio stalelio lovoje vaikas išsidėlioja plastiliną arba popierių, pieštukus ir gali imtis darbo. Lipinti iš plastilino ligoniukui puikus užsiėmimas – tai jis gali daryti, kiek tik nori. Įvairūs siužetai, pasakų herojai – didžiulė erdvė vaiko fantazijai, o laikas lovoje bėgs greitu tempu. Piešimui nupirkite flomasterius, kurių dažai lengvai išsiplauna, kad mažylis nesugadintų savo pižamos ir patalynės. Ant tokio stalelio vaikas gali dėlioti konstruktorių, spalvinti, klijuoti mėgstamų personažų ar daiktų lipdukus knygelėje, vyresniems parūpinkite patrauklių galvosūkių knygų.

Lėlės, mašinėlės ir kiti žaislai

Stalas lovoje gali tapti sergančio mažylio žaidimų aikštele. Minkšti žaisliukai, lėlės ir mašinėlės gali judėti ant lovos ir stalelio. Padėkite vaikui kurti įvairias istorijas su mėgstamais žaidimų herojais. Pavyzdžiui, pažaiskite gydytojus – sergančiam vaikui ši tema ypač aktuali. Gydydamas žaisliukus nuo peršalimo ar susižeidusius, vaikas pamirš savo negalavimus. Kartkartėmis atlaisvinkite lovą, paslėpdami žaislus, kurie jau nebenaudojami. Tik neužsižaiskite iki išnaktų – geras miegas padeda sveikti.

Konstruktorius

Ant lovos stalelio patogu surinkinėti nedidelius konstruktorius su plastmasinėmis detalėmis. Tai ir berniukų, ir mergaičių mėgstamas žaidimas. Mažos detalės pasimeta lovoje, todėl ligoniukui pasiūlykite žaisti su stambesnių dalių konstruktoriais.

Statome namelį

Įdomus žaidimas lovoje – namelis iš pagalvių. Šiek tiek fantazijos ir lova taps uola arba lėlių nameliu. Išilgai lovos, abiejose pusėse sudėliokite pagalves ir uždenkite namelį paklodės ar pledo stogu. Įsitaisęs tokiame statinyje drauge su savo žaisliukais, vaikas įdomiai praleis laiką ir nesijaus prirakintas prie lovos. Paprasčiau nupirkti nedidelį lengvų konstrukcijų vaikišką namelį – palapinę. Tik neišleiskite iš akių tokiame namelyje žaidžiančio vaiko, nes pernelyg įsijautęs jis gali iškristi iš lovos ir susižeisti.

Knygos, filmukai ir muzika

Atsibodus žaidimams, užsiėmimus paįvairins knygos, multiplikaciniai filmukai ir dainelės. Svarbiausia, kad šios pramogos netrukdo gulėti lovoje. Knygos su gražiomis iliustracijomis gali papasakoti įdomią istoriją – tai puikus žaidimas ir pažintinė priemonė. Negarsi muzikėlė nukreips mažylio dėmesį nuo negalavimų, o filmukų ilgai žiūrėti nereikia, nes ligoniukui gali įsiskaudėti galva.

Lavinamieji ir kalbantys žaislai

Šie žaisliukai pralinksmins mažylį ir padės užmiršti skaudančią gerklę, slogą ar kosulį, tokie žaisliukai padės išmokti skaičiuoti, pažinti raides, padainuos arba paseks pasaką. Parduotuvėse daugybė įvairių kalbančių lėlių ir gyvūnų. Mažylio nuotaiką praskaidrins linksmai atkartojantys žodžius žaislai. Tokios išdaigos privers šypsotis ir juoktis net labiausiai nusiminusį ligoniuką.

Dalia Petrutytė

Žaidimo fazės

Stebėdami žaidžiančius vaikus neįsivaizduojame, kas vyksta jų mažose galvelėse. Daug metų tyrinėję žaidimų įtaką vaikų raidai mokslininkai paneigė mitą, jog mažylių žaidimai- atsitiktiniai ir nenuspėjami veiksmai. Jie išskyrė 5 žaidimo fazes:

1-oji – pasirengimas: vaikas aptinka susidomėjimo šaltinį, kuris skatina jo smalsumą.

2-oji – inkubacija: vaiko pasąmonėje gimsta idėjos.

3-oji – nušvitimas: „Aha!” – nuostabus sprendimo momentas.

4-oji – vertinimas: vaikas svarsto, ar jo idėją verta įgyvendinti.

5-oji – įgyvendinimas: vaikas ieško savo idėjos įgyvendinimo būdų .

Žaidžiantis ir ieškantis sprendimų vaikas gali ilgiau užtrukti vienoje ar kitoje žaidimo fazėje. Ieškodami įvairių sprendimo variantų ir idėjų mažyliai mėgsta eksperimentuoti. „Todėl vaikai dažnai stato, griauna ir vėl stato iš naujo. Tai mažylio saviraiška ir kūrybiškumas. Tyrinėdamas ir eksperimentuodamas, vaikas mokosi, geriau pažįsta pasaulį ir save“, – teigia Susan Korhonen, ikimokyklinio amžiaus LEGO produktų grupės vadovė.

Taigi, kaip žaisti su vaiku? Duokite mažyliui daugiau laisvės

Tik ant kojų atsistojęs vaikas jau trokšta būti savarankiškas: pats nulipti laiptais, valgyti, apsiauti batus ir pan. Neslopinkite šio troškimo, leiskite mažyliui klysti bei mokytis iš savo klaidų. Žinoma, reikia prižiūrėti, kad vaikas tai darytų saugiai ir nesusižeistų.

Vos metukų vaikas dar negali išsakyti savo pageidavimų ir minčių. Žaidimas – pagrindinė jo bendravimo forma. Leiskite vaikams visur dalyvauti: taip jie susipažįsta su skirtingomis medžiagomis, formomis, spalvomis. Žaisdami vaikai lavina aktorinius ir oratorystės įgūdžius. Žaizdami vaikai išmoksta naujų žodžių, tobulėja jų kalba. Žinoma, derėtų pasitelkti tinkamas priemones: knygas, paveikslėlius, daineles bei kūrybiškumą lavinančius žaislus – konstruktorius ar dėliones.

Kaladėlės – tinkamiausi žaislai 1 – 2 metų vaikų kūrybiškumui ir motorikai lavinti. Iš jų mažyliai nepailsdami gali statyti bokštus. Taip pat – guminiai kamuoliukai ( lavinami ridenimo, gaudymo įgūdžiai), įvairūs pirštukų žaidimai, knygelės su paveikslėliais.

18 mėnesių vaikui jau galima pasiūlyti LEGO® DUPLO® kaladėlių ar žaidimų rinkinį. Tereikės keletą kartų parodyti, kaip jas dėlioti, ir mažyliui ims sektis tai daryti savarankiškai.

„Tėvai ieško kokybiškų ir pritaikytų būtent jų amžiaus vaikui žaislų. LEGO žaislai atsparūs bet kokiems vaikų eksperimentams: kandimui, spaudimui, ant jų galima drąsiai laipioti. Pačių mažiausių žaidėjų LEGO DUPLO rinkiniai sudaryti iš didesnių detalių, kuriomis vaikas neužsprings“, – sako Susane Korhonen.

2-3 metų vaikams galima pasiūlyti dar įvairesnių žaidimų: sudėtingesnę dėlionę, konstruktorių, lipdyti iš modelino, piešti ne tik pieštukais, bet ir pirštais, statyti smėlio pilis, kurti lėlių arba šešėlių teatrą ar kitokias vaizdines projekcijas, į kurių kūrimą gali įsitraukti visa šeima.

Tegu vaikas jus mėgdžioja

Nuo dvejų metų vaikų pažinimo ratas vis labiau plečiasi – jie daug juda ir nori išbandyti, atrasti naujus dalykus. Skatinkite šią vaiko iniciatyvą: kartu šokite, dainuokite – padėsite jiems pažinti ritmą ir geriau įvaldyti judesius.

3-5 metų vaikai – tikri smalsuoliai. Mažyliai mėgdžioja savo tėvus ar vyresnius brolius ir seseris: jiems patinka „eiti“ apsipirkti, „vairuoti“ automobilį. Tokio amžiaus vaikai dažnai atsisako suaugusiųjų pagalbos ir atvirkščiai, siūlosi padėti, pavyzdžiui, mamai virtuvėje.

Kompromisai ir humoras geriau negu kritika

Griežti draudimai ar kritika 3-5 metų vaikams gali būti žalingi. Geriau ieškoti kompromisų, parodyti kitokius sprendimo būdus.

Jeigu paklausite: „Kodėl pastatei namą tik iš raudonų kaladėlių?“ – galite sugluminti vaiką ir nuslopinti norą toliau kurti, nes jis pasijus padaręs netinkamai. Net jei vaikas nupiešęs vieną brūkšnį tvirtina, jog čia katė, pagirkite ir pasidžiaukite nuostabiu piešiniu.

Vaikai mėgsta paprastą, jiems suprantamą humorą. Smagu, kai mažylis gali būti „protingesnis“, pavyzdžiui, už savo tėtį, „nežinantį“, kur dėti kojines: ant rankų ar ausų, arba „nesuprantantį“, kur piešinyje pavaizduota karvė, o kur šuo.

Paveikslėliai ar žaislai mažyliams atstoja gyvus daiktus: vaikai kalba su žaislais arba savo nematomais „draugais“. Todėl mažyliai žaidimams ieško mėgstamų personažų: gyvūnų, lėlių ar daiktų panašių į realius– namų rakandus, telefonus, vaikiškus vežimėlius, automobilius ir pan.

„Pagal skirtingo amžiaus vaikų raidą, LEGO kompanijos dizaineriai sukūrė skirtingus LEGO DUPLO rinkinius. Juose ne tik kaladėlės, bet ir mašinytės, maisto produktus imituojančios detalės bei skirtingi personažai: žmogeliukai, gyvūnai – nuo karvytės iki kačiuko ir net princesės iš Disnėjaus filmų. Juk jūsų mažyliui reikia pažinti visą didelį pasaulį!“, – sako Susane Korhonen.