Saugiai važinėjamės dviračiu, paspirtuku ar riedučiais

Dviračių avarijos ir kritimai yra viena dažniausių vaikų traumų priežasčių vasarą.

…išmokykite vaiką taisyklingai kristi: susiriesti į kamuoliuką, kad sumažėtų kritimo jėga, griūnant nepasiremti delnais.

Todėl nepamirškite pasirūpinti, kad vaikas važinėtųsi saugiai:

• važiuojant dviračiu, paspirtuku ar riedučiais būtina apsaugoti pažeidžiamiausias vietas: dėvėti šalmą, kelių, alkūnių apsaugas. Tai padės išvengti sunkesnių sužalojimų;
• šios judėjimo priemonės turi būti tinkamo dydžio: dviratis – ne per žemas ir ne per aukštas, riedučiai turi tvirtai laikyti pėdą, bet jos nespausti;
• elektrinis paspirtukas pavojingas: jis išvysto didelį greitį, yra prastai matomas vairuotojams ir trukdo pėstiesiems. Todėl geriau teikti pirmenybę mechaniniam paspirtukui;
• važinėdamasis gali pargriūti bet kas, todėl išmokykite vaiką taisyklingai kristi: susiriesti į kamuoliuką, kad sumažėtų kritimo jėga, griūnant nepasiremti delnais.

Uždarome langus

…nepalikite atidarytų langų, jei namuose yra mažas vaikas.

Didelis pavojus namuose – atidaryti langai. Vaikai nesunkiai užsiropščia ant palangės palypėję ant šalia esančių baldų. O tada joks tinklelis nuo uodų neapsaugos. Jis tik sukuria saugumo iliuziją, bet neatlaiko vaiko svorio.

Todėl nepalikite atidarytų langų, jei namuose yra mažas vaikas. Tereikia nusisukti sekundei, kuri gali būti paskutinė jo gyvenime arba suluošinti visam laikui. Nestatykite baldų prie langų, kad vaikas negalėtų lengvai užlipti ant palangės. Sumontuokite langų atidarymo ribotuvus, rankenų spynas, kad būtų neįmanoma savarankiškai atidaryti langą.

Neturi būti vaikui pasiekiamos žaliuzių ir ritininių užuolaidų virvelės bei grandinėlės. Vaikas gali į juos įsipainioti ir uždusti.

Saugomės ugnies

Kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų, paaiškinkite, ką daryti, jeigu įsipliekstų ugnis.

Gaisras gali kilti netikėtai bet kada. Todėl tam reikia būti pasiruošusiems. Net maža kibirkštis sukelia didelių problemų. Drauge su vaikais prisiminkite priešgaisrinės saugos taisykles.

• Paaiškinkite vaikui, kad degtukai ir žiebtuvėliai nėra žaislai. Neleiskite jam žaisti su sprogiais daiktais. Vaikas neturi būti arti liepsnos ar laužo.
• Į ugnį nemetama tuščių buitinių chemikalų tara, ypač aerozolinių, stiklainiai ir buteliai.
• Nedera įjungti elektros prietaisų, jei namuose nėra suaugusiųjų.
• Neatidarykite krosnelės ar židinio durelių, kai dega malkos.
• Kalbėkite su vaikais apie gaisro pavojų, paaiškinkite, ką daryti, jeigu įsipliekstų ugnis.

Tinkamai elgiamės miške ir vandenyje

Priminkite vaikui, kad miške nesaugu vaikščioti vienam – jis visada turėtų būti šalia tėvų. Papasakokite apie nuodingus grybus ir augalus, kurių negalima liesti. Pasirūpinkite, kad jis pasiimtų mobilųjį telefoną, įdiekite aplikacijas, per kurias galėsite stebėti vaiko buvimo vietą.

Svarbiausia, kad vandenyje esantis vaikas visada būtų jūsų akiratyje.

Neignoruokite elgesio prie vandens taisyklių ir neleiskite to daryti vaikams. Nesimaudykite draudžiamose vietose, neplaukite toliau nei plūdurai, nešokite į vandenį nepatikrintose vietose. Ežero dugne gali slypėti daugybė pavojų: šakos, akmenys, duobės ir kt. Jei ežeras gilus ir nuo kranto jo gylis staigiai didėja, maudytis jame nerekomenduojama.

Pagalbinės plaukimo priemonės, tokios kaip pripučiami čiužiniai ir ratai – nėra saugūs vaikui. Geriau rinktis maudymosi rankoves ar liemenes. Svarbiausia, kad vandenyje esantis vaikas visada būtų jūsų akiratyje.

Vaikas turi žinoti, kad vandenyje nedera žaisti pavojingus žaidimus. Negalima nardinti kito vaiko, tampyti jo už kojų ar kitaip pokštauti, šauktis pagalbos juokaujant.

Asmeninis saugumas

Svarbu, kad vaikas visada palaikytų ryšį su tėvais telefonu. Turite žinoti, kur, su kuo, kuriam laikui jis išvyksta iš namų.

Vaikai turi žinoti asmeninio saugumo taisykles:

• nežaisti atokiose ir apleistose vietose (statybvietėse, apleistuose pastatuose, rūsiuose, dykvietėse, ant pastatų stogų, palėpėse ir kt.);
• gatvėje nesikalbėti su nepažįstamu suaugusiuoju, net su malonia moterimi;
• nepriimti dovanų ir saldumynų iš nepažįstamų žmonių;
• neįsileisti į butą ar namą nepažįstamo žmogaus, nesvarbu, kuo jis prisistato (policininku, gydytoju, santechniku, kaimynu, mamos drauge ir pan.);
• nelipti į svetimą automobilį be tėvų;
• neiti į liftą su nepažįstamu asmeniu;
• neliesti įtartinų daiktų.

Svarbu, kad vaikas visada palaikytų ryšį su tėvais telefonu. Turite žinoti, kur, su kuo, kuriam laikui jis išvyksta iš namų. Turėkite vaiko draugų, jų tėvų, trenerio, klasės auklėtojo ir pan. telefono numerį.

Patikrinkite, ar vaikas mintinai žino bent vieno iš tėvų telefono numerį. Sūnaus ar dukters telefonas gali pasimesti arba išsikrauti, o nežinant numerio bus sunku susisiekti su artimaisiais. Iki 6 metų amžiaus vaiko negalima palikti be priežiūros jokiomis aplinkybėmis.

Parengė Undinė Gilė

Kodėl žiedadulkės alergizuoja?

Vasarą sklando žydinčių gėlių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Jų kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Daugiau žiedadulkių ore sausą ir saulėtą dieną, o sumažėja palijus: jos nusėda ant žemės. Tačiau išdžiūvusios vėl pasklinda ore.

Susidūrus su alergizuojančiomis žiedadulkėmis pradeda gamintis specifiniai IgE antikūnai, kurie lemia alerginės ligos požymius. O ji dažnai painiojama su peršalimu. Tačiau atskirti šienligę nuo įprastos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos galite pagal kelis požymius. Vienas iš jų yra simptomų trukmė: peršalimas praeina per kelias dienas, tačiau alergijos simptomai gali tęstis keletą savaičių, priklausomai nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Šienligei nebūdingi įprasti peršalimo ligos požymiai: karščiavimas, kosulys, raumenų skausmas. Nosies išskyros esant šienligei nesutirštėja, kaip peršalus, bet išlieka skystos ir skaidrios.

Daugumai žmonių alergijos simptomai nėra sunkūs ir ilgai nekamuoja, tačiau ignoruoti jų neverta. Negydoma ir užsitęsusi alerginė sloga pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, o tai padidina bronchinės astmos tikimybę. Be to, kai kuriems šienligė gali sukelti stipresnę alerginę reakciją – net sutrikdyti kvėpavimą.

Nors taip nutinka retai, tačiau nepamirškime, kad vis dėlto galima sunki ūmiai besivystanti alerginė reakcija, tokia kaip gyvybei pavojinga anafilaksija. Tuomet sutrinka kvėpavimas ir staiga sumažėja kraujospūdis, kartais prarandama sąmonė.

Alergiją žiedadulkėms gali paskatinti paveldimumas. Turi įtakos imuninė sistema. Kai kurių žmonių imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į alergenus. Šienligės rizika didesnė sergant kitomis alerginėmis ligomis – astma, alerginiu dermatitu ar egzema. Jautrumą žiedadulkėms gali išprovokuoti oro tarša, tabako dūmai ir kt. Tai pažeidžia kvėpavimo takus, pro kuriuos alergenai lengviau patenka į organizmą.

Kad sezoninė alergija nenukamuotų

Nuo žiedadulkių nepasislėpsime, tačiau galime susilpninti jų keliamą diskomfortą mažiau kontaktuodami su alergenais. Padės keletas paprastų rekomendacijų:

• alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiais sausu ir vėjuotu oru rečiau eikite į lauką, mažiau ten būkite;
• stebėkite žiedadulkių koncentracijos lygį ore naudodami specialias programas, pavyzdžiui, mobiliąją programėlę PASYFO, kuri padės sužinoti alergijos simptomų prognozę;
• užsidėkite akinius nuo saulės ir, jei įmanoma, medicininę kaukę;
• grįžę namo, nusiprauskite po dušu, praskalaukite nosį, pasikeiskite drabužius;
• patalpas vėdinkite lietingu oru, naudokite specialius oro valytuvus ir drėkintuvus;
• reguliariai plaukite grindis, valykite dulkes.

Gali tekti laikytis dietos

Alergiškiems augalų žiedadulkėms žmonėms patariama atkreipti dėmesį į mitybą, nes kartu su šienlige gali atsirasti kryžminės reakcijos. Jų priežastis – augalų biologinis panašumas. Paprastai tariant, kai kuriuose maisto produktuose yra baltymų, panašių į žiedadulkių baltymus, ir jie gali sukelti panašius simptomus.

Žolėms ir piktžolėms jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti pomidorai, apelsinai, arbūzai, melionai.  Alergiškiems žolių žiedadulkėms reikėtų vengti bulvių, kviečių, žirnių, žemės riešutų, kivių, datulių. Jeigu alergizuoja piktžolių žiedadulkės, gali tekti atsisakyti morkų, svogūnų, saulėgrąžų sėklų, obuolių, persikų, salierų, garstyčių, petražolių.

Šienligės kamuojamiems žmonėms nerekomenduojami vaistažolių preparatai ir arbatos. Pakoregavus mitybą galima sumažinti alerginių reakcijų stiprumą.

Kaip palengvinti šienligės simptomus?

Lengvesniais atvejais gali padėti nereceptiniai antihistamininiai vaistai, kurie susilpnina organizmo reakciją į alergeną. Šienligės sukeltam nosies gleivinės uždegimui slopinti galite įsigyti specialų nosies purškalą. Akių niežėjimą ir ašarojimą padės nuraminti specialūs akių lašai.

Jei simptomai labai stiprūs ir kamuoja ilgai, pasikonsultuokite su gydytoju alergologu, kuris paskirs gydymą.

Kova su alergijomis bus veiksminga tik tuo atveju, jei žmogus tiksliai žinos, kad jis jautrus žiedadulkėms, ir konkrečiai – kokie augalai sukelia ligą. Konkretus dirgiklis išsiaiškinamas atliekant odos testus arba kraujo tyrimus, skirtus specifiniams antikūnams nustatyti. Šie tyrimai leidžia ne tik koreguoti gydymą: nustačius alergeną galima iš anksto pasiruošti alergizuojančių augalų žydėjimo periodui. Vaistus reikėtų pradėti vartoti prieš dvi savaites iki jų žiedadulkių atsiradimo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Įvertinkite grėsmes

Žinoma, džiugu, kad vaikai visą vasarą nesėdi žiūrėdami į kompiuterių ar telefonų ekranus, o mieliau laiką leidžia gryname ore. Tik tėvams prireikia daugiau laiko skirti mažų vaikų priežiūrai, o vyresniems svarbu paaiškinti, kaip išvengti rizikos. Visada reikia apgalvoti situacijas, kuriose vaikas gali atsidurti. Įdėmiai apsižvalgykite bute ar name, kieme, kad numatytumėte ten slypinčius pavojus ir susitvarkytumėte aplinką taip, kad ji būtų saugesnė.

Nepalikite atidarytų langų

Nerūpestingas atostogas dažnai aptemdo kai kurios tipiškos vasaros traumos. Neretai vaikai susižaloja krisdami iš didesnio aukščio – pavyzdžiui, nuo tvorų, medžių, nebaigtų statyti pastatų, sūpynių.

