Vos spėję atsigauti po žiemą puldinėjančių infekcijų, pavasarį galime sulaukti kitų pavojų. Šis sezonas – sunkus metas žiedadulkėms alergiškiems žmonėms. Kaip lengviau išgyventi augalų žydėjimo laikotarpį?
Užklumpa bet kuriame amžiuje
Pagrindiniai alergijos žiedadulkėms, dar vadinamos šienlige, simptomai yra sloga, čiaudulys, ašarojančios ir niežtinčios akys. Panašiai pasijuntame susirgę virusine liga, todėl nesunku susipainioti. Tačiau galime atkreipti dėmesį į kai kuriuos skirtumus. Virusinei infekcijai būdingas kosulys ir švokštimas krūtinėje, o šienligei – akių, nosies ir ryklės niežulys.
Alerginę reakciją gali sukelti medžių, javų, pievų žolių ir piktžolių žiedadulkės. Pavasarį žydi beržai, lazdynai, gluosniai, ąžuolai, tuopos. Gegužės mėnesį pradeda žydėti žoliniai augalai.
Pagrindinė mūsų imuninės sistemos užduotis – neleisti svetimiems baltymams patekti į organizmą. O prasiskverbus medžiagoms, kurias organizmas suvokia kaip pavojingas, imuninė sistema ima gintis, todėl prasideda sudėtingos reakcijos, kurios sukelia ligos simptomus. Kai kurių žmonių imuninė sistema stipriai sureaguoja į nekenksmingas medžiagas (alergenus), kurios kitiems nesukelia jokio poveikio.
Alerginės ligos dažnai yra paveldimos. Pirmieji alergijos simptomai gali atsirasti jau kūdikystėje: paprastai tai yra odos niežėjimas ir paraudimas. Jie yra susiję su reakcija į maisto alergenus. Kvėpavimo takų alergijos naujagimiams ir kūdikiams nebūdingos. Paūgėjus atsiranda reakcija į įkvepiamuosius alergenus, pradeda vystytis tokios ligos kaip alerginis rinitas, bronchinė astma.
Pastaraisiais metais alergiškų žmonių vis daugėja. Liga gali atsirasti ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Organizmas tiesiog pradeda stipriai reaguoti į kai kurias medžiagas. Manoma, kad tam turi įtakos pernelyg didelis gyvenamosios aplinkos sterilumas, dažnas antibiotikų vartojimas, virusinės infekcijos, nesveika mityba, konservantai. Tai gali išbalansuoti žarnyno mikrobiotą, susilpninti imunitetą ir paskatinti alergijas. Taip pat alergijas skatina oro tarša.
Svarbu išsiaiškinti alergeną
Kartu su šienlige gali kamuoti ir alergija maisto produktams, t. y. kryžminė alergija. Mat, organizmas ginasi ir nuo kitur esančių savo struktūra panašių medžiagų. Todėl beržų žiedadulkėms alergiškam žmogui ligos simptomus gali sukelti obuoliai, morkos, lazdyno riešutai ir kiti maisto produktai, kuriuose yra panašios struktūros baltymų.
Įkvepiamieji alergenai (augalų žiedadulkės, namų dulkių erkutės, augintinių plaukai) ir kai kurie maisto produktai (kviečiai, lazdyno riešutai, kiaušiniai, žuvis) sukelia 1-ojo tipo alergines reakcijas. Susidūrus su alergenu jos atsiranda per 5–60 minučių. Tuomet organizmas pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE),kuriems jungiantis su alergenais, išsiskiria histaminas. Jis ir sukelia ligos simptomus.
Įtarę alergiją, kreipkitės į gydytoją: kad galėtumėte imtis priemonių, kurios padės išvengti simptomų ar juos susilpninti, reikia išsiaiškinti ligos sukėlėją. Be to, progresuojanti alergija gali komplikuotis į sinusitą, konjunktyvitą ar bronchinę astmą.
Alergenai nustatomi atliekant odos dūrio mėginius ir kraujo tyrimus. Odos dūrio mėginys yra vienas iš dažniausių metodų. Jį atliekant ant odos užlašinama skysčio, kuriame yra alergenų ir lengvai įduriama specialia adatėle. Po 15–30 min. jau galima vertinti, kaip sureagavo oda. Alergiško žmogaus dūrio vieta parausta, niežti, iškyla pūslelė.
Esant sudėtingesnei situacijai gydytojas gali skirti molekulinę diagnostiką, kuri padeda nustatyti alergeną ir nuspėti reakcijos stiprumą ir kryžminės alergijos tikimybę.
Kaip gydoma šienligė?
Jei esate alergiškas žiedadulkėms, turėtumėte stengtis kiek įmanoma mažiau susidurti su jomis. Tai yra viena iš veiksmingiausių pagalbos priemonių.
Alergizuojančių augalų žydėjimo periodu neikite į lauką saulėtomis ir vėjuotomis dienomis, mažesnė žiedadulkių koncentracija ore palijus. Nereikėtų vaikštinėti žydinčiuose soduose, miškuose, nesineškite į namus žydinčių augalų, šakelių su sprogstančiais pumpurais. Lauke būtina nešioti kepurę ir saulės akinius.
Kad žiedadulkių nesusikauptų ant drabužių, odos ir plaukų, grįžę iš lauko, persirenkite, gerai iššukuokite arba išplaukite plaukus, nusiprauskite. Vėjuotą ir saulėtą dieną namus vėdinkite iš ryto, vėlai vakare, kai žiedadulkių ore mažiau. Geriausias metas atverti langus esant drėgnam orui arba palijus.
Alergijai gydyti ir simptomams slopinti gydytojas gali patarti vaistus. Sudėtingesniais atvejais skiriama specifinė alergenų imunoterapija. Į organizmą įvedamos mažos alergeno dozės, kad įprastų prie jo, išmoktų reaguoti silpniau ir žmogus išvengtų sunkių alerginių reakcijų. Toks gydymas atliekamas prižiūrint medikui.
Ligos požymiams susilpninti galima vartoti antihistamininius vaistus. Šie vaistai mažina alerginės reakcijos metu susidarančios cheminės medžiagos – histamino išsiskyrimą arba slopina jo poveikį. Tokius preparatus reikėtų pradėti vartoti bent prieš savaitę iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo.
Parengė Undinė Gilė
