MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Visavertė mityba

Tai yra svarbus stiprios imuninės sistemos veiksnys. Vaiko racione turi užtekti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, kurias suteikia maisto įvairovė. Vaikui reikia mėsos, žuvies, pieno produktų, viso grūdo gaminių. Kasdien jo lėkštėje turi būti vaisių ir daržovių.

Kai kurie mikroelementai itin svarbūs imunitetui. Vienas iš jų – vitaminas D, kurio, deja, trūksta beveik visiems. Jis reikalingas kaulams, dantims, nervų sistemai. Trūkstant vitamino D dažniau sergama kvėpavimo takų infekcijomis.

Kai kurie B grupės vitaminai yra antioksidantai, slopinantys ligas sukeliančius laisvuosius radikalus. Geriausi natūralūs šių vitaminų šaltiniai yra grūdiniai produktai, riešutai, avokadai, taip pat mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės ir vaisiai.

Dėl antioksidacinių savybių imuninei sistemai naudingas vitaminas A. Daugiausia jo turi žuvų taukai, jautienos kepenys, sviestas, kiaušinio trynys. Šį vitaminą sintetina kepenys – panaudodamos beta karoteną, kurio gausu daržovėse ir vaisiuose.

Vaisiai, daržovės ir uogos – puikus imunitetui svarbaus vitamino C šaltinis. Šio vitamino daug kopūstuose, kiviuose, ananasuose, citrusiniuose vaisiuose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, erškėtuogėse. Stiprus antioksidantas, skatinantis imuninį atsaką, vitaminas E. Daugiausia jo turi saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, kukurūzų aliejus.

Dideli antioksidantų klodai glūdi uogose, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir užšaldytas ar kitaip paruoštas žiemai. Mėlynėse yra antioksidanto antocianino, A, C, E ir B grupės vitaminų, seleno, cinko, geležies. Šaltalankio uogos turi daug vitaminų C, E, K, D, B grupės, beta karoteno, polinesočiųjų riebalų rūgščių.  

Erškėtuogėse vitamino C daugiau negu citrinose. Šiose uogose daug vitaminų A ir E, stiprių augalinių antioksidantų polifenolių, fosforo, geležies, kalio, kalcio, magnio. Turtingi vitamino C ir juodieji serbentai, juose gausu antocianinų, polifenolių, vitaminų B, C, D, E, K, beta karoteno, kalio, natrio, magnio, geležies, fosforo.

Švara ir optimali oro drėgmė namuose

Rečiau vėdinami namai ir sausas oras juose – palanki aplinka įvairiems virusams ir alergijas sukeliančioms dulkių erkutėms. Be to, sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei susilpnėja jos atsparumas virusams. Todėl nepamirškite kasdien išvėdinti kambarių ir palaikyti juose tinkamą drėgmę, kuri turėtų būti 40 – 60 proc.

Namų dulkėse knibžda įvairūs virusai ir bakterijos. Todėl švara – viena iš ligų prevencijos priemonių. Dulkės kaupiasi ne tik ant baldų paviršių, grindų, bet ir ant kilimų, užuolaidų ir minkštų žaislų. Todėl namus patartina nuolat valyti drėgnai. Užuolaidas reikėtų skalbti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pliušinius žaislus – kelis kartus. Kilimų vertėtų iš viso atsisakyti, ypač – vaiko kambaryje. 

Puiki ligų prevencija – tinkama higiena

Reguliarus rankų plovimas gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti infekcijomis. Įpratinkite vaiką nusiplauti rankas su muilu po kiekvieno apsilankymo tualete, grįžus iš gatvės, po žaidimų ir prieš valgį.

Grįžus iš lauko taip pat naudinga išplauti nosį, kad iš jos ertmės pašalintumėte ligos sukėlėjus. Be to, plaudami nosį sudrėkinate jos gleivinę, kuri gali geriau apsaugoti nuo virusų. Tai darykite specialiu jūros vandeniu.

Judėjimas, grynas oras ir grūdinimas

Lauke vaikui būtina praleisti bent 1–2 valandas per dieną. Ne mažiau svarbu judėti, sportuoti.   Judėjimas suaktyvina visų organizmo sistemų veiklą, suteikia stiprybės, pagerina miegą, emocinę būklę.

Pasiruošti temperatūrų pokyčiams, sustiprinti atsparumą ligoms padeda grūdinimas.

Pradėkite pamažu – laipsniškai mažindami vandens temperatūrą ir ilgindami procedūros trukmę. Iš pradžių pratinkite vaiką plauti rankas vėsesniu vandeniu, apipilkite juo pėdutes. Grūdina apsipylimai pakaitomis šiltu ir vėsiu vandeniu, bėgiojimas basomis, pasivaikščiojimai gryname ore.

Poilsis ir apsauga nuo streso

Geras miegas padeda organizmui atgauti jėgas ir palaikyti apsaugines funkcijas. Miegant suaktyvėja augimo hormonas kortizolis ir kitos vaiko augimui ir vystymuisi svarbios medžiagos. Vienerių–dvejų metų vaikui per parą būtina miegoti 11–14 valandų, 3–5 metų – 10–13, 6–12 metų – 9–12 val.

Visą organizmą neigiamai veikia ilgalaikis stresas. Jis slopina imuninę sistemą, todėl greičiau užpuola įvairios infekcijos. Žinoma, visiškai apsaugoti vaiko nuo neigiamų emocijų nepavyks, tačiau galime suteikti jam svarbų palaikymą ir meilę. Vaikas turi žinoti, kad tėvai visada bus šalia, o prireikus jam padės.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kas silpnina imunitetą?

Imunitetas – tai įvairių mechanizmų kompleksas, apsaugantis nuo patogeninių virusų ir bakterijų prasiskverbimo į organizmą ir dauginimosi. Jei dėl kokių nors priežasčių imuninė sistema nesusidoroja su savo užduotimis, infekcija patenka į organizmą ir sukelia ligas ar jų paūmėjimą.

Rudenį, kai oro temperatūra nukrenta, imuninės sistemos apsauginė funkcija susilpnėja. Be to, daugiau laiko praleidžiame patalpose, keisdamiesi virusais ir bakterijomis. Dėl patalpų šildymo sausėja oras, todėl viršutinių kvėpavimo takų gleivinė tampa lengvai pažeidžiama.

Imuninę sistemą ir organizmo kovą su uždegimu silpnina ilgalaikis stresas, kurio metu išsiskiria dideli streso hormono kortizolio kiekiai. Stipriai reaguoja į oro pokyčius ir dažnai patiria stresines situacijas mažai judantys, retai būnantys lauke vaikai ir suaugusieji. Kortizolio padaugėjimą taip pat provokuoja nereguliarus ir trumpas miegas.

Didelę reikšmę imunitetui turi mityba. Negaunant būtinų medžiagų, dažnai valgant daug cukraus, sočiųjų riebalų rūgščių ir įvairių maisto priedų turintį maistą, imuninė sistema nusilpsta.  Visą organizmą bei imunitetą alina fizinis ir protinis nuovargis, poilsio trūkumas.

Dėl susilpnėjusio imuniteto rizikos grupei priskiriami sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis, alergiški žmonės.

Susilpnėjusio imuniteto simptomai

Yra keletas požymių, rodančių, kad imuninė sistema nusilpusi ir jai reikia pagalbos. Vienas iš jų – dažnas nuovargis, energijos stoka be aiškios priežasties. Jei nuolatinis mieguistumas ir bendras negalavimas nėra susiję su peršalimo ligomis, greičiausiai pagalbos signalą siunčia imuninė sistema.

Akivaizdus nusilpusio imuniteto požymis yra dažnos ligos. Didelis imlumas infekcijoms rodo, kad organizmo apsauga nebesugeba kovoti su virusais ir bakterijomis. Apie silpną apsaugą gali byloti ilgai negyjančios žaizdos. Susilpnėjus imunitetui, į žaizdą patekusios bakterijos aktyviai dauginasi ir gijimo procesas trunka ilgiau.

Kitas nusilpusios imuninės sistemos požymis – dažni virškinimo sutrikimai, kurie rodo, kad ji nebegali atremti patogeninių mikroorganizmų puolimo. Reikalas tas, kad naudingosios virškinamojo trakto bakterijos priklauso bendrai organizmo imuninei sistemai.

 Kaip sustiprinti imuninę sistemą?

Imuniteto stiprinimo patarimai apima pagrindinius sveiko gyvenimo įpročius, kuriuos gali išsiugdyti kiekvienas.  Pavyzdžiui, vaikams labai svarbi dienotvarkė: geras miegas ir pakankamas poilsis, visavertė mityba. Kokybiško poilsio trūkumas naktį sutrikdo ląstelių atsinaujinimo procesą, mes tiesiog neatkuriame jėgų, reikalingų naujai dienai. Vaikui sveika daug laiko praleisti lauke, o jo kambarį reikia reguliariai vėdinti.

Kasdienį šeimos racioną paįvairinkite vaisiais ir daržovėmis. Juose yra antioksidantų, kurie saugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Ir stenkitės reguliariai mankštintis. Sportas padeda sumažinti streso hormonų lygį, sportuojant ir aktyviai judant išsiskiria daugiau endorfinų (laimės hormonų).

Ypač svarbūs rudens vitaminai

Didelę reikšmę imunitetui turi vitaminai. Reikiamas vitaminų ir mineralų kiekis būtinas ištisus metus. Tačiau rudenį ypatingai svarbūs vitaminai D ir C. Jie yra stiprūs antioksidantai, veikiantys imuninės sistemos gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Vitaminas D būtinas ne tik kaulams, jis yra vienas svarbiausių vitaminų, reikalingų imuninei sistemai, raumenims, endokrininei, nervų sistemoms. Jo rasite riebioje žuvyje, subproduktuose, kiaušinio trynyje ir kai kuriuose grybuose. Deja, daugeliui šio vitamino trūksta, todėl dažnai jį skiria gydytojai.   

Kitas imuniteto pagalbininkas vitaminas C yra būtinas kraujagyslėms, nervų sistemai, geležies įsisavinimui. Vitamino C yra daržovėse, vaisiuose, uogose ir žalumynuose. Šis vitaminas įeina į daugelio maisto papildų, skirtų imunitetui stiprinti, sudėtį. Taip pat jo yra preparatuose, padedančiuose greičiau susidoroti su peršalimo negalavimais.

Būtinas mineralas imuninės sistemos ląstelėms yra cinkas. Jis svarbus ir virškinimo sistemos veiklai. Cinkas reikalingas gamintis baltiesiems kraujo kūneliams (leukocitams), kovojantiems su įvairiais organizmą puolančiais patogenais. Daugiausia cinko jaučio kepenyse, lęšiuose, kviečių sėlenose. Jo yra ėrienoje, jautienoje, pupelėse, moliūgo sėklose, riešutuose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Saldus ir gardus medus – augalinės kilmės vitaminų ir mineralų šaltinis. Nuo seniausių laikų jis vartojamas liaudies medicinoje. Medumi gelbėjamasi nuo peršalimo ligų, jis pasitelkiamas organizmui stiprinti ir imunitetui gerinti. Vietoj cukraus medaus dedama į įvairius konditerijos gaminius ir gėrimus. Vaikui medus gali būti ir sveikas saldumynas, suteikiantis naudingų medžiagų, ir pirmoji pagalba sunegalavus.

Kokio amžiaus vaikui galima duoti medaus?

Medus patariamas ne anksčiau kaip nuo vienerių metų. Paragauti jo mažam vaikui duokite atsargiai, po labai nedaug. Nepamirškite, kad žiedadulkėms alergiškiems vaikams medus taip pat gali sukelti alergiją.

Medaus galite įmaišyti į atvėsusią košę, nekarštą pieną, jogurtą, varškę, juo paskaninsite vaisius ir daržoves. Tik nekaitinkite, nes jis praras daug gerųjų savybių. Duoti jo vaikams reikia su saiku, kaip ir kitų, nors ir sveikų, saldžių produktų.

Vertinga medaus sudėtis

Medus – biologiškai aktyvus produktas, į kurį bitės perdirba augalų nektarą. Šio produkto sudėtyje gausu organizmui naudingų medžiagų. Viena iš jų – energijai reikalingi angliavandeniai. Medaus fruktozė ir gliukozė lengvai pasisavinamos, todėl daug naudingesnės už cukruje esančias šias medžiagas. Jos yra geras energijos šaltinis. Gliukozė gerina širdies veiklą, skatina medžiagų apykaitą ir padeda atsikratyti nuodingų medžiagų.

Meduje esantis proteinas (arba baltymai), kurį sudaro amino rūgštys, reikalingas raumenims vystytis, kitų organų funkcijoms ir augimui. Medus turi geležies, nuo kurios priklauso kraujodaros sistema, kaulams ir dantims būtino fosforo bei kalcio, daugeliui organizme vykstančių procesų reikalingo magnio, taip pat – cinko ir kalio. Meduje yra karotino, B grupės, C, E, K vitaminų. Iš viso jame – maždaug 60 mikroelementų.

Medaus sudėtyje esantys flavonoidai yra antioksidantai, padedantys išvengti įvairių ligų. Taip pat jame yra virškinimui reikalingų fermentų, antibiotinių medžiagų. Meduje esančios antibakterinės medžiagos veikia daugelį ligų sukėlėjų. Todėl persišaldžius, kosėjant ligoniukui padeda puodelis pieno su šaukšteliu medaus. Tas pats gėrimas tinka ir dirgliems, ilgai negalintiems užmigti vaikams. Šis gėrimas atpalaiduoja ir nuramina. Karščiuojant numušti temperatūrą padės medus su liepžiedžių arba aviečių arbata.

Skirtingų rūšių medaus sudėtis nevienoda. Jo savybės priklauso nuo augalų, iš kurių surinktas nektaras. Pavyzdžiui, grikių meduje, kurį atpažįstame iš tamsios spalvos, yra daugiau baltymų ir mineralinių medžiagų negu šviesiame meduje.

Pagal kilmę medus skirstomas tik sąlyginai. Aplink avilius yra skirtingų augalų ir bitės niekada nesuneša medaus tik iš vienos rūšies augalų, todėl gali skirtis tos pačios rūšies, bet skirtingų vietovių, medaus skonis, spalva bei kvapas.

Renkantis medų, svarbu neapsirikti

Naudingas tik tikras – natūralus medus, o kad neabejotumėte vartojantys gerą produktą, neieškokite jo pas neaiškius prekeivius. Kokybiškas medus labai kvapnus – specifinio aromato, kurį suteikia jame esantys eteriniai aliejai. Taip pat susikristalizavęs kokybiškas medus turi turėti baltų dėmių, labai primenančių šerkšną, kurios matomos stiklainio šonuose. Natūralus medus skystas būna vasarą, o per 2–3 savaites pradeda tirštėti – tai geros kokybės požymis. Pirkite medų iš gerai žinomo ir lengvai randamo bitininko, kurio produktai tiriami laboratorijoje ir turi sertifikatą.

Medus su kitų bičių produktų priedais

Naudingųjų medaus savybių padaugėja pridedant kitų bičių produktų. Galima rasti medaus su bičių pikiu (propoliu), kuris sustiprina šio produkto antibakterines ir antivirusines savybes, naudingas imuninei sistemai. Tokio medaus verta turėti sezoninių ligų periodu. Propolis turi geležies, kalcio, vario, cinko, mangano, B grupės vitaminų, taip pat – C, E, A, amino rūgščių.

Vertingas gamtos sukurtas produktas – žiedadulkės, kurias bitės suneša į avilį iš žydinčių augalų. Žiedadulkės yra išskirtinės mineralinių medžiagų ir vitaminų gausa – jos puikus mikroelementų šaltinis, be to, turi biologiškai vertingų baltymų, angliavandenių, nukleino rūgščių.

Bičių duonelės vitaminų sudėtis panaši kaip žiedadulkių, tačiau joje daugiau vitamino K, taip pat – angliavandenių. Bičių duonelėje yra organizmo gyvybiniams procesams svarbių medžiagų, komponentų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis.

Medus su žiedadulkėmis ir bičių duonele gali gausiai papildyti maistą baltymais, aminorūgštimis, vitaminais ir mineralais. Tai ypač naudinga žiemą, kai vaisiuose ir daržovėse šių medžiagų yra mažiau. Be to, žiedadulkių ir bičių duonos visos gerosios savybės užkonservuojamos meduje, todėl jos išlieka gerokai ilgiau nei grynoje bičių duonoje ar žiedadulkėse. Bitininkai siūlo jau paruoštus tokius medaus ir šių bičių produktų mišinius.

Pagardintas uogomis, žolelėmis ir vaisiais

Galima nusipirkti įvairių medaus mišinių su uogų bei kitų augalų priedais, kurie suteikia išskirtinį skonį ir papildo šį produktą dar didesne organizmą stiprinančių medžiagų įvairove.

Užpuolus kosuliui, pravartu turėti medaus su čiobreliais. Šis prieskoninis augalas seniai naudojamas liaudies medicinoje nuo bronchito, laringito ar kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos. Čiobreliai naudojami vaistų gamyboje, nes juose esančios veikliosios medžiagos lengvina atsikosėjimą ir padeda sumažinti uždegimą.

Iš vaikystės prisimename aviečių arbatą su medumi, kuria mama ar močiutė girdydavo peršalus. Karščiuojančiam vaikui šis derinys paskatins prakaitavimą ir leis lengviau atsikvėpti. Panašiomis savybėmis pasižymi ir imbieras, kuris drauge su medumi padės numalšinti ir gerklės skausmą. Sergant bronchitu ar laringitu savijautą pagerins medus su juodaisiais serbentais, kuriame gausu ir vitamino C.

Spanguolėmis jau mūsų promočiutės gelbėdavosi nuo peršalimo ligų ir dezinfekuodavo žaizdas. Šiose uogose gausu vitaminų, fruktozės, gliukozės ir pektinų. Be to, spanguolės turi apetitą ir virškinimą gerinančių medžiagų.

Vaistinio bei prieskoninio augalo pipirmėtės sudėtyje gausu eterinio aliejaus, o pusę jo sudaro mentolis. Augalas turi veikliųjų medžiagų, kurios padeda gerinti virškinimą, mažina skausmą, ramina, neleidžia daugintis bakterijoms. Daugelio pamėgtas prieskonis cinamonas ne tik pagardins medų, šis prieskonis ypatingai vertinamas kaip antioksidantas.

Vitaminų turtingos šaltalankio uogos gelbsti nuo avitaminozės, o jose esantis gausus vitamino C kiekis pasitarnauja imunitetui. Ar ragavote medaus su svarainių sultyse išmirkytais moliūgo gabalėliais? Toks išskirtinio skonio mišinys – vitamino C, karotino ir geležies šaltinis. Mėlynėse gausu geležies, padedančios apsisaugoti nuo mažakraujystės. Šiose uogose yra ypatingų, akims būtinų antioksidantų: karotenoidų – tokių kaip liuteinas, flavanoidų, vitaminų A, C ir E, seleno, cinko ir fosforo.

Riešutai, su kuriais taip pat gaminami medaus mišiniai, šaltuoju metų periodu pravers organizmui stiprinti – padės apsirūpinti įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tai puikus užkandis.

Šaltuoju metų laikotarpiu medus – pageidautinas produktas kiekvienuose namuose. Pravartu turėti keleto rūšių medaus, kuris sušildys saldžiais vasaros aromatais, o jame sutelkti žydinčių augalų nektarai suteiks stiprybės ir energijos. Staiga užklupus kosuliui, gerklės skausmui ar kitam peršalimo negalavimui, padės medus su vaistažolių arbata arba pienu. Jeigu ieškote dovanos, neapsiriksite pasirinkdami medų. Tai naudinga dovana, kuri tikrai pravers kiekvienam.

Parengė Dalia Petrutytė

Kodėl maiste mineralų trūksta?

Idealu, jei mineralus, vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas gauname su maistu. Tačiau net ir valgydami sveiką maistą šių medžiagų pritrūksime, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, chemikalais tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, todėl jų negali turėti ir augalai. Ilgai laikomi sandėliuose maisto produktai netenka kitos dalies mineralų. Jie pašalinami rafinuojant maisto produktus bei prifarširuojant juos įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, pasigaminti maisto neturime kada. Todėl dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra perdirbamosios pramonės brukamas skrandį užkemšantis balastas.

Naudingųjų medžiagų pritrūkstame dar daugiau, nes gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Todėl atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį.

Mikroelementai nėščiajai

Nėščiai moteriai metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes jų turi užtekti ir pačiai būsimai mamytei, ir vaisiui. Jeigu šių medžiagų pritrūks net ir nedaug, būsimo naujagimio sveikatai pasekmės gali būti liūdnos. Nėščiajai būtini kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas ir daugelis kitų. Embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis labai svarbus cinkas. Beje, idealus kalcio reikia dviejų dalių kalcio, o magnio vienos. Deja, maisto produktuose tokių proporcijų nėra. Pavyzdžiui, valgydami pieno produktus, pritrūkstame magnio, nes piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Todėl šių mineralų iš maisto neužteks, o dėl to kamuos raumenų mėšlungis, gali užkietėti viduriai, prastai miegosime, atsiras dantų ėduonis ir kt.

Papildomai cinko nėščiąjai reikia vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nuo anemijos, nes geležis jį išstumia.

Būsimam kūdikiui ypač svarbūs pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kai formuojasi jo organai. Bet būtent šiuo periodu nėščiąją pykina, todėl valgyti nesinori. Įrodyta, kad vartojant B6, B12, folio rūgšties, geležies ir cinko turinčius maisto papildus, dažniausiai dingsta net ir labai stiprus pykinimas. Optimalios mitybos instituto ( ION – Institute of Optimal Nutrition) tyrimų duomenimis, pirmąjį trimestrą gali beveik visai nepykinti, jeigu moteriai netrūksta šių medžiagų dar prieš nėštumą.

Mineralų stoka turi reikšmės pogimdyminei depresijos

Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia subalansuoto mineralų bei vitaminų kiekio.

Tyrimais nustatyta, kad mineralai gali padėti išvengti dažną jauną mamą ištinkančios pogimdyminės depresijos. Daugelis tyrėjų mano, kad be psichologinio faktoriaus, susijusio su didžiule moterį užklumpančia atsakomybė ir rūpesčiais, pogimdyminei depresijai įtakos turi ir mikroelementų stoka.

Viena iš pogimdyminės depresijos priežasčių gali būti vario perteklius. Nėščiosios organizme vario padaugėja, o cinko, kurio daug reikia vaisiui, sumažėja. Žindančios mamos piene esančias cinko atsargas greitai išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, maitinančiai krūtimi mamai reikia 25 mg cinko per dieną, o stokojant cinko ir vitamino B6 gali užklupti depresija. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer ‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.

Depresijai įtakos gali turėti ir Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Todėl Omega-3 ir cinko bei B grupės vitaminai būtini jaunai mamai.

Vaikas prastai mokosi – galbūt jam trūksta vitaminų ir mineralų?

Dėl mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokos anksti genda vaikų dantys. Be to, trūkstant mineralų, į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mat kai kurie iš mineralų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį. Toksiški metalai gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, gali paskatinti inkstų ligas, vaikams – autizmą. Aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o cinkas reguliuoja šio metalo kiekį organizme.

Kito pavojingo organizmui metalo – švino padaugėja trūkstant kalcio, cinko ir geležies. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Buvo tiriami Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, jų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) buvo 4,5 kartus mažesnis.

Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas

Dėl antioksidantų stokos galime susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, kvėpavimo takų infekcijos, psichikos negalavimai ir kitos. Pagrindiniai imuninės sistemos ginklai prieš ligas sukeliančius įsibrovėlius – vitaminai A, C ir E, efektyvus antikancerogenas mineralas selenas, taip pat antocioninai, CoQ10. Antioksidantai atlieka ir daugiau funkcijų: padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, peršalimo simptomus bei lėtinį nuovargį.

Mineralas mineralui nelygu

Šiandien vargu ar išsiversime be maisto papildų, kuriuose vitaminai ir mineralai yra reikiamų proporcijų. Bet ne visų formų mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl galite sąžiningai gerti maisto papildus, o naudos nejausite.

Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės, o organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinama tik maždaug 30%.

Joniniai mineralai ilgus metus formuojasi natūralioje gamtoje, jie tokie pat kaip ir maiste

esantys mikroelementai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė