Kas yra mąstymo klaidos?

Mąstymo klaidos (arba kognityviniai iškraipymai) – tai pasikartojantys, netikslūs būdai, kaip mes interpretuojame save, pasaulį ar kitus. Dažniausiai šie mąstymo modeliai formuojasi vaikystėje ar paauglystėje, o vėliau tampa įpročiu, lemiančiu emocinę savijautą.

Profesorius David’as Burns’as, garsus psichiatras ir kognityvinės elgesio terapijos specialistas, savo knygoje „Geros nuotaikos vadovas: nauja emocijų terapija“ (angl. Feeling Good: The New Mood Therapy) aprašė 10 dažniausiai pasitaikančių mąstymo klaidų, kurios aktualios tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Dažniausios mąstymo klaidos, kurias daro vaikai

1. Viskas arba nieko – kai menka klaida prilyginama visiškai nesėkmei. Pavyzdys: „Gavau 7 vietoj 10 – aš visiškai nevykęs.“
2. Perdėtas apibendrinimas – iš vieno įvykio daroma viską apimanti išvada.Pavyzdys: „Man niekada nepavyks.“
3. Protinio filtro efektas – iš visos situacijos išskiriama tik viena neigiama detalė.
4. Pozityvių dalykų nuvertinimas – net kai sekasi, vaikas sako: „Tiesiog pasisekė.“
5. Skubotos išvados – be pagrindo nusprendžiama, kad kažkas negerai. Pavyzdys: „Mokytoja manęs nemėgsta.“
6. Sureikšminimas arba sumenkinimas – neproporcingas dėmesys smulkmenoms arba svarbių dalykų menkinimas.
7. Emocinis mąstymas – jausmai priimami kaip faktai. Pavyzdys: „Jei jaučiuosi kvailai, reiškia toks ir esu.“
8. Mąstymas „turiu“ arba „privalau“ – vidinis spaudimas būti tobulam. Pavyzdys: „Turiu visada gerai mokytis, kitaip esu nieko vertas.“
9. Etikečių klijavimas – neigiami apibendrinimai apie save. Pavyzdys: „Aš tinginys“, „Esu kvailas.“
10. Personalizavimas – vaikas jaučiasi kaltas dėl įvykių, kurių nekontroliuoja. Pavyzdys: „Draugai susipyko – turbūt dėl manęs.“

Kaip reaguoti, kai vaikas taip mąsto?

Svarbiausias žingsnis – atpažinti klaidingą mintį ir padėti vaikui ją įvardyti. Tai nereiškia paneigti vaiko jausmus, bet padėti jam suprasti, kad jausmas – dar ne faktas.

Galima pasitelkti tokius klausimus kaip:

• „Ar tai tikrai tiesa, ar tai tavo jausmas?“
• „Kaip kitaip galėtum apie tai pagalvoti?“
• „Gal tai viena iš tų mąstymo klaidų?“

Toks įgūdis lavina vaikų emocijų raštingumą, moko kritiškai vertinti savo mintis ir ilgainiui padeda formuoti sveikesnį santykį su savimi.

Kodėl tai svarbu visiems – tėvams, mokytojams, mokiniams?

Vaikų mąstymo modeliai dažnai atspindi tai, ką jie mato ir girdi aplinkoje. Todėl tiek tėvai, tiek mokytojai turi ypatingą galią – savo pavyzdžiu ir kasdienėmis frazėmis jie gali padėti vaikui arba stiprinti, arba slopinti jo pasitikėjimą savimi.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vaikų psichikos sveikata tampa vis aktualesnė tema, emocinis sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti mąstymo klaidas tampa ne mažiau svarbūs nei akademiniai pasiekimai.

KTU doktorantė, edukologė, VšĮ „Pradinukų akademija“ steigėja ir mokytoja Brigita Miseliūnaitė

Ligonių kasos primena, nuo kokių ligų vaikai skiepijami nemokamai

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko

Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2–4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.

Nedidelei naujagimių daliai – iki 2 proc. – vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos problemų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Deja, apie 5 proc. naujagimių nepaskiepijami atsisakius tėvams.

Medikų teigimu, vaikams iki 2 metų didžioji dalis profilaktinių skiepų numatyta dėl to, kad turėtų apsaugą nuo išorinių virusų ir bakterijų, kurie gali būti perduodami iš aplinkos. Pavojingiausi ne tik ligų simptomai, bet ir komplikacijos, o kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami.

Skiepai svarbūs nuo pirmųjų gyvenimo dienų

Vakcina nuo hepatito B yra pirmoji, kuria skiepijamas naujagimis. Gydytojų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Papildomai vakcina skiriama 1 ir 6 mėnesių amžiaus vaikams. 

Antroji naujagimiams skiriama vakcina – nuo tuberkuliozės. Ji įskiepijama kūdikiui antrą arba trečią gyvenimo parą.

Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo pneumokokų bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. Skiepijama 2, 4, ir 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.

Nemokama sezoninio gripo vakcina

MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, o šios ligos gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą. Ja skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų vaikai.

ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Ji apsaugo nuo ŽPV infekcijos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžio priežasčių.

Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2–7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti nuo gripo, jiems reikalingos dvi vakcinos dozės, antrąją galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių.  

Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės. Ligonių kasos apmoka ir skiriamą vakciną, ir imunoglobuliną nuo pasiutligės.

Ligonių kasos primena, kad laiku nepaskiepijus vaiko, šeimos gydytojas sudaro individualų skiepijimo planą.

Prieš vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Saugiai važinėjamės dviračiu, paspirtuku ar riedučiais

Dviračių avarijos ir kritimai yra viena dažniausių vaikų traumų priežasčių vasarą.

…išmokykite vaiką taisyklingai kristi: susiriesti į kamuoliuką, kad sumažėtų kritimo jėga, griūnant nepasiremti delnais.

Todėl nepamirškite pasirūpinti, kad vaikas važinėtųsi saugiai:

• važiuojant dviračiu, paspirtuku ar riedučiais būtina apsaugoti pažeidžiamiausias vietas: dėvėti šalmą, kelių, alkūnių apsaugas. Tai padės išvengti sunkesnių sužalojimų;
• šios judėjimo priemonės turi būti tinkamo dydžio: dviratis – ne per žemas ir ne per aukštas, riedučiai turi tvirtai laikyti pėdą, bet jos nespausti;
• elektrinis paspirtukas pavojingas: jis išvysto didelį greitį, yra prastai matomas vairuotojams ir trukdo pėstiesiems. Todėl geriau teikti pirmenybę mechaniniam paspirtukui;
• važinėdamasis gali pargriūti bet kas, todėl išmokykite vaiką taisyklingai kristi: susiriesti į kamuoliuką, kad sumažėtų kritimo jėga, griūnant nepasiremti delnais.

Uždarome langus

…nepalikite atidarytų langų, jei namuose yra mažas vaikas.

Didelis pavojus namuose – atidaryti langai. Vaikai nesunkiai užsiropščia ant palangės palypėję ant šalia esančių baldų. O tada joks tinklelis nuo uodų neapsaugos. Jis tik sukuria saugumo iliuziją, bet neatlaiko vaiko svorio.

Todėl nepalikite atidarytų langų, jei namuose yra mažas vaikas. Tereikia nusisukti sekundei, kuri gali būti paskutinė jo gyvenime arba suluošinti visam laikui. Nestatykite baldų prie langų, kad vaikas negalėtų lengvai užlipti ant palangės. Sumontuokite langų atidarymo ribotuvus, rankenų spynas, kad būtų neįmanoma savarankiškai atidaryti langą.

Neturi būti vaikui pasiekiamos žaliuzių ir ritininių užuolaidų virvelės bei grandinėlės. Vaikas gali į juos įsipainioti ir uždusti.

Saugomės ugnies

Kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų, paaiškinkite, ką daryti, jeigu įsipliekstų ugnis.

Gaisras gali kilti netikėtai bet kada. Todėl tam reikia būti pasiruošusiems. Net maža kibirkštis sukelia didelių problemų. Drauge su vaikais prisiminkite priešgaisrinės saugos taisykles.

• Paaiškinkite vaikui, kad degtukai ir žiebtuvėliai nėra žaislai. Neleiskite jam žaisti su sprogiais daiktais. Vaikas neturi būti arti liepsnos ar laužo.
• Į ugnį nemetama tuščių buitinių chemikalų tara, ypač aerozolinių, stiklainiai ir buteliai.
• Nedera įjungti elektros prietaisų, jei namuose nėra suaugusiųjų.
• Neatidarykite krosnelės ar židinio durelių, kai dega malkos.
• Kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų, paaiškinkite, ką daryti, jeigu įsipliekstų ugnis.

Tinkamai elgiamės miške ir vandenyje

Priminkite vaikui, kad miške nesaugu vaikščioti vienam – jis visada turėtų būti šalia tėvų. Papasakokite apie nuodingus grybus ir augalus, kurių negalima liesti. Pasirūpinkite, kad jis pasiimtų mobilųjį telefoną, įdiekite aplikacijas, per kurias galėsite stebėti vaiko buvimo vietą.

Svarbiausia, kad vandenyje esantis vaikas visada būtų jūsų akiratyje.

Neignoruokite elgesio prie vandens taisyklių ir neleiskite to daryti vaikams. Nesimaudykite draudžiamose vietose, neplaukite toliau nei plūdurai, nešokite į vandenį nepatikrintose vietose. Ežero dugne gali slypėti daugybė pavojų: šakos, akmenys, duobės ir kt. Jei ežeras gilus ir nuo kranto jo gylis staigiai didėja, maudytis jame nerekomenduojama.

Pagalbinės plaukimo priemonės, tokios kaip pripučiami čiužiniai ir ratai – nėra saugūs vaikui. Geriau rinktis maudymosi rankoves ar liemenes. Svarbiausia, kad vandenyje esantis vaikas visada būtų jūsų akiratyje.

Vaikas turi žinoti, kad vandenyje nedera žaisti pavojingus žaidimus. Negalima nardinti kito vaiko, tampyti jo už kojų ar kitaip pokštauti, šauktis pagalbos juokaujant.

Asmeninis saugumas

Svarbu, kad vaikas visada palaikytų ryšį su tėvais telefonu. Turite žinoti, kur, su kuo, kuriam laikui jis išvyksta iš namų.

Vaikai turi žinoti asmeninio saugumo taisykles:

• nežaisti atokiose ir apleistose vietose (statybvietėse, apleistuose pastatuose, rūsiuose, dykvietėse, ant pastatų stogų, palėpėse ir kt.);
• gatvėje nesikalbėti su nepažįstamu suaugusiuoju, net su malonia moterimi;
• nepriimti dovanų ir saldumynų iš nepažįstamų žmonių;
• neįsileisti į butą ar namą nepažįstamo žmogaus, nesvarbu, kuo jis prisistato (policininku, gydytoju, santechniku, kaimynu, mamos drauge ir pan.);
• nelipti į svetimą automobilį be tėvų;
• neiti į liftą su nepažįstamu asmeniu;
• neliesti įtartinų daiktų.

Svarbu, kad vaikas visada palaikytų ryšį su tėvais telefonu. Turite žinoti, kur, su kuo, kuriam laikui jis išvyksta iš namų. Turėkite vaiko draugų, jų tėvų, trenerio, klasės auklėtojo ir pan. telefono numerį.

Patikrinkite, ar vaikas mintinai žino bent vieno iš tėvų telefono numerį. Sūnaus ar dukters telefonas gali pasimesti arba išsikrauti, o nežinant numerio bus sunku susisiekti su artimaisiais. Iki 6 metų amžiaus vaiko negalima palikti be priežiūros jokiomis aplinkybėmis.

Parengė Undinė Gilė

Kodėl žiedadulkės alergizuoja?

Vasarą sklando žydinčių gėlių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Jų kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Daugiau žiedadulkių ore sausą ir saulėtą dieną, o sumažėja palijus: jos nusėda ant žemės. Tačiau išdžiūvusios vėl pasklinda ore.

Susidūrus su alergizuojančiomis žiedadulkėmis pradeda gamintis specifiniai IgE antikūnai, kurie lemia alerginės ligos požymius. O ji dažnai painiojama su peršalimu. Tačiau atskirti šienligę nuo įprastos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos galite pagal kelis požymius. Vienas iš jų yra simptomų trukmė: peršalimas praeina per kelias dienas, tačiau alergijos simptomai gali tęstis keletą savaičių, priklausomai nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Šienligei nebūdingi įprasti peršalimo ligos požymiai: karščiavimas, kosulys, raumenų skausmas. Nosies išskyros esant šienligei nesutirštėja, kaip peršalus, bet išlieka skystos ir skaidrios.

Daugumai žmonių alergijos simptomai nėra sunkūs ir ilgai nekamuoja, tačiau ignoruoti jų neverta. Negydoma ir užsitęsusi alerginė sloga pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, o tai padidina bronchinės astmos tikimybę. Be to, kai kuriems šienligė gali sukelti stipresnę alerginę reakciją – net sutrikdyti kvėpavimą.

Nors taip nutinka retai, tačiau nepamirškime, kad vis dėlto galima sunki ūmiai besivystanti alerginė reakcija, tokia kaip gyvybei pavojinga anafilaksija. Tuomet sutrinka kvėpavimas ir staiga sumažėja kraujospūdis, kartais prarandama sąmonė.

Alergiją žiedadulkėms gali paskatinti paveldimumas. Turi įtakos imuninė sistema. Kai kurių žmonių imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į alergenus. Šienligės rizika didesnė sergant kitomis alerginėmis ligomis – astma, alerginiu dermatitu ar egzema. Jautrumą žiedadulkėms gali išprovokuoti oro tarša, tabako dūmai ir kt. Tai pažeidžia kvėpavimo takus, pro kuriuos alergenai lengviau patenka į organizmą.

Kad sezoninė alergija nenukamuotų

Nuo žiedadulkių nepasislėpsime, tačiau galime susilpninti jų keliamą diskomfortą mažiau kontaktuodami su alergenais. Padės keletas paprastų rekomendacijų:

• alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiais sausu ir vėjuotu oru rečiau eikite į lauką, mažiau ten būkite;
• stebėkite žiedadulkių koncentracijos lygį ore naudodami specialias programas, pavyzdžiui, mobiliąją programėlę PASYFO, kuri padės sužinoti alergijos simptomų prognozę;
• užsidėkite akinius nuo saulės ir, jei įmanoma, medicininę kaukę;
• grįžę namo, nusiprauskite po dušu, praskalaukite nosį, pasikeiskite drabužius;
• patalpas vėdinkite lietingu oru, naudokite specialius oro valytuvus ir drėkintuvus;
• reguliariai plaukite grindis, valykite dulkes.

Gali tekti laikytis dietos

Alergiškiems augalų žiedadulkėms žmonėms patariama atkreipti dėmesį į mitybą, nes kartu su šienlige gali atsirasti kryžminės reakcijos. Jų priežastis – augalų biologinis panašumas. Paprastai tariant, kai kuriuose maisto produktuose yra baltymų, panašių į žiedadulkių baltymus, ir jie gali sukelti panašius simptomus.

Žolėms ir piktžolėms jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti pomidorai, apelsinai, arbūzai, melionai.  Alergiškiems žolių žiedadulkėms reikėtų vengti bulvių, kviečių, žirnių, žemės riešutų, kivių, datulių. Jeigu alergizuoja piktžolių žiedadulkės, gali tekti atsisakyti morkų, svogūnų, saulėgrąžų sėklų, obuolių, persikų, salierų, garstyčių, petražolių.

Šienligės kamuojamiems žmonėms nerekomenduojami vaistažolių preparatai ir arbatos. Pakoregavus mitybą galima sumažinti alerginių reakcijų stiprumą.

Kaip palengvinti šienligės simptomus?

Lengvesniais atvejais gali padėti nereceptiniai antihistamininiai vaistai, kurie susilpnina organizmo reakciją į alergeną. Šienligės sukeltam nosies gleivinės uždegimui slopinti galite įsigyti specialų nosies purškalą. Akių niežėjimą ir ašarojimą padės nuraminti specialūs akių lašai.

Jei simptomai labai stiprūs ir kamuoja ilgai, pasikonsultuokite su gydytoju alergologu, kuris paskirs gydymą.

Kova su alergijomis bus veiksminga tik tuo atveju, jei žmogus tiksliai žinos, kad jis jautrus žiedadulkėms, ir konkrečiai – kokie augalai sukelia ligą. Konkretus dirgiklis išsiaiškinamas atliekant odos testus arba kraujo tyrimus, skirtus specifiniams antikūnams nustatyti. Šie tyrimai leidžia ne tik koreguoti gydymą: nustačius alergeną galima iš anksto pasiruošti alergizuojančių augalų žydėjimo periodui. Vaistus reikėtų pradėti vartoti prieš dvi savaites iki jų žiedadulkių atsiradimo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Užklumpa bet kuriame amžiuje

Pagrindiniai alergijos žiedadulkėms, dar vadinamos šienlige, simptomai yra sloga, čiaudulys, ašarojančios ir niežtinčios akys. Panašiai pasijuntame susirgę virusine liga, todėl nesunku susipainioti. Tačiau galime atkreipti dėmesį į kai kuriuos skirtumus. Virusinei infekcijai būdingas kosulys ir švokštimas krūtinėje, o šienligei – akių, nosies ir ryklės niežulys.

Alerginę reakciją gali sukelti medžių, javų, pievų žolių ir piktžolių žiedadulkės. Pavasarį žydi beržai, lazdynai, gluosniai, ąžuolai, tuopos. Gegužės mėnesį pradeda žydėti žoliniai augalai.

Pagrindinė mūsų imuninės sistemos užduotis – neleisti svetimiems baltymams patekti į organizmą. O prasiskverbus medžiagoms, kurias organizmas suvokia kaip pavojingas, imuninė sistema ima gintis, todėl prasideda sudėtingos reakcijos, kurios sukelia ligos simptomus. Kai kurių žmonių imuninė sistema stipriai sureaguoja į nekenksmingas medžiagas (alergenus), kurios kitiems nesukelia jokio poveikio.

Alerginės ligos dažnai yra paveldimos. Pirmieji alergijos simptomai gali atsirasti jau kūdikystėje: paprastai tai yra odos niežėjimas ir paraudimas. Jie yra susiję su reakcija į maisto alergenus. Kvėpavimo takų alergijos naujagimiams ir kūdikiams nebūdingos. Paūgėjus atsiranda reakcija į įkvepiamuosius alergenus, pradeda vystytis tokios ligos kaip alerginis rinitas, bronchinė astma.

Pastaraisiais metais alergiškų žmonių vis daugėja. Liga gali atsirasti ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Organizmas tiesiog pradeda stipriai reaguoti į kai kurias medžiagas. Manoma, kad tam turi įtakos pernelyg didelis gyvenamosios aplinkos sterilumas, dažnas antibiotikų vartojimas, virusinės infekcijos, nesveika mityba, konservantai. Tai gali išbalansuoti žarnyno mikrobiotą, susilpninti imunitetą ir paskatinti alergijas. Taip pat alergijas skatina oro tarša.

Svarbu išsiaiškinti alergeną

Kartu su šienlige gali kamuoti ir alergija maisto produktams, t. y. kryžminė alergija. Mat, organizmas ginasi ir nuo kitur esančių savo struktūra panašių medžiagų. Todėl beržų žiedadulkėms alergiškam žmogui ligos simptomus gali sukelti obuoliai, morkos, lazdyno riešutai ir kiti maisto produktai, kuriuose yra panašios struktūros baltymų.

Įkvepiamieji alergenai (augalų žiedadulkės, namų dulkių erkutės, augintinių plaukai) ir kai kurie maisto produktai (kviečiai, lazdyno riešutai, kiaušiniai, žuvis) sukelia 1-ojo tipo alergines reakcijas. Susidūrus su alergenu jos atsiranda per 5–60 minučių. Tuomet organizmas pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE),kuriems jungiantis su alergenais, išsiskiria histaminas. Jis ir sukelia ligos simptomus.

Įtarę alergiją, kreipkitės į gydytoją: kad galėtumėte imtis priemonių, kurios padės išvengti simptomų ar juos susilpninti, reikia išsiaiškinti ligos sukėlėją. Be to, progresuojanti alergija gali komplikuotis į sinusitą, konjunktyvitą ar bronchinę astmą.

Alergenai nustatomi atliekant odos dūrio mėginius ir kraujo tyrimus. Odos dūrio mėginys yra vienas iš dažniausių metodų. Jį atliekant ant odos užlašinama skysčio, kuriame yra alergenų ir lengvai įduriama specialia adatėle. Po 15–30 min. jau galima vertinti, kaip sureagavo oda. Alergiško žmogaus dūrio vieta parausta, niežti, iškyla pūslelė.

Esant sudėtingesnei situacijai gydytojas gali skirti molekulinę diagnostiką, kuri padeda nustatyti alergeną ir nuspėti reakcijos stiprumą ir kryžminės alergijos tikimybę.

Kaip gydoma šienligė?

Jei esate alergiškas žiedadulkėms, turėtumėte stengtis kiek įmanoma mažiau susidurti su jomis. Tai yra viena iš veiksmingiausių pagalbos priemonių.

Alergizuojančių augalų žydėjimo periodu neikite į lauką saulėtomis ir vėjuotomis dienomis, mažesnė žiedadulkių koncentracija ore palijus. Nereikėtų vaikštinėti žydinčiuose soduose, miškuose, nesineškite į namus žydinčių augalų, šakelių su sprogstančiais pumpurais. Lauke būtina nešioti kepurę ir saulės akinius.

Kad žiedadulkių nesusikauptų ant drabužių, odos ir plaukų, grįžę iš lauko, persirenkite, gerai iššukuokite arba išplaukite plaukus, nusiprauskite. Vėjuotą ir saulėtą dieną namus vėdinkite iš ryto, vėlai vakare, kai žiedadulkių ore mažiau. Geriausias metas atverti langus esant drėgnam orui arba palijus.

Alergijai gydyti ir simptomams slopinti gydytojas gali patarti vaistus. Sudėtingesniais atvejais skiriama specifinė alergenų imunoterapija. Į organizmą įvedamos mažos alergeno dozės, kad įprastų prie jo, išmoktų reaguoti silpniau ir žmogus išvengtų sunkių alerginių reakcijų. Toks gydymas atliekamas prižiūrint medikui.

Ligos požymiams susilpninti galima vartoti antihistamininius vaistus. Šie vaistai mažina alerginės reakcijos metu susidarančios cheminės medžiagos – histamino išsiskyrimą arba slopina jo poveikį. Tokius preparatus reikėtų pradėti vartoti bent prieš savaitę iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo.

Parengė Undinė Gilė

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

Priežastis – ne tik šaltas oras

Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.

Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.

Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.

Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.

Reakcija į šaltį gali būti pavojinga

Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.

Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.

Svarbu saugotis šalčio

Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.

Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.

Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu.  

Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą. Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.

Parengė Undinė Gilė

Žiemą sąlygos virusams palankios

Virusai ypatingai aktyvūs esant dideliems temperatūros svyravimams. Šie, taip pat ir oro drėgmės, ir saulės šviesos pokyčiai gali susilpninti organizmo gynybą, dėl to žiemą esame imlesni kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams.

Nors ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, iš tikrųjų šaltis nėra ligos priežastis. Jei virusai nepateks į organizmą iš išorės, nesusirgsime. Užsikrečiama nuo kito žmogaus – infekcijos nešiotojo. Peršalimas yra vienas iš veiksnių, kurie susilpnina imunitetą ir padeda virusams įsitvirtinti organizme. Užsigrūdinęs žmogus yra atsparesnis šalčiui, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga rečiau.

Imunitetą silpnina stresas, netinkama mityba, nuovargis, miego stoka. Virusais dažniau užsikrečiame šaltuoju metų laiku dar ir todėl, kad daug laiko praleidžiame patalpose, ten kontaktuojame su kitais žmonėmis. Jos rečiau vėdinamos, todėl išsausėja oras – visa tai palankios sąlygos infekcijai.

Nors paprastai peršalimo ligų simptomai nesunkūs ir praeina savaime, juos palengvinus plačiai prieinamomis priemonėmis, tačiau šios ligos gali sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą, net plaučių uždegimą. Be to, prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Virusai į organizmą patenka kvėpuojant

Virusai į organizmą patenka kartu su įkvėptu oru. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja, kalba ar dainuoja, aplink jį pasklinda kvėpavimo takų išskyrų lašeliai, kuriuose yra virusų. Todėl, atsidūrę šalia sergančiojo, rizikuojame užsikrėsti. Sausame, dulkėtame ir nevėdinamame patalpų ore virusai išlieka aktyvūs daugelį valandų. Susirgti galime ir palietę šiais lašeliais užterštą paviršių, o po to rankomis liesdami veidą, nosį, burną ar akis.

Maži vaikai serga dažniau, nes neturi tinkamų higienos įgūdžių, o su jais supančiu pasauliu susipažįsta ragaudami aplink esančius daiktus. Be to, jų imuninė sistema dar per silpna nugalėti infekcinių ligų sukėlėjus.

Su oru įkvėpti virusai pirmiausia patenka į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose gali sukelti ligą. Stipri imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija ir neleidžia virusams plisti. Jeigu imuninė sistema nepajėgi susidoroti su įsibrovėliais, virusai ima daugintis. Be to, virusai gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus – bronchus bei plaučius ir sukelti bronchitą arba pneumoniją.

Pastilės ir kitos priemonės, suteikiančios stiprybės

Viršutiniai kvėpavimo takai – nosis, ryklė, gerklų dalis – tai filtras, užtikrinantis įkvepiamo oro švarą: jie drėkina, šildo ir filtruoja orą.

Kvėpavimo takų gleivinę sudaro virpamosios ląstelės, kurių plaukeliai judėdami stumia gleives iš kvėpavimo takų. Taip iš organizmo pašalinami virusai, bakterijos bei kiti oro teršalai. Kvėpavimo takų gleivinėje gaminasi gleivės, kurių sudėtyje yra sekrecinio imunoglobulino A  (IgA), suteikiančio imunitetą. Tai apsaugos mechanizmas, kad infekcija nepatektų į kvėpavimo takus. Kai ši apsauga pažeidžiama, susergame įvairiomis ligomis.

Kai sergančiųjų kvėpavimo takų virusinėmis ligomis daug, žmonių perpildytose vietose labai padidėja virusų koncentracija ore, o biologinė gleivinės apsauga gali nesusidoroti su infekcija.

Viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje atsidūręs virusas įsiskverbia į jos epitelio ląsteles ir ima daugintis, sukeldamas intoksikaciją. Taip nenutiktų, jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie kvėpavimo takų ląstelių ir įsiskverbti pro ląstelės membraną.

Užkirsti virusams kelią į ląsteles sukurtos specialios pastilės, kurios burnos ir ryklės gleivinės membranose suformuoja virusus ir kitus patogenus sulaikantį apsauginį sluoksnį. Tokia apsauga pravers, pavyzdžiui, parduotuvėje, renginyje, viešajame transporte, gydymo įstaigoje, kitose vietose, kuriose susiburia daug žmonių.

Sezoninių virusinių infekcijų prevencija vertėtų pasirūpinti iš anksto. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

Nepamirškite higienos taisyklių: dažnai plaukite rankas, o nešvariomis rankomis nelieskite veido. Paprasčiausias būdas sumažinti užkrato koncentraciją ore – reguliariai vėdinti patalpas.

Stiprybės organizmui suteiks sveika gyvensena: geras miegas, grynas oras, aktyvus poilsis, subalansuotas maistas, kuriame gausu vitaminų.

Apsisaugoti nuo rimtesnę grėsmę sveikatai keliančių ligų – gripo, COVID-19 ir RSV – padės skiepai. Nors jie nesuteiks šimtaprocentinės garantijos, kad nesusirgsite, bet padės išvengti sunkių ligos formų.

Parengė Undinė Gilė

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

Užsikimšę vamzdeliai ir filtras

Viena iš galimų priežasčių, dėl ko iš kavos aparato staiga nebebėga vanduo, yra užsikimšę vamzdeliai ir/arba filtras. Laikui bėgant, kavos aparato vidiniuose komponentuose gali susikaupti kieto vandens mineralinių nuosėdų, kurios gerokai apsunkina vandens pratekėjimą. Žinoma, kietas vanduo tikrai nėra vienintelis veiksnys, darantys neigiamą įtaką kavos aparato veikimui. Vandens nepratekėjimą gali lemti ir sistemoje įstrigę kavos tirščiai ar užsikimšęs filtras.

Norėdami išspręsti šią problemą, rekomenduojama atlikti nukalkinimo procedūrą. Tai– labai paprasta. Vandens talpoje ištirpinkite specialią nukalkinimui skirtą tabletę arba vandens talpą pripildykite vandens ir nukalkinimo skysčio tirpalu. Tokiu būdu pasirinkta priemone bus užpildoma visa vandens sistema ir išvalomi visi kavos aparato vamzdeliai. Tiesa, po šios procedūros nepamirškite praplauti vandens talpą, o po to ir visą kavos aparato sistemą, naudodami švarų vandenį.

Užstrigęs oras

Kita galima priežastis – kavos aparato vandens sistemoje užstrigęs oras. Susidarę oro burbuliukai gali blokuoti vandens pratekėjimą ir trukdyti kavos aparato siurblio veikimui. Visgi, reikėtų turėti omenyje, jog ši problema dažniausiai pasitaiko naujai įsigytiems kavos aparatams arba tiems, kurie ilgą laiką nebuvo naudojami. Tokiu atveju viskas, ką turite padaryti – išjunkite aparatą, ištuštinkite vandens bakelį ir išimkite vandens filtrą. Tuomet į vandens bakelį pripilkite vandens, įdėkite jį į vietą bei įjunkite aparatą. Pasirinkite vandens užvirinimą ir pripildykite keletą puodelių karšto vandens.

Sugedęs vandens siurblys ar kavos aparato variklis

Jei patikrinote kavos aparatą dėl užsikimšusių vamzdelių, filtro bei sistemoje užstrigusio oro, tačiau iš jo vis tiek nebėga vanduo, gali būti, jog dėl viso to kaltas vandens siurblys arba kavos aparato variklis. Sugedęs siurblys gali nesukurti reikiamo slėgio vandens tiekimui. Tuo tarpu, sugedęs variklis neteiks reikiamos energijos, kurią siurblys naudoja vandeniui judinti. Deja, tai – gana rimti gedimai ir gali būti, jog tokiu atveju visai neapsimokės remontuoti kavos aparato. Kur kas geriau jums būtų jį pakeisti nauju. Šiuo metu rinkoje galima rasti tokių kavos aparatų, kaip Dolce Gusto aparatas, kurie pasižymi itin prieinama kaina. Tai leis naują prietaisą įsigyti bene už tą pačią kainą, kiek kainuotų senojo kavos aparato remontas.

Taigi, tikimės, jog šis straipsnis padėjo rasti problemą, kodėl iš kavos aparato nebėga vanduo, o taip pat ir jos sprendimo būdą. Visgi, jei paaiškėtų, jog kavos aparato remontas kainuos labai brangiai, nieko nelaukite ir pasižvalgykite naujo prietaiso kavos ruošimui. Kavos aparatai iš pigu.lt pasižymi puikiu kainos bei kokybės santykiu, tad čia sau tinkamiausią tikrai ras kiekvienas!