<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>apsauga nuo saulės | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/apsauga-nuo-saules/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 05 Jun 2023 07:12:00 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Gydytojai pataria, kaip išvengti karščio pavojų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/gydytojai-pataria-kaip-isvengti-karscio-pavoju?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gydytojai-pataria-kaip-isvengti-karscio-pavoju</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/gydytojai-pataria-kaip-isvengti-karscio-pavoju#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 01 Aug 2017 06:19:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[karštis]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17089</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasaros nelaimės: odos nudegimai ir saulėje, ir laužavietėje, alpimai, saulės ar šilumos smūgis, traumos, kurių pasekmės gali likti visam gyvenimui. Kaip išvengti karščių metu kylančių pavojų sveikatai, atvedančių pas gydytojus ir net į ligonines, pataria medikai. Saulės ir laužo karštis Paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gydytojai-pataria-kaip-isvengti-karscio-pavoju">Gydytojai pataria, kaip išvengti karščio pavojų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/gydytojai-pataria-kaip-isvengti-karscio-pavoju/gydytojai-apie-vasara" rel="attachment wp-att-17090"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17090" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/08/Gydytojai-apie-vasarą-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></a>Vasaros nelaimės: odos nudegimai ir saulėje, ir laužavietėje, alpimai, saulės ar šilumos smūgis, traumos, kurių pasekmės gali likti visam gyvenimui. Kaip išvengti karščių metu kylančių pavojų sveikatai, atvedančių pas gydytojus ir net į ligonines, pataria medikai.</p>
<p><strong>Saulės ir laužo karštis</strong></p>
<p>Paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus oda skirtinga. Per ilgai kaitintis saulėje ypač pavojinga šviesiaodžiams, mėlynakiams ir žaliaakiams.</p>
<p>Per ilgai būnant saulėje gali išsivystyti odos pažeidimai, kurie išryškėja net ir po daugelio metų. „Odos vėžio rizika priklauso būtent nuo to, kiek stipriai buvome įdegę saulėje“, &#8211; sako dermatologė ir pastebi, jog vis daugėja melanomos ir kitų piktybinių odos ligų: plokščialąstelinės karcinomos,&nbsp; aktininės keratozės, bazaliomos bei kitų. &nbsp;&nbsp;</p>
<p>Norintiems ilgiau pasimėgauti saule dermatologė pataria teptis apsauginiais kremais. Pus­va­lan­dį prieš ei­nant į sau­lę ak­ty­viuo­ju pe­rio­du (nuo 12 iki 16 va­lan­dos) reikia pa­si­tep­ti kre­mu, ap­sau­gančiu nuo ža­lin­gų UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF 30 &#8211; 50+. Kre­mu rei­kė­tų tep­tis kas 2–3 va­lan­das ir po mau­dy­nių. Ypač reikia saugoti vaikus, kuriems geriausia maudytis su specialiais maudymosi kostiumėliais, uždengiančiais nuo saulės pečiukus. Mažiesiems būtini apsauginiai kremai su 50+ SPF, kepuraites su snapeliais.</p>
<p>Pagalbos prireikia nudegintiems augalų, dažniausiai darželinės rūtos ar Sasnovskio barščio. Šių augalų sultys, saulėtą dieną patekę ant odos, sukelia alergiją: pūslinį bėrimą, tinimą, skausmą. Alerginį dermatitą gali sukelti kremai, losjonai, net medicininiai tepalai.</p>
<p>Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Antanas Pauliukas sako, jog dėl nuo saulės pūslėmis nusėtos odos dažniausiai žmonės &nbsp;kreipiasi į šeimos gydytojus ir į dermatovenerologus. Ypač karštą vasarą kai kurie patenka ir į ligoninę bei chirurgų rankas.</p>
<p>Vasarą dažnesni cheminiai nudegimai, apsinuodijamai laužaviečių dūmais, ypač kai vartojamas alkoholis. „Pavyzdžiui, vasaros naktį žmogus užmiega prie laužo, kurio ugnis nudegina“, &#8211; sako chirurgas. &nbsp;</p>
<p>Ypač skaudžios vasaros traumos: skendimai, kaklo slankstelių lūžiai, dažniausiai ištinka jaunus žmones, neriančius į nežinomą vandens telkinį ir susitrenkusius galvą į akmenį ar negilų dugną. Ištikus tokiai traumai gresia paralyžius bei neįgalumas.</p>
<p><strong>Saulė ir šiluma atneša neurologines ligas </strong></p>
<p>Susižalojusiais kaklo slankstelius tenka rūpintis ir gydytojams neurologams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus&nbsp;gydytojas Kęstutis Dainius sako, jog &nbsp;kaklo slankstelius susižalojusius nardytojus &nbsp;ištikusio paralyžiaus prognozės dažniausiai liūdnos.</p>
<p>Pasak gydytojo, poilsiautojai mėgsta ilgai gulėti paplūdimyje, o tai organizmui – stresas. Pirmiausia nukenčia neuroendokrininė sistema (hipofizė, skydliaukė, antinksčiai). Žmogus ne tik nepailsi, bet išsenka ir pervargsta. Todėl grįžus iš atostogų, sutrinka miegas, sunku susikaupti. Tokius poilsiautojus kartais tenka gydyti nuo organizmo išsekimo.</p>
<p>„Vai­kys­tė­je, kai nu­va­žiuo­da­vome į Pa­lan­gą, mo­čiu­tė sa­ky­da­vo: „Pa­žiū­rė­kite, kaip de­gi­na­si žy­dai – sė­di pu­šy­no pa­vė­sy­je ir skai­to kny­gas“, – gydytojas pataria būtent taip poil­siauti.</p>
<p>K. Dainius perspėja, jog pasikaitinus saulėje visą dieną be kepurės ir odos apsaugos, gali ištikti saulės smūgis – galvos smegenų dangalų uždegimas, kuris gydomas kaip meningoencefalitas. Dažniausiai šis sveikatos sutrikimas praeina be pasekmių, bet ligoninėje tenka gydytis 7-10 dienų.</p>
<p>Dažna saulės pasekmė &#8211; kraujagyslių ligos. Ypač saugotis derėtų turintiems kraujotakos problemų, patyrusiems galvos smegenų insultą. Gydytojas pataria ilsėtis pavėsyje, nevartoti alkoholio, nes saulė, karštis ir alkoholis gali sukelti pakartotinus trombus, insultus. Būtina nuolat gerti vandenį.</p>
<p>Kai karštis pakyla per 30 laipsnių, būti pavėsyje ir saugotis saulės spindulių ypatingai svarbu. „Žmonės iš atostogų grįžta pavargę, nes pamiršta saiką“, &#8211; pastebi gydytojas. &nbsp;</p>
<p><strong>Saulė kenkia ir širdžiai</strong></p>
<p>„II kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja Danutė Andrulienė įspėja, jog nuo šilumos ir saulės gali sutrikti širdies veikla. Anot gydytojos, žmogaus organizme veikia termoreguliacijos sistema. Šaltuoju metų periodu pastoviai kūno temperatūrai palaikyti organizmas labai daug dirba. Vasarą, atvirkščiai, plečiasi kraujagyslės, išsiskiria daug prakaito, tankėja kvėpavimas, &#8211; taip organizmas šalina perteklinę temperatūrą, ir jei tai užsitęsia pernelyg ilgai, sutrinka termoreguliacija ir gali atsirasti net didelių sveikatos problemų.</p>
<p>Pasak gydytojos, karštis gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, pulso padažnėjimą, pabloginti išemine širdies liga sergančių žmonių savijautą, išprovokuoti širdies priepuolius. Kraujospūdis gali&nbsp; ir pakilti, ir nukristi, gali sutrikti galvos smegenų kraujotaka ir žmogus apalpsta. Greičiausiai nukenčia vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, maži vaikai, nėščios moterys, antsvorio turintys žmonės.</p>
<p>„Apsisaugoti – paprasta. Tiesiog nebūkite saulėje, rinkitės vėsesnes patalpas“, &#8211; sako kardiologė D. Andrulienė ir pataria per pačius didžiausius karščius pailsėti pavėsyje, vilkėti laisvus natūralaus pluošto drabužius. Vengti sunkaus fizinio darbo karštyje reikėtų net patiems sveikiausiems. Skysčius gerkite nelaukdami troškulio. Tinka mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu pasišalina ir mineralinės medžiagos: kalis bei magnis. Neapkraukite skrandžio sunkiu maistu, dažniau rinkitės pieno produktus, vaisius, daržoves.&nbsp;</p>
<p>Pasak kardiologės, bet koks fizinis krūvis karštyje išprovokuoja dažną širdies plakimą, gali atsirasti dusulys, svaigimas. Tada reikia sustoti, stengtis atvėsti – uždėti ant galvos šaltą kompresą. Stebėkite aplinką – poilsiautojų būryje gali kas nors apalpti. Kai sveikatos sutrikimas nepraeina per penkias minutes ir ilgiau, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.</p>
<p>Pajutus skausmą krūtinėje galima įtarti širdies infarktą ir būtina suteikti pagalbą. Jei ištiko klinikinė mirtis, pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Dirbtinį širdies kvėpavimą reikia daryti kuo skubiau, nelaukiant, kol atvažiuos medikai. &nbsp;</p>
<p><strong>Dažni priimamojo pacientai </strong><strong>– dirbantys ir pramogaujantys karštyje</strong></p>
<p>&nbsp;„Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako, kad vasarą į skyrių dažnai atveža darže apalpusias močiutes, sąmonės netekusius žmones iš masinių renginių“, &#8211; sako gydytoja.</p>
<p>Maloni pramoga vasarą – iškylos į gamtą, o joms reikia pasiruošti. Alergiškiems vabzdžių įkandimams patariama turėti adrenalino švirkštą, kuris padėtų įgėlus bei ištikus anafilaksiniam šokui. Gydytoja gastroenterologė D. Jautakienė pataria į iškylas neimti greitai gendančio maisto (virtų dešrų, sūrelių, mėsos ir žuvies). Tinka rūkytos dešros, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, riešutai. Pasak gydytojos, mieste nuo kaitros galima apsisaugoti prekybos centruose, kuriuose veikia oro kondicionieriai. Atsisakyti vasaros malonumų neverta – tereikia jais mėgautis saugiai.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gydytojai-pataria-kaip-isvengti-karscio-pavoju">Gydytojai pataria, kaip išvengti karščio pavojų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/gydytojai-pataria-kaip-isvengti-karscio-pavoju/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mama gydytoja apie tai, kas svarbiausia auginant vaiką</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Jun 2017 05:44:17 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mamų istorijos]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[gimdymas]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mažylių miegas]]></category>
		<category><![CDATA[medikai]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šeimos medicina]]></category>
		<category><![CDATA[tėvystės mokykla]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[vyras gimdant]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=16797</guid>

					<description><![CDATA[<p>Neseniai medicinos mokslus baigusiai Barboros mamai Vytenei Menkevičienei profesija ir darbas –didžiausias pomėgis. Naujagimių ir vaikų ligomis besidominti Vytenė savo žiniomis bei praktiniais įgūdžiais dalinasi ir su kitomis mamomis – drauge su kolege įkurtoje tėvystės mokykloje. Jūsų vyras taip pat gydytojas, gal mokėtės viename kurse? Ar namuose pavyksta atsiriboti nuo darbinių problemų? Su Tadu susitikome&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika">Mama gydytoja apie tai, kas svarbiausia auginant vaiką</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika/mama-gydytoja" rel="attachment wp-att-16799"><img loading="lazy" class="alignleft size-large wp-image-16799" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Mama-gydytoja-840x480.jpg" alt="Mama gydytoja" width="640" height="366" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Mama-gydytoja-840x480.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Mama-gydytoja-128x72.jpg 128w, https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Mama-gydytoja.jpg 1200w" sizes="(max-width: 640px) 100vw, 640px" /></a>Neseniai medicinos mokslus baigusiai Barboros mamai Vytenei Menkevičienei profesija ir darbas –didžiausias pomėgis. Naujagimių ir vaikų ligomis besidominti Vytenė savo žiniomis bei praktiniais įgūdžiais dalinasi ir su kitomis mamomis – drauge su kolege įkurtoje tėvystės mokykloje.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Jūsų vyras taip pat gydytojas, gal mokėtės viename kurse? Ar namuose pavyksta atsiriboti nuo darbinių problemų?</em></strong></span></p>
<p><strong><em> </em></strong>Su Tadu susitikome autobuse: gyvenome šalia Kauno esančiuose miesteliuose ir kas rytą vykdavome į Medicinos akademiją – tuomet jis mokėsi trečiame, aš antrame kurse. Taip nutiko, kad vieną kartą abu važiavome tuo pačiu autobusu. Tadas, per tarpelį tarp sėdynių išvydęs, kad skaitau medicininius konspektus, išdrįso mane užkalbinti. Taip ir prasidėjo mudviejų kelionė. Susituokėme, abu įstojome į rezidentūrą, o, man įpusėjus pirmus jos metus, pradėjome laukti Barborytės. Visai neseniai sugrįžau į darbą. Tiesa, jau į kitą rezidentūrą: vaikų ligas iškeičiau į šeimos mediciną, taigi vėl esu pirmametė rezidentė. Barbora jau lanko darželį, o birželio pabaigoje švęsime antrąjį dukrelės gimtadienį.</p>
<p>Po vienu stogu gyventi dviem medikams ir sunku, ir lengva. Sudėtingas ir įtemptas darbas, emocijos&#8230; Kartais grįžtame namo kaip reikiant nusiplūkę. Tadas dirba keliuose darbuose, taigi ne visus savaitgalius leidžiame kartu. Tačiau mes puikiai vienas kitą suprantame, nors ir stengiamės darbo neparsinešti namo, kartais diskutuojame, aptariame darbe kylančius iššūkius, drauge sprendžiame medicinines mįsles.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Esate rašiusi, kad sprendimas dirbti su vaikais Jums buvo iššūkis. Kas paskatino pasirinkti šią sritį?</em></strong></span></p>
<p>Tik įstojusi į mediciną, žinojau, kad dirbsiu su vaikais. Pediatrija – specifinė sritis: juk pacientai dažnai nepasakys, ką jiems skauda, kaip jaučiasi. Turi pasikliauti intuicija, mokėti iššifruoti tam tikrus simptomus ir tėvų pasakojimus. Apžiūrėti vaiką nėra paprasta. Suaugusieji irgi baiminasi gydytojų, tačiau mes mokame tas baimes suvaldyti arba bent sumažinti. O su vaikais yra sudėtingiau – turi pats šiek tiek išlikti vaiku, būti žaismingas, vertas pasitikėjimo. Mane tai žavėjo. Vaikai arba pajaučia vienam ar kitam žmogui simpatiją, arba ne.</p>
<p>Vis dar prisimenu tuos siaubingus apsilankymus poliklinikose, kuomet pati buvau vaikas. Jų nebuvo daug, bet išties įstrigo. Labiausiai gąsdino tai, jog su tavimi niekas nebendrauja, nepasakoja, kas vyks ir kodėl. Dabar požiūris į darbą su vaikais keičiasi, gydytojai aktyviai domisi bendravimo su mažaisiais psichologiniais aspektais. Deja, pediatrų ateitis miglota, ypač didžiuosiuose miestuose, taigi teko permąstyti savo pasirinkimą. Šeimos gydytoja nusprendžiau tapti stebėdama savo vyrą Tadą – žinojau, ko tikėtis. Čia taip pat kasdien sutinku nemažai vaikų – tai nuostabu! Šeimos gydytojo darbas – labai įdomus, tačiau sudėtingas. Turi būti nuolatos įsijungęs klinikinio mąstymo režimą: vienas pacientas skundžiasi pakilusiu kraujospūdžiu, kitas – ant odos atsiradusiais mazgeliais, o trečias – mažas naujagimis, kurį ant rankų glaudžia nerimaujanti mama. Tai skatina nepaliaujamai mokytis, o žmogaus kūną matyti kaip nedalomą visumą.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Kaip kilo mintis drauge su kolege įsteigti tėvystės mokyklėlę?</em></strong></span></p>
<p>Abi su Agne susitikome dar būdamos studentės – mokslinėje draugijoje. Vyresnė Agnė man buvo tikras pavyzdys ir įkvėpimas. Nuostabus sutapimas, – jog laukiamės, sužinojome panašiu metu, o mūsų mergaites skiria vos pusmetis! Taigi tapome dar artimesnės, dalindavomės įvairiais laukimo džiaugsmais ir nerimu. Vieną kartą, drauge su šeimomis atostogaujant Druskininkuose, Agnė papasakojo ape savo sumanymą – įkurti mokyklą tėvams. Man ši idėja labai patiko, pritarė ir mūsų vyrai, taigi nusprendėme nelaukti ir kibti į darbus. Atkaklumas, nuoširdumas ir tvirtas tikėjimas savo vizija mus nuolatos vedė ir veda į priekį.</p>
<p>Ši idėja kilo labai natūraliai – norėjome sukurti tai, ko trūko ir trūksta mums pačioms. Todėl atsirado koncentruotas, profesionalus ir šiltos, jaukios atmosferos kupinas paskaitų ciklas besilaukiantiems, paskaitos ir įvairūs užsiėmimai jau auginantiems mažylius, smagūs susitikimai. Juk augindamas turi augti, tobulėti ir pats. Štai taip gimė mūsų mokyklos devizas „Aug(in)ti”! Norėjome, kad visi taip galvojantys apie tėvystę, burtųsi į bendruomenę – juk drauge lengviau ir paprasčiau. Tiesą sakant, šiuolaikiniai tėvai išties yra labai vieniši – vaikus auginame toli nuo savo gimtųjų namų – tėvų, sesių, brolių… O socialiniai tinklai, forumai – tėra bendravimo iliuzija. Mamoms ir tėčiams  reikia gyvo pašnekesio, paprasto paskatinimo: ”Mums irgi taip buvo, viskas bus gerai, pamatysi!” Taigi skatiname būsimus tėvus mūsų organizuojamuose kursuose susirasti bičiulių, palaikyti su jais ryšį.</p>
<p>Kitas dalykas – informacijos gausa. Šiais laikais nėra problemos dėl per mažo jos kiekio, atvirkščiai, tėčiams ir mamoms tenka sunki užduotis – atsirinkti, kuri informacija yra patikima, o kuri – abejotina. Tai išties sudėtinga, ypač neturint specialių žinių, taigi įvairios paskaitos padeda išspręsti šias dilemas ir namo iškeliauti tik su patikimos ir profesionalios informacijos bagažu.</p>
<p><strong><em><a href="https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika/gydytoju-menkeviciu-seima" rel="attachment wp-att-16801"><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-16801" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Gydytojų-Menkevičių-šeima.jpg" alt="Gydytojų Menkevičių šeima" width="640" height="776" /></a><span style="color: #ba3678;">Klausimas kaip mokyklėlės lektorei: ko dažniausiai nežino tėveliai ir kokias klaidas daro?</span></em></strong></p>
<p>Viena didžiausių klaidų, mano nuomone, tai nepasitikėjimas savo gebėjimu auginti vaiką. Dauguma tėvų kaip įmanydami bando tapti pačiais geriausiais, nė nesusimąstydami, kad tokie jau yra. Kiekvienas vaikelis labai skirtingas, ypatingas ir tik jo tėvai jį supranta bei jaučia geriausiai. Štai kodėl kiekvieną patarimą, pasiūlymą reikia pritaikyti savo mažyliui. Labai svarbi yra mamų intuicija. Mokslas įrodė, jog tai – ne mistika, o hormonais pagrįstas ypatingas, unikalus mamos ir jos mažylio ryšys. Jis neatsiranda savaime: kuo ilgiau mama būna šalia savo vaiko, stebi jo siunčiamus ženklus, jį glaudžia ir myluoja, tuo stipresnis jų ryšys ir ji pradeda tiesiog jausti savo mažylį. Tuomet mama pasijunta ramesnė, labiau pasitiki savo jėgomis – juk ji žino, kokias grimasas vaikelis nutaiso, kai yra alkanas, kokiais ženklais jai pasako, kad pavargo ir nori ilsėtis. Tai padeda dar labiau mėgautis motinyste.</p>
<p>Mamos stengiasi būti tobulos: ruošti skaniausias tyreles, kruopščiausiai prausti ir migdyti&#8230; Tačiau tobulų mamų paprasčiausiai nėra. Mes visos darome klaidų, o bijoti jų nereikia. Taip, stengtis būtina, tačiau reikia jausti saiką. Juk nuolatinis savęs spaudimas atima didžiąją dalį motinystės žavesio ir džiaugsmo, o vaikams tereikia laimingos mamos. Todėl pasaulis tikrai nesugrius, jei retkarčiais mažyliui pasiūlysite ne naminės tyrelės, o grindų siurbimą iškeisite į tingų pasivoliojimą lovoje.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Kokie populiariausi mitai, kuriais dauguma mamų vis dar vadovaujasi? </em></strong></span></p>
<p>Man labai artima vaikų miego tema. Barbora turėjo įvairių miego sunkumų, taigi aš aktyviai ieškojau informacijos ir labai daug išmokau. Apmaudu, tačiau dėl miego itin gausu vis dar gajų mitų. Pavyzdžiui, daugelis vis dar galvoja, kad prastas mažųjų miegas yra sutrikimas, tačiau tokia yra vaiko fiziologija. Kaip negalime skatinti mėnesio sulaukusio mažylio vaikščioti, taip neįmanoma kažkokiu ypatingu būdu įpratinti jį gerai miegoti. Žinoma, galime pasitelkti tam tikrus pagalbos būdus, stengdamiesi suteikti galimybę pailsėti visai šeimai, tačiau labai dažnai šios problemos yra tiesiog išaugamos. Nervinės funkcijos mažyliui augant bręsta ir tvirtėja, o miegas tampa vis produktyvesnis. Tėvų lūkesčiai turi būti realistiški.</p>
<p>Kitas – tai nusiraminimo mitas. Vis dar gali išgirsti kaip kiti (ypač vyresniosios kartos atstovai) moko ką tik iškeptus tėvus: „Nepulk iškart prie verkiančio vaiko, tegul pats nusiramina!“ Tačiau tai netiesa – vaikai nusiraminti patys mokosi iki penktųjų savo gyvenimo metų, mažesni to tiesiog nesugeba, jiems reikia mūsų, tėvų, jog padėtume suvaldyti neigiamas, stiprias emocijas. Štai kodėl supykusio, išsigandusio, tėvų šaukiančio mažylio negalima palikti vieno – juk tą akimirką jam mūsų pagalbos reikia labiausiai. Tas pats galioja ir vakariniams migdymams – tikrai ne visi kūdikiai ir maži vaikai geba užmigti patys. Kai kuriems jų reikia paglostymo, lopšinės, bučinių – tam, kad nurimtų. Manau, kad dėmesys ir meilė – geriausia, ką galime duoti savo vaikams.</p>
<p>Taip pat bijoma, jog supimai, mylavimai ir bučiniai, prisirišimas nuo ankstyvos vaikystės tarsi užkirs kelią vaiko savarankiškumui, tačiau tai irgi netiesa. Gausu medicininių tyrimų, įrodančių, jog prisirišimas vaikystėje, atvirkščiai, padeda vaikams tapti savarankiškesniems suaugus, lengviau užmegzti ryšius su kitais žmonėmis. Negalime priversti vaiko tapti savarankišku žmogumi, tarsi jėga stumdami.</p>
<p><strong><em><a href="https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika/mama-vytene-su-dukrele" rel="attachment wp-att-16802"><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-16802" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Mama-Vytenė-su-dukrele.jpg" alt="Mama Vytenė su dukrele" width="840" height="604" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Mama-Vytenė-su-dukrele.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2017/06/Mama-Vytenė-su-dukrele-240x172.jpg 240w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" /></a>Ar motinystės patirtis padėjo Jums profesinėje veikloje, o profesija </em></strong>–<strong><em> mamai? Kas tapus mama buvo sunkiausia?</em></strong></p>
<p>Po Barboros gimimo mano gyvenime viskas tarsi apsivertė aukštyn kojom, ir tai buvo nuostabiausia. Aš, kruopšti planuotoja, maksimalistė, mėgstanti nuolatos viską kontroliuoti, išmokau leisti įvykiams tekėti sava vaga, pasikliauti kitais žmonėmis ir pačiu gyvenimu, nesisieloti dėl menkniekių. Taip pat išmokau nieko neveikti, nors tai, pasirodo, yra labai svarbi veikla, pavyzdžiui, pusvalandį kalbinti kiemo katiną ar ieškoti gražiausio akmenėlio&#8230; Pradėjau geriau suprasti mamas – kodėl jos taip sielojasi ir braukia ašaras už procedūrinio kabineto durų, kuomet ten gailiai rauda jų vaikelis&#8230;</p>
<p>Sunkiausia suvokti, jog negaliu visko kontroliuoti ir suvaldyti pati. Iš pradžių tai gąsdina, bet ilgainiui įpranti. Gydytojų vaikai taip pat serga ir mes lygiai taip pat grąžome rankas už uždarų procedūrinio kabineto durų, jaudinamės matuodami temperatūrą ir įsitempę klausomės kosulio. Žinoma, žinios padeda nuspręsti, ką daryti, kaip gydyti, tačiau stengiamės mažylės sveikatą atiduoti į savo kolegų rankas, o patys – tiesiog likti tėvais.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Gal dukrelę auginate griežtai pagal sveikos gyvensenos principus, ar turite savas taisykles? </em></strong></span></p>
<p>Barbora privertė mus pasitempti mitybos srityje. Atrodė, jog maitinamės sveikai, tačiau radome įvairių spragų. Nuo šiol pusryčiams visuomet renkamės grūdų košę su įvairiais vaisiais ar šviežiomis uogomis, baltus miltus pakeitėme į viso grūdo, baltąjį rafinuotą cukrų – į nerafinuotą. Taip pat beveik visiškai atsisakėme saldumynų. Vakarais, likus dviem valandoms iki miego, išjungiame visus ekranus – tai ramus laikas skaityti, vartyti knygeles, pavakarieniauti, šnekučiuotis. Melsva ekranų spinduliuojama šviesa slopina miego hormono melatonino išsiskyrimą. Jau nekalbu apie programų turinį – net ir specialios vaikams pritaikytos laidelės kaip reikiant įaudrina dar itin jautrią mažųjų nervų sistemą.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Kas svarbiausia nėštumo metu, kokį gimdymo būdą rinkotės, ką manote apie vyro dalyvavimą gimdyme?</em></strong></span></p>
<p>Nėštumo metu svarbiausia klausytis savo kūno ir minčių, stengtis, jog suptų kuo daugiau šviesos ir meilės. Ne veltui senovėje (dar iki šiol kai kuriose gentyse) besilaukiančias moteris saugodavo nuo piktų akių ar nužiūrėjimo. Taip pat svarbu tinkamai pasiruošti. Ir ne tik išmokti keisti sauskelnes ar žindyti – reikia ir emocinio pasiruošimo. Juk moteris virsta mama. Tai labai gražus, jautrus ir itin emocingas metas. Taip pat visoms besilaukiančioms patarčiau išmokti relaksacijos pratimų, būdų, padėsiančių gimdymo metu. Abejoju, ar įmanoma gimdyti besijuokiant, tačiau galima suvaldyti skausmą.</p>
<p>Manau, kad vyras gimdant gali ir padėti, ir trukdyti. Jei jis yra tiesiog įstumiamas į gimdyklą, nieko gero. Gimdymą vyrui sunku suvokti, todėl nežinantis, kaip ir kas tuo metu vyksta, bus pasimetęs. Geriausia, kai pora apsilanko specialiuose užsiėmimuose, kuriuose su gimdymo procesu yra supažindinama ne tik moteris, bet ir vyras. Tuomet jis gali tapti nepakeičiamu pagalbininku. Savo vyro neverčiau dalyvauti gimdyme – jis pats tai pasirinko. Jo buvimas teikė drąsos, jaučiausi ne vieniša, o pagalba po gimdymo buvo neįkainojama. Rūpinomės savo naujagime abu – tai išties nuostabu! Tegaliu įsivaizduoti, kaip sunku buvo mūsų mamoms, kurios viską turėjo atlaikyti vienos.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Kaip sekasi derinti motinystės rūpesčius su daug laiko reikalaujančia darbine veikla? Juk abiejų darbai tikrai įtempti.</em></strong></span></p>
<p>Sunku, bet mes stengiamės išnaudoti net menkiausią progą – sėdame ant dviračių ar į automobilį, surengiame neplanuotą išvyką, mėgstame susitikti su bičiuliais, o kartais tiesiog mėgaujamės ilgais rytais ir iki pietų neišsliuogiame iš pižamų.</p>
<p><span style="color: #ba3678;"><em> </em><strong><em>Į ką patartumėte atkreipti dėmesį tėveliams, artėjant vasaros atostogoms ir drauge su vaikais besimėgaujant šiltojo meto malonumais?</em></strong></span></p>
<p>Pirmiausia, į apsaugą nuo saulės, kurios malonumais labai svarbu mėgautis atsargiai. Mažylių oda itin jautri saulei, o žalingas UV spindulių poveikis sumuojasi – per žiemą jis neišnyksta, kaupiasi metus, o peržengus leistiną slenkstį, pradeda formuotis įvairios odos ligos, iš jų nuožmiausia – melanoma. Kažkodėl įrudęs mažylis atrodo sveikesnis už blyškesnės odos savininką, tačiau tai – mitas. Kremą nuo saulės būtina parinkti kruopščiai – jis turi būti neorganinis, be <em>vitamino A (retinilio palmitato), parabenų, kvapiųjų medžiagų, PABA (</em><em>paraaminobenzoinės </em><em>rūgšties), aliuminio,</em><em>oksibenzono.</em></p>
<p><em> </em>Juo netepkite jaunesnio nei 6 mėn. mažylio. Iš naujo ištepti kūnelį reikėtų pasimaudžius arba praėjus 2 val. po paskutinio tepimosi. Neabejotinai reikalinga kepuraitė, idealiausia, kad ji dengtų ir kakliuką – jis gana dažnai nukenčia labiausiai. Taip pat derėtų drabužėliais pridengti pečius ir pakinklius. Saulės venkite didžiausio jos aktyvumo valandomis – nuo 10 iki 15 val. Nuolatos pasiūlykite vaikeliui atsigerti, taip pat nepamirškite skysčių ir patys. Troškulį geriausiai numalšina paprasčiausias vanduo.</p>
<p>Neužkandžiaukite gatvėje ruošiamu maistu, o vaisius ir daržoves gerai nuplaukite. Taip pat būkite budrūs dėl erkių – maži, bet pikti vabzdžiai grobio tyko ne tik miškuose ar brūzgynuose, bet ir miesto parkeliuose.</p>
<p><em> </em><span style="color: #ba3678;"><strong><em>Kokia Jūsų šeimos vasara su dukrele?</em></strong></span></p>
<p>Darbinga – negalėsime džiaugtis ilgesnėmis atostogomis, tačiau tikimės pailsėti rudeniop.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Kalbėjosi Neringa Grabauskienė</em></p>
<p><em>Asmeninio archyvo ir</em><em> fotografės </em><em>Eurikos Balčiūtės (</em><em>„Pienės Pūkas Photography“) </em><em>nuotraukos</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika">Mama gydytoja apie tai, kas svarbiausia auginant vaiką</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/mama-gydytoja-apie-tai-kas-svarbiausia-auginant-vaika/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mažojo atostogautojo vaistinėlė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/mazojo-atostogautojo-vaistinele?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mazojo-atostogautojo-vaistinele</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/mazojo-atostogautojo-vaistinele#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 11 Jun 2015 18:38:52 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vasarinio peršalimo]]></category>
		<category><![CDATA[pirmosios pagalbos priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros vaistinėlė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=13850</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jau spėjome pasisveikinti su vasara – išvykose su vaikais į mišką, parką arba savaitgalio kelionėje į pajūrio kurortą. Didžiausi vasaros malonumai daugelio dar laukia – tai atostogos. Ar važiuosite su vaikais į kaimą pas senelius, ar keliausite į gimtojo krašto pajūrį, ar patrauksite pasigrožėti tolimesnės egzotinės šalies gamta, jeigu vyksite drauge su vaiku, rūpesčių prisidės.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mazojo-atostogautojo-vaistinele">Mažojo atostogautojo vaistinėlė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/mazojo-atostogautojo-vaistinele/seimos-vasaros-isvyka" rel="attachment wp-att-13851"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-13851" alt="Šeimos vasaros išvyka" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/06/Šeimos-vasaros-išvyka-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Jau spėjome pasisveikinti su <i>vasara</i> – išvykose <i>su vaikais</i> į mišką, parką arba savaitgalio kelionėje į pajūrio kurortą. Didžiausi vasaros malonumai daugelio dar laukia – tai <i>atostogos</i>. Ar važiuosite su vaikais į kaimą pas senelius, ar keliausite į gimtojo krašto pajūrį, ar patrauksite pasigrožėti tolimesnės egzotinės šalies gamta, jeigu vyksite drauge <i>su vaiku</i>, rūpesčių prisidės. Ketindami <i>poilsiauti su vaiku</i> turite pagalvoti ne tik apie atostogų pramogas jam, bet ir numatyti įvairias nepalankias situacijas ir joms pasiruošti dar namuose.</p>
<p><strong>Pasitarkite su pediatru</strong></p>
<p>Pasiteirauti pediatro nuomonės ypač svarbu, jeigu vaiką vargina kokie nors <i>negalavimai</i>. Galbūt jo nedera vežti į tam tikro klimato šalį. Pediatras patars, kokius vaistus <i>vaikui</i> paimti <i>į kelionę</i>, kad jų nereikėtų ieškoti svečioje šalyje.</p>
<p><i>Prieš kelionę</i>, ypač jeigu ilsėtis ketinate ilgai, <i>vaikui</i> gali prireikti tam tikrų tyrimų, būtinai apsilankykite pas stomatologą, pasidomėkite, kokių <i>skiepų</i> reikėtų vykstant į pasirinktą šalį. Tai padės apsisaugoti nuo lėtinių ligų paūmėjimo ir išvengti ūmių negalavimų. Pakalbėkite su gydytoju apie <i>išvykoje</i> galimas <i>vaiko traumas</i>, saulės nudegimus, šilumos smūgį ir būtinai pasitarkite, ką įsidėti į <i>vaiko kelionių vaistinėlę</i>.</p>
<p><strong>Formuojame vaiko vasaros vaistinėlę</strong></p>
<p><i>Vaiko vaistinėlė</i> priklausys nuo poilsio vietos. Paprasčiau, jeigu ruošiatės atostogauti Lietuvoje –  čia visur <i>vaistai</i> tokie pat. Kitoje šalyje ir tvarka gali būti kitokia – vieno ar kito preparato galite negauti be recepto.</p>
<p>Bet kuriuo atveju <i>vaistinėlėje </i>reikalingi <i>vaistai</i>, kuriuos <i>vaikas</i> vartoja nuolat, pavyzdžiui, nuo lėtinių ligų. Jų turi užtekti visą poilsio periodą. Skrisdami lėktuvu, rankiniame bagaže turėkite bent dviejų parų preparato dozes. Juk visada rizikuojate prarasti lagaminus arba juos galite atgauti pavėluotai.</p>
<p><i>Absorbento preparatas</i> padės <i>apsinuodijus </i>ir <i>viduriuojant</i>. Kai kurie iš jų dar ir stabdo patogeninės mikrofloros dauginimąsi žarnyne. Viduriuojantis ir vemiantis <i>vaikas</i> netenka daug skysčių ir druskų, todėl <i>dehidratacijos</i> profilaktikai gali prireikti <i>rehidratacinio tirpalo</i>. Vaistinėje nepamirškite jo įsigyti.</p>
<p>Nesvarbu, kad vaikas nėra <i>alergiškas</i>, vis tiek verta į <i>kelionės vaistinėlę</i> įsidėti antihistamininio preparato. Manote, kad jei šeimoje nėra <i>alergiško</i> žmogaus, šie preparatai nereikalingi? Bet <i>alergija </i>gali atsirasti netikėtai. Ją gali sukelti ne tik augalai. Alergenais <i>vaikui</i> gali tapti egzotiški patiekalai arba paprastesni nauji produktai. Ar esate tikri, kad vabzdžių, bičių, širšių įgėlimai nesukels <i>alergijos</i>? <i>Vaistai nuo alergijos</i> gali būti ir tablečių, ir skysčio pavidalo. <i>Alergijos simptomai</i> atsiranda staiga, todėl svarbu būti pasirengusiems iš karto suteikti<i> pirmąją pagalbą</i>.</p>
<p><b></b><strong>Nuo vasarinio peršalimo</strong></p>
<p>Ištisą dieną žaisdamas gamtoje, užsiėmęs įdomia veikla <i>vaikas</i> nekreipia dėmesio, kad sušlapo nugara, o sustiprėjęs vėjas, atrodo, puikiai gaivina ir nė motais, kad jis gali perpūsti. Dar blogiau, jeigu perpūs sukaitusį vaiką. <i>Vaikai </i>apie tokius dalykus negalvoja.  Ilgai vandenyje besipliuškenančio vaiko niekaip neištrauksi iš ežero ar jūros, nesvarbu, kad jau kalena dantimis. O vakare jau ir <i>nosis bėga</i>, <i>gerklę peršti</i> ir <i>šaltukas krečia</i>. Mat <i>peršalti </i>greitai galima ir <i>vasarą</i> – dėl drėgmės, skersvėjo ir temperatūrų kaitos. Kaip tik tokia situacija ir susidaro po <i>maudynių </i>šaltame vandenyje patekus į saulės kaitrą.</p>
<p>Todėl vienas būtiniausių vaistų <i>vaiko vasaros vaistinėlėje</i> – <i>nuo temperatūros </i>ir<i> skausmo</i>, taip pat –termometras. Būtinai nusipirkite specialiai vaikams pagamintų vaistų, kurių dozės atitinka vaiko amžių.</p>
<p>Kokia gi karšta vasaros diena be vėsių gėrimų ir ledų? Tik atšalusi <i>gerklytė </i>pradeda skaudėti ir jai prireikia vaistų. Galite įsidėti čiulpiamųjų tablečių, skalavimo skysčio. Jeigu <i>gerklės skausmas</i> ilgai nepraeina, nuveskite vaiką pas gydytoją, kad nepražiopsotumėte sunkesnės ligos – anginos, kurią reikės gydyti rimčiau.</p>
<p>Pasirūpinkite preparatu <i>nuo kosulio</i> – tabletėmis, sirupu arba pastilėmis.  Dėl užsitęsusio <i>kosulio </i>būtinai pasitarkite su gydytoju, nes savigyda gali pabloginti vaiko būklę.</p>
<p><i>Vaiko kelionių vaistinėlėje</i> reikalingi ir nosies lašiukai <i>nuo slogos</i>, ir jūros vandenuko preparatas <i>nosytei išplauti</i>. Tik nosies kapiliarus siaurinančių vaistukų nelašinkite dažniau kaip tris kartus per dieną ir ilgiau kaip penkias dienas.</p>
<p><strong>Sodybos vaistinėlė</strong></p>
<p>Sodybos namelis arba senelių vienkiemis paprastai toli nuo vaistinės, todėl neverta pasikliauti sėkme ir pravartu pasiimti visus reikalingus vaistus. Be jau minėtų bendrus negalavimus gydančių preparatų sodybos vaistinėlę reikia papildyti dar kitais.</p>
<p>Gali prireikti specialaus <i>šaldomojo maišelio</i>, kuris padės numalšinti skausmą ir patinimą susižeidus. Toks maišelis pripildytas specialaus skysčio. Jis atšaldomas šaldiklyje ir uždengus audiniu uždedamas ant skaudamos vietos. Tokį <i>kompresą</i> galima uždėti ir ant nosies <i>– kraujavimui sustabdyti</i>.  Sumažinti sumušimų, išnirimų, raumenų patempimų sukeltą <i>skausmą</i> padės <i>šaldomasis gelis</i> arba purškiklis. Smulkūs <i>odos pažeidimai</i> bei <i>nubrozdinimai</i> greičiau sugis tepami specialiais antiseptiniais tepalais. Prireiks tvarsčių ir pleistrų. <i>Pirmosios pagalbos</i> susižeidus priemonių verta turėti bet kurioje poilsio vietoje.</p>
<p>Nepamirškite, kad <i>sodyboje</i> susilauksite vabzdžių atakų, todėl pasirūpinkite uodus ir mašalus atbaidančiomis priemonėmis. Jeigu <i>vaikas</i> alergiškas vabzdžių įgėlimams, vaistinėlėje turi būti <i>pirmosios pagalbos</i> <i>priemonės</i>.</p>
<p><strong>Paplūdimio vaistinėlė</strong></p>
<p>Su mažesniu vaiku geriau išvengti ilgai trunkančios <i>kelionės</i>, nes <i>mažylis</i> nuvargs ir susigadinsite <i>atostogas</i>. Poilsiui <i>su mažu vaiku</i> rinkitės panašaus klimato kurortą. Jeigu nukeliausite į skirtingos laiko juostos ir skirtingo klimato šalį, adaptacijos periodas gali tęstis ilgai.</p>
<p>Važiuojant į tolimą egzotišką šalį prireikia specialių skiepų. Juk nenorime, kad atostogų malonumus apkartintų netikėta <i>infekcinė liga</i>. Pirkdami kelialapį, pasidomėkite to regiono epidemiologine situacija.</p>
<p><i>Planuoti kelionę</i> pradėkite prieš porą mėnesių. Tiek laiko prireiks ne tik nusipirkti visus kelionei reikalingus daiktus, bet ir <i>pasiskiepyti</i>. <i>Dėl skiepų</i> į gydymo įstaigą reikia kreiptis ne vėliau kaip prieš mėnesį – pusantro. Iš karto pasiskiepijus <i>imunitetas </i>neatsiranda – jam susiformuoti reikia mažiausiai trijų savaičių.</p>
<p>Pagrindiniai pajūrio malonumai – <i>saulė</i> ir <i>maudynės</i>. Todėl <i>vaiko kelionių vaistinėlėje</i> turėkite apsaugos priemonių <i>nuo nudegimų</i>, taip pat – nudegimams gydyti. Mažylio apsaugai <i>nuo saulės</i> būtinai nupirkite vaikišką kremą.</p>
<p>Maudantis į <i>ausis</i> dažnai patenka vandens, todėl jas skauda ir kamuoja jausmas, kad kažkas tūno viduje. Taigi pravartu vaikui paimti ir <i>ausų lašiukų</i>. Tik juos vartoti reikia atsargiai. Pediatrai pataria nelašinti jų tiesiai į ausytę, o į jos landą įstumti vaistukuose suvilgytą vatos tamponėlį. Taip preparato nepateks į vidurinę ausį. Nepamirškite, jei pažeistas <i>ausies būgnelis</i>, lašinti vaistukų į ausytę nevalia, nes jie gali pakenkti.</p>
<p>Mėgstantis nardyti <i>vaikas</i> gali pasigauti <i>konjunktyvitą </i>– akies junginės uždegimą. Todėl turėkite ir <i>akių lašiukų</i>. Būtinai juos lašinkite į abi akytes, nors ir negaluoja tik viena, nes sveikoji gali užsikrėsti.</p>
<p><strong>Savarankiško vaiko kelionių vaistinėlė</strong></p>
<p>Jeigu <i>vaikas</i> keliauja be tėvų, jam reikia sukomplektuoti vaistinėlę ir pridėti atmintinę. Ant kiekvieno vaisto dėžutės parašykite, nuo kokių negalavimų jis vartojamas, kaip dažnai ir ilgai. Visi <i>vaistai </i>turi būti vaiko lydinčio suaugusiojo žinioje, vienintelė išimtis – <i>astma</i> sergančio vaiko  <i>inhaliatorius</i>, kurį <i>vaikas</i> turi nešiotis nuolat. Jį lydinčiam suaugusiajam būtinai pasakykite apie <i>vaiko ligas</i>, ypatumus, alergijas tam tikroms medžiagoms.</p>
<p>Gražios, saulėtos ir sveikos vasaros!</p>
<p><i>Parengė </i><i>sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</i></p>
<p><iframe loading="lazy" width="525" height="373" src="//e.issuu.com/embed.html#6047265/15012796" frameborder="0" allowfullscreen></iframe> </p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mazojo-atostogautojo-vaistinele">Mažojo atostogautojo vaistinėlė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/mazojo-atostogautojo-vaistinele/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip neperkaisti per karščius bei pasirūpinti savo ir vaiko sveikata?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-neperkaisti-per-karscius-bei-pasirupinti-savo-ir-vaiko-sveikata?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-neperkaisti-per-karscius-bei-pasirupinti-savo-ir-vaiko-sveikata</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-neperkaisti-per-karscius-bei-pasirupinti-savo-ir-vaiko-sveikata#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 30 Jul 2014 09:31:57 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaiko aplinka]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[karštis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[per karščius]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12346</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kai lauke 30-35 laipsnių karščio, gali sušlubuoti sveikata. Ypač greitai nuo karščio gali nukentėti kūdikis ir vaikas iki 4 metų, vyresnis bei nutukęs, fiziškai dirbantis žmogus. Karštį sunkiai pakelia sergantieji endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių ligomis. Per karščius galima nusideginti, greitai ištinka šilumos arba saulės smūgis, hipoksija (deguonies badas). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-neperkaisti-per-karscius-bei-pasirupinti-savo-ir-vaiko-sveikata">Kaip neperkaisti per karščius bei pasirūpinti savo ir vaiko sveikata?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-neperkaisti-per-karscius-bei-pasirupinti-savo-ir-vaiko-sveikata/young-family-playing-with-daughter-on-beach-in-spain" rel="attachment wp-att-12351"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12351" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/07/Vaikas-per-karščius-250x212.jpg" alt="young family playing with daughter on beach in spain" width="250" height="212"></a>Kai lauke 30-35 laipsnių karščio, gali sušlubuoti <em>sveikata</em>. Ypač greitai <i>nuo karščio</i> gali nukentėti <i>kūdikis</i> ir <i>vaikas</i> iki 4 metų, vyresnis bei nutukęs, fiziškai dirbantis žmogus. Karštį sunkiai pakelia sergantieji endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių ligomis.</p>
<p><em>Per karščius</em> galima nusideginti, greitai ištinka šilumos arba saulės smūgis, hipoksija (deguonies badas). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kaip <i>per karščius</i> pasirūpinti savo ir <i>vaiko sveikata</i>.</p>
<p><strong>Koks karštis pavojingas suaugusiojo ir vaiko sveikatai?</strong></p>
<p>Kiekvienas pakeliame skirtingą karštį. Taigi neįmanoma tiksliai apibrėžti, koks <i>karštis</i> kelia pavojų <i>sveikatai</i>. Tą pačią oro temperatūrą jaučiame nevienodai: mūsų <em>savijauta</em> priklauso ir nuo santykinės oro drėgmės.</p>
<ul>
<li>Iki 27 laipsnių temperatūra paprastai nepatogumų nesukelia.</li>
<li>27-34 laipsnių – šiek tiek turi įtakos <em>savijautai</em>.</li>
<li>35-39 laipsnių temperatūroje jaučiamės negerai ir derėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.</li>
<li>40-45 laipsnių <em>karštis</em> jau kelia pavojų <i style="color: #000000;">sveikatai</i>: tokiame <em>karštyje</em> nedera eiti į lauką.</li>
<li>46-54 ir daugiau laipsnių <em>karštis</em> gali sukelti didelį pavojų<i style="color: #000000;"> sveikatai.</i></li>
</ul>
<p><strong>Ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas – kada pavojinga?</strong></p>
<p><i>Ultravioletinės spinduliuotės</i> intensyvumą parodo šios spinduliuotės indeksas. Pagal šio indekso kategorijas (nuo 1 iki 11) galime sužinoti, kokia <i>apsauga nuo saulės</i> reikalinga. <i>Ultravioletinės spinduliuotės indeksas</i> ir būtina <em>apsauga</em> kasdien skelbiama svetainėje http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php.</p>
<p>– Jei <i>ultravioletinės spinduliuotės indeksas</i> žemas -1 arba 2, saugotis saulės nereikia ir drąsiai galite būti lauke, kiek norite ir patys, ir <i>vaikas</i>.</p>
<p>– Esant vidutiniam indeksui 3-5, jau reikia saugotis. Vidurdienį (11-15 val.) geriau būkite šešėlyje, būtinai vilkėkite marškinėlius, galvą saugokite skrybėle ir nepamirškite saulės akinių su UVA ir UVB filtrais. Ypač būkite atidūs, jeigu šeimoje auga <i>kūdikis</i> ar mažas <i>vaikas</i>.</p>
<p>– Kai indeksas didelis – 6-7, reikia panašios apsaugos, kaip esant 3-5 indeksui.</p>
<p>– Kai indeksas 8-10, vidurdienį geriau likti patalpoje ir vengti atviros saulės.</p>
<p>– Ekstremali situacija, kai indeksas 11. Tuomet reikia saugotis ir kiekvienam suaugusiajam, ir ypatingai rūpintis <i>kūdikiais</i> ir <i>vaikais</i>.</p>
<p><strong>Kaip ištverti karštą dieną? Ypatingas rūpestis &#8211; vaikas.</strong></p>
<p>– <i>Per karščius</i> reikia <i>gerti daug skysčių</i>. <em>Karštyje</em> prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir mineralinių medžiagų, todėl ypač naudingas mineralizuotas vanduo. Vandenį po truputį gurkšnokite visą dieną – nelaukite, kol užpuls troškulys. Atsisakykite alkoholio, gėrimų su kofeinu, saldikliais, nes jie ne tik nesuteiks skysčių – jų dar ir neteksite.</p>
<p>– Nevalgykite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Rinkitės skystus maisto produktus, neriebaus pieno produktus, vaisius ir daržoves.</p>
<p>– Pasirūpinkite tinkama savo ir <i>vaiko apranga</i>. Vilkėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, su kuriais mažiau prakaituosite. Galvą užsidenkite skrybėle arba kepure, gali praversti ir skėtis. Prieš išeidami į lauką tepkitės apsauginiu kremu. Kontroliuokite, kad <i>vaikas </i>neišbėgtų<i> </i> į lauką be galvos apdangalo, nepamirškite mažylio patepti apsauginiu kremu.</p>
<p>– Mažiau dirbkite lauke, geriausias metas lauko darbams – ankstus rytas ir vakaras. Dažniau gaivinkitės pavėsyje. Pavojingiausia <i>per karščius</i> lauke – nuo 11 iki 17 valandos. Stenkitės ilgai nebūti <i>karštoje aplinkoje</i>, venkite tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.</p>
<p>– Jeigu įmanoma, būkite patalpose su ventiliatoriais ar oro kondicionieriais. Per daug šaldytis taip pat <em>nesveika</em> – patalpų temperatūra neturi būti žemesnė kaip 18 laipsnių.</p>
<p>– Jokiu būdu nepalikite vaikų vienų automobilyje. Įkaitusiame automobilyje <i>vaiką </i>gali ištikti <em>šilumos smūgis</em>. Atkreipkite dėmesį, kad vaikiškų automobilinių kėdučių sėdynės paviršius bei saugos diržai gali įkaisti ir <i>vaikas </i>nusidegins.</p>
<p>– Pasirūpinkite, kad būtų vėsu namuose:</p>
<p>uždarykite langus, pro kuriuos patenka <em>saulės spinduliai</em>. Atverkite juos tik vėsesniu oru vakare;</p>
<p>šilumą geriau sugeria tamsios užuolaidos arba metalinės žaliuzės;</p>
<p>dieną stenkitės naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes dar labiau prišildysite patalpą;</p>
<p>kambarį atvėsinsite garindami, vėsos suteiks kambarinės gėlės;</p>
<p>stenkitės miegoti vėsesniame kambaryje.</p>
<p><em>Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos Aplinkos sveikatos skyrius</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-neperkaisti-per-karscius-bei-pasirupinti-savo-ir-vaiko-sveikata">Kaip neperkaisti per karščius bei pasirūpinti savo ir vaiko sveikata?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-neperkaisti-per-karscius-bei-pasirupinti-savo-ir-vaiko-sveikata/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Jun 2014 20:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujuoja]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo ausų uždegimo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo gerklės skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo nudegimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo slogos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba žaizdoms]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūrą mažinantys vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas sloguoja]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdelės]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12143</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ilgai laukta vasaros šiluma, savaitgalių išvykos į gamtą, atostogų poilsis, kai galima atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius darbus – šaunus metas. Deja, ne kiekviena moteris gali be rūpesčių mėgautis šiais vasaros atostogų ir savaitgalių malonumais. Mažus vaikus auginančiai mamai ir per atostogas neramu dėl dažnai negaluojančių mažylių. Ir poilsiaujant gali suskausti ėmęs kaltis dantukas, vaiko skrandis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe">Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe/seimos-vasaros-vaistinele" rel="attachment wp-att-12147"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12147" alt="Šeimos vasaros vaistinėlė" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Šeimos-vasaros-vaistinėlė-250x212.jpg" width="250" height="212" /></a>Ilgai laukta vasaros šiluma, savaitgalių išvykos į gamtą, atostogų poilsis, kai galima atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienius darbus – šaunus metas. Deja, ne kiekviena <i>moteris </i>gali be rūpesčių mėgautis šiais vasaros atostogų ir savaitgalių malonumais. Mažus vaikus auginančiai <i>mamai </i>ir per atostogas neramu dėl dažnai negaluojančių mažylių. Ir poilsiaujant gali suskausti ėmęs kaltis dantukas, vaiko skrandis gali pasipriešinti kitokiam maistui, o ir prie klimato pokyčių dauguma mažylių lengvai neprisitaiko. Be to, judrus <i>vaikas</i> gali susižeisti. Taigi kai kurias kelionės ir poilsio problemas galime numatyti ir joms pasiruošti. Nepasijusti bejėgiais ir įveikti staiga užklupusią nelaimę padės iš anksto suformuota <i>kelionių vaistinėlė</i>, kurios gali prireikti ne tik vaikui.</p>
<p>Rinkdamiesi vaistus <i>kelionių vaistinėlei</i>, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jų vartojimo rekomendacijas, kokiam amžiui jie skirti. Pasiimkite tik tinkamiausius. <em>Kelionėje</em> ar poilsiaudami jausitės saugūs ir pasirengę įvairiems netikėtumams, jeigu įsidėsite po vieną iš žemiau išvardintų rūšių preparatų.</p>
<p><strong>Jei ištiktų trauma    </strong></p>
<p><i>Kraujavimui sustabdyti</i> (pavyzdžiui, iš nosies) reikės šaldomojo gelio kompreso. Šis kompresas pravers ir susitrenkus, ir atsiradus  mėlynei arba pasitempus raumenis. Vaistinėlėje reikėtų turėti 3 –4 tokius paketėlius. Sumušta vieta greičiau sugis, jeigu naudosime specialų tepalą, kremą ar gelį.</p>
<p>Vaistinėse rasite daug universalių tepalų, kurie padės greičiau sugyti nudegusiai, apibraižytai, įpjautai, sumuštai, žaizdotai<b> </b>odai.<b> </b>Šie priešuždegiminio ir antimikrobinio poveikio preparatai padės atstatyti apsaugines odos funkcijas.<b> </b></p>
<p><b></b><strong>Pirmoji pagalba žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis</strong></p>
<p>Įvairios nedidelės <i>žaizdelės</i>, <i>nubrozdinti keliai</i> ir alkūnės – vasarą įprastas dalykas. Panaši nelaimė judrų išdykėlį gali ištikti ir savame kieme, ir poilsiaujant. Pirmiausia pagalbos priemonė – <i>žaizdos dezinfekavimas</i>, neleis prasiskverbti <em>infekcijai</em> ir sukelti daug didesnę problemą už skausmą – uždegimą. Taigi  įbrėžimams, įpjovoms, nubrozdinimams <em>dezinfekuoti</em> prireiks <i>antiseptiko</i>. Svarbu pasirinkti tinkamą preparatą, ypač <i>vaikui</i>. Jokie spiritiniai tirpalai (jodas, briliantinė žaluma ar vandenilio peroksidas) netinka, nes jie dirgina odą ir sukelia papildomą skausmą, džiovina žaizdą bei žaloja audinius.</p>
<p>Žaizdelę pirmiausia atsargiai nuplaukite tekančiu vandeniu ir tuomet apdorokite <i>antiseptiku</i>. Tinkamiausias <i>antiseptikas</i> be alkoholio, jis veiksmingai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, bet negraužia ir nedegina odos.</p>
<p>Kad žaizda greitai gytų, reikia pakankamai ją drėkinti. Drėgna žaizdos aplinka – geriausios sąlygos odos ląstelių dauginimuisi. <em>Žaizda</em> greičiau sugis, jeigu ją patepsite žaizdų geliu<i>.</i> Gelis suteikia <em>žaizdai</em> reikalingos drėgmės ir sudaro  nuo mikroorganizmų apsaugantį sluoksnį. Tai skatina greitesnį natūralų <em>žaizdos gijimą</em> bei apsaugo nuo infekcijų ir uždegimų. Gelį reikia tepti du kartus per dieną tol, kol <em>žaizda</em> visiškai užgyja.<i> </i>Užtepus šio  žaizdų gelio, žaizdą galima uždengti tvarsčiu. <i>Kraujuojančią žaizdą</i> būtinai apriškite tvarsčiu. Jei kraujo nėra, nedaug pažeistą odą palikite atvirą – greičiau sugis. Štai ir viskas, ką reikia padaryti nedidelei žaizdelei.</p>
<p>Jeigu <i>žaizda </i>didelė, stipriai <em>kraujuoja</em>, prireiks medicininės pagalbos. Bet ir šiuo atveju, kol atvyksite į medicinos įstaigą, reikės suteikti pirmąją pagalbą. Stipriai <i>kraujuojančią žaizdą</i> uždenkite švaria audinio arba marlės skiaute ir prispauskite ranka, kol kraujavimas liausis. Jeigu kraujo čiurkšlė teka iš arterijos – galūnę prireiks suveržti timpa, bet ne ilgiau kaip 1 – 2 minutėms.</p>
<p><strong>Apsauga nuo saulės ir nudegimai</strong></p>
<p>Net jei lauke tik 20 laipsnių, kelias valandas <i>saulėje</i> pabuvęs <i>vaikas </i>gali nudegti. Jautrią vaiko odą prieš eidami į lauką būtinai tepkite kremu su nuo ultravioletinių saulės spindulių apsaugančiais filtrais. Ant tokio kremo pakuotės nurodomas <i>apsaugos faktoriaus</i> ( SPF) stiprumas. Kuo šiltesnio klimato šalyje esate, tuo šio faktoriaus skaičius turi būti didesnis. Mažam vaikui visada rinkitės maksimaliai apsaugantį kremą ( SPF – 50). Jei vis dėlto nepavyktų išsisaugoti, vaistinėlėje turėkite losjoną ar purškiklį <i>nuo nudegimų</i>.<b></b></p>
<p><b></b><strong>Kojų higiena</strong></p>
<p>Dažnai kelionėje ištinkanti nelaimė – nutrinta kojų oda ir <i>nuospaudos</i>. Atrodytų, tai nepavojinga, bet gali sukelti rimtesnių problemų ir vargina vaikščiojant. Pažeistą  vietą  švariai nuplaukite ir dezinfekuokite antiseptiku. Dezinfekuoti reikia ir tarpupirščius, pavyzdžiui, po baseino  ar viešo dušo kojų tarpupirščių grybelio profilaktikai.</p>
<p><strong>Tvarsčiai ir higienos priemonės</strong></p>
<p><i>Žaizdai apsaugoti</i>  gali prireikti įvairaus dydžio sterilių tvarsčių, poros elastinių tinklelių, elastinio tvarsčio, sterilių marlės servetėlių, sterilios vatos, žirklių, pinceto, įvairių dydžių pleistrų nuo nuospaudų ir baktericidinių pleistrų rinkinių, vaškinio popieriaus kompresams ir vienkartinių švirkštų, žirklių (geriausia – apvaliais galais). Apsirūpinkite ir higieniniais maišeliais, jei vaiką supykintų kelionėje.</p>
<p><strong>Nuo vabzdžių įkandimų</strong></p>
<p>Uodus ir mašalus nuo vaikų ir suaugusiųjų nubaido įvairūs purškikliai, losjonai ir pieštukai. Paprastai jie saugūs naudoti <i>vaikui nuo 3 metų</i>. Tai turi būti pažymėta etiketėje. Jei repelentų nespėjote įsigyti, padės balzamas, kurio sudėtyje yra gvazdikėlių, eukaliptų, pipirmėčių eterinių aliejų. Sugeltą vietą galima patepti tuo pačiu balzamu arba valgomosios sodos tirpalu (vieną arbatinį šaukštelį sodos išmaišome stiklinėje karšto virinto vandens).</p>
<p><b></b><strong>Pagalba skrandžiui ir žarnynui</strong></p>
<p>Svečioje šalyje pasmaguriautas patiekalas arba tiesiog kitoks maistas ilsintis Lietuvoje gali sutrikdyti virškinimą. Vienas tokių negalavimų – <i>meteorizmas</i> (dujų sankaupos žarnyne), taigi nepamirškite vaisto nuo šio sutrikimo.  Pravers <i>vaistas nuo viduriavimo</i>, taip pat preparatas <i>nuo dehidratacijos</i>, kurio gali prireikti vemiančiam ar <i>viduriuojančiam vaikui</i>. Mat tuomet žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių druskų, o <i>vaikas</i> išsenka greičiausiai.</p>
<p>Nuo neįprasto maisto viduriai vaikui ar suaugusiajam gali ir užkietėti, todėl vasaros vaistinėlėje turi būti pagalbos priemonė ir nuo šio negalavimo. Nepamirškite – jeigu <i>vaikui skaudą pilvą</i>, būtinai jį nuveskite pas gydytoją. Daugiau kaip dvi dienas nedera be specialisto gydytis vaistais nuo viduriavimo arba žarnyno antiseptikais.</p>
<p><strong>Temperatūrą mažinantys vaistai</strong></p>
<p>Žinoma, geriausia pakilus temperatūrai kreiptis į gydytoją, bet pirmajai pagalbai pravers vaistai. <em>Mažinti reikia aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą</em>. Mažesnę temperatūrą padės numalšinti kambario temperatūros vandeniu suvilgyto rankšluosčio kompresas ant kaktos arba vaistažolių arbatėlė. <i>Vaikas </i>gali saugiai vartoti preparatą su paracetamoliu, taip pat jis tinka nėščioms ir žindančioms mamoms. Šie vaistai gaminami sirupų, mikstūrų, tirpiųjų miltelių, tablečių ar žvakučių pavidalo. Kiek vaikui duoti vaistuko, <i>mama</i> perskaitys ant pakuotės. Paracetamolio preparatai malšina dar ir skausmą. <i>Mama</i> neturėtų pamiršti, kad temperatūros nereikia stengtis numušti visiškai, nes karščiuodamas organizmas priešinasi ligai. Bet jeigu <i>vaiko temperatūra</i> pakilo iki 39 – 41 laipsnių, būtinai kreipkitės į gydytoją.</p>
<p>Į kelionę būtinai pasiimkite termometrą saugiame dėkle. Vaistinėse gausu įvairiausių elektroninių termometrų, kuriais temperatūrą vaikui pamatuosite pažastyje, burnytėje, išangėje arba kirkšnies raukšlėje. Kiti termometrai dedami prie kaktos.</p>
<p><strong>Vaistai nuo skausmo</strong></p>
<p><i>Vaikams </i>malšinti skausmą, pavyzdžiui, dantų, geriausia paracetamolio arba ibuprofeno preparatais. Vaikui gali skaudėti galvytę dėl sinusito arba ausų uždegimo ar kitos ligos. Šie vaistukai taip pat <i>malšina temperatūrą</i> bei mažina uždegimą. Pirkite specialiai <i>vaikams </i>skirtus vaistus, paprastai jie gaminami malonaus skonio, taigi nereikės ilgai prašyti, kad mažylis juos išgertų.</p>
<p><strong>Jeigu vaikas sloguoja</strong></p>
<p>Sloguojančiam mažajam poilsiautojui reikia gerai išplauti nosytę, todėl pravers pagalbinė slogos gydymo priemonė – purškiamasis jūros vandens tirpalas. Jis sudrėkins nosies gleivinę bei padės pašalinti suminkštintas gleives. Į vaistinėlę įsidėkite ir gydytojo rekomenduotų lašiukų <i>nuo slogos</i>.</p>
<p><strong>Nuo ausų uždegimo</strong></p>
<p>Jeigu vaikui kartojasi ausų uždegimai, nepamirškite gydytojo rekomenduotų ausų lašų. Ar žinote, kad ausų lašais reikia suvilgyti vatos tamponėlį, kurį įkišite į ausytės landą. Lašinti vaistukus tiesiai į ausį pavojinga, jeigu pažeistas ausies būgnelis. Jo būklę gali nustatyti tik gydytojas. Jei būgnelis pažeistas, į vidurinės ausies ertmę patekę vaistai gali pažeisti klausos nervą ir <i>vaikas</i> prikurs. Prieš lašindama vaistus, <i>mama</i> sušildo buteliuką delnuose, nes į ausytę patekęs šaltas skystis sukels nemalonius pojūčius.</p>
<p><strong>Nuo gerklės skausmo</strong></p>
<p>Jeigu vaikui <i>skauda gerklytę</i> arba jis užkimo, prireiks antiseptinių vietinio poveikio vaistų, kuriuos geriausia nusipirkti pagal gydytojo rekomendacijas. Šie vaistai gaminami čiulpiamųjų tablečių, purškiklių pavidalo. Jeigu <i>vaikas</i> moka skalauti burnytę ir nenuryja skysčio, tiks ir  skalavimo skysčiai.</p>
<p><strong>Jei užpuolė kosulys</strong></p>
<p>Kosulys būna sausas ir drėgnas, kai atkosime gleives. Šios kosulio rūšys gydomos skirtingais vaistais. <i>Drėgnas kosulys</i> gydomas gleives skystinančiais ir atkosėjimą skatinančiais vaistais. Jie padeda išvalyti bronchus ir atstatyti jų funkcijas, mažina uždegimą, taigi ligonis pasveiksta. Galite įsigyti vaistų <i>nuo kosulio</i>, skirtų įvairaus amžiaus <i>vaikams</i>. <i>Mama </i>ir tėtis turi prisiminti, kad kosulį skatinančius vaistus negalima gerti drauge su slopinančiais. Bronchuose susikaupusias gleives būtina pašalinti paskatinus kosulio refleksą. Nuslopinus šį refleksą gydymas tampa beprasmis. Todėl geriausia kosėjantį vaiką nuvesti pas gydytoją, kuris skirs jam reikalingus vaistus.</p>
<p><strong>Nuo alergijos</strong></p>
<p>Skirtingos alergijos (dilgėlinė, rinitas ir kitos) gydomos specialiais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Taigi, jeigu jūsų <i>vaikas</i> alergiškas, pasitarkite, kokius vaistukus pasiimti kelionėn. <b>Nepamirškite!</b> Jeigu <i>vaikas </i>ar jūs sergate lėtine liga, į kelionę būtinai pasiimkite būtinus vaistus.</p>
<p>Žinoma, pailsėti pavyks geriausiai, jeigu<em> vasaros kelionių vaistinėlės</em> neteks panaudoti nė karto. Jeigu vis dėlto jos prireiks, nesutriksite, ir galėsite suteikti tinkamą <i>pirmąją pagalbą</i> ir vaikui, ir suaugusiam šeimos nariui.</p>
<p><i>Parengė Dalia Petrutytė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe">Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vasaros-vaistinele-apsauga-ir-ramybe/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
