Nėštumo ir žindymo metu geležies reikia daugiau

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobino dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemoglobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėščioms moterims – 120–140 g/l). Tačiau tolesnis hemoglobino kiekio sumažėjimas jau reiškia anemiją, o ši liga yra pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikystėje atsiradusi geležies stokos anemija gali lemti vaiko pažintinių funkcijų vystymosi sutrikimus, prastą mokymąsi, polinkį į nuovargį.

Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, reikalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėščiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Šio mikroelemento kartu su krauju moteris netenka gimdymo metu ir jo atsargas reikia papildyti.

Pakankamas geležies kiekis žindymo metu svarbus ir pačiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gauna iš motinos pieno. Be to, geležis padeda maitinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo. Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – jame esanti geležis yra lengvai pasisavinama. 4–6 mėnesį sukauptos geležies atsargos išsenka, o gaunamos su motinos pienu intensyviai augančiam kūdikiui nebeužtenka, todėl būtini papildomi maisto produktai. 

Geležis geležiai nelygu

Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra hemo geležies. Daugiausia geležies yra jautienoje, avienoje, kepenyse, mažiau – žuvyje, vištienoje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo geležis yra lengvai pasisavinama. Lyginant su gyvūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augaliniame maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pasisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai, kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant geležies stokos anemijai, su maistu gaunamos geležies kiekio neužtenka.  Anemijai gydyti skiriami geležies preparatai.

Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir nehemo geležies. Hemo geležies preparatai yra gerai pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės.

Nehemo geležies preparatai yra siejami su prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais preparatais neįmanoma per trumpą laiką padidinti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį trimestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie sukelia šalutinius poveikius. Nėščiosioms, vartojančioms hemo geležies preparatus, dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Be to, ne hemo geležies absorbciją virškinamajame trakte gali sumažinti maiste esančios medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chelatai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžiagos įtakos neturi. Įvairių studijų duomenimis, dėl geresnės absorbcijos, toleravimo ir veiksmingumo geležies stokos anemijos gydymas hemo geležies preparatais yra efektyvus ir tinkamas nėštumo metu.

Geriausia išeitis – prevencija

Anemijai būdingas silpnumas ir nuolatinis nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas, odos sausumas ir blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas. Taip pat gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri priklauso nuo ligos sunkumo. Geležies preparatą reikia vartoti ilgai – keletą mėnesių. 

Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pasirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau netenkama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. Todėl, planuojant nėštumą ir jau laukiantis vaikelio, verčiau apsisaugoti nuo mažakraujystės nelaukiant, kol geležies trūkumas taps pastebimas.

Parengė Undinė Gilė

Turi užtekti jau pirmosiomis nėštumo dienomis

Folio rūgštis – viena svarbiausių organizmo statybinių medžiagų. Jos reikia ląstelėms dalintis ir atsinaujinti, būsimo kūdikio nervų sistemai formuotis, visiems jo organams ir audiniams vystytis. Ji svarbi paveldimumo informaciją perduodančių nukleino rūgščių sintezei, baltymų apykaitai, padeda organizmui pasisavinti geležį.

Jeigu pirmosiomis nėštumo savaitėmis šio mikroelemento pritrūksta, vaisiui gali išsivystyti nervinio vamzdelio, iš kurio vėliau formuojasi galvos bei stuburo smegenys, defektai. Nervinis vamzdelis pradeda formuotis būtent nėštumo pradžioje, kai moteris gali nė neįtarti esanti nėščia. Juk  naujiena apie būsimą vaikelį paprastai sužinoma, praėjus keletui savaičių nuo nėštumo pradžios. Kaip tik tuo metu, pritrūkus folio rūgšties, gali atsirasti stuburo slankstelių vystymosi defektų, dėl kurių jų lankai nesuauga ir susidaro plyšys. Taigi, susiformuoja įskilas stuburas (lotyniškas pavadinimas „spina bifida“). Net trumpalaikis vitamino B9 trūkumas šiuo nėštumo periodu gali paveikti tolesnį vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Be to, tai lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ydas, tokius apsigimimus kaip kiškio lūpa ir vilko gomurys. Sunkios šios problemos pasekmės – galvos smegenų vandenė (hidrocefalija), smegenų išvaržos.

Nuo įgimtų stuburo ir galvos smegenų defektų, galinčių susiformuoti moteriai nė nenutuokiant, kad laukiasi, verta apsidrausti iš anksto. Sužinojus apie nėštumą, deja, jau galima nebesuspėti  jų išvengti. Todėl papildomai vartoti folio rūgštį reikia pradėti dar iki nėštumo, kad bet kuriuo momentu, užsimezgus vaisiui, būtų iš kur jos pasiimti.  Planuojant susilaukti vaikelio, stipresnei apsaugai nuo apsigimimų  folio rūgšties preparatus patariama vartoti ir vyrams. Mat jos pritrūkus suprastėja spermos kokybė, todėl didėja vaisiaus apsigimimo rizika. Tyrimai parodė, jog, vartojant daugiau nei 700 mikrogramų folio rūgšties per dieną, spermatozoidų chromosomų mutacijos tikimybė sumažėja 30 proc. Tačiau nepastebėta, kad analogišką įtaką spermai darytų kiti mikroelementai.

Vitamino B9 stoka pavojinga nėštumui

Folio rūgštis eikvojama ir vaisiaus ląstelėms susidaryti, ir moters  ląstelėms atsinaujinti. Jos poreikis žymiai padidėja sparčiai augant ląstelėms nėštumo periodu. Vitaminas  B9 būtinas normaliai placentai formuotis. Dėl šios būsimo kūdikio mitybinės terpės vystymosi sutrikimų gali komplikuotis vaisiaus raida, vaikas gali gimti mažo svorio, kyla pavojus jo gyvybei, nes gali prasidėti išankstinis gimdymas arba įvykti persileidimas.

Pirmiausia folio rūgštis iš mamos organizmo imama vaisiui, todėl pačiai mamai jos gali pritrūkti gana greitai. Šis vitaminas reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Jo trūkstant ir sutrikus eritrocitų susidarymui susergama folio rūgšties stokos anemija (mažakraujyste).

Žindančiai mamai – sveikiems nervams ir vaiko mitybai

Pagimdžiusiai mamytei folio rūgšties reikia dar daugiau, kad galėtų susidoroti su naujo periodo iššūkiais ir neužkluptų pogimdyminė depresija. Folio rūgštis dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų serotonino ir adrenalino apykaitoje, o nuo jų priklauso ką tik mama tapusios moters nervų sistemos būklė, fizinis ir protinis darbingumas.  Šis mikroelementas svarbus ir virškinimui: gerina apetitą, skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl padeda išvengti apsinuodijimo maistu.

Per mažas folio rūgšties kiekis žindymo periodu gali būti jaunos mamos dirglumo, nuovargio, apetito stokos bei anemijos priežastis, turi įtakos atsirasti ir stiprėti pogimdyminei depresijai. Tuomet folio rūgšties bus mažai motinos piene ir jos pritrūks kūdikiui. Dėl to jam atsiranda pavojus susirgti anemija. Toks vaikas priaugs per mažai svorio, sulėtės psichomotorinė raida, gali susilpnėti jo imunitetas ir sutrikti žarnyno darbas.

Kodėl folio rūgšties reikia papildomai?

Folio rūgštis nesikaupia organizme, šio vandenyje tirpaus vitamino perteklius pasišalina, todėl jokių atsargų neturime ir jo reikia gauti kasdien. Folio rūgšties daugiausia žaliose daržovėse: salotose, špinatuose, petražolėse, svogūnuose, brokoliuose, avokaduose, ankštinėse daržovėse; nemažai jos turi kiaušiniai, viso grūdo miltų duona, riešutai, citrusiniai vaisiai, kepenys, varškė. Šio mikroelemento mums pritrūksta ne tik dėl mitybos klaidų. Gaminant maistą folio rūgštį sunaikina karštis, mažiau jos gauname sutrikus pasisavinimui žarnyne, pavyzdžiui, esant disbakteriozei ar vartojant kai kuriuos preparatus.

Dar greičiau folio rūgšties pritrūksta nėštumo bei žindymo periodais, kai jos reikia daugiau. Net jeigu mėgstate daržoves ir valgote jų daug, iš maisto reikiamo kiekio negausite, todėl šiais gyvenimo periodais ypatingai svarbu vartoti folio rūgšties papildomai.

Įprastinė minimali folio rūgšties dozė per dieną – 200 mkg, nėščioji būsimo mažylio ir savo sveikatai turėtų gauti 400 mkg, o žindymo periodu reikia 600 mkg. Gydytojas gali skirti ir didesnį folio rūgšties kiekį, pavyzdžiui, nėščiajai, iki pastojimo vartojusiai kontraceptines tabletes. Didesnis šio vitamino poreikis ir besiskundžiančioms vėmimu, sergančioms diabetu, skrandžio ir žarnyno ligomis, kai sutrinka jo pasisavinimas.

Kadangi folio rūgštis ypatingai svarbi nuo pat nėštumo pradžios,  pradėti ją papildomai vartoti reikia bent prieš tris mėnesius iki pastojant, o geriausiai – tik nusprendus susilaukti vaikelio ir nustojus saugotis lytinių santykių metu.

Darni pora – su vitaminu D3

Nėštumo metu ypatingai svarbus ir vitaminas D3, kurio stoka yra viena iš priešlaikinio gimdymo priežasčių, o vaikeliui  gali lemti  rachitą, nes sutrinka kalcio apykaita. Jo trūkstant  būsima mama gali susirgti  gestaciniu diabetu, preeklampsija, o vaikas – cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, išsėtine skleroze. Vitamino D3 stoka susilpnina imunitetą, gali lemti osteoporozę, širdies bei autoimunines ligas, vėžį. Šis vitaminas svarbus ir moterų, ir vyrų vaisingumui. Dėl šykščių saulės spindulių sąlygos jam gamintis organizme itin prastos ir daugeliui jo trūksta. Vitamino D3 stoka nustatoma net trims iš keturių moterų. Todėl rekomenduojama su folio rūgštimi kartu vartoti ir vitaminą D3.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nepaisant populiaraus posakio, jog nėštumas – ne liga, tai yra nemenkas iššūkis ir stresas moters organizmui. Viena moteris nėštumo metu pražysta gražiausiomis spalvomis, kitai šis periodas gali tapti baisiausiu gyvenimo etapu, kurio nuolatiniai palydovai skausmas, tinimai, nuovargis ir pykinimas. Kiekvienos moters fiziologija skirtinga ir pažadėti, kad, pavyzdžiui, išgėrusi tabletę, visų šių nemalonių pokyčių atsikratysi – tiesiog naivu. Tačiau laiku pasirūpinusi profilaktikos priemonėmis gali išvengti ne vienos problemos.

Sveikas stuburas mamai dar pravers

Vienas dažniausių būsimų mamų negalavimų– nugaros skausmas, kuris, gimus mažyliui, tik dar labiau paūmėja, nes retas kuris 9 mėnesius įsčiose plūduriavęs mažylis gimęs sutinka pasitraukti nuo mamos rankų. Norint nepakenkti savo stuburui, gydytojai rekomenduoja vaiką laikyti tvirtai apglėbus abejomis rankomis, tiesiai priešais save. Idėja šauni, bet prarasti ir tą vieną laisvą ranką, kuria dar galima sriubą pamaišyti, susitvarkyti ir gal vieną kitą ataskaitą parašyti, norinčiųjų mažai. Todėl nuo nėštumo vidurio vis didesnį krūvį patiriantys nugaros raumenys po gimdymo ne tik negauna užtarnauto poilsio, tačiau yra apkraunami dar labiau.

Štai kodėl taip svarbu nuo pat pradžių lavinti šiuos raumenis lengvu, nėščiosioms tinkamu sportu – plaukimu, nėščiųjų joga. Nepatogią medinę kėdę, ar itin patogų, bet sveikatai ne itin naudingą krėslą iškeisk į balansinį kamuolį. Šis kamuolys ne tik bus naudingas tavo stuburui, bet ir smagi mankštos priemonė jau gimusiam mažyliui, ar žaidimų kamuolys vyresnėliui. Nuo šiol nesiskirk su geriausiu draugu – nėščiosios diržu, kuris prilaikys pilvuką ir palengvins nugarai tenkančią naštą. Panašus įtvaras, gelbstintis nugarą nuo skausmo, bus reikalingas ir po gimdymo.

Tavo priešas – didžiulė rankinė, kuri lėtai, tačiau užtikrintai lenkia stuburą, todėl verčiau pakeisk ją į madingą kuprinytę.

Kojos kaip kaladės

Negali tinkamai įvertinti šio posakio, kol dar nesulaukei paskutinių nėštumo mėnesių. Kojų tinimas, lemiantis ypatingą jų nuovargį ir meškutės eiseną – įprastinis nėščiosios skiriamasis ženklas. Net jei pilvukas dar slepiasi, tą įkypą krypavimą pažinsi iš tolo. Deja, kuo toliau, tuo smagiau – išoriniai požymiai, tokie kaip patinusios kojos ar kreiva eisena, tėra tik estetiniai trūkumai. Padidėjęs svoris, sutrikusi kraujotaka gali lemti kojų venų ligą – varikozę, kurios lengviausias požymis – ant dailių tavo kojų išryškėjęs venų žemėlapis. Negydoma ši liga gali progresuoti ir toliau – iki dar rimtesnių susirgimų.

Kaip sau padėti? Pradėk nuo lengviausio: bent du kartus per savaitę palepink kojas vėsaus vandens srove, masažuodama jas nuo kulnų link kelių. Žiūrėdama televizorių ar skaitydama knygą pakelk kojas kiek aukščiau, aukštakulniams tark griežtą – ne, o paprastas kojines pakeisk į profilaktines kompresines. Besirinkdama šias kojines, pasitark su specialistu dėl papildomos poros – medicininių kompresinių kojinių.

Laiminga mama – laimingas vaikas

Nėštumas gali pareikalauti daug jėgų ir ištvermės. Nusiteik tam, pasiruošk įvairiausiems netikėtumams. Nevaldomos emocijos, nepaaiškinamas įniršis ar liūdesys tave gali apimti pačiomis netikėčiausiomis akimirkomis. Sulauksi gausybės neprašytų patarimų ir kritikos – nuo pasirinkto kūdikio vardo iki mažylio kambario sienos spalvos. To neišvengsi. Todėl visada šalia turėk mėgstamos vonios druskos, skaniausios arbatos, smagiausios muzikos ir neleisk sau pamiršti – dabar svarbiausia tik Tu ir Tavo vaikas.

Indrė Aidulytė

Viena iš dažniausiai pasitaikančių nevaisingumo ir persileidimų priežasčių –genetiniai embriono pažeidimai. Dėl įvairių chromosomų nukrypimų, nepakankamo jų kiekio, arba atvirkščiai – papildomos chromosomos, pats organizmas gali atmesti embrioną. Tuomet moteris nėštumo nesulaukia arba persileidžia dar neštumo pradžioje. PGA metodas aCGH dirbtinio apvaisinimo metu leidžia įvertinti embrionų chromosomų visą rinkinį, nustatyti nukrypimą nuo normos ir išsirinkti perspektyvų embrioną. PGA metodas aCGH tapo – išsigelbėjimas dėl neaiškių priežasčių nevaisingoms moterims, taip pat- turinčioms sunkumų išnešiojant vaiką ir vyresnėms moterims. Embrionai, PGA dėka atrinkti persodinimui į gimdos ertmę, sėkmingai implantuojasi ir vystosi, didindami šeimų galimybes susilaukti išsvajoto mažylio.

Priešimplantacinė genetinė atranka klinikoje „iVF Riga“ pradėta 2014 metais, kai atsirado šiuolaikiškiausia įranga ir sukurta genetinė laboratorija. Šiandien „iVF Riga“ yra pirma ir vienintelė klinika Baltijos šalyse, kuri atlieka pilno chromosomų rinkinio galimos patologijos analizę. Šiais metais į kliniką kreipėsi daugiau nei dešimt Lietuvos porų.

„Nuoširdžiai sveikiname mūsų pacientus, tapusius sveiko mažylio tėvais ir norime palinkėti, kad susidūrusieji su nevaisingumo problema neprarastų vilties susilaukti sveiko mažylio. Šiuolaikinių technologijų ir mokslo išsivystymo dėka turime priemones, kurias reikia išnaudoti“, – sakė „iVF Riga” klinikos vadovė, dr. Violeta Fodina.

Nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo klinika „iVF Riga“ buvo atidaryta 2013 metais, joje pacientus gydo pripažinti ir kvalifikuoti Latvijos specialistai, turintys didelę patirtį reprodukcijos, genetikos, embriologijos ir pacientų koordinavimo srityse. Nuo klinikos veiklos pradžios, pasaulį išvydo jau daugiau nei 1 000 mažylių. Šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo technologijos leidžia įgyvendinti svajonę susilaukti mažylių net esant pačioms sudėtingiausioms situacijoms. Šių metų birželio mėnesį klinika „iVF Riga“ atidarė Reprodukcinės genetikos centrą, kurioje galima atlikti tiek citogenetikos, tiek molekulinius genetinius tyrimus. Reprodukcinės genetikos centras – pirmasis ir vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės Europoje.

Klinika sertifikuota pagal Europos kokybės standartus, joje galima atlikti ir dirbtinio apvaisinimo programą, kurią apmoka valstybė. 2014 metais „iVF Riga“ gavo apdovanojimą už kokybę, kurią skyrė Latvijos Sveikatos ekonomikos asociacija kartu su Latvijos Kokybės Asociacija.

Kūdikio laukimas

Nuo ko priklauso nėščiosios ir būsimo vaikelio sveikata?

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių. Šiuo laikotarpiu labai svarbu viskas: ką būsimoji mama valgo, kokiu oru kvėpuoja, kokia jos emocinė būsena, darbo ir poilsio režimas, ar ji neturi žalingų įpročių.

Nėščios moters ir vaisiaus būklė labai priklauso nuo mitybos, nes visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš motinos. Kad kūdikis gimtų sveikas ir stiprus, nėščioji turi valgyti visavertį maistą, gauti pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių.

Ar svarbu, kaip maitinasi dar tik pastoti planuojanti moteris?

Labai svarbu! Jau planuojant pradėti kūdikį būtina parengti savo organizmą – sveikai gyventi ir maitintis.

Dar daugiau dėmesio sveikai gyvensenai ir mitybai moteris turi skirti laukdamasi kūdikio ir jį žindydama. Taigi galima išskirti tris svarbius moters gyvenimo periodus, kurių metu ji turėtų jausti ypatingą atsakomybę ne tik už savo, bet ir už vaiko sveikatą. Tai – nėštumo planavimas, nėštumas, kūdikio žindymas.

Ar kiekvienu iš šių laikotarpių yra specialių mitybos reikalavimų būsimai mamai?

Moteriai labai svarbu kiekvienu iš šių laikotarpių gauti būtent tokių medžiagų ir tokiais kiekiais, kurių tuo metu jos organizmui reikia.

Idealu, jei moteris būtinų medžiagų gali gauti iš visavertės mitybos. Pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis mityboje mažina ankstyvojo persileidimo riziką. Vengdama persileidimo, nėščioji kasdien turi valgyti vaisius, daržoves, pasmaližiauti šokolado, o žuvies ir baltos mėsos valgyti bent porą kartų per savaitę.

Tačiau ne paslaptis, kad šiais laikais ne visi maisto produktai yra kokybiški, o ekologiški maisto produktai brangūs, todėl ne kiekviena moteris įstengia sveikai maitintis. Ką daryti?

Deja, iš tiesų dabar gaminamuose maisto produktuose, ir ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje, dažnai trūksta reikalingų vitaminų, mineralų, antioksidantų.

Todėl moterims, kurios mano, kad jų mityba nėra visavertė, rekomenduojama papildomai vartoti nėštumo laikotarpiui pritaikytus maisto papildus. Ypač svarbu pakankamai gauti folio rūgšties, taip pat ir B grupės vitaminų, jodo, cinko, geležies. Jei nėščioji retai valgo žuvį, tuomet vertinga būtų mitybą papildyti ir omega-3 rūgštimis.

Ar visi vitaminai rekomenduotini nėščiai moteriai?

Nėštumo metu reikėtų atsargiai vartoti vitaminą A, nes jo perteklius gali lemti apsigimimus ar priešlaikinį gimdymą. Todėl geriau rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje vietoj vitamino A yra betakaroteno.

Nėštumo periodu pavojingas bet koks alkoholio kiekis

Kad alkoholio vartojimas žalingas nėštumo periodu, žinoma daugiau kaip 2500 metų. Vis dėlto tyrimai rodo, kad nuo 2 iki 70 proc. moterų nėštumo metu neatsisako alkoholio.

1973 metais Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai Džonsas ir Smitas embriono ir vaisiaus pažeidimus dėl alkoholio poveikio per nėštumą įvardino kaip vaisiaus alkoholinį sindromą. 1987 metais JAV mokslininkai įrodė, kad nėštumo periodu vaisiui pavojingas bet koks alkoholio kiekis.

Turi reikšmės ir alkoholio poveikio laikas, nes vaisiaus organai vystosi netolygiai. Įrodyta, kad didžiausią pavojų alkoholis kelia nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės. Jei tuo metu moteris kasdien išgers maždaug po 28 gramus absoliutaus spirito (340 g alaus arba 141 g vyno arba 42,5 g degtinės), tikimybė, kad išsivystys vaisiaus alkoholinis sindromas bus 40 proc.

Ko netenka būsimas vaikas

Patekęs į motinos organizmą alkoholis greitai prasiskverbia per placentą ir patenka į vaisiaus audinius. Dėl to vaisiaus audiniai gauna per mažai deguonies, kuris ypač svarbus besiformuojančioms smegenims. Jei nėščia moteris nuolat geria alkoholį, sutrinka jos virškinimo sistemos veikla, silpnėja imunitetas. Tokios mamos organizmas blogiau įsisavina augančiam vaisiui būtinas medžiagas: vitaminus, aminorūgštis, mikroelementus.

Alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikai gimsta mažesnio svorio ir ūgio, dažnai turintys fizinių ir psichinių sutrikimų. Alkoholiniu vaisiaus sindromu sergančio vaiko centrinė nervų sistema pažeista, jis gali turėti širdies ydų, išorinių lytinių organų ir galūnių anomalijų, veido defektų (plona viršutinė lūpa, siauri akių plyšiai, plokščia vidurinė veido dalis, trumpa plokščia nosis, neišsivystęs apatinis žandikaulis). Dažnai sutrikusi tokių vaikų psichikos raida. Šis sutrikimas paprastai išryškėja ikimokykliniu ar mokykliniu periodu. Toks vaikas agresyvus, dirglus, prastai mokosi, jam sunku susikaupti. Alkoholinio vaisiaus sindromo pasekmės: protinis atsilikimas, atminties stoka, smulkiosios motorikos sutrikimai, kalbos ir klausos sutrikimai, perdėtas aktyvumas, lėtas mąstymas, nebrandus elgesys, saviraiškos sunkumai.

Jei norite susilaukti sveiko vaiko

Alkoholis veikia ne tik apvaisintą kiaušinėlį, bet ir dar prieš apvaisinimą – vyriškas bei moteriškas lytines ląsteles. Todėl alkoholiniam vaisiaus sindromui įtakos turi ir abiejų tėvų alkoholio vartojimas dar prieš moteriai pastojant. Ypatingai vaisiui pavojingas motinos piktnaudžiavimas alkoholiu.

Iki apvaisinimo būsimas tėtis turėtų mažiausiai du mėnesius (tiek laiko bręsta spermatozoidas) visiškai atsisakyti alkoholio.

Moteriška lytinė ląstelė bręsta dešimtmečiais, todėl moteriai vartoti alkoholį išvis pavojinga. Be to, alkoholis mažina moters vaisingumą. Alkoholio vartojimas iki pastojimo ir per nėštumą didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo bei vaisiaus mirties riziką.

Ypač griežtai draudžiama nėščiajai gerti alkoholį pirmuosius 3 – 4 nėštumo mėnesius.

Ar žinote?

Jeigu nėščioji trečiąjį trimestrą vienu kartu išgeria daug alkoholio, sutrinka vaisiaus elgesys ir kvėpavimas. Išgėrusi tik 10 g gryno alkoholio per dieną nėščioji gali netekti vaisiaus arba sukelti priešlaikinį gimdymą.

Svarbiausia!

Sergantis VAS vaikas neišgydomas. Operacija tegalima pašalinti ar sumažinti įvairius išorinius trūkumus. Bet nėra vaistų, kurie ištaisytų įvairiapusį vystymosi atsilikimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė

Kokio amžiaus vaiko imuninei sistemai labiausiai reikia padėti?

Vaiko imunitetas ypatingai pažeidžiamas pirmaisiais gyvenimo metais, nes jis dar silpnas ir bręsta iki 5 metų. Kūdikį saugo antikūnai, kuriuos jis gauna su mamos pienu.

Didelės įtakos imuninei sistemai turi mažylio vystymasis. Šiuo periodu jo medžiagų apykaita labai sparti, vaikas auga, didėja jo svoris, bręsta vidaus organai, dygsta dantys. 2-5 metų vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklėles, kuriose susitinka su daugybe bakterijų bei virusų. Todėl mažieji dažnai suserga.

Ruduo – peršalimo ligų pradžia. Kaip sustiprinti sergančio vaiko imunitetą?

Kiekviena ūminė liga susilpnina vaiko imunitetą maždaug mėnesiui. Todėl sveikstančio vaiko imunitetą reikėtų stiprinti papildomai. Vaikas turėtų daugiau ilsėtis, dažniau pasivaikščioti gryname ore, tėvams nedera vesti mažylio ten, kur lankosi daug žmonių. Pasirūpinkite subalansuota mityba, tinkamu dienos režimu, grūdinkite vaiką. Greičiau atstatyti jėgas padeda imunitetą stiprinantys maisto papildai bei žuvų taukai.

Kuo naudingos sveikatai žuvų taukuose esančios omega–3 riebalų rūgštys ? Kuriuose maisto produktuose omega–3 rūgščių daugiausia?

Omega–3 riebalų rūgščių reikia vaiko vystymuisi. Jos būtinos ne tik imuninei sistemai, bet ir smegenų veiklai, nervų sistemai, regėjimui. Pagrindinių omega–3 rūgščių organizmas negamina, tad vaikas gali jų gauti tik valgydamas jūrinę žuvį ar gerdamas žuvų taukus.

Šių rūgščių yra kokybiškoje jūrinėje žuvyje, linų sėmenų aliejuje. Daugiausia omega–3 riebalų rūgščių yra menkių kepenų aliejuje. Dar jame yra natūralių vitaminų A ir D, kurie svarbūs ne tik imuninei sistemai. Vitamino D reikia kaulams, dantims, raumenims. Vitaminas A būtinas geram regėjimui, odai ir gleivinėms. Todėl iš šviežių menkių kepenų pagaminti skysti žuvų taukai labiausiai tinka vaikams.

Ar žuvų taukai labai svarbūs nėščiajai ir jos pilvelyje augančiam vaisiui?

Omega–3 rūgštys padeda vystytis vaisiaus ir kūdikio smegenims. Norvegai tyrimais nustatė, kad mamos, nėštumo metu vartojusios EPR, eikozapentaeno ir DHR, dokozaheksaeno rūgščių turtingus žuvų taukus, pagimdė kūdikius, kurių intelekto koeficientas gerokai aukštesnis negu mažylių, kurių mamos vartojo augalinės kilmės aliejų.

Kol vaisius auga mamos pilvelyje, jis pasiima omega–3 riebalų rūgštis iš mamos, paskui kūdikis kurį laiką dar gauna jų su mamos pienu. Žinoma, jeigu mama pakankamai valgo kokybiškos jūrinės žuvies. Deja, mamos žuvų patiekalus gamina retai. Be to, omega–3 riebalų rūgščių yra ne visuose pieno mišiniuose. Todėl dirbtinai maitinamam kūdikiui reikia duoti žuvų taukus. Juos turėtų vartoti ir besilaukiančios bei žindančios moterys.

Riebalų rūgštys omega–3 labai svarbios ir mokymuisi bei pažinimui.

Taigi, žuvų taukai gali padėti ir mokinukui?

Kiekvieną rugsėjį mokinukų tėveliams kirba širdis – kaip gi vaikui seksis mokslai šiais metais. Oksfordo (Anglija) universiteto mokslininkai nustatė, kad norint padėti savo vaikui, svarbu pasirūpinti ir jo mityba – kraujyje turi pakakti omega–3 riebalų rūgščių, nes jos turi įtakos pažintiniams vaiko gebėjimams.
Omega–3 riebalų rūgštys (EPR ir DHR) yra svarbios vaikų vystymuisi – teigiama mokslinio tyrimo išvadose. Šių metų birželį Oksfordo universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo 493 britų moksleiviai. Tiriant 7–9 metų vaikus buvo siekiama nustatyti, ar omega–3 riebalų rūgščių koncentracija kraujyje turi įtakos vaikų skaitymo įgūdžiams ir pažintiniams gebėjimams.
Tyrime dalyvavo ir rimtų skaitymo sutrikimų turintys Jungtinės Karalystės mokyklų moksleiviai. Ištyrus vaikų kraujo mėginius nustatyta, kad vaikai, kurių kraujyje yra daugiau omega–3 riebalų rūgščių, ypač nepakeičiamųjų DHR riebalų rūgščių, pasižymėjo geresniais skaitymo ir darbo įgūdžiais ir turėjo mažiau elgesio problemų nei tie vaikai, kurių kraujyje omega–3 koncentracija mažesnė.
9 iš 10 tyrime dalyvavę vaikai nevalgė žuvies patiekalų du kartus per savaitę, kaip rekomenduoja Didžiosios Britanijos sveikatos specialistai. Nors tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kiek omega–3 vaikas suvartojo anksčiau, kokia jo genetika ar gyvenimo būdas, vis dėlto rezultatai aiškiai parodė, kad besimokantiems vaikams labai svarbus omega–3 kiekis racione, ypač – DHR rūgščių. Jei vaikas valgo žuvį tris kartus per savaitę arba geria žuvų taukus, tikėtina, kad jo kraujyje bus reikiama omega–3 riebalų rūgščių koncentracija.

Kaip išsirinkti geriausius žuvų taukus? Į ką atkreipti dėmesį perkant?

Vaistinėse ir internete siūloma daug žuvų taukų produktų, kurių sudėtis gali labai skirtis. Pagrindinis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis – kiek ir kokių biologiškai aktyvių medžiagų (omega–3 riebalų rūgščių – EPR ir DHR, vitaminų ir mineralinių medžiagų) yra rekomenduojamoje dienos normoje. Tai racionaliausias kriterijus žuvų taukams pasirinkti. Noriu atkreipti dėmesį, kad etiketėje ieškoti reikia ne žuvų taukų kiekio per parą, o omega–3 riebalų rūgščių (EPR ir DHR) kiekio. Jų turėtumėme gauti ne mažiau kaip 1000 miligramų per parą.

Kitas svarbus dalykas – gamintojo patikimumas, tiesiogiai susijęs su žuvų taukų kokybės garantijomis. Patikimas gamintojas daug investuoja į toksinų ir kitų teršalų šalinimo technologijas, kad žuvų taukai būtų saugūs vartoti visiems – besilaukiančiai ar žindančiai moteriai, visokio amžiaus vaikams ir vyresniems žmonėms. Dešimtmečių ar net šimtametę patirtį turintys gamintojai ištobulino gamybos technologijas ir užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą.

Harvardo universiteto mokslininkų metaanalizė apėmė 48-ių kontroliuojamų klinikinių tyrimų (dalyvavo 17793 moterys) ir 44-ių kohortinių tyrimų (dalyvavo 1851682 moterys) duomenis. Tyrimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 1961 iki 2012 metų, praneša foxnews.com.

Nustatyta, kad reguliariai vartojant kad ir nedaug geležies, mažakraujystės rizika sumažėja 12 proc., o per mažo kūdikio svorio rizika – 3 proc. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „The British Medical Journal”.

Harvardo mokslininkų tyrimas taip pat nustatė, kad papildų vartojimas 50-60 proc. sumažino geležies nepakankamumo ir jo sukeltos mažakraujystės tikimybę.

Mažakraujystė (anemija) yra būsena, kai sumažėjus eritrocitų ir juose esančio baltymo hemoglobino žmogaus organizmas nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų kankina silpnumas, nuovargis ir mieguistumas.

Tyrimo autoriai pažymi, kad geležies nepakankamumas yra dažniausia nėščiųjų mažakraujystės priežastis, ypač žemo ar vidutinio pragyvenimo lygio šalyse.

Tačiau tyrimo vadovė dr. Batool Haider sako, kad net ir turtingos šalys turėtų atsižvelgti į gautus duomenis.

„Pastarasis nėščiųjų mažakraujystės paplitimo įvertinimas Europoje siekė 16,2 proc. 2011 metais”, interviu BBC sakė mokslininkė.

Metaanalizė taip pat patvirtina anksčiau mokslininkų gautus duomenis, kad mažakraujyste sergančioms moterims yra didesnė rizika, kad jų kūdikis gims pirma laiko ir per mažo svorio.

Pasaulio sveikatos organizacija nėščioms moterims rekomenduoja kasdien suvartoti 60 miligramų geležies, tačiau Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama geležies paros norma yra tik 14 miligramų. Tačiau visuotinai sutariama, kad daugiau geležies turi gauti nėščiosios, maitinančios krūtimi, kūdikiai ir paaugliai.

Geležis yra būtinas mineralas praktiškai visiems gyviems organizmams. Geležis yra sudedamoji deguonį kraujyje pernešančių proteinų dalis, taip pat reikalinga kitiems audiniams ir procesams.

Geri geležies šaltiniai yra raudona mėsa, paukštiena, sezamai, moliūgų sėklos, įvairios pupelės, lęšiai, rugiai ir įvairios lapinės daržovės. Augalinės geležies pasisavinimą smarkiai padidina tuo pat metu su maistu gaunamas vitaminas C.

Atsižvelgdama į dažnus gyventojų paklausimus, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos bioetikos komitetu paruošė trumpą virkštelės kraujo saugojimo bankuose apžvalgą.
Virkštelės kraujo bankai pradėjo kurtis nuo 1988 metų, kai pirmą kartą šio kraujo kamieninės ląstelės buvo sėkmingai panaudotos gydant sudėtingą genetinę kraujo ligą, Fankonio anemiją. Šiuo atveju buvo naudojamos artimo šeimos nario (sesers) kamieninės ląstelės, kadangi minėtai ligai gydyti paties žmogaus ląstelės netiko. Pasaulyje kuriami vieši ir privatūs (pelno siekiantys ir pelno nesiekiantys) virkštelės kraujo bankai.

Vieši, taip pat ir pelno nesiekiantys privatūs virkštelės kraujo bankai saugo šio tipo kraują nemokamai, tačiau jis paprastai nepriklauso donorui. Šiuose virkštelės kraujo bankuose saugomas kraujas gali būti panaudotas ir kito negiminingo donoro transplantacijai, taip pat moksliniams tyrimams. Tuo tarpu privatūs pelno siekiantys virkštelės kraujo bankai siūlo tėvams surinkti ir saugoti vaikų virkštelės kraują vaikų ir jų artimų šeimos narių gydymui ateityje. Iki šiol privatūs (pelno siekiantys) virkštelės kraujo bankai yra vertinami prieštaringai.

Europos Komisijos Mokslo ir naujų technologijų grupės 2004 m. kovo 16 d. nuomonėje dėl virkštelės kraujo bankų etinių aspektų pažymėta, kad privačių (pelno siekiančių) virkštelės kraujo bankų teikiama informacija visuomenei ne visada atitinka tikrąją situaciją. Paminėtina, kad ateities terapinės galimybės dar yra labai hipotetiškos naudojant savo paties virkštelės kraują. Spėjama, kad rizikos grupei nepriklausančios šeimos vaiko išsaugotas virkštelės kraujas gali būti panaudotas vaikui labai retai, nurodoma 1:20000 tikimybė vaikui per pirmuosius 20 jo gyvenimo metų (kituose moksliniuose šaltiniuose nurodoma 1:2500 tikimybė).

Tikimybė, kad virkštelės kraujo gali reikėti artimiems šeimos nariams yra šiek tiek didesnė, bet vis tiek labai maža. Labiau tikėtina galimybė pasinaudoti tokiuose bankuose saugomomis virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis yra nebent toms šeimoms, kurių šeimos nariai turi, pavyzdžiui, padidėjusią riziką susirgti specifinėmis onkologinėmis ligomis. Šios šeimos sudaro vadinamąją rizikos grupę, t. y. jos nariai yra potencialūs pacientai, kuriems, jeigu jie ateityje susirgs, gali būti rekomenduota kamieninių ląstelių transplantacija.

Tiesa, net ir rekomendavus kamieninių ląstelių transplantaciją, tik kai kurioms, dažniausiai kraujo, ligoms gydyti gali prireikti paciento kraujodaros kamieninių ląstelių, kurios tokiais atvejais gali būti surenkamos ir iš paties suaugusio paciento. Be to, net jei yra reikalinga paties paciento kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, remiantis Europos Komisijos Mokslo ir naujų technologijų grupės 2004 m. kovo 16 d. nuomone, gimdymo metu surinkto virkštelės kraujo kiekio pakanka tik vaikams ir žmonėms, kurių svoris ne didesnis nei 45 kg, gydyti. Mokslininkai kuria metodus, leidžiančius padidinti kamieninių ląstelių skaičių surinktame virkštelės kraujyje, tačiau šie metodai medicinoje dar nėra taikomi rutiniškai.

Remiantis virkštelės kraujo kamieninių ląstelių tyrimų rezultatais, mokslininkai tikisi, kad virkštelės kraują ateityje bus galima panaudoti diabeto, cerebrinio paralyžiaus, širdies nepakankamumo, kitų ligų gydymui. Vis dėlto, kol kas spėjimai žmogaus atžvilgiu yra labai preliminarūs, todėl virkštelės kraujo panaudojimo galimybių nereikėtų pervertinti.

Šiuo metu Lietuvoje šio tipo alogeninės (t.y. kito asmens) ir autologinės (t.y. savo paties) kamieninių ląstelių transplantacijos atliekamos tik sergant tam tikromis ligomis, kurios išvardintos 2004 m. rugsėjo 9 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-632 patvirtintame Žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugų, apmokamų iš Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programos lėšų, teikimo reikalavimų, bazinės kainos ir mokėjimo tvarkos apraše. Be to, kartais abejojama, ar ilgą laiką saugant virkštelės kraujo kamienines ląsteles, jos bus tinkamos gydymui, pvz. po 15 metų.

Taigi apibendrinus išdėstytus argumentus, galima būtų teigti, kad šiuo metu pasaulyje labiau skatinama kurti viešus, taip pat pelno nesiekiančius privačius virkštelės kraujo bankus, kuriuose saugomos kamieninės ląstelės galėtų būti prieinamos ne tik donorų, bet ir kitų visuomenės narių gydymui. Tokios nuomonės laikosi Europos Komisijos Mokslo ir naujų technologijų grupė, Austrijos Bioetikos taryba , Prancūzijos nacionalinis etikos komitetas . Tuo tarpu privačių pelno siekiančių virkštelės kraujo bankų panaudojimo galimybėmis kol kas yra abejojama. Kai kuriose valstybėse, pvz. Italijoje, Belgijoje, privačių pelno siekiančių virkštelės kraujo bankų kūrimas apskritai yra draudžiamas . Be to, tokių bankų stiegimas prieštarauja ir socialinio teisingumo bei solidarumo principams.

Daugiau informacijos:
http://bioetika.sam.lt/index.php?-977657473