Vaikus tarsi magnetas traukia atidaryti langai ir balkono durys. Dažniausiai jie iškrenta pro atvirus langus. Ypač pavojinga, jeigu lengva užsiropšti ant palangės, pavyzdžiui, palypėjus ant šalia pristumtų baldų. Todėl kambaryje, kuriame žaidžia maži vaikai, niekada nepalikite atidarytų langų ir balkono durų. Galite praverti tik langų viršų ir būtinai pritvirtinkite jų atvėrimo ribotuvus, kurie neleistų atidaryti plačiau. Įrenkite balkono durų ir langų užraktus, kad vaikas pats negalėtų jų atsidaryti.

Šokinėjimas ant batuto – tik prižiūrint tėvams

Labai dažna traumų priežastis privačių namų kiemuose – batutas. Neatsargiai ant jo elgdamiesi vaikai gali susilaužyti ar išsinarinti rankas ir kojas, susitrenkti galvą, patirti galvos smegenų sukrėtimą.

Pirkdami batutą, įsitikinkite, kad jis atitinka tarptautinius Europos Sąjungos reikalavimus. Apžiūrėkite, ar batute nėra skylių ar kitokių pažeidimų. Tinkamesni vaikams batutai su apsauginiais tinklais, padedančiais išvengti kritimo. Geriausia, jei metalo rėmas ir stulpai yra su paminkštinimu.

Pirkite tokį batutą, kuris atitinka vaiko amžių. 

Neleiskite vaikui išdykauti ant batuto ir bandyti atlikti įvairius triukus. Šokinėti ant jo vienu metu gali tik vienas vaikas ir tik prižiūrimas suaugusiojo.

Neleiskite vaiko į vandenį neįsitikinę saugumu

Svarbi užduotis tėvams – pasirūpinti vaikų saugumu prie vandens telkinių. Reikia pasiruošti, kad paplūdimio smėlyje gali būti stiklo šukių ir kitų aštrių daiktų, o po vandeniu gali tykoti stiprios srovės ar duobės.

Šuoliai į vandenį ir nardymas gali sukelti galvos ir stuburo traumas, kurios lemia rimtesnes pasekmes. Susitrenkus galvą į dugną, vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima susižaloti kaklo slankstelius ir stuburo smegenis.

Todėl, prieš leisdami vaiką į vandenį, turite įbristi į upę ar ežerą pirmieji ir įvertinti gylį bei dugną. Apribokite mažų vaikų prieigą prie tvenkinių, šulinių ir vaikiškų baseinų. Būtinai prižiūrėkite pripučiamame baseine besipliuškenantį mažylį. Mažas vaikas gali nuskęsti net baloje.

Venkite karščio ir saulės

Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau laiko jis turėtų praleisti karštu oru paplūdimyje. Mėgautis saulės voniomis geriausia iki 11 val. ir po 16 val. Patys mažiausi vaikai iš viso neturi būti paplūdimyje, vyresni gali praleisti saulėje 1,5–2 val.

Vaiko medžiagų apykaita spartesnė, todėl dehidratacija atsiranda greičiau. Taigi, nuolat pasiūlykite vaikui vandens. Vaikiški drabužiai turi būti laisvi ir ploni, o atviras kūno vietas būtina patepti apsauginiu kremu. Lauke vaikas turi dėvėti kepurę, su savimi turėti buteliuką vandens.

Kūdikiui nupirkite vasarai pritaikytą, gerai ventiliuojamą vežimėlį. Jį pastatykite pavėsyje ir nuolat tikrinkite, ar mažyliui ne per karšta. Kai kurie tėvai, bandydami apsaugoti kūdikį nuo saulės spindulių, uždengia vežimėlį marliniu vystyklu ar kitu audeklu, tačiau tuomet oras vežimėlyje dar labiau įkaista. Taip pat verta prisiminti, kad negalima net trumpam palikti vaikų užrakintų automobilyje.

Būtinas šalmas

Važiuodami dviračiu, riedučiais ar riedlente, vaikai turėtų dėvėti šalmą. Ypač pavojinga vaikui važinėti netoli važiuojamosios dalies, nes jis gali netyčia įvažiuoti į kelią. Todėl dviračiu važinėjančių mažų vaikų nereikėtų palikti be priežiūros, o vyresnius mokykite kelių eismo taisyklių. Važiuoti važiuojamąja dalimi galima tik nuo 14 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų.

Parengė Undinė Gilė

Kas sušaldo vaiką vasarą?

Deja, virusai plinta ne tik rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Karščiausiu metų laiku niekur nedingsta nei jie, nei bakterijos. Tokie virusai kaip rinovirusai ir enterovirusai tebetyko savo aukų, todėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vasarą nėra retenybė. Šiltuoju metų sezonu virusų mažiau nei žiemą, bet yra puikios sąlygos jiems lengvai plisti.

Kai vaikas peršąla arba perkaista, sumažėja imuninės sistemos atsparumas infekcijoms, kuriomis užsikrečiama nuo sergančio žmogaus per oru sklindančias kvėpavimo takų išskyras ar sergančiojo daiktus.

Peršalti per karščius gali atrodyti nerealu, tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, jei vaikas lakstydamas lauke suprakaituoja, o po to patenka į kondicionieriaus atvėsintą patalpą, jis gali labai greitai sušalti. Persišaldyti galime ir stengdamiesi kuo greičiau atsivėsinti automobilyje, įjungę oro kondicionierių. Taip mus veikia staigūs temperatūrų pokyčiai, o jie neturėtų būti didesni kaip 5 laipsniai. Be to, oro kondicionieriaus pučiamas šaltas oras gali išsausinti nosies ir gerklės gleivines, tada virusams lengviau patekti į organizmą ir sukelti ligą.

Peršalti nesunku ir skersvėjyje, todėl atsargiai vėdinkite patalpas. Pasigauti ligą taip pat galime gaivindamiesi ledais arba šaltais gėrimais. Gerti reikėtų ne šaltesnį kaip kambario temperatūros vandenį. Peršalimo priežastis gali būti ir pernelyg ilgos maudynės, nedera įkaitusiam šokti į šaltą vandenį. Tėvai turėtų rimtai žiūrėti į peršalimo per karščius pavojų.

Gali prireikti kreiptis į gydytoją

Vaikui peršalus bet koks susidūrimas su virusais gali lemti ligą. Maži vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar silpna ir negali atpažinti daugelio virusų ir bakterijų. Todėl ir vasarą ne visada jiems pavyksta išvengti ligos, o sloga, kosulys ir kuriam laikui apriboja smagias šiltojo sezono pramogas. Neaukštos temperatūros vaikas gali net nepajausti, tačiau sloga ir nosies užgulimas gerokai pablogina jo būklę, trukdo normaliai valgyti ir miegoti.

Užsitęsus virusinei infekcijai prie jos gali prisijungti dar ir bakterinė liga. Paprastas peršalimas gali komplikuotis į tonzilitą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą otitą, net bronchitą ar plaučių uždegimą. Todėl jei sloga ar kosulys kamuoja ilgiau nei savaitę, prastėja savijauta, būtinai nuvykite pas gydytoją.

Taip pat nepamirškite, kad vasarinė sloga ne visada yra peršalimo požymis. Peršalimo slogą svarbu atskirti nuo sezoninių alergijų.

Kaip kovoti su sloga ir kitais negalavimais?

Gydyti peršalimo ligą turime pradėti kuo anksčiau. Taip ji bus lengvesnė, vaikas išvengs komplikacijų ir greičiau pasveiks. Be to, laiku pradėtas gydymas, pavyzdžiui, atostogaujant, išgelbės jūsų atostogas ir leis mėgautis visais jų malonumais.

Bene didžiausias diskomfortas vaikams – nosies užgulimas. Taigi, užsikimšusią nosytę pirmiausia reikia išvalyti. Vyresni vaikai turėtų reguliariai ją išsipūsti. Jei mažylis nemoka tai padaryti, padės specialus aspiratorius. Užgultą, neprakvėpuojančią nosytę būtina praplauti. Tam geriausia rinktis iš natūralių medžiagų pagamintą purškiklį. Nosies praplovimas sudrėkina gleivinę ir palengvina kvėpavimą.

Daugelis tėvų suskumba lašinti kraujagysles sutraukiančius nosies lašus ar naudoti purškalus.​​ Nors šie preparatai atrodo kaip išsigelbėjimas, jų nedera naudoti ilgiau nei 5–7 dienas. Pernelyg ilgai naudojami nosies lašai sukelia priklausomybę: be pagalbinių medžiagų nosies gleivinė nebesugeba atlikti įprastų funkcijų.

Jeigu peršalus peršti gerklę, palengvinti nemalonius pojūčius padės skalavimas arba pastilės nuo gerklės skausmo.

Jei vaikas skundžiasi bloga savijauta, yra kaprizingas, atsisako žaisti ar valgyti, o temperatūra išlieka apie 38 ℃, jam gali tekti pagulėti lovoje. Sergančiam vaikui būtina užtektinai gerti: skysčiai padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Galite duoti vandens ir kompotų, tačiau turėtumėte atsisakyti gazuotų gėrimų. Pakilusi temperatūra yra organizmo gynyba prieš virusus. Todėl karščiavimą mažinantys vaistai įprastai duodami, kai ji peršoka per 38,5 ℃. Jei temperatūra ir toliau kyla arba sunkiai krenta, geriausia kreiptis į gydytoją.

Nepamirškite, kad vasarą užklupęs peršalimas gydomas taip pat, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku. Negalima ignoruoti ligos ir tikėtis, kad vaiką išgydys tik saulė ir šiluma.

Parengė Undinė Gilė

UV spinduliai pasiekia ir namuose, ir biure

Apie apsaugą nuo saulės paprastai pagalvojame tada, kai atostogaujame, ruošiamės į paplūdimį: pasitepame kremu, užsidedame kepurę ar skrybėlę. Tačiau saulė mus pasiekia ir biure, einant į darbą, išeinant į lauką iš biuro per pietus. Ar visada pagalvojame apie saulės poveikį namo ar darželio kieme žaidžiančiam vaikui?

Saugoti odą nuo saulės reikia pradėti vaikystėje. Neigiamas UV spindulių poveikis kaupiasi nuo pat mažų dienų ir ilgainiui gali sukelti negrįžtamus odos ląstelių pokyčius. Be to, vaikų oda jautresnė UV spinduliams. Todėl mažyliams iki vienerių metų negalima būti tiesioginėje saulėje.

Labiausiai odą veikia UVB ir UVA spinduliai. Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai prasiskverbia iki epidermio ir sukelia nudegimus bei pigmentaciją. Šie spinduliai skatina melanino – odos pigmento, saugančio ląsteles nuo neigiamos ultravioletinės spinduliuotės, gamybą odoje. Todėl oda patamsėja. UVB spinduliai nepasiekia mūsų per stiklą, bet prasiskverbia pro vandenį, todėl nudegti galime net maudydamiesi.  

Ultravioletiniai A spinduliai (UVA) yra patys ilgiausi ir prasiskverbia į giliausius odos sluoksnius, jie gali lemti ankstyvą odos senėjimą. Šie spinduliai gali mus pasiekti pro langus ir debesis ištisus metus. Todėl žalojantį saulės poveikį galite patirti net būdami namuose ar važiuodami automobiliu. Taip pat – biure, jei sėdėsite prie lango, kuris neapsaugotas nuo UV spindulių. Todėl ir patalpoje gali prireikti atvirą odą patepti apsauginiu kremu.

Papildoma apsauga nuo saulės

Be kasdien naudojamo apsauginio kremo būtų gerai dar labiau apsaugoti atvirų kūno vietų odą nuo žalingų – ne tik ją nudeginančių ir sendinančių, bet ir vėžį sukeliančių ultravioletinių spindulių. Yra daugybė papildomų apsauginių priemonių – ne tik skrybėlių ir akinių, bet ir skėčių bei kitų paplūdimio atributų.

Apsisaugoti nuo saulės padės net toks paprastas dalykas kaip vaikščiojimas šešėlyje. Tačiau ne visada galite būti tikri, kad nuolat atsidursite medžių, pastatų ar pavėsinių šešėlyje. Todėl verta pasirūpinti ir kitomis apsaugos nuo saulės priemonėmis. Galime patys susikurti šešėlį, pavyzdžiui, išskleidę skėtį nuo saulės, o lepinimuisi paplūdimyje pasirūpinę šiai vietai skirta palapine.

Pasislėpti nuo saulės galime kuo daugiau kūno prisidengę drabužiais. Tačiau ne kiekvienas drabužio, kepurės ar skėčio audinys gerai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Pasitelkus aukštųjų technologijų naujoves sukurti audiniai su apsaugos nuo UV spinduliuotės faktoriumi (UPF).

UPF faktorius (Ultraviolet Protection Factor) rodo, kiek ultravioletinių spindulių gali prasiskverbti dėvint drabužį, nešiojant skrybėlę ar saugantis nuo saulės skėčiu. Pavyzdžiui, UPF 50, sulaiko net 98 % ultravioletinių spindulių.

Šešėlio taisyklė UV spinduliavimui įvertinti

Apsaugoti odą kremu būtina ir esant šešėlyje ar užsidengus skėčiu, nes aplinka sustiprina saulės spindulių poveikį, daugiausia jų atspindi paplūdimio smėlis ir vanduo.

Apsauginis kremas tepamas likus 30 min. prieš išėjimą į lauką. Vieną kartą per dieną pasitepti neužtenka – pakartotinai teptis turime kas 2 val. ir dar kartą po kiekvieno maudymosi, jeigu kremas nėra atsparus vandeniui. Po saulės vonių turime nusiprausti ir patepti odą drėkinamuoju kremu. Patariama įsigyti apsauginį kremą su ne mažesne kaip 30 SPF apsauga. Tepti kūną reikia itin kruopščiai. Be to, drabužiai ir smėlis gali nutrinti kremą nuo odos.

Stipriausias UV spinduliavimas mus pasiekia vasaros vidurdienį, todėl tuo metu geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių. Įvertinti UV spinduliavimą padės šešėlio taisyklė: didžiausias saulės pavojus yra tada, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

Parengė Undinė Gilė

Įgėlė bitė, vapsva, kamanė ar širšė

Geliančių vabzdžių įkandimai skausmingi, o bitė dar ir palieka geluonį. Šie vabzdžiai gelia tik besigindami ir nesiurbia kraujo, tačiau gali sutrikdyti sveikatą, nes sušvirkščia nuodų. Reakcija į juos pasireiškia greitai – per keletą minučių. Įkandimo vieta paburksta, parausta, atsiranda niežulys, deginimas, ūmus skausmas.

Širšės, vapsvos ir kamanės geluonies nepalieka, nežūsta ir gali gelti ne kartą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį būtina kuo skubiau ištraukti, kad į organizmą patektų mažiau nuodų.

Geluonį ištrauksite braukdami per odą buku peilio galu ar kitu smailiu daiktu. Nepatariama naudoti pinceto, nes galite suspausti geluonį ir ištekės daugiau nuodų. Ištraukę geluonį, įkandimo vietą nuplaukite su muilu, tada galite dezinfekuotispecialiu odai skirtu antiseptiku. Netepkite spiritu, actu, sodos tirpalu ar grynu eteriniu aliejumi, nes dar labiau sudirginsite.

Patinimas sumažės įkandimo vietą keletą kartų per dieną po 10 minučių pašaldant į marlę suvyniotu leduku, šalčio maišeliu arba šaltame vandenyje suvilgyto rankšluosčio kompresu. Taip pat – pažeistą vietą palaikius pakeltą.

Labai svarbu nekasyti sugeltos odos, nes dar labiau niežtės, o per įbrėžimus gali patekti infekcija. Galima naudoti specialųvabzdžių įkandimų simptomams mažinti skirtą pieštuką, kremą ar gelį, kurių sudėtyje yra raminančių, perštėjimą ir niežulį mažinančių augalinių medžiagų.

Jeigu labai skauda, padės vaistai nuo skausmo. Esant stipresnei alerginei reakcijai, reikės išgerti antihistamininį vaistą, kurį patariama visuomet turėti į alergijas linkusiems žmonėms.

Jei sutrinka kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis, atsiranda dusulys, švokštimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, kvieskite greitąją pagalbą. Stiprus, išplitęs į galūnę tinimas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas gali būti Kvinkės edemos ar anafilaksijos požymiai, ypatingai sunki alergijos pasekmė – anafilaksinis šokas. Itin alergiškiems žmonėms geriausia visada turėti adrenalino švirkštą. Preparatą reikia suleisti nelaukiant simptomų – iš karto po įgėlimo.

Jeigu įkando vabzdys, kuriam žmogus yra alergiškas, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad išvengtumėte anafilaksinio šoko.

Kas padeda apkandžiojus uodams, sparvoms ir mašalams?

Kraujasiurbių įkandimai labai skausmingi. Įsisiurbę vabzdžiai po oda suleidžia seilių su krešėjimą stabdančia medžiaga, kad galėtų daugiau prisisiurbti kraujo. Tai sukelia paraudimą, niežėjimą, skausmą, patinimą, nedidelį bėrimą. Uodo, mašalo ar kito vabzdžio įkandimo vietoje gali susidaryti odos iškilimas, bet stipresnių simptomų paprastai nebūna.

Vietinė alerginė reakcija nekelia grėsmės nealergiško suaugusiojo ar vaiko sveikatai. Tačiau nepamirškite, kad nusikasius susidaro palankios sąlygos išsivystyti odos infekcijai. Odos sudirgimas apkandžiojus kraujasiurbiui sumažės nuplovus pažeistą vietą švariu vandeniu su muilu arba ją dezinfekavus. Tada šiek tiek pašaldykite. Įkandimo vietą rekomenduojama patepti specialiu niežėjimą ir patinimą mažinančiu pieštuku, kremu ar geliu.

Tačiau kai kuriems žmonėms, įkandus uodui, gali prireikti antihistamininio preparato ir gydytojo. Alerginė reakcija gali atsirasti silpną imunitetą turintiems žmonėms. Ištinsta didesnis odos plotas, atsiranda bėrimai, pakyla temperatūra, skauda galvą.

Saugokitės skruzdėlių

Sudirginti odą gali ir skruzdės. Organinė skruzdžių rūgštis yra pagrindinė dalis jų išskiriamų nuodų, kuriuos vabzdys naudoja gindamasis. Patekus jiems ant odos atsiranda perštėjimas, bėrimas, niežulys. Kai kurių skruzdėlių rūšių įkandimai nėra itin skausmingi. Bet alergiškam žmogui ir šie vabzdžiai gali sukelti didesnių problemų. Pažeistą vietą taip pat patariama nuplauti šaltu vandeniu su muilu ir pašaldyti.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Erkės įkandimas yra neskausmingas, todėl dažnai žmogus jo nepajunta. Mat jos seilėse, kuriomis iškart suvilgo žaizdelę, yra nuskausminančių kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų.

Aptikus erkę, reikia veikti greitai, nes kuo ilgiau ji bus įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Šie voragyviai perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkias ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą ir erlichiozę. Laimo liga užsikrečiama, kai erkė būna įsisiurbusi pusantros – dvi paras, o erkiniu encefalitu šis voragyvis gali užkrėsti per kelias minutes.

Pincetu arba specialiu traukikliu suimkite erkę kuo arčiau odos ir staigiai ją ištraukite, tada dezinfekuokite įkandimo vietą. Jeigu liks erkės galva – nesibaiminkite – ji nukris. Belieka stebėti savijautą ir įkandimo vietą.

Laimo ligą gali išduoti raudonai apibrėžtas apskritimas, kuris plečiasi aplink įkandimo vietą. Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra, pasidaryti silpna. Į gydytojus reikia kreiptis tik tuomet, kai apskritimo skersmuo išsiplečia iki 5 centimetrų. Laimo ligai gydyti skiriami vaistai.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė infekcinė liga, be to, nėra specifinio jos gydymo. Gripą primenantys simptomai pajuntami tik per 1–2 savaites po įkandimo. Tai yra karščiavimas, raumenų skausmai, silpnumas. Per penkias–šešias dienas jie išnyksta. Organizmas gali pats įveikti šią infekciją, tačiau pasiseka ne visada. Po kelių dienų ar savaitės gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, gali sutrikti koordinacija, t. y. prasideda antroji ligos fazė ir reikia skubiai vykti į ligoninę.

Veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo sunkios erkinio encefalito ligos yra skiepai. Imunitetas formuojasi ne tik po jų, bet ir persirgus šia liga. Po Laimo ligos imunitetas nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.

Kaip apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių?

Venkite erkių mėgstamų žolynų, miškingų vietovių. Vietą iškylai rinkitės ten, kur šalia nėra skruzdėlynų. Pastebėję vabzdžius nemojuokite rankomis – staigūs judesiai gali išprovokuoti gynybą.

Kad išvengtumėte vabzdžių puolimo, nesikvėpinkite, nenaudokite kvapnių muilų ir kremų. Blizgančius papuošalus palikite namuose, nevilkėkite ryškių ir tamsių drabužių. Lauke dėvėkite kūną dengiančius drabužius, kepurę.

Neuždengtoms kūno vietoms apsaugoti naudokite repelentus, kurių yra pritaikytų įvairaus amžiaus žmonėms.Vaikams geriausia rinktis natūralesnius, pagamintus iš eterinių aliejų, suteikiančius gerą apsaugą, bet nedirginančius odos.

Parengė Undinė Gilė

Kasdien reikalinga apsauga akims

UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.

Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.

Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų ultravioletinių spindulių.

Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.  Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.

Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo

Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.

Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.

Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.

Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?

Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.  Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius.  

Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm² odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.

Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.

Nuo saulės saugantys drabužiai

Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.

Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių.  Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.

Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.

Saugus elgesys vandenyje

Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.

Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.

Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.

Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.

Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.

Parengė Undinė Gilė

Kodėl vasarą susergame?

Karštu oru dažnai suskumbame vėsintis visomis įmanomomis priemonėmis: kondicionieriumi, ventiliatoriumi, ledais, šaltais gėrimais. Būtent dėl staigių temperatūros svyravimų greitai peršąlame.

Prie šio ligas skatinančio veiksnio prisideda po žiemos nusilpęs imunitetas, trūkstant vitaminų ir mineralų. Mažiau atspari negu suaugusiojo dar besiformuojanti vaiko imuninė sistema: gali užtekti karštą dieną ilgiau pasimaudyti ar sukaitusiam suvalgyti ledų, ir jis suserga.

Pasigauti virusą rizikuoja ilgai būnantys uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Ligų priežastis gali būti netinkamai eksploatuojamas oro kondicionierius, laiku nekeičiant jo filtro. Be to, šis prietaisas džiovina akių, gerklės ir nosies gleivines, o tai silpnina imunitetą. 

Kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai cirkuliuoja ištisus metus. Ultravioletiniai saulės spinduliai sunaikina tik dalį virusų, o likusieji pasiruošę puolimui.

Gydytis turime pradėti nedelsdami

Ligą sukelia įvairūs virusai, kuriems būdingas neilgas inkubacinis laikotarpis ir greitas plitimas. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris virusus perduoda per orą kosėdamas arba čiaudėdamas – iš kvėpavimo takų išsiskiriančiuose lašeliuose. Jie patenka ant kito žmogaus odos ir gleivinių. Galima užsikrėsti ir per daiktus, ant kurių nusėdo sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų. Vaikas, palietęs tokį daiktą, įkiša pirštus į burną arba patrina jais akis. Taip per gleivines virusai patenka į organizmą ir sukelia ligą.

Visų viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų simptomai panašūs: sloga, kosulys, čiaudulys, gerklės perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Gydytis reikia pradėti nedelsiant, kad išvengtume komplikacijų. Negydoma liga gali komplikuotis į bronchitą, otitą, sinusitą, net plaučių uždegimą.

Viena dažniausių ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų – rinovirusinė infekcija. Jai būdinga sloga, gausios gleivių išskyros iš nosies, neaukšta temperatūra.

Paragripui ypač imlūs 1–5 metų vaikai. Susirgus kamuoja sloga, sausas kosulys, gerklės skausmas, užkimsta balsas, atsiranda į lojimą panašus kosulys, gali prisidėti dusulys. Karščiavimas paragripui nebūdingas.

Adenovirusinei infekcijai, be įprastinių peršalimo požymių, būdingas konjunktyvitas, tonzilitas, faringitas, galimas karščiavimas.

Respiracinis sincitinis virusas labiausiai puola kūdikius, kuriems jis ypač pavojingas, ir mažus vaikus. Kūdikiai, ypač sergantys gretutinėmis ligomis, gali sirgti sunkiai. Sveikiems vaikams šis virusas paprastai sukelia peršalimo simptomus, dažna jo pasekmė mažesniems – ūminis bronchitas.

 Simptomus palengvinančios priemonės

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nepriklausomai nuo sezono, gydomos vienodai. Stenkitės, kad vaikas išgertų užtektinai šiltų skysčių. Nosytę plaukite fiziologiniu arba jūros vandens tirpalu, galite naudoti vaikams skirtą nosies paburkimą mažinantį purškalą.

Kūdikiui ir mažam vaikui nosytę išvalysite specialiu aspiratoriumi. Nuo kosulio vaistinėje galite įsigyti vaikams skirtą vaistuką. Gerklės skausmą padeda numalšinti dažnas skalavimas, o vyresniam vaikui – ir pastilės. 

Pakilusi temperatūra padeda organizmui susidoroti su infekcija. Tik, jei ji aukštesnė nei 38,5 laipsnio, galima duoti karščiavimą mažinančių vaistų (ibuprofeno arba paracetamolio). Žemesnę temperatūrą reikia numušti, jei vaikas sunkiai ją pakelia.

Kamuojant slogai ar kosuliui, būklei palengvinti galima atlikti inhaliacijas specialiu prietaisu inhaliatoriumi. Šios procedūros drėkina kvėpavimo takus, skystina klampias gleives ir jos lengviau pasišalina, palengvėja kosulys, sudrėksta gerklytė ir sumažėja jos perštėjimas.

 Ką daryti, kad nesusirgtume?

• Būkite atsargūs vėsindami orą kondicionieriumi: lauko ir namų temperatūrų skirtumas neturi būti didesnis kaip 7–8 laipsniai. Automobilyje taip pat nustatykite ne itin žemą temperatūrą ir susilpninkite kondicionieriaus oro srovę, be to, jis neturi pūsti tiesiai į vaiką. Nepatariama sukelti skersvėjį atidarius automobilio langus. Venkite skersvėjų ir namuose.
• Svarbi apsauga nuo ligų – rankų higiena. Jei šalia nėra vandens, naudokite drėgnas higienines servetėles.
• Perkaitus nedera gerti šaltus gėrimus, valgyti ledus. Iš pradžių reikėtų atvėsti.
• Per karščius gerkite daugiau kambario temperatūros vandens.
• Stenkitės nebūti saulėje ilgai ir deginkitės tik tomis valandomis, kai ji mažiausiai aktyvi.
• Karštą vasaros dieną atsargiai maudykitės šaltame vandenyje. Pirmiausia apsipraskite: pabraidykite, apsišlakstykite vandeniu. Neleiskite vaikui ištisai mirkti vandenyje. Po maudynių nedera vaikščioti nenusišluosčius bei būtina pasikeisti šlapią maudymosi aprangą.

Parengė Undinė Gilė

Vasarai pritaikytas vežimėlis, tinkamas laikas ir vieta

Jautriausi saulės spinduliams vaikai iki trejų metų, o pažeidžiamiausi yra kūdikiai. Jų oda gamina mažiau melanino – nuo ultravioletinių spindulių saugančio pigmento. Be to, mažyliai greičiau perkaista, nes jų atsivėsinimo mechanizmas veikia prasčiau negu suaugusiųjų. Tačiau tai nereiškia, kad draudžiama vežti kūdikį į lauką saulėtomis dienomis. Vaikščioti gryname ore vasarą su vaikais būtina.

Kūdikį iki 6 mėnesių reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį vežioti pavėsyje, vaikštinėdami šviečiant saulei būtinai pakelkite vežimėlio stogą. Vežimėlio lopšio nedera uždengti rankšluosčiu ar kitu audiniu, nes negalės cirkuliuoti oras ir kūdikiui bus per karšta. Uždengti vežimėlį galite tinkliniu audiniu, kuris netrukdys judėti orui. Puikus variantas patiems mažiausiems – universalus vežimėlis, kurio sportinės dalies nugarėlės poziciją galima reguliuoti iki gulimos padėties.

Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimui su kūdikiu ryte iki 11 valandos ir vakare po 15–16 val. Pasistenkite, kad saulė nešviestų j automobiliu vežamą kūdikį. Uždenkite langus apsauginėmis užuolaidėlėmis.

Karščiausiu dienos metu saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių ir paūgėjusį mažylį. Geriausia, jeigu jis bus pavėsyje – medžių šešėlyje arba po skėčiu. Jeigu galite, išeikite į parką, kuriame daug pavėsį suteikiančių medžių, tuomet galima vaikščioti ir ilgiau. Tik ir čia venkite laiko nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra karščiausia.

 Apranga, akinukai ir apsauginiai kremai

Kad pasivaikščiojimai karštą dieną vaikui būtų naudingi, o ne žalingi, vadovaukitės keletu patarimų.

• Karštą dieną aprenkite vaiką kuo lengviau. Namuose kūdikiui užteks smėlinuko trumpomis rankovėmis, dažniau palaikykite mažylį nuogą. Lauke rinkitės laisvus šviesių atspalvių drabužius iš natūralių audinių. Tinkamiausi karštą dieną drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės, kurie apsaugos nuo saulės. Būtina dėvėti plačiabrylę kepurę ar kepurę su snapeliu, toks galvos apdangalas sudarys šešėlį, apsaugantį vaiko veiduką ir kaklą.
• Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims, o jos padaryta žala vaikystėje vėliau gali sukelti įvairius akių negalavimus ir ligas. Todėl akinukai nuo saulės būtini – juos galima nešioti nuo pat ankstyvos kūdikystės.
• Duokite vaikui daugiau vandens. Atsigerti siūlykite reguliariai, nes mažas vaikas pats nepaprašys. Tik nesiūlykite sulčių arba saldžių gazuotų gėrimų. Vien tik motinos pienu maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia – kad gautų užtektinai skysčių, jis dažniau žindomas.
• Iki 6 mėnesių kūdikio negalima tepti apsauginiu kremu, vyresniam mažyliui galite naudoti vaikišką priemonę nuo saulės. Rinkdamiesi ją atkreipkite dėmesį į SPF – apsaugos nuo saulės faktorių. Patikimesnę apsaugą suteikia kremai, losjonai, pieneliai, kurių SPF koeficientas ne mažesnis kaip 50. Rinkitės specialiai kūdikiams skirtą apsaugos priemonę. Iš pradžių patariama kremo ar losjono patepti ant nedidelio odos ploto ir patikrinti, ar jis nesukelia alergijos.

Parengė Undinė Gilė

 Gamtoje tykantis didelis pavojus – erkės

Pavojingiausias kraujasiurbis yra erkė, nes ji perneša sunkių ligų – encefalito ir Laimo ligos –sukėlėjus. Nuo erkinio encefalito galime apsisaugoti pasiskiepiję, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Bėda dar ir ta, kad įsisiurbusios erkės galime nepajausti, nes jos seilėse yra skausmą slopinančių medžiagų. Nepastebėtas šis gyvis gali siurbti kraują net keliolika dienų.

Erkės įkandimo vietoje atsiranda specifinis bėrimas – raudonas apskritimas, po jo yra nepakitusios spalvos odos apskritimas ir dar vienas paraudusios odos ratas. Tačiau gali būti ir vientisas paraudęs odos plotas, kurio centre – tamsesnis apskritimas.

Grįžę iš lauko visada gerai apsižiūrėkite. Jei įsisiurbė erkė, ištraukite. Pažeistą vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 2 savaites stebėkite savo būklę, ar keičiasi įsisiurbimo vieta, o jei kyla temperatūra, skauda gerklę, galvą ar atsiranda galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Uodai, upiniai mašalai ir sparvos

Manote, kad uodai yra nekenksmingi? Deja, šie vabzdžiai gali būti maliarijos, encefalito platintojai. Uodai kanda skaudžiai, įkandimo vietą niežti. Vizualiai uodų įkandimai atrodo kaip rausvos papulės ant odos, turinčios apskritimo, lašo kontūrus. Jei įkandimo vietą nukasysite, ji paraus, nes uodo seilių pateks į aplinkinius audinius, o tai sustiprins odos reakciją.

Pernešti įvairius patogenus gali ir upiniai mašalai. Be to, jų įkandimai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Šie gyviai mėgsta pulti visu pulku. Dėl upinių mašalų seilėse esančių nuskausminančių medžiagų jiems įkandus neskauda, tačiau seilėse yra toksinų, todėl oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda papulės.

Sparvos labiausiai kanda maudynių metu, kai žmogus yra šlapias. Jos kanda skaudžiai, pažeistą odą degina, ji parausta, atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys. Kartais šiek tiek pakyla temperatūra, suprastėja savijauta.

Gamtoje gali apipulti ir skruzdėlės. Jų išskiriama organinė skruzdžių rūgštis labai dirgina odą, sukelia perštėjimą, bėrimą ir stiprų niežulį.

Svarbiausia – sumažinti niežulį

Uodų, mašalų įkandimų sukeltos odos reakcijos dažniausiai praeina savaime ir grėsmės sveikatai nekelia, retai prireikia medikų pagalbos. Svarbiausia – nekasyti apkandžiotų vietų, nes su vabzdžio seilėmis patekę nuodai pasklis plačiau ir lėčiau gis pažeista vieta. Be to, kasydami pažeisime odą, o tada žaizdelė gali supūliuoti.

Todėl, įkandus vabzdžiui, svarbu sumažinti niežulį.  Tam įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Galite pašaldyti kompresu, ledu arba kitu šaltu daiktu. Sumažinti niežulį padeda specialios priemonės: kremai, losjonai, skirti naudoti po vabzdžių įkandimo.

 Bitės, širšės ir vapsvos – ypač pavojingos alergiškam žmogui

Bičių, širšių, vapsvų įgėlimai labai skausmingi, jų vietoje oda akimirksniu patinsta ir parausta. Alergiškam žmogui vabzdžių įgėlimai gali sukelti rimtą sveikatos sutrikimą – stiprią alerginę reakciją anafilaksiją. Bėrimai išplinta, apima silpnumas, galvos svaigimas, atsiranda dusulys, kosulys, užgula nosį, krinta kraujospūdis, alpstama, prarandama sąmonė. Pavojingiausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, dėl kurio žmogus gali mirti.

Ištikus anafilaksijai geriausia padeda adrenalinas. Vabzdžių įgėlimams alergiški žmonės turi nešiotis adrenalino švirkštą ir nedelsdami susileisti vaistą bei kviesti medikus. Pavojingi vabzdžių įgėlimai akių srityje, į liežuvį ar burną. Tokiu atveju nedelsdami išgerkite antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Jeigu įgėlus bitei liko geluonis, kuo greičiau jį ištraukite (įgėlus vapsvai ar širšei geluonis nelieka). Braukite jį nagu, peiliu ar kitu daiktu iš apačios. Nespauskite pirštais ar pincetu, nes nuodų maišelio turinys pateks į kraują.

Įgėlimo vietą dezinfekuokite antiseptiku, vėsinkite. Geriausia visada turėti specialų uždegimą mažinantį tepalą ar kremą, skirtą naudoti po vabzdžių įgėlimų ar įkandimų. Tokia priemonė padės sumažinti įgėlimų sukeltą niežulį, tinimą ir bėrimą.

Stengiamės apsisaugoti

Apsisaugoti nuo vabzdžių antpuolių padės šios taisyklės:

• apsaugai nuo erkių vilkėkite šviesius drabužius: palaidinę su ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kurių galus geriausia sukišti į kojines, nepamirškite galvos apdangalo;
• naudokite vabzdžius atbaidančius repelentus. Tačiau nepamirškite, kad šios priemonės neapsaugos nuo bičių, vapsvų ir širšių;
• atvirus langus ir duris užblokuokite tinkleliu;
• venkite žydinčių pievų, gėlynų, sodų, kuriose yra daug vabzdžių;
• nedėvėkite ryškiaspalvių drabužių;
• nenaudokite kvepalų ir kvapnios kosmetikos, jei vykstate į gamtą, nes šie kvapai pritraukia bites ir vapsvas;
• geliančius vabzdžius taip pat vilioja saldumynai, vaisiai ar saldūs gėrimai. Todėl neduokite jų vaikams lauke.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė