MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Pavasarį norisi daugiau pabūti bundančioje gamtoje, pasimėgauti vis dažniau nusišypsančia saule, bet ir šiuo nuostabiu metų laiku daugelis kosėdami ir karščiuodami atsiduria lovoje. Iš tiesų, pavasaris taip pat – peršalimo ligų metas. Paprastą peršalimą galime išsigydyti nesunkiai, bet šios ligos sukeltas vaiko gerklės skausmas yra viena iš dažniausių apsilankymo pas gydytoją priežasčių.

Kodėl pavasarį puola ligos?

Tikimybė užsikrėsti kvėpavimo takų liga pavasarį nemaža, nes keičiantis sezonams organizmas susilpnėja. Negauname pakankamai vitaminų, žiemą jau pavargome nuo kovos su sunkiomis sezoninėmis ligomis – tiek gripu, tiek COVID-19. O dabar išsekusį organizmą ir vėl puola infekcijos.  

Be to, norime kuo greičiau atsikratyti kepurių ir šiltų striukių, o oras permainingas: ryte šalta, dieną šilta. Tik spėjame peršalti ir virusai jau prasiskverbia į organizmą. Peršalti gali ir pernelyg šiltai aprengtas vaikas. Mažylis suprakaituoja, tada jį perpučia pavasarinis vėjelis, o jeigu vaikas dar ir sušlampa kojas, braidydamas per balas, kaipmat užpuola liga. Peršalimas yra dažna organizmo apsaugos sumažėjimo priežastis, dėl kurios labai padidėja infekcijos rizika.

Ūmines kvėpavimo takų virusines infekcijas, dažnai vadinamas tiesiog peršalimu, dažniausiai sukelia virusai, kurie pažeidžia visus viršutinius kvėpavimo takus arba atskiras jų dalis. Infekcijai pažeidus nosį susergam sloga, ryklę – faringitu, gerklas – laringitu. Dažniausi peršalimo ligų kaltininkai adenovirusai, rinovirusai, gripo ar paragripo virusai.

Virusai perduodami per orą lašeliais. Taip pat užsikrečiama per rankas, daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Patekę į organizmą virusai sparčiai dauginasi nosiaryklėje. Ligų sukėlėjai lengvai perduodami, todėl peršalimo ligos greitai plinta darbo kolektyvuose ir ugdymo įstaigose. Didžiausia tikimybė užsikrėsti tose vietose, kur daug žmonių. Todėl saugodamiesi nuo ligų venkite didelių parduotuvių ir prekybos centrų, kino teatrų ir kt. Stebėkite orų prognozes ir tinkamai apsirenkite.

Paprastas peršalimas dažniausiai praeina lengvai

Jeigu ligos išvengti nepavyko, svarbu ją nustatyti. Paprasto peršalimo simptomai puikiai visiems žinomi: sloga, nosies užgulimas, niežėjimas, čiaudulys, gerklės skausmas, bendras organizmo silpnumas, padidėjęs nuovargis, mieguistumas, temperatūra, šaltkrėtis. Jeigu liga nesikomplikuoja, pasveikstama per 4–6 dienas.

Tokiam sezoniniam peršalimui dažniausiai užtenka simptominio gydymo: naudinga praskalauti nosį fiziologiniu ar jūros druskos tirpalu, skaudančią gerklę skalauti antiseptiniu tirpalu, nusipirkti purškalą gerklei ar čiulpiamųjų pastilių.

Prireikus galima išgerti vaistą nuo temperatūros, pavartoti kosulį palengvinantį preparatą, nosies užgulimą mažinančius lašus ar purškalus. Rekomenduojama gerti daug skysčių ir, žinoma, gydytis namuose. Taip nesukelsite pavojaus aplinkiniams ir greičiau pasveiksite.

Bet kokį gerklės uždegimą lydi skausmas, perštėjimas, išsausėja gleivinė. Dažniausiai pasitaikančios viršutinių kvėpavimo takų ligos, kurių pagrindinis ir ryškiausias simptomas yra gerklės skausmas, faringitas, tonzilitas (angina), skaudėti gerklę gali ir esant laringitui.

Svarbi užduotis gydant faringitą – nuslopinti ryklės skausmą

Faringitas – tai ūmus ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dažniausia vaikų faringito priežastis – virusai, kurie sukelia 70–80 proc. šių infekcijų. Didžiausias sergamumo ūminiu faringitu laikotarpis – nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kai nusilpsta vaiko imunitetas. Vaikų virusinį faringitą sukelia rinovirusai, adenovirusai, herpeso, gripo virusai, taip pat sreptokokinės bakterijos.

Sergantis faringitu vaikas skundžiasi gerklės perštėjimu, parausta ir paburksta ryklės gleivinė. Virusinis faringitas gana lengvai praeina savaime per 3–4 dienas, užtenka vietinio poveikio preparatų. Šiuo atveju specialus gydymas nereikalingas. Bet, nustačius bakterinę infekciją, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais. Jeigu faringitą sukėlė gripo arba herpeso virusai – liga gali būti gydoma antivirusiniais preparatais.

Gydant bet kokį faringitą svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti ryklės gleivinę, vartoti vietinius uždegimą slopinančius preparatus, kad palengvintume skausmą ir kitus nemalonius pojūčius. Rekomenduojama šiluma, ramybė ir skysčiai.

Gerklę dirgina gerklas pažeidžiantis laringitas

Tai virusinės infekcijos sukelta gerklų, kurioje yra balso stygos, liga, sukelianti jų gleivinės uždegimą ir patinimą, dėl to pasunkėja kvėpavimas. Gerklų uždegimas dažniausiai yra virusinės peršalimo ligos komplikacija. Laringito kaltininkai paragripo, respiracinis sincitijaus virusas, adenovirusas. Liga prasideda staiga, į lojimą panašiu kosuliu. Į gerklas ir trachėją patekę virusai ten sukelia uždegimą, todėl gleivinė parausta ir paburksta. Dažniausiai šia liga suserga vaikai iki 5 metų.

Sergant laringitu taip pat būdingas gerklės skausmas, kutenimas ir niežėjimas. Ligoniui sunku ir skausminga kalbėti, užkimsta balsas, sunkiau įkvėpti, atsiranda stridoras (garsus dusulys įkvepiant), kamuoja kosulio priepuoliai. Gali atsirasti ir kiti virusinei kvėpavimo takų infekcijai būdingi simptomai: galvos skausmas, karščiavimas, sloga, suprastėjusi savijauta.

Gydant laringitą svarbu nuolat drėkinti patalpas, viena pagrindinių gydymo priemonių – tyla, vaikas turi kuo mažiau kalbėti, patariama nekalbėti garsiai, pasveikti padeda ramybė ir geras poilsis. Vaikui būtina duoti daug šiltų skysčių: arbatos, sriubų. Numalšinti kosulį ir lengviau atsikvėpti padeda garų inhaliacijos, skiriami kosulį švelninantys, taip pat dezinfekuojantys ir skausmą malšinantys preparatai.

Angina (tonzilitas) sukelia tokį skausmą, kad neįmanoma valgyti

Paradoksalu, bet gomurio tonzilės, nors ir priklauso organizmo limfinei sistemai, saugo ją nuo infekcijų, pačios neretai būna pažeidžiamos uždegimo. Dažniausia tonzilito (gomurio tonzilių uždegimo) priežastis yra virusai ar bakterijos.

Dėl peršalimo susilpnėjus imunitetui anginą gali sukelti virusai – rinovirusai, adenovirusai ir kt., bet ligos priežastis gali būti ir bakterijos – streptokokai, stafilokokai ir kt. Bakterijų sukelta pūlinga angina dažniau serga vaikai. Ūminiu tonzilitu galima susirgti ir geriant daug šaltų gėrimų, prisivalgius ledų, pačiulpus varveklių. Bakteriniu tonzilitu dažniausiai serga 5–14 metų vaikai. Mažesniems vaikams ligą dažniau sukelia virusai.

Vienas iš pirmųjų bakterinio tonzilito požymių yra stiprus ryklės skausmas, kuris gali plisti į ausis. Ant tonzilių atsiranda daug apnašų, labai skauda ryjant seiles ir maistą, suprastėja bendra savijauta. Be to, ligą dažnai lydi karščiavimas, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Dėl pasunkėjusio ir skausmingo rijimo vaikai dažniausiai atsisako valgio.

Susirgus virusiniu tonzilitu, ant tonzilių gali atsirasti apnašų, kraujosruvų ir pūslelių, vaikas gali kosėti, karščiuoti – temperatūra pakyla iki 38 laipsnių.

Sergantį ūminiu tonzilitu vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas, nes būtina nustatyti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Bakterinei ligai gydyti gali būti skiriami antibiotikai. Labai svarbu iki galo išsigydyti ūminį tonzilitą, nes ligai kartojantis ji gali pereiti į lėtinę formą. Susirgus tiek virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu, primoji pagalba yra nuskausminimas. Numalšinti skausmą padeda sausi šilti kompresai ant kaklo ir specialūs vietinio poveikio preparatai.

Vietinio poveikio vaistai – bet kurios infekcijos sukeltam gerklės skausmui malšinti

Infekcijos sukelto uždegimo pažeista skaudanti gerklė – vienas nemaloniausių simptomų. Stiprus gerklės skausmas gali kamuoti vaiką ne vieną dieną. Visą šį laiką jam sunku nuryti, raižo gerklę. Vyresni vaikai gali pasiskųsti, o patys mažiausi apie gerklės skausmą praneša elgesio pokyčiais – nerimu, rėkimu, verksmu.

Vien tik skalauti gerklę neužtenka, nes nepasiekiama giliau esanti uždegimo vieta. Numalšinti gerklės skausmą padeda vietinio poveikio vaistai: ryklės purškalai ir pastilės, kurių daugumos sudėtyje yra vietiškai veikiančio antiseptiko, skausmą malšinančių, uždegimą slopinančių medžiagų.

Čiulpiant pastiles burnos ertmėje ilgiau išlieka didesnė vaisto koncentracija. Šie vaistai skatina seilių liaukų sekreciją, todėl drėkinama gerklės gleivinė, sumažėja sausumas, perštėjimas ir gerklės skausmas. Be to, išsiskyrus daugiau seilių, atsiranda daugiau jose esančio fermento lizocimo, dalyvaujančio apsauginėse organizmo reakcijose bei padedančio kovoti su uždegimu. Pastilės tinka vaikams nuo 4 metų, purškalus galima naudoti nuo 2 metų.

Visus tirpalus, purškiklius ar pastiles geriausia naudoti po valgio ir bent pusvalandį po to nevalgyti ir negerti. Šios skausmą ir uždegimą mažinančios pagalbinės gydymo priemonės paprastai patariamos sergant ir lengva peršalimo liga, ir ūminiu faringitu, tonzilitu, angina ar laringitu.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

 Kada užtenka vietinių vaistų nuo gerklės skausmo?

Jeigu uždegiminiai procesai gerklėje atsirado dėl įprastinės peršalimo ligos, gerklės skausmą ir perštėjimą, skausmą ryjant gali numalšinti vietinio poveikio vaistai, kurie taip pat sumažina uždegimą, pasižymi antiseptiniu poveikiu. Vaistinėje be recepto galima įsigyti čiulpiamųjų pastilių ar burnos purškalų. Girdykite vaiką šiltomis arbatomis, apriškite kaklą skarele ar šaliku – šiluma praplečia kraujagysles ir apmalšina skausmą.

Bet jeigu gerklės skausmas užsitęsia, laikosi aukšta temperatūra, sunku išsižioti, skauda kaklą, kreipkitės į gydytoją, nes prie virusinės infekcijos gali prisijungti ir bakterinė. Vienos dažniausių gerklės ligų, dėl kurių gali tekti kreiptis į gydytoją, tonzilitas (angina) ir faringitas (ryklės uždegimas). 

Susirgę bakteriniu faringitu be gydytojo neapsieisime

Faringitas yra ūmus ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dažniausia ligos priežastis virusai, tai sudaro 80 % atvejų. Daugiausia sergama nuo rudens iki ankstyvo pavasario, kai susilpnėja imunitetas. Vaikai dažniausiai suserga virusiniu faringitu, kurį sukelia rinovirusai, adenovirusai, paragripo, gripo virusai. Pavyzdžiui, rinovirusas, į ryklės gleivinę gali patekti iš nosies kartu su sekretu arba per nosies išskyromis suteptas rankas.

Sergantieji faringitu skundžiasi stipriu gerklės skausmu, jos gleivinė parausta, dauguma virusų sukelia ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus. Prasideda sloga, vėliau atsiranda ryklės skausmas, pasidaro sunku nuryti, pakyla temperatūra, vargina kosulys.

Virusinis faringitas nėra sunki liga ir dažnai praeina savaime per keletą dienų. Tokiu atveju specialaus gydymo nereikia, gydytojas gali rekomenduoti vietiškai veikiančius gerklės purškalus ar skalavimo skysčius.

Esant bakteriniam faringitui dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kamuoja stiprus gerklės skausmas, skausmingas rijimas, padidėja kaklo limfmazgiai. Taip pat gali pykinti, atsirasti pilvo ir galvos skausmai.

Labai svarbu atskirti bakterinę ligą nuo virusinės, nes bakterinė gydoma antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas. Gydant abi ligas labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti ir dezinfekuoti gleivinę, sumažinti uždegimą. Nuo skausmo dažniausiai skiriami uždegimą ir skausmą mažinantys vaistai. Rekomenduojama valgyti šiltą, minkštą maistą, gerti daug šiltų skysčių. 

Bakterinė angina – komplikacijų pavojus

Angina yra ūminis gomurio tonzilių uždegimas. Tai viso organizmo liga, pažeidžianti gomurio migdolus. Ligą gali sukelti dviejų tipų infekcijos – virusinės ir bakterinės, o pastaroji diagnozuojama 80 % atvejų. Dažniausias bakterinio tonzilito sukėlėjas A grupės beta hemolizinis streptokokas. Šios bakterijos sukelta liga pavojinga dėl komplikacijų: širdies, inkstų ligų, reumato, gali pakenkti skrandžiui, dantims. 

Virusinis tonzilitas, be gerklės skausmo, sukelia kitus peršalimo simptomus: vargina sloga, kosulys, pakyla temperatūra, kuri nebūna aukštesnė kaip 38° C. Virusinio tonzilito sukeltus negalavimus numalšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gydomosios pastilės bei purškalai. Patariama gerti daug skysčių, skalauti gerklę uždegimą mažinančiais tirpalais.

Bakterinis tonzilitas dažniausiai susargdina 5–15 metų vaikus, o didžiausia ligos rizika rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Bakterinei anginai būdingi šie požymiai:

• stiprus gerklės skausmas, sunku nuryti, temperatūra gali siekti 39 laipsnius,
• pykinimas, vėmimas;
• paraudusi gerklės gleivinė, ant tonzilių gali atsirasti baltų apnašų;
• padidėję ir skausmingi pažandiniai ir kaklo limfmazgiai.

Bakterinė angina gydoma antibiotikais, patariama skalauti gerklę, pavyzdžiui, ramunėlių ar medetkų tinktūra, svarbu gerti daug skysčių bei laikytis lovos režimo.

Sergant tiek virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu svarbu numalšinti skausmą. Kai stipriai skauda gerklę, sunku valgyti ir gerti. O gaunant per mažai skysčių, virusų ir bakterijų toksinai apnuodija organizmą ir suprastina savijautą. Kad ligoniui palengvėtų ir sumažėtų skausmas, galima duoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Tam vartojami vietiniai antiseptikai: čiulpiamosios pastilės ir purškiami į burną vaistai. Kai kurie šios grupės preparatai ne tik malšina gerklės skausmą, bet ir slopina uždegimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pagrindiniai požymiai – aukšta temperatūra ir ryklės skausmas

Angina arba ūminis tonzilitas – tai gomurio tonzilių uždegimas. Šios tonzilės – svarbi imuninės sistemos dalis, jos saugo kvėpavimo takus ir neleidžia virusams ir bakterijoms patekti į organizmą pro burną bei nosį. Nusilpus imunitetui tonzilės nebegali atsilaikyti prieš nepageidaujamus įsibrovėlius ir jose ima daugintis bakterijos ar virusai, kurie pažeidžia tonzilių audinį, dėl to jos ir padidėja.

Susilpnėjus organizmo apsaugai, ima sparčiai daugintis ne tik iš išorės patekusios, bet ir burnoje nuolat esančios bakterijos, kurioms ypatingai palankios sąlygos gomurio tonzilėse esančiose raukšlėse. Angina galima užsikrėsti: bakterijų į vaiko organizmą patenka per orą – sergančiam žmogui kalbant, kosėjant ar čiaudint.

Vaikams dažniausiai ligą sukelia streptokoko bakterijos, nors kalti dėl ligos gali būti ir virusai. Labiausiai ūminiu tonzilitu serga 3–14 metų vaikai.

Skiriamos kelios ūminio tonzilito rūšys. Pirmoji – katarinė angina, kai gomurio tonzilės paburksta ir parausta. Esant folikulinei anginai, ant patinusių tonzilių susidaro balkšvų ir gelsvų iškilių taškelių. Susirgus lakūnine angina, ant padidėjusių tonzilių susidaro geltonų pūlinių apnašų.

Ūminis tonzilitas prasideda staiga, o atpažinti ligą galite iš šių požymių.

• Temperatūra dažniausiai pakyla iki 39–40 laipsnių, vaiką ima krėsti šaltis.
• Labai skauda ryklę, ypač ryjant, vaikui sunku nuryti net seiles, todėl jis negali valgyti.
• Ant liežuvio atsiranda baltų apnašų, iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
• Būdingas ligos požymis – padidėję kaklo limfmazgiai, esantys po apatiniu žandikauliu.
• Vaikui skauda galvą, silpna, jis prastai miega.
• Kartais skauda pilvą, kamuoja vėmimas.

Kodėl vasarą vaikai dažnai suserga angina?

Didžiausias ūminio tonzilito kaltininkas – nusilpęs imunitetas, kuris netrukdo bakterijoms sparčiai daugintis, bet, atrodytų, vasarą vaikas kaip tik turėtų būti stiprus. Juk už lango šilta, gausu įvairiausių daržovių, vaisių ir uogų, kurie turi daug vitaminų. Pasirodo, ir šiltuoju metų periodu imuninei sistemai nėra idealios sąlygos. Didžiulę grėsmę jai kelia šaltis, kurio ieškome besigelbėdami nuo kaitros, o dažniausiai tai darome sušilę ir suprakaitavę.

Staigūs temperatūrų šuoliai, kuriuos patiriame gerdami šaltus gėrimus ir valgydami ledus, susilpnina gerklės gleivinės apsauginę funkciją.

Susirgti angina vaikas gali atsivėsinęs patalpoje, kurioje veikia oro kondicionierius, ypač kai temperatūra čia labai skiriasi nuo esančios lauke.

Pernelyg ilgas buvimas saulėje ne tik gali perkaitinti, sužaloti odą, bet ir susilpninti imunitetą. Imunitetas susilpnėja ilgoje kelionėje į poilsio vietą, skirtingoje klimato zonoje.
Anginos priežastis gali būti burnos ertmės infekcija, kurią sukelia ėduonis, stomatitas ir kitos ligos.

Ūminio tonzilito gydymas

Esant bakterinei infekcijai gydytojai dažniausiai skiria antibiotikus, kurių kurso negalima nutraukti net tada, kai temperatūra pasidaro normali ir vaiko savijauta gera. Jei ūminis tonzilitas gydomas per trumpai, liga vaikui gali nuolat kartotis ir išsivystys lėtinė liga, dėl kurios sutrinka tonzilių funkcija. Be to, netinkamai gydant ūminį tonzilitą (ypač pūlingą) vaikas gali susirgti miokarditu (širdies raumens uždegimu), otitu (vidurinės ausies uždegimu), reumatoidiniu artritu, inkstų uždegimu ir kitomis ligomis. Taop pat gali susidaryti abscesas (pūlinys), o tada dažnai prireikia operacijos.

Vaikui duodama gydytojo skirtų vaistų aukštai temperatūrai sumažinti. Ligos pradžioje ant kaklo galima uždėti šiltą sausą kompresą. Vyresniems vaikams gerklės skausmui numalšinti ir uždegimui mažinti tinka čiulpiamosios pastilės arba purškiamieji preparatai.

Paūgėjęs vaikas gali skalauti gerklę šiltu valgomosios druskos tirpalu (pusė arbatinio šaukštelio druskos ištirpinama šilto vandens stiklinėje). Skalavimui tinka ramunėlių ir šalavijų nuovirai.

Susirgęs angina vaikas ūmiu ligos periodu turi gulėti lovoje, o įprastine veikla gali užsiimti tik visiškai pasveikęs. Ligoniukui duokite gerti užtektinai skysčių, nes esant aukštai temperatūrai jų daug netenkama. Tinka šiltos ramunėlių, liepžiedžių arbatos. Ligoniukas maitinamas lengvai virškinamu minkštu maistu, kuris neturi būti nei karštas, nei šaltas. Sergantį vaiką atskirkite nuo kitų šeimos narių ir valgydinkite iš atskirų indų, kuriuos po valgio gerai išplaukite ir 10-15 min. pavirinkite.

Kad angina nesikartotų, vaiką reikia grūdinti, tuomet jis rečiau sirgts peršalimo ligomis, laiku gydykitės sugedusius dantukus, kitas infekcijas, pavyzdžiui, išvešėjusius adenoidus, prienosinių ančių uždegimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Otito priežastys

Ūmų otitą atneša infekcinė liga, ausytės sunegaluoja peršalus arba perkaitus, taip pat – dėl netinkamo maitinimo, kai į nosį ir vadinamąjį Eustachijaus vamzdelį (landa, jungianti ausies ir nosiaryklės ertmes) patenka skysto maisto. Labiausiai jautrios vaikų ausytės, nes vaiko Eustachijaus vamzdelis platus ir trumpas. Todėl iš nosies užkratas lengvai patenka į vidurinę ausį. Be to, mažo vaiko imunitetas silpnesnis negu paūgėjusio. Ligą sukelia bakterijos (streptokokai, stafilokokai) ir virusai.

Dar viena ūmaus otito priežastis – funkcinis sieros liaukų aktyvumas. Ausų siera susideda iš baltymų, riebalų bei jų rūgščių, mineralinių druskų, taip pat – negyvų odos ląstelių, dulkių, odos riebalų. Netinkamai valomose ausytėse susikaupia daug klampaus sekreto, todėl susidaro sieros kamščiai. Šie kamščiai suteikia puikias sąlygas vystytis mikroorganizmams ir uždegimui – otitui.

Otito simptomai

Liga prasideda staiga, atsiranda bendri negalavimai: vaiką krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą ir kankinamai skauda ausį, o skausmas gali sklisti į dantis ar smilkinį. Spustelėjus ausies kriauklės speninę ataugą – skausmas sustiprėja. Sergantis kūdikis mieguistas arba dirglus, jis atsisako žįsti ir verkia maitinamas, nes ausytes tuomet dar labiau skauda.

Mama turi žinoti, kad 4–5 parą gali trūkti ausies būgnelis ir išteka pūliai. Užsitęsęs otitas gali pasidaryti lėtinis. Tai pavojinga liga, nes ji gali būti kitų sunkių ligų, pavyzdžiui, meningito arba sepsio priežastis. Todėl į gydytoją reikia kreiptis jau pirmąją ligos dieną.

Kaip išvengti otito?

Vaiko ausytėmis rūpinkimės nuo pat gimimo. Tinkamai prižiūrėdama mažylio ausytes, mama neleis formuotis sieros kamščiams ir vaikas galbūt išvengs šio varginančio negalavimo.

Vaiko sveikatai labai svarbus taisyklingas žindymas ir racionali paūgėjusio vaiko mityba. Pakankamai ilgai maitinti mamos pienu vaikai, kurie ir vėliau valgė vitaminų turtingą maistą, rečiau serga virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Kaip tik šios ligos sukelia vidurinės ausies uždegimą.

Atsparesnis peršalimo ligoms grūdinamas vaikas. Grūdinimui tinka aptrynimai šaltu vandeniu, vėsios vonios, sportas, fiziniai pratimai, reikia pakankamai laiko praleisti gryname ore. Nuo pat mažens mama turėtų mokyti vaiką taisyklingai kvėpuoti – per nosį.

Lėtiniam vidurinės ausies uždegimui kelią atveria įvairios nosies bei gerklės ligos: sloga, prienosinių ančių uždegimas, angina, adenoidai. Todėl reikia išgydyti šias ligas ir sumažės palankių sąlygų otitui . Gulinčio vaiko nosiaryklėje susikaupęs sekretas taip pat gali sukelti vidurinės ausies uždegimą.

Otitu persirgusio mažylio ausytes reikia saugoti, ypač jeigu trūko būgnelis, – į jas neturi patekti vandens. Maudydama ar ketindama plauti mažylio galvytę, jo ausis būtinai užkimšk vatos tamponėliais.

Otito gydymas

Jeigu nepaisant mamos pastangų ausų uždegimas išsivystys, būtina tuojau pat pradėti gydymą. Taigi, nuvesk vaiką pas gydytoją, kuris gali skirti antibiotikų ir kitų vaistų. Vieni iš jų –priešuždegiminio ir nuskausminamojo poveikio ausų lašai. Tik, mama, atsimink, kad trūkus būgneliui, į ausį lašinti vaistukų negalima.

Prieš lašindama į ausytę, vaistų flakonėlį sušildyk rankose – mažylio neišgąsdins nemalonūs pojūčiai, kurios jis patirtų į ausytę patekus šaltam skysčiui.

Patarimai mamai ir tėčiui

Ausies skausmą malšina šiluma, todėl ant skaudamos ausies mama gali uždėti kompresą. Kelis kartus sulenktą marlės skiautę, kurioje iškerpi ausies didumo skylę, suvilgai karštu vandeniu arba degtine, nugręži ir uždedi ant ausies – po jos kriaukle. Marlę pridengi vaškiniu popieriumi arba polietileno plėvele su taip pat iškirpta skyle, ant šio – dedi storą vatos sluoksnį arba 4–5 sluoksniais sulankstytos flanelės. Kiekvienas viršutinis sluoksnis turi būti platesnis už apatinį. Kompresas turi gerai priglusti aplink ausį, aptvarstomas ir laikomas valandą. Po to daroma 4–6 valandų pertrauka. Tarp kompresų skaudamą ausį reikia šiltai aprišti.

Išmokyk vaiką taisyklingai šnirpšti nosytę – iš pradžių užspaudus vieną šnervę, po to – kitą.

Kūdikį kuo ilgiau žindyk, nes mamos piene esantys antikūnai stiprina mažylio organizmą. Žindymas apsaugo ir nuo otito, todėl kūdikį būtinai žindyk bent pirmąjį gyvenimo pusmetį.

Kūdikis gali atpilti ir pienuko pateks į ausies landą. Todėl maitinamo kūdikio galvutę laikyk šiek tiek pakeltą.

Otitas – pavojinga liga, nes netinkamai gydoma gali tapti lėtinė ir sukelti klausos sutrikimus.

Svarbiausia – vykdyti gydytojo rekomendacijas ir gydyti ausytes jo paskirtais vaistais iki galo – ne tik, kol praėjo skausmas, ir tau atrodo, kad vaikas sveikas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Angina

Angina ( ūmus tonzilitas)  – populiariausia gerklės skausmo priežastis. Tai ūmi alerginė ir infekcinė liga – gomurio tonzilių ( migdolų) uždegimas.

Paprastai vaikas serga žiemą ir ankstyvą pavasarį. Tonzilių uždegimą dažniausiai sukelia pūlinio streptokoko bakterija. Sveikas vaikas gali užsikrėsti nuo sergančio per seilių lašelius ( jam kalbant, čiaudint, kosėjant). Taip pat bakterijų gali patekti nuo sugedusių dantų ir pačių tonzilių kamščių. Paprastai suserga peršalęs ir pavargęs vaikas, nes tuomet susilpnėja jo imunitetas.

Skiriamos kelios anginos rūšys:

–  katarinė angina ( gomurio tonzilės būna paraudusios ir paburkusios),

– folikulinė, kai ant patinusių ir paraudusių tonzilių susidaro balkšvų ir gelsvų iškilimų,

– lakūninė angina ( ant paraudusių ir paburkusių tonzilių arba jų  įdaubose yra geltonų, pūlinių).

Prie anginos simptomų gali prisidėti ir peršalimo požymiai bei kosulys.

Gerklės skausmas paprastai atsiranda staiga, pakyla kūno temperatūra ( nuo 37,5 iki 40 laipsnių). Aukšta temperatūra gali sukelti traukulius, ypač turintiems polinkį vaikams (Traukuliai). Šaltkrėčio priepuoliai kaitaliojasi su prakaitavimo periodais. Vaiko liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, iš burnytės sklinda nemalonus kvapas.

Mažyliams dažnai dar prisideda pilvo skausmai (Ūmus pilvo skausmas). Vaikams padidėja kaklo, pažandės limfmazgiai, kurie skausmingi liečiant. Vaikas netenka apetito, jam gali skaudėti ausytes, jos būna užgultos ir susilpnėja klausa. Tai gali būti nepriklausoma nuo anginos ausies  infekcija (Ausų skausmas).

Kitos priežastys

Gerklės skausmas gali būti pirmas infekcinių ligų, pavyzdžiui, raudonukės, skarlatinos, tymų, vėjaraupiųpožymis (Ūmus bėrimas).

Paprastai anginos požymiai pradeda nykti 4–7 ligos dieną, bet liga gali užsitęsti 2–3 savaites.

Jeigu vaikas dar ir  prarado balsą, galima įtarti gerklų uždegimą- laringitą. Laringitas dažniausiai išsivysto sergančiam ūmia viršutinių kvėpavimo takų liga, gripu bei kita infekcine liga vaikui. Taip pat pertempus balso stygas. Šiuo atveju vaiko būklę gali palengvinti inhaliacijos ir tylos režimas.

Jei vaikui įkvepiant atsiranda sunkus švilpiamas dusulys ( vadinamasis stridoras), skubiai kvieskite gydytoją.

Gydymas.

Apžiūrėkite skaudančią vaiko gerklytę. Pasodinkite jį priešais šviesią lempą, šaukšto kotu prispauskite liežuvį ir paprašykite kartoti – „aaaa“. Padidėjusios tonzilės nebūtinai anginos požymis. Dažnai peršalimo ligomis ir lėtine sloga sergančių vaikų tonzilės nuolat yra didesnės.

Ką daryti?

Jei pamatysite, kad tonzilės paraudę, pabrinkę ir matomos apnašos, o vaiko temperatūra aukštesnė negu 38 laipsniai, kvieskite gydytoją.

Gydytoją reikia kviesti taip pat, jeigu vaikas negali nuryti skysčių arba įkvėpdamas švokščia. Galbūt jį ištiko pavojinga komplikacija – netikras krupas.

Jeigu gerklę skauda kūdikiui, kreipkitės į gydytoją iš karto. Tik jis nustatys vaiko ligą.

Angina sergantis vaikas gydomas antibiotikais. Negydoma ar netinkamai gydoma angina gali pažeisti širdies raumenį  ir būti reumato ir inkstų uždegimo priežastis.

Jei vaikui skauda gerklę dėl paprasčiausios virusinės infekcijos, nėra pavojinga ir galima jį išgydyti namų priemonėmis. Duokite jam gerti ramunėlių, liepžiedžių arbatos, vaiką valgydinkite skystu maistu, drėkinkite kambario orą.

Ligos pradžioje kaklą šildykite sausu kompresu. Vyresnis vaikas gali skalauti gerklę šiltu valgomosios druskos tirpalu. Pusė arbatinio šaukštelio druskos ištirpinama šilto vandens stiklinėje.

Pirmosiomis ligos dienomis izoliuokite vaiką, kad neužkrėstų kitų namiškių.