Apsauginis žarnyno skydas

Didžiąją dalį žarnyno mikrobiotos sudaro sveikatai naudingos vadinamosios gerosios bakterijos, pagrindinės iš jų laktobakterijos ir bifidobakterijos. Kita dalis – patogeninės ir sąlyginai patogeninės bakterijos, kurių esant normaliai situacijai yra nedaug ir jos neveikia mūsų sveikatos.

Nepaisant to, kad žarnynas yra vidinis organas, jis nuolat liečiasi su išorine aplinka – per maistą, kurį valgome. O su maistu bet kuriuo metu į jį gali pakliūti kenksmingi mikroorganizmai, todėl turime nuo jų apsisaugoti.

Apsaugai nuo išorinių neigiamų veiksnių pasitarnauja žarnyno barjerinė funkcija ir natūralus (įgimtas) ir įgytas imunitetas. Žarnyno mikrobiota sukuria apsauginį mikrobų skydą, kuris neleidžia patogeninėms bakterijoms kolonizuoti žarnyną. Žarnyno epitelio ląstelės sudaro natūralų fizinį barjerą, padengtą gleivių sluoksniu, pilną antikūnų ir kitų baltymų, kovojančių su svetimais mikroorganizmais. Toks apsauginis barjeras neleidžia bakterijoms, virusams, grybeliams ir kitoms svetimoms medžiagoms patekti į kraują. Joms pašalinti iš organizmo suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias atlieka žarnyno mikrobiota kartu veikdama su imuninėmis ląstelėmis. Žarnynas yra didžiausias imuninės sistemos organas.

Esant normaliai mikrobiotai žarnynas sudaro tvirtą apsauginį filtrą. Gerosios bakterijos gamina medžiagas, kurios neleidžia įsibrovėlėms bakterijoms daugintis, taip pat blokuoja toksinų patekimą į organizmą ir neutralizuoja daugelį kenksmingų medžiagų.

Darnus mikrobiotos ir imuniteto ląstelių darbas

Be to, žarnyno gleivinėje sutelkta 80 % imuninių ląstelių, saugančių mūsų sveikatą. Kai kurios imuninės ląstelės, pavyzdžiui, makrofagai, dehidritinės ląstelės, tyko nekviestų svečių pasiruošusios juos sunaikinti. Kitos žarnyno ląstelės – B tipo – gamina IgA antikūnus, kurie gali surišti bakterijas, o tada jos pašalinamos iš organizmo.

Įgyto imuniteto funkcijas atlieka T ir B limfocitų išskiriamos imuninės medžiagos. T-limfocitai (arba T-ląstelės) yra vieni svarbiausių imuniniam atsakui ir padeda apsisaugoti nuo kai kurių autoimuninių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, celiakija, Krono liga.

Žarnyno mikrobiota veikia išvien su imunine sistema ir dalyvauja ją aktyvuojant, moduliuojant ir reguliuojant. Imuninių ląstelių užduotis nustatyti, kas organizmui yra sava, o kas svetima. T. y., ką reikia toleruoti, o ką sutikti puolimu. Jei imuninė sistema nustato, kad medžiaga yra naudinga, organizmas ją priima. Šis mechanizmas, vadinamas imunine tolerancija, yra svarbi imuninės sistemos funkcija.

Tačiau žarnyno mikrobiota kontroliuoja imuninių ląstelių aktyvumą – kad nenutiktų taip, kad dėl pernelyg didelio aktyvumo jos imtų nebeatpažinti savų audinių ir sukeltų autoimunines ligas. Taigi, gerai apsaugai nuo įvairių ligų, taip pat ir infekcinių, būtina normali žarnyno mikrobiota, kurią palaikyti padeda gerosios bakterijos.

Kas lemia mikrobiotos sudėtį?

Mikrobiotos formavimąsi veikia daugybė veiksnių. Žarnyno mikrobiota ir imunitetas pradeda formuotis dar vaisiui gyvenant įsčiose. Mikroorganizmai, esantys placentoje, vaisiaus vandenyse ir virkštelės kraujyje, patenka į vaisiaus žarnyną. Jau nėštumo metu vaisius iš mamos gauna nuo ligų saugančių imunoglobulinų. Šiuo periodu svarbi nėščiosios mityba, gyvenimo būdas ir sveikata.

Didelę reikšmę vaiko mikrobiotai turi gimdymo būdas. Natūraliai gimę kūdikiai gauna daug gerųjų žarnyno bakterijų per gimdymo takus. Kūdikiai, gimę per cezario pjūvį, turi daug mikroorganizmų, cirkuliuojančių ligoninėse. Jų mikrobiotoje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų. Mažiau naudingųjų mikroorganizmų ir neišnešiotų kūdikių mikrobiotoje.

Naujagimio mikrobiota vis dar yra priklausoma nuo mamos mitybos, taip pat apsauginių veiksnių, kuriuos jis gauna iš motinos pieno. Teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą jame esantys oligosacharidai. Motinos priešpienyje yra daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą.

Toliau kūdikio žarnyno mikrobiotos formavimąsi veikia racione atsirandantis kietas maistas. Mikrobiota formuojasi pirmuosius trejus metus, kai vaiko organizmas sparčiausiai vystosi. Vaikui augant įtakos turi maistas, ligos ir vartojami vaistai, gyvensena, higiena ir aplinkos sąlygos. Tai yra veiksniai, kurie formuoja ir imuninę sistemą. Tos pačios sąlygos veikia ir suaugusio žmogaus mikrobiotą.

Kodėl žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka?

Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sudaro palankias sąlygas vystytis naudingoms bakterijoms. Priešingai, bet kokie šios ekosistemos pokyčiai neigiamai veikia šią pusiausvyrą.

Mikrobiotos įvairovę ir sudėtį gali pakeisti įvairūs veiksniai, ir tai gali sukelti disbiozę. Tarp jų persirgtos žarnyno ir kitos infekcijos, lėtiniai uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Bakterijų pusiausvyrą išbalansuoja gydymas antibiotikais, chirurginės intervencijos ir kt. Sutrikdyti žarnyno mikrobiotą gali stresas, netinkama mityba, pavyzdžiui, kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų ir gausu įvairių konservantų.

Sutrikus mikrobiotai suprastėja virškinimas ir organizmui ima trūkti gyvybiškai svarbių medžiagų, viena iš kurių imunitetui būtinas vitaminas D. Imuninės ląstelės turi vitamino D receptorius, todėl šis vitaminas būtinas tokių ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui.

Kai atsiranda disbiozė, t. y. pritrūkstame gerųjų bakterijų, o padaugėja galinčių sukelti ligas, nusilpsta imunitetas ir tampame neatsparūs daugeliui ligų.

Silpno imuniteto pasekmė gali būti virškinamojo trakto sutrikimai, žarnyno uždegimai, alergijos, autoimuninės ligos, net vėžys, aknė, žvynelinė, peršalimo, grybelinės ir kitos infekcijos, taip pat antsvoris arba nutukimas.

Pasirūpinti žarnyno mikrobiota padeda probiotikai

Organizmo apsaugai sustiprinti dažnai patariama vartoti gerųjų bakterijų preparatą (probiotiką). Atkūrę mikrobiotą padėsime ir imunitetui tinkamai reaguoti į įvairias grėsmes. Tačiau nepamirškime, kad probiotikai – ne retkarčiais, reikalui esant išgeriama tabletė nuo galvos skausmo – atkurti mikrobiotą prireiks laiko, o tinkama mikroorganizmų pusiausvyra turime rūpintis nuolat.

Patekusios į organizmą gerosios bakterijos padės sustiprinti vieną svarbiausių apsauginių barjerų – žarnyną, padedantį apsisaugoti taip pat ir nuo virusų bei kitų infekcinių ligų sukėlėjų, aktyviai atakuojančių šaltuoju metų periodu.

Probiotikus ypač svarbu vartoti gydantis antibiotikais, sergant įvairiomis ligomis, sukeliančiomis disbiozę, apsinuodijus, ne itin sveikai maitinantis, laikantis dietų. Taip pat tai gali būti prevencijos priemonė.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Žarnyno mikrobiota moduliuoja imuninį atsaką, sintetina antikūnus, reaguodama į infekcijas ir kitas priešiškas medžiagas. Jei jos balansas sutrinka, susilpnėja ir gynyba. Tai reiškia, kad mūsų sveikata, kaip ir imunitetas, labai priklauso nuo žarnyno mikrobiotos. Kaipgi ją apsaugoti?

 Žarnyno draugai ir priešai

Žarnyne gyvena daug mikroorganizmų – apie 100 trilijonų įvairių bakterijų. Tai yra vadinama mikrobiota, kurios sutrikimas gali paveikti visą organizmą.  Žarnyno mikrobiota sudaryta iš naudingųjų ir tam tikromis sąlygomis galinčių sukelti ligas sąlyginai patogeninių bei patogeninių bakterijų.

Naudingosios bakterijos virškina maistą, gamina virškinimo fermentus, kurie skaido krakmolą, riebalus, baltymus, sintetina kai kuriuos vitaminus. Šios bakterijos reguliuoja žarnyno veiklą, neutralizuoja įvairius toksinus, apsaugo žarnyną nuo patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų įsigalėjimo.

Šalia naudingųjų mikroorganizmų žarnyne gyvenančios sąlyginai patogeninės ir patogeninės bakterijos laukia tinkamo momento, kad galėtų veikti. Jos gali suaktyvėti susilpnėjus imuninei sistemai, valgant nesveiką maistą, dažnai patiriant stresą ar paūmėjus virškinamojo trakto ligoms. Tuomet padaugėja priešiškų mikroorganizmų ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, t. y. atsiranda disbiozė.

Žarnyno mikrobiota apsaugo nuo ligų

Žarnyno mikroorganizmai suteikia apsauginį barjerą. Kuo daugiau naudingųjų bakterijų yra ant žarnyno sienelių, tuo mažiau vietos lieka įsiterpti ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Naudingieji mikroorganizmai konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis, taip pat patys gamina medžiagas, pasižyminčias antimikrobinėmis savybėmis ir apsaugo nuo uždegimo.

Žarnyno imuninės apsaugos funkcija pagrįsta žarnų sienelėse esančių imuninių ląstelių ir naudingųjų žarnyno bakterijų sąveika. Uždegimas įveikiamas prie imuninių ląstelių receptorių prisikabinus naudingosioms žarnyno bakterijoms. Jeigu prie receptorių prikimba patogeninės bakterijos, kyla uždegimas ir sumažėja atsparumas infekcijai. Taip atsitinka sumažėjus naudingųjų bakterijų.

Kovai su į organizmą patenkančiomis pavojingomis medžiagomis žarnyno mikrobiota gamina baltymus imunoglobulinus (antikūnus). Žarnyne yra daugiausia limfinio audinio, kuris labai svarbus imuninei sistemai. Kai tik mus užpuola infekcija, suaktyvėja žarnyno limfiniame audinyje esantys limfocitai, kurie ir pradeda sintetinti antikūnus. Tai yra apsauginis barjeras nuo infekcijų.

Disbiozė yra palanki ligoms, ji susijusi su funkciniais žarnyno sutrikimais, uždegiminėmis žarnyno ligomis (Krono liga, opiniu kolitu), alergijomis, širdies ligomis, vėžiu, cukriniu diabetu ir nutukimu. Sveika mikrobiota stiprina imuninę sistemą, todėl sumažėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis, taip pat ir virusinėmis.

Kodėl naudingųjų bakterijų sumažėja?

Sutrikdyti žarnyno mikrobiotos balansą gali netinkama mityba, kai organizmas negauna visų reikalingų maistinių medžiagų, tarp jų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat perdirbtas, riebus, genetiškai modifikuotas, užterštas chemikalais maistas, įvairūs konservantai maiste, dietų laikymasis, alergijos tam tikriems maisto produktams. Dažna naudingųjų bakterijų sumažėjimo priežastis yra vaistų vartojimas, pavyzdžiui, antibiotikų, kurie naikina ne tik patogenines, bet ir naudingąsias žarnyno bakterijas.

Mikrobiotos disbalansą gali sukelti žarnyno motorikos sutrikimai, žarnyno ir kitokios infekcijos, lėtinės virškinamojo trakto ligos (gastritas, enteritas, kolitas ir kt.), endokrininės ligos, stresas ir depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, turi įtakos ir mažas fizinis aktyvumas.

Pažeidus žarnyno mikrobiotą, gali atsirasti anksčiau nepatirtos alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus, dėl kurių ne tik viduriuojama, bet ir kamuoja pykinimas, vėmimas. Kai kuriais atvejais sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas, atsiranda geležies, vitaminų ir kitų medžiagų trūkumas. Žmogus gali skųstis silpnumu, galvos skausmais, nuovargiu.

Sumažėjus naudingųjų bakterijų ir įsivyravus patogeninėms susilpnėja imunitetas, todėl dažniau susergame kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat gripu, ir sunkiau sveikstame. Toliau – pradeda suktis užburtas ratas: ligos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą, o disbiozė skatina negalavimus. Kuo prastesnė žarnyno mikrobiotos būklė, tuo silpnesnis imunitetas.

Pasikeitus žarnyne esančių bakterijų sudėčiai, sutrinka virškinimas, todėl kamuoja tokie nemalonūs simptomai kaip viduriavimas, kartais – vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, žarnyną raižantis skausmas. Minėtų simptomų disbiozė gali ir nesukelti, bet šis sutrikimas turės neigiamų pasekmių imunitetui, todėl žarnyno sveikata būtina rūpintis nuolat.

Kaip pagerinti mikrobiotą ir sustiprinti imunitetą?

Tinkamai funkcionuojanti žarnyno mikrobiota labai svarbi saugantis nuo infekcinių ir lėtinių ligų, todėl turime pasirūpinti, kad nepritrūktų naudingųjų bakterijų. Jų yra kai kuriuose maisto produktuose: kefyre, jogurte, brandintame sūryje ir kituose fermentuotuose pieno produktuose, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje. Deja, šiuolaikiniame perdirbtame maiste, kuris vyrauja daugelio mityboje, naudingųjų bakterijų kiekis sumažėjęs.

Palaikyti sveiką mikrobiotą, taip pat esant disbiozei, gali padėti specialūs probiotikų preparatai. Šiuose preparatuose yra gyvų naudingųjų bakterijų, esančių kiekvieno žmogaus žarnyne ir dalyvaujančių daugelyje organizme vykstančių procesų. Pagrindiniai naudingieji žarnyno mikroorganizmai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Jos ilgą laiką naudojamos gaminant bakterinius probiotikų preparatus. Šie preparatai skiriami atkurti normalią mikrobiotą, kolonizuojant žarnyną naudingomis bakterijomis ir stabdant patogeninių bakterijų augimą.   

Tačiau probiotinės bakterijos veiksmingos tada, kai išlieka gyvybingos. Tam, kad jos pasiektų reikiamą vietą – žarnyną, ir pradėtų veikti, probiotikai turi būti atsparūs virškinimo fermentams. Todėl gaminamos laktobakterijų ir bifidobakterijų kapsulės, kuriose esantys probiotikai saugiai pasiekia žarnyną ir jame rezorbuojami.

Mikrobiotai atkurti reikalingi ne tik probiotikai, bet ir prebiotikai. Kad išlaikytume naudingąsias bakterijas, kartu su maistu turime gauti pakankamai prebiotikų turinčių produktų. Tai yra naudingųjų bakterijų maistas, be kurio jos negali išgyventi. Prebiotikų gausu nesmulkintuose grūduose, kuriuose yra daug skaidulų, ankštinėse ir kitose daržovėse, vaisiuose, sėlenose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Apie pilvo dieglius kūdikis praneša nenumaldomu verksmu

Pilvo diegliai dažniausiai atsiranda pirmosiomis savaitėmis po gimimo ir kamuoja visiškai sveikus vaikus. Mažylius apima periodiškai pasikartojantis stiprus pilvo skausmas. Užeina jis dažniausiai vakare ir prasideda staiga, tuo pačiu paros metu ir trunka 2–3 valandas. Pusantro ar dviejų mėnesių kūdikiui priepuoliai tampa ypač stiprūs. Jaunoms mamoms iš pradžių gali būti sunku suprasti, kas vaikui negerai: jis pradeda tiesiog klykti, atrodo, be jokios priežasties. Mažylį sunku nuraminti net paėmus ant rankų ir sūpuojant.   

Pilvo dieglių sukeltas verksmas yra kitoks nei įprastinis – mažylis tiesiog rėkia kiek įmanydamas. Verkdamas jis nuryja daug oro, todėl ima pūsti pilvuką. Kūdikis tvirtai sugniaužia kumštukus, kojytes pritraukia prie pilvuko ir vėl jas ištiesia, padais daužo čiužinį, išriečia nugarą, veidukas paraudęs, pilvukas įtemptas, gali gurguliuoti. Nepaisant verksmo priepuolių, kūdikis yra sveikas, gerai valgo ir miega, normaliai priauga svorio. Bet, užpuolus diegliams, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, nes kūdikio riksmo priežastis gali būti virškinamojo trakto, šlapimo sistemos ar kitos ligos.

Kodėl pilvuką apipuola diegliai?

Pilvo dieglių priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad jie gali atsirasti dėl žarnų nebrandumo, dujų susikaupimo žarnyne. Žįsdamas ar valgydamas iš buteliuko kūdikis praryja oro, kuris kaupiasi skrandyje bei žarnyne, ir sukelia pilvo skausmą. Viena iš negalavimo, panašaus į dieglius, priežastis gali būti kūdikio permaitinimas pieno mišiniais, nes skylant juose esančiai laktozei susidaro dujos, kurios išpučia pilvuką.

Dieglių atsiradimui turi įtakos žarnyno spazmai, taip pat tai, kad žarnynas nesugeba gerai suvirškinti maisto medžiagų ir dėl to padaugėja dujų. Pilvo skausmų lydimas meteorizmas kamuoja ir tada, kai blogai virškinamas pienas trūkstant fermento laktazės, kuri skaido pieno baltymą laktozę.

Manoma, kad viena iš dieglių priežasčių gali būti centrinės nervų sistemos brendimas, padidėjęs nervų sistemos dirglumas. Pastebėta, kad diegliai labiau kamuoja kūdikius, kurių mamos nėštumo metu nervinasi ir patiria stresą. Nervinga mama nesugebės nuraminti kūdikio, nes jos rankose mažylis jausis nesaugiai.

Pastebėta, kad rūkančių tėvų kūdikius diegliai kamuoja dažniau, o rūkančios mamos turi mažiau kantrybės, todėl nelabai gali padėti pilvuko skausmą kenčiančiam kūdikiui.

Diegliams atsirasti gali turėti įtakos ir alergija. Maitinant pieno mišiniu, dieglius gali paskatinti alergija karvės pieno baltymams.

Žindomo kūdikio pilvukui turi įtakos mamos mityba, nes jos valgomo maisto medžiagų patenka į vaiko organizmą. Jeigu mažylis pradeda klykti praėjus kelioms valandoms po žindymo, galima įtarti, kad mama netinkamai maitinasi. Tuomet diegliai praeina per 1–2 dienas, kai mama nebevalgo juos sukėlusių maisto produktų.

Pagrindiniai įtariamieji yra ankštinės daržovės, rauginti kopūstai ir agurkai, karvės pienas, aštrūs prieskoniai, saldūs vaisiai ir riešutai, šokoladas, ridikai, svogūnai, česnakai. Gali būti, kad mažylis netoleruoja tų maisto produktų baltymų ar kitų medžiagų. Todėl reikėtų išsiaiškinti, kurie maisto produktai sukelia problemų, ir mamai kol kas jų nebevalgyti.

Kai pritrūksta gerųjų bakterijų

Spazminiai pilvo skausmai pirmaisiais mėnesiais būdingi kūdikiams, sergantiems žarnyno disbioze, t. y. sutrikus naudingųjų ir sąlyginai patogeninių bakterijų santykiui. Tuomet gydytojas nustato naudingų bifidobakterijų ir laktobakterijų stoką. Disbiozė kūdikiams gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: naujagimio žarnyno mikroflorą lemia ir tai, kaip jis gimė – natūraliai ar atliekant Cezario pjūvį. Operacijos būdu gimę kūdikiai dažniau kamuojami disbiozės.

Taip pat disbiozei atsirasti turi įtakos maistas: kūdikio maitinimas motinos pienu ar pieno mišinėliais. Pieno mišinėliais maitinami kūdikiai negauna normaliai žarnyno mikroflorai svarbių mikroorganizmų, esančių tik mamos piene. Dėl to dažniau linkę į disbiozę. Šį negalavimą skatina stresai, įvairios infekcinės ir kitos ligos, tarp jų ir alergija, vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai.

Naujagimio žarnyno mikrobiota labai priklauso nuo mamos sveikatos nėštumo metu. Nustatyta, kad per nėštumą patyrusių didelį stresą, neatsisakiusių žalingų įpročių, taip pat – vartojusių antibiotikus moterų naujagimiai turi daug mažiau gerųjų laktobakterijų ir bifidobakterijų.

Kūdikiams, sergantiems disbioze, gydytojas skiria probiotikų – naudingųjų bakterijų preparatą, gerinantį žarnyno darbą.

Kaip padėti kūdikiui?

Yra daugybė priemonių, kurios gali padėti susilpninti dieglių sukeltą skausmą. Viena iš jų – tinkamas maitinimo būdas. Žindomas kūdikis turi gerai suimti krūtį (ne tik spenelį, bet ir areolę aplink jį). Dirbtinai maitinamam kūdikiui reikia pasirinkti tinkamo dydžio ir formos žinduką su tokia skylute, per kurią ištekės reikiamos mišinio porcijos, ir buteliuką laikyti 45 laipsnių kampu. Pamaitinusi kūdikį, kurį laiką palaikykite jį vertikalioje padėtyje, kad atsirūgtų, ir nurytas oras išeitų nepatekęs į žarnyną.

Prieš maitinimą paguldykite mažylį ant pilvuko, panešiokite, jis aprims priglaustas prie krūtinės ir jausdamas šilumą, mamos ar tėčio širdies plakimą. Neramius kūdikius patariama kuo ilgiau nešioti.

Išbandykite paprastą pratimą: ant nugaros gulinčiam kūdikiui keliolika kartų pakaitomis lengvai lenkite kojytes prie pilvuko, imituodamos dviračio mynimą. Švelniai pamasažuokite pilvuką pagal laikrodžio rodyklę – tai padės greičiau atsikratyti dujų.

Kūdikiui gali padėti vežiojimas automobiliu. Vibracija važiuojant ramina, o nurimus pilvuko raumenys atsipalaiduoja ir mažyliui palengvėja.

Kūdikiui maloni šiluma, kuri sumažina įtampą ir atpalaiduoja raumenis. Šildyklė arba šilta vonia, šiltas delnas ant pilvuko gali labai sumažinti pilvuko bėdas. Galbūt mažylį nuramins čiulptukas, muzika, dulkių siurblio garsas arba skalbyklės centrifugos vibracija.

Universalių visiems pagalbos priemonių nuo pilvo dieglių nėra. Jų reikia ieškoti kiekvienam mažyliui individualiai. Jeigu nepadės vienas dieglių kamuojamo kūdikio nuraminimo būdas, bandykite kitą, o svarbiausia – išlikite rami pati, nes jūsų nerimas mažylį dar labiau sudirgins.

Parengė Undinė Gilė