<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>žindymas nėštumo metu | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/zindymas-nestumo-metu/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 18 Mar 2025 06:12:24 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. pavasaris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-pavasaris-2?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-pavasaris-2</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-pavasaris-2#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 15 Mar 2025 06:28:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Akių ligos]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Algimantas Vingras]]></category>
		<category><![CDATA[apetitas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[be laktozės]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[funkcinis pilvo skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[gausi šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[išrankumas valgiui]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktazė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pienas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest® akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[Vėmimas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23463</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Gausi šeima – stipri, vieni kitus palaikanti komanda PAVASARIO LIGOS. &#160;Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui? VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų. BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas. KĄ&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-pavasaris-2">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-23466" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Mama-ir-vaikas_2025-m.-pavasaris.jpg" alt="Mama ir vaikas_2025 m. pavasaris" width="1188" height="657" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Mama-ir-vaikas_2025-m.-pavasaris.jpg 1188w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Mama-ir-vaikas_2025-m.-pavasaris-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Mama-ir-vaikas_2025-m.-pavasaris-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1188px) 100vw, 1188px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Gausi šeima – stipri, vieni kitus palaikanti komanda</p>
<p><strong>PAVASARIO LIGOS. &nbsp;</strong>Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI.</strong> Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.</p>
<p><strong>KĄ VALGOME? </strong><em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras </em>Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno<strong>&nbsp;</strong></p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. <em>Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė </em>Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.</p>
<p><span style="color: #d12626;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2025-pavasaris.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;"><strong><span style="color: #1947d1;"><span style="color: #123bb5;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</span></span></strong></span></a></p>
<p><span style="color: #c41b1b;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas_2025-metu-pavasaris/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-pavasaris-2">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2025-m-pavasaris-2/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kai-kyla-nerimas-ar-saugu-zindyti-nestumo-metu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kai-kyla-nerimas-ar-saugu-zindyti-nestumo-metu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kai-kyla-nerimas-ar-saugu-zindyti-nestumo-metu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 04 Mar 2025 06:43:41 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[persileidimas]]></category>
		<category><![CDATA[persileidimo rizika]]></category>
		<category><![CDATA[persileidimo tikimybė]]></category>
		<category><![CDATA[žindant]]></category>
		<category><![CDATA[žindo]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas nėštumo metu]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23328</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žindymas nėštumo metu yra dažnas reiškinys daugelyje pasaulio vietų. Pavyzdžiui, mažai ir vidutiniškai pasiturinčiose šalyse net apie 35 procentai moterų pastoja dar žindydamos gimusį vaiką ir sėkmingai tęsia jo žindymą besilaukdamos naujojo. Nepaisant to, kad daugybė moterų tebežindo vaikelį naujo nėštumo metu, vis tik dažnai kyla nerimas, ar žindymas nepakenks naujam pilvelio gyventojui? Labiausiai nerimaujama,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kai-kyla-nerimas-ar-saugu-zindyti-nestumo-metu">Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23335" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Zindymas-nestumo-metu.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Zindymas-nestumo-metu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2025/03/Zindymas-nestumo-metu-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Žindymas nėštumo metu yra dažnas reiškinys daugelyje pasaulio vietų. Pavyzdžiui, mažai ir vidutiniškai pasiturinčiose šalyse net apie 35 procentai moterų pastoja dar žindydamos gimusį vaiką ir sėkmingai tęsia jo žindymą besilaukdamos naujojo. Nepaisant to, kad daugybė moterų tebežindo vaikelį naujo nėštumo metu, vis tik dažnai kyla nerimas, ar <a href="https://mamairvaikas.lt/zindymo-dovanos-mamai" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">žindymas</span></a> nepakenks naujam pilvelio gyventojui? Labiausiai nerimaujama, ar neįvyks persileidimas?</p>
<h4><strong>Ar tikrai nepavojinga?</strong></h4>
<p>Yra išskiriami du veiksniai, kurie svarstomi kaip galintys sietis su žindymo rizika nėštumo metu. Tai pavojai susiję su hormonų poveikiu ir su moters mityba – energiniais organizmo resursais. Toliau aptarsime juos abu.</p>
<p>Kai mama žindo kūdikį, dirginami krūtų spenelių nerviniai receptoriai ir tada posmegeninė endokrininė liauka hipofizis į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?</p>
<p>Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu.</p>
<p>Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, žindant (dirginant spenelį) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė teoriškai galbūt (bet nebūtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusios priešlaikinio gimdymo grėsmės.</p>
<h4><strong>Į ką vis dėlto reikėtų atsižvelgti?</strong></h4>
<p>Vertinant persileidimo rizikas būtina svarstyti ne tik žindymo įtaką nėštumui, tačiau atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios didina riziką, kad įvyks persileidimas. O esant joms reiktų pasisaugoti ir vis tik, pasitarus su gydytoju, priimti sprendimą žindymą nuosekliai mažinti arba ir nutraukti:</p>
<p>– prieš tai buvęs nėštumas baigėsi persileidimu;<br />
– jei esate 35 metų ir vyresnio amžiaus, ypač, jei jums 40 metų arba daugiau;<br />
– trumpas laikas tarp nėštumų. Jeigu laikotarpio tarp gimdymų trukmė yra mažesnė nei dveji metai, padidėja įvairios rizikos tiek mamai, tiek vaisiui nėštumo metu;<br />
– laukiatės dvynukų ir daugiau vaikų;<br />
– nėštumo metu patyrėte kraujavimą;<br />
– jums rekomenduojama vengti lytinių santykių nėštumo metu.</p>
<h4><strong>Dar viena aplinkybė</strong></h4>
<p>Remiantis daugelio tyrimų rezultatais, žindymas nėštumo metu, kai nėra kitų rizikų, nekelia grėsmės patirti persileidimą, tačiau kai kurie tyrimai vis tik atrado ryšį tarp žindymo nėštumo metu ir persileidimo rizikos. Šie tyrimai atskleidė, jog persileidimo riziką gali padidinti žindymas, kai esamas vaikelis yra tik žindomas ir dar neprimaitinamas jokiu kitu maistu. O jei vaikas gauna ir kitokio maisto, tokiu atveju žindymas persileidimo tikimybės nepadidina.</p>
<p>Manoma, kad kai kurioms moterims maitinimas tik žindant ir nėštumas vienu metu gali būti per didelis iššūkis organizmo pajėgumams. Taigi, jei moteris pastoja vis dar tik žindydama, vaikui patartina pradėti primaitinimą kitu maistu (priklausomai nuo vaiko amžiaus ir rekomenduojamų produktų tokiam amžiui) tam, kad būtų sumažinta persileidimo tikimybė.</p>
<p>Jei nerimaujate, ar auginant naująjį vaikelį pilvelyje ir žindant jau turimą, jums pakanka organizmo resursų, prisiminkite, kad gimdoje augantis vaikas jo vystymosi pirmaisiais mėnesiais dar būna santykinai labai mažas. Taigi ir maisto medžiagų jo energijos bei kūno augimo poreikiams patenkinti dar nereikės labai daug. Aišku, su laiku, jam augant, atitinkamai didės poreikis medžiagų, reikalingų kūno statybai ir energijai. Tačiau tuo pat metu lygiagrečiai mažės motinos pieno poreikis žindomam vaikui, nes jis gaus vis daugiau kitokio – papildomo – maisto, kuris pradedamas valgyti nuo šešių mėnesių amžiaus.</p>
<h4>Tiek nėštumas, tiek žindymas reikalauja papildomų energinių resursų</h4>
<p>Nėštumo metu moters mityba turėtų padidėti apie 5 % pirmojo trimestro metu, 10 % antrąjį trimestrą ir 25 % trečiąjį. Žindymo metu kūnui reikia daugiau papildomų energinių resursų. Nuo kūdikio gimimo iki šešių mėnesių amžiaus rekomenduojama, kad žindanti moteris suvartotų papildomai po 500 kalorijų kasdien. Toms, kurios žindo vaikelį nuo šešių mėnesių amžiaus, rekomenduojama papildomai gauti 400 kalorijų per dieną.</p>
<p>Reikia prisiminti, kad besilaukiant ir tuo pačiu žindant daugiau reikia ne tik kalorijų, bet ir įvairių vertingų maisto medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Tad neužtenka tiesiog pavalgyti daugiau ledų, sausainių ar išgerti saldžių gėrimų – tai bevertis maistas. Turite rinktis tai, kas jūsų kūnui, o per jį ir jūsų vaikų kūneliams, suteiks tai, kas naudingiausia jums visiems. Kol pati mama su maistu gauna pakankamai kalorijų ir visų reikalingų medžiagų, kol jos pačios svoris didėja atitikdamas sveikus parametrus, yra pakankamai priežasčių tikėti, kad ji gerai aprūpins save, gimdos gyventoją ir žindomą vaiką.</p>
<p>Taigi, besilaukianti moteris turėtų prisitaikyti prie padidėjusių mitybos poreikių valgydama daugiau ir vyresniojo vaiko žindymas neturėtų daryti įtaką jos dar negimusio kūdikio augimui. Leiskite jūsų apetitui diktuoti: valgykite gerą ir įvairų maistą, kada esate alkana ir gerkite, kada esate ištroškusi.</p>
<h4><strong>Linkime ramybės</strong></h4>
<p>Prisiminkite, kai jaučiatės gerai, jūsų nėštumas nėra rizikos grupėje, jei jūsų kraujo tyrimo rodikliai normalūs, jei žindymas yra tik kaip papildomas vaikelio mitybos šaltinis, o dar labiau – ritualas, padedantis pajusti artumą – žindymas išprovokuoti persileidimo neturėtų. Kadangi gamta mūsų organizmą sukūrė taip, jog visi geriausi jo ištekliai keliauja naujai gyvybei. Todėl, jei motinos organizmas turės rinktis tarp naujos gyvybės ir pienuko kokybės, jis rinksis naują gyvybę.</p>
<p>Linkime ramybės, pasitikėjimo savo kūnu ir gamtos suteiktomis jo galimybėmis. Prisiminkite, kad natūralu nėštumo metu išgyventi daugiau emocijų, nerimo, baimių. Ir tai sveikintina, nes tokiu atveju esate linkusi labiau pasaugoti save ir nėštumą. Tačiau kai kurios baimės būna nepagrįstos ir tokiu atveju naudinga susirinkti informacijos reikiama tema, pasikonsultuoti su kompetentingais tos srities specialistais. Dažnai to ir pakanka nusiraminimui.<br />
Vis tik, jei psichologiniame lygmenyje jūsų baimė, kad gali įvykti persileidimas žindant, yra didelė, siūlytume žindymą nuosekliai retinti, trumpinti ir nutraukti, nes pati baimė gali padaryti kur kas daugiau žalos nei žindymas.</p>
<p><em>Parengė: gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė Karolina Tarnauskienė</em><br />
<em>www.psichologekarolina.eu</em><br />
<em>Feisbukas Išsipildymas Motinystėje</em><br />
<em>IG issipildymas.motinysteje</em></p>
<p><strong>Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 m. leidimas).</strong></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kai-kyla-nerimas-ar-saugu-zindyti-nestumo-metu">Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kai-kyla-nerimas-ar-saugu-zindyti-nestumo-metu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žindymas tandemu</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zindymas-tandemu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zindymas-tandemu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zindymas-tandemu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 04 Jun 2019 07:10:20 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[gimdos susitraukimai]]></category>
		<category><![CDATA[krūtys]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimio ir vyresnėlio žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[vyresniojo vaiko žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindomas kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas nėštumo metu]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18237</guid>

					<description><![CDATA[<p>ŽINDYMAS TANDEMU – taip vadinamas naujagimio ir vyresnėlio vaiko maitinimas iš krūties vienu metu – praktiškai beveik neįmanomas be prieš tai buvusio ŽINDYMO PER NĖŠTUMĄ. Žindyti nėštumo metu – gal pavojinga? Kūdikiui žindant mamos spenelių dirginimas nerviniu keliu stimuliuoja hipofizę išskirti hormoną oksitociną, kuris krūtų pieno liaukose skatina susitraukti aplink alveoles esančias raumenines ląsteles ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zindymas-tandemu">Žindymas tandemu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-18239 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/06/Dviejų-vaikų-žindymas-660x365.jpg" alt="Žindymas tandemu" width="660" height="365">ŽINDYMAS TANDEMU – taip vadinamas naujagimio ir vyresnėlio vaiko maitinimas iš krūties vienu metu – praktiškai beveik neįmanomas be prieš tai buvusio ŽINDYMO PER NĖŠTUMĄ.</p>
<h4><strong>Žindyti nėštumo metu – gal pavojinga?</strong></h4>
<p>Kūdikiui žindant mamos spenelių dirginimas nerviniu keliu stimuliuoja hipofizę išskirti hormoną oksitociną, kuris krūtų pieno liaukose skatina susitraukti aplink alveoles esančias raumenines ląsteles ir taip pienas pastumiamas tekėti iš krūtų. Iš panašių raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?</p>
<p>Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu.</p>
<p>Iki pat natūralaus gimdymo pradžios žindant iš hipofizės išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo poveikio tikimybė teoriškai galbūt (bet nebūtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių gręsiančio priešlaikinio gimdymo atveju. Mamai, anksčiau turėjusiai komplikuotą nėštumą, savo asmeninę situaciją reikėtų aptarti su savo gydytoju ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuspręsti, kas geriausia: žindymą drąsiai tęsti, žindyti rečiau ir trumpiau, arba kūdikį nujunkyti.</p>
<h4><strong>Nenuskriauskite pilvelio gyventojo!</strong></h4>
<p>Gimdoje augantis vaikas jo vystymosi pirmaisiais mėnesiais dar būna santykinai labai mažas. Taigi ir maisto medžiagų jo energijos bei kūno augimo poreikiams patenkinti dar nereikės labai daug. Aišku, jam augant, atitinkamai didės ir tų medžiagų poreikis. Tačiau tuo pat metu lygiagrečiai mažės motinos pieno poreikis žindomam vaikui, nes jis gaus vis daugiau kitokio – papildomo – maisto, kuris pradedamas valgyti nuo maždaug šešių mėnesių amžiaus.</p>
<p>Kol pati mama su maistu gauna pakankamai kalorijų ir visų reikalingų medžiagų, kol jos pačios svoris didėja atitikdamas sveikus parametrus, nereiktų abejoti, kad ji gerai aprūpins save, gimdos gyventoją ir žindomą vaiką. Nėščia moteris prisitaiko prie padidėjusių mitybos poreikių valgydama daugiau ir vyresniojo vaiko žindymas pastebimai neįtakoja jos dar negimusio kūdikio augimo. Taigi leiskite Jūsų apetitui diktuoti: valgykite gerą ir įvairų maistą, kada esate alkana, ir gerkite, kada esate ištroškusi.</p>
<h4><strong>Galimi nesklandumai</strong></h4>
<p>Nėštumo metu randasi įvairių pokyčių, galinčių turėti įtakos ir žindymo sėkmei.<br />
Pirmiausia pajautrėja krūtų speneliai. Atsiranda nemalonių, skausmingų dilgčiojimų, ypač žindymo metu. Vienos mamos tai pajunta anksčiau, kitos vėliau, kai kurios – jau pirmosiomis savaitėmis. Kantresniosios ilgainiui nustoja kreipti dėmesį į šią „smulkmeną“: jeigu vaikas žinda noriai, patenkintas krūtyje randamu pienu, reiškia – viskas gerai.</p>
<p>Atidžiai rūpinantis geru kūdikio priglaudimu prie krūties, kad jis apžiotų kuo plačiau ir netraumuotų jautraus spenelio, galima palengvinti šį nepatogumą ir išvengti stiprių skausmų. Daugumai mamų spenelių jautrumo padidėjimas visiškai praeina po gimdymo. Tačiau, jeigu žindymas nėštumo metu arba ir vėliau, jau pagimdžius, mamai kelia per didelę įtampą ir yra itin nemalonus, ji neturėtų jaustis privalanti vyresniojo vaiko žindymą žūt būt atkakliai tęsti ir kęsti.</p>
<p>Kartais mamas kamuoja nėštumo toksikozė ir dėl jos esanti bloga savijauta, pykinimas bei vėmimas. Dažniau taip darosi rytais, bet būna, jog užtrunka visą dieną, tęsiasi savaitėmis. Jeigu toksikozės reiškiniai stiprūs ir užsitęsia, pasitaiko, jog ir žindomas kūdikis pasijunta nesveikas: darosi liguistai neramus, arba, atvirkščiai – neįprastai vangus, praranda apetitą, vemia. Taip būna retai, tačiau jeigu atsitiktų, kūdikį irgi gali tekti, bent jau laikinai, nujunkyti nuo krūties.</p>
<h4><strong>Nėštumo poveikis pienui</strong></h4>
<p>Kaip mums beatrodytų reikšmingas vyresnėlio kūdikio ar vaiko žindymas, vis dėlto svarbiausia nėštumo „strategija“ yra išsaugoti ir užauginti motinos kūne naują gyvybę bei pasiruošti maitinimui po gimimo. O naujagimiui reikės ne bet kokio maisto, bet labai ypatingo – priešpienio! Tas pasiruošimas neįvyksta per dieną, jis pradedamas jau gerokai iš anksto.</p>
<p>Laipsniški pasikeitimai, subrendusį pieną galop paversiantys priešpieniu, prasideda vidutiniškai maždaug tarp ketvirto ir penkto mėnesio. Gali būti, jog kažkada Jūsų vyresnėlis pastebės skirtumą, nes ims keistis pieno skonis, ir pieno mamos krūtyse gaminsis mažiau. Vieniems žindomiems vaikams tas skonio pasikeitimas (pienas pasidaro truputį sūresnis) nepatinka ir dėl to gali patys nusijunkyti. Kiti, atrodo, to nepastebi ir toliau žinda kaip įpratę.</p>
<h4><strong>Kai prie krūties jau prašosi du</strong></h4>
<p>Keliomis pirmosiomis dienomis po gimdymo priešpienis yra gyvybiškai svarbus naujagimiui, todėl prioritetas teiktinas naujagimiui ir jis prie krūties turėtų būti glaudžiamas pirmas. Nebijokite, pieno tikrai užteks, nes, kaip sakoma, „kur du stos, ten ir darbo bus padaryta dvigubai“. Pieno gamyba motinos krūtyse vyksta pagal „paklausos ir pasiūlos dėsnį“.</p>
<p>Taigi, kodėl nepalepinus ir vyresnėlio? Gal net ir vienu metu – juk krūtys yra dvi. Jaudintis, kad pieno sudėtis yra būtent tokia, kokios reikia naujagimiui, o ne paaugusiam vaikui, neverta. Jeigu vyresnėlis yra gerokai perkopęs metų amžių, jo poreikis motinos pienui jau būna minimalus. Daugelis vyresnių vaikų jaučia ypatingą ryšį su kūdikiu, nes jie abu dalinasi kažkuo labai ypatingu. Tai padeda išvengti vyresnėlio pavydo ir įsižeidimo protrūkių, galinčių kilti, jeigu vaikas tarsi atstumiamas, paliekamas nuošalyje.</p>
<p>Aišku, motinos pienas yra saldus ir skanus, bet daugumai antramečių dominuojanti paskata glaustis prie mamos yra betarpiškas artumas ir nusiraminimas. Todėl ilgiausiai ir išlieka žindymai prieš užmiegant. Tačiau, jeigu atrodytų, jog vyresnėlis prašosi prie krūties pirmiausia dėl pavalgymo ir iš krūtų išžinda daug pieno, tuomet galbūt ir vertėtų pagalvoti, kokiu vertingu ir patraukliu kitokiu maistu galėtumėte jį pasotinti. Kad glausdamasis prie Jūsų krūties dėl to žmogiško artumo siekio, jis nebūtų tuo pat metu ir labai alkanas.</p>
<p>Pasitaiko, jog namie atsiradus naujagimiui, vyresnis vaikas, kuris jau buvo nusijunkęs per nėštumą, vėl pasiprašo žįsti. Nebijokite leisti jam tai pabandyti. Labiausiai tikėtina, jog vietoj žindimo jis tik pakikens ir nušliauš nuo mamos kelių. Gal jis tik siekė užsitikrinti mamos norą ir ryžtą jam tokią galimybę suteikti. Toks leidimas žįsti vaikui yra tarsi patvirtinimas, jog jis dabar ne mažiau mylimas, taigi gali būti ramus.</p>
<h4><strong>Valgyti reikia visiems</strong></h4>
<p>Tandemu žindanti mama turi gauti žymiai daugiau maisto kalorijų. Kuo daugiau pieno pagaminate, tuo daugiau kalorijų turite gauti su maistu. Mama, tik žindanti kūdikį ir neturinti atliekamų riebalų rezervo, turi gauti papildomai 650 kalorijų; dar ji turėtų gauti papildomai 500 kalorijų 6 -12 mėnesių kūdikiui, jau valgančiam ir tirštą maistą. Žindančiai vyresnėlį, gaunantį vis daugiau kito maisto, mamai reikės gauti atitinkamai mažiau kalorijų dėl sumažėjusios pieno gamybos.</p>
<p>Dar mamos maisto poreikis priklausys nuo jos fizinio aktyvumo, svorio ir mitybos. Mamai, kuri yra mažiau fiziškai aktyvi, turi didesnes riebalų atsargas po nėštumo ir valgo vertingesnį maistą, reikės suvartoti mažiau papildomų kalorijų, negu tai, kuri fiziškai aktyvesnė, turi mažiau riebalų atsargų kūne ir valgo mažiau maistingą maistą. O praktiškai – kaip ir nėštumo metu – leiskite Jūsų apetitui vadovauti. Jeigu jaučiate alkį, nebijokite suvalgyti daugiau.</p>
<h4><strong>Jeigu norėjote, bet nepavyko&#8230;</strong></h4>
<p>Atminkite, žmogus svarbiau už beatodairišką užsibrėžto tikslo pasiekimą bet kokia kaina. Jeigu nepaisant žinojimo ir įsitikinimo, jog žindymas ir motinos pienas yra labai svarbus ir naudingas jūsų vaikui, jis pats to neįvertins ir atsisakys, gal geriau nebūkite per daug atkakli, siekdama vyresnėlį žūtbūt kuo ilgiau išlaikyti prie krūties. Jam, o ne tandeminio žindymo tęsimui, teikite pirmenybę, kad išvengtumėte to brangiausio ryšio su savo vaiku įtrūkimų, paskui galbūt net ir labai sunkiai besulipdomų, kuriuos gali palikti prievartos įskeltas apmaudas ir nepasitikėjimas. Geriau pasistenkite kitu būdu išsaugoti ir puoselėti betarpišką jūsų sielų artumą.</p>
<p>Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zindymas-tandemu">Žindymas tandemu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zindymas-tandemu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
