Geležis yra itin svarbus mikroelementas ir mamai, ir vaikeliui. Jis atsakingas už kraujo sudėtį ir deguonies pernešimą į audinius. Trūkstant geležies, kraujyje sumažėja eritrocitų, o kartu ir hemoglobino kiekis, todėl atsiranda anemija, dėl kurios gali sulėtėti vaisiaus ir gimusio kūdikio raida. Mokslininkai suskaičiavo, kad nuo nėštumo pradžios iki žindymo pabaigos moteris netenka 1200–1400 mg geležies. Tokio kiekio praktiškai neįmanoma atgauti tik iš maisto. Todėl nėštumo ir ir žindymo metu moterims dažnai skiriami geležies preparatai.
Nėštumo ir žindymo metu geležies reikia daugiau
Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobino dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemoglobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėščioms moterims – 120–140 g/l). Tačiau tolesnis hemoglobino kiekio sumažėjimas jau reiškia anemiją, o ši liga yra pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikystėje atsiradusi geležies stokos anemija gali lemti vaiko pažintinių funkcijų vystymosi sutrikimus, prastą mokymąsi, polinkį į nuovargį.
Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, reikalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėščiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Šio mikroelemento kartu su krauju moteris netenka gimdymo metu ir jo atsargas reikia papildyti.
Pakankamas geležies kiekis žindymo metu svarbus ir pačiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gauna iš motinos pieno. Be to, geležis padeda maitinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo. Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – jame esanti geležis yra lengvai pasisavinama. 4–6 mėnesį sukauptos geležies atsargos išsenka, o gaunamos su motinos pienu intensyviai augančiam kūdikiui nebeužtenka, todėl būtini papildomi maisto produktai.
Geležis geležiai nelygu
Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra hemo geležies. Daugiausia geležies yra jautienoje, avienoje, kepenyse, mažiau – žuvyje, vištienoje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo geležis yra lengvai pasisavinama. Lyginant su gyvūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augaliniame maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pasisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai, kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant geležies stokos anemijai, su maistu gaunamos geležies kiekio neužtenka. Anemijai gydyti skiriami geležies preparatai.
Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir nehemo geležies. Hemo geležies preparatai yra gerai pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės.
Nehemo geležies preparatai yra siejami su prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais preparatais neįmanoma per trumpą laiką padidinti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį trimestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie sukelia šalutinius poveikius. Nėščiosioms, vartojančioms hemo geležies preparatus, dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.
Be to, ne hemo geležies absorbciją virškinamajame trakte gali sumažinti maiste esančios medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chelatai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžiagos įtakos neturi. Įvairių studijų duomenimis, dėl geresnės absorbcijos, toleravimo ir veiksmingumo geležies stokos anemijos gydymas hemo geležies preparatais yra efektyvus ir tinkamas nėštumo metu.
Geriausia išeitis – prevencija
Anemijai būdingas silpnumas ir nuolatinis nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas, odos sausumas ir blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas. Taip pat gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri priklauso nuo ligos sunkumo. Geležies preparatą reikia vartoti ilgai – keletą mėnesių.
Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pasirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau netenkama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. Todėl, planuojant nėštumą ir jau laukiantis vaikelio, verčiau apsisaugoti nuo mažakraujystės nelaukiant, kol geležies trūkumas taps pastebimas.
Parengė Undinė Gilė
