Vaikystė – svarbus gyvenimo tarpsnis, kai vystosi įvairūs vaiko gebėjimai. Tai išskirtinis, nepakartojamas įsitraukimo į įvairias veiklas metas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo specifikos ypatybė yra ta, kad jų mokymasis yra glaudžiai susijęs su žaidimu, nes žaidimas yra pagrindinė veikla ikimokykliniame amžiuje.
Mokymasis – kaip žaidimas
Žaidimai ikimokyklinukui yra jo gyvenimo būdas, nulemiantis psichikos raidą, sukuriantis sąlygas vystytis asmenybei. Žaidžiančio vaiko dėmesį galima natūraliai koncentruoti į ugdomąją veiklą.
Ikimokykliniame amžiuje žinių vaikai dažniausiai įgyja nevalingai, užsiimdami įprastine įdomia pramogine veikla. Pažinimo elementas yra bet kurioje vaiko veikloje: mažylis nuolat sužino kažką naujo apie objektus, kuriuos stebi ar naudoja. O suaugusysis nukreipia šį procesą, kad supažindintų mažylį su žmonių, gamtos ir daiktų pasauliu, perduotų jam kartų patirtį.
Žaidimas yra nepaprastai svarbus formuojant asmenybę. Jame atsispindi vaiko įspūdžiai apie jį supantį pasaulį, santykiai su kitais ir bendravimas. Bendraujant su kitais vaikais ugdomi socialiniai įgūdžiai. Žaidžiant ugdoma vaiko dvasinė ir fizinė ištvermė, drausmė, vikrumas. Žaidimas yra motorinių įgūdžių formavimosi, intelektualinio ir emocinio vystymosi pagrindas.
Žaidimas padeda vaikui suprasti, kaip sutvarkytas pasaulis, ir įprasminti savo patirtį. Ši veikla ne tik džiugina vaikus, bet ir yra nepaprastai svarbi jų smegenų vystymuisi, mokymosi gebėjimams ir gebėjimui elgtis pagal visuomenės elgesio normas.
Žaisdami vaikai gali lavinti ne tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius, bet ir tokius svarbius įgūdžius kaip sprendimų priėmimas, bendradarbiavimas, empatija ir daugelis kitų. Žaisdamas vaikas pats kuria situacijas, lavinamos pagrindinės psichikos funkcijos: vaizduotė, mąstymas, suvokimas, atmintis, dėmesys, kalba ir kt. Lavinamas gebėjimas apibendrinti, skatinamas siekis įgyvendinti savo sumanymus.
Įvairūs žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai mokosi lyginti, gretinti, apibendrinti, sieti bendrąsias sąvokas su konkrečiais daiktais, pagrįsti savo nuomonę ir pan., puikus vaiko ugdymo būdas. visapusiškai lavina vaiką.
Kaip mokyti žaidžiant?
1. Mokymasis turėtų būti įdomus ir patrauklus tiek vaikui, tiek tėvams, kad neatgrasytume vaiko nuo noro išmokti naujų dalykų ir apskritai nuo mokymosi. Skatinkite vaiką žaisti, siūlykite žaidimus pagal jo individualumą, patirtį ir polinkius.
2. Mokomosios medžiagos įsisavinimas vyksta aktyvių vaiko veiksmų procese. Tai praktinės manipuliacijos daiktais, įvairūs žaidimai, piešimas, konstravimas, dainavimas, ritmiški judesiai pagal muziką, kitų veiklos mėgdžiojimas, bendraujant su suaugusiaisiais. Svarbu atsiminti, kad vaikas neturi specialios užduoties pažinti daiktų savybes ir veiklos su jais būdus, vaiko užduotis nupiešti konkretų objektą ar pastatyti namą iš kubelių, nulipdyti iš plastilino gyvūno figūrėlę ir pan., tai yra, gautos žinios yra šalutinis jo veiklos produktas.
3. Žaidimas kaip gyvenimo įgūdžių mokymosi procesas apima naujos informacijos aptarimą ir vertinimą, padedant suaugusiesiems. Skatindamas vaiko pažinimą suaugęs žmogus naudoja įvairias metodikas: užduoda klausimus, suteikia galimybę palyginti, skatina ieškoti atsakymų: „Kodėl manai, kad šiame paveikslėlyje vaizduojamas ruduo?“, „Kaip atspėjai, kad ši mįslė yra apie vaivorykštę“?“, „Kas atsitiks su sniegu, jei jį įneši į patalpą? “
4. Maži vaikai mąsto vaizdiniais. Todėl mokymasis vyksta tiesioginio reiškinių suvokimo metu: stebint įvairius objektus lauke ar patalpoje, apžiūrint išardomuosius arba sudedamuosius žaislus, įvairius daiktus ir jų modelius, vaizdus. Svarbi kalbos, mąstymo, vaizduotės ir atminties ugdymo priemonė yra paveikslėliai.
Žaidimas yra universali veikla, kuri vienu metu gali lavinti, mokyti ir teikti malonumą bei džiaugsmą. Žaiskite su vaiku įvairius žaidimus, skaitykite vaikiškas knygas, pieškite ir kurkite kartu! Stenkitės, kad ikimokyklinukas patirtų daugiau įspūdžių. Tai padeda vystyti intelektą ir pasireikšti įvairiems gebėjimams.
Parengė Undinė Gilė
