MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Kas tie atpylimai?

Atpylimas įvyksta dėl to, jog kūdikio skrandyje laisvai nebesutelpančio skysčio dalis išteka lauk pro burną. Kartais taip atsitinka nuo persivalgymo, tačiau daug dažniau todėl, kad valgydamas ar gerdamas kūdikis į skrandį nuryja ne tik pieno, bet ir oro. Dėmesio, prašau pastebėti, aš čia neparašiau „žįsdamas“. Nes būdinga, jog oro kūdikis prisiryja „čiulpdamas“. Kūdikio maitinimo iš krūties reikale šie du žodžiai nėra tą pačią, vienodą, reikšmę turintys sinonimai. Apie jų didelius ir esminius skirtumus galima daug kalbėti, tačiau dar geriau – pamatyti:

Žiūrėkite: gerai prie krūties prigludusio – žindančio – kūdikio burną beveik visą užpildo ne tik mamos spenelis, bet ir už jo esanti krūties dalis. O blogai prigludusio – čiulpiančio – kūdikio burnoje lieka daug laisvos vietos, kurioje yra… oras. Su kiekvienu pieno gurkšniu čiulpiantis (čiulpti išmokomas atkakliai kišant čiulptuką) kūdikis nuryja ir didesnį ar mažesnį gurkšnelį oro, kuris kaupiasi jo skrandyje. Kas, kūdikiui baigus valgyti, išeis iš skrandžio – oras ar pienas – ir nulems tai, ar vaikelis atsirūgs ar atpils. Vertikaliai arba artimiau šiai padėčiai laikomi kūdikiai paprastai tik atsirūgsta, o gulintis visai ar beveik horizontaliai – ir atpila. Jeigu atpila vertikaliai laikomas kūdikis – tikriausiai jis ir pieno išgėrė daugiau negu tą kartą vertėjo.

Gamtos išmintis

Galimybė atpylinėti suprogramuota naujagimio anatomijoje: jungtis tarp stemplės ir skrandžio yra daugiau ar mažiau pravira. Ar tai yra gamtos klaida? Ne, tai jos gudrybė! Nors, kaip jau žinome, geriausia kūdikio taktika prie krūties yra žindimas ją plačiai apžiojus, tačiau visko gali atsitikti. Tas pravirumas gal ir yra tam, kad perteklinis pienas ar oras iš kūdikio skrandžio galėtų pasišalinti be mažojo žmogaus sąmoningų pastangų.

Atpylimai paprastai dažniausiai atsitinka gulinčiam kūdikiui. Laukinėje gamtoje visiškai horizontalus gulėjimas nėra įprasta natūrali kūdikio padėtis. Didumą laiko „laukinis“ kūdikis praleidžia ant savo „laukinės“ mamytės rankų arba juosta parištas kabo jai prie krūtinės arba ant nugaros. Net ir šiuolaikinėse nešioklėse kūdikis niekada nelaikomas visiškai horizontaliai gulsčias, t.y, mažylio galva nebūna jo pilvelio lygyje.

Tačiau mes – ne laukiniai…

Civilizacijos kūdikiams, kuriuos savo patogumo dėlei mamos nori palikti gulinčius, padėti išvengti atpylinėjimų galėtų keli kompromisiniai sprendimai:

(1) geru priglaudimu prie krūties (apžiojant ne tik spenelį, bet ir aplinkinį tamsesnįjį laukelį) užtikrinti, kad žįsdamas kūdikis kartu su pienu neprisirytų ir oro, arba nurytų jo kuo mažiau;

(2) nesistengti ištempti kuo ilgesnius tarpus tarp maitinimų. Juk žinome, kaip godžiai, skubėdami ir nesaikingai valgome, kai būname peralkę. Beje, dažnesnis maitinimas geriau ne tik kūdikiui, kad jis neatpylinėtų ir gerai suvirškintų, bet ir mamai, nenorinčiai kad išsitampytų jos krūtų oda;

(3) linkusį atpylinėti kūdikį po žindymo palaikyti ar, dar geriau, panešioti stačią, kad atrūgtų orą;

(4) linkusį atpylinėti kūdikį guldyti ne į visiškai horizontalų guolį, bet pakreiptą (bet ne sulenktą!) taip, jog galvūgalis būtų gerokai aukščiau – tam, kad jau gulinčiam mažyliui atsirūgstant, oras išeitų iš skrandžio, o skystis –  pienas pasiliktų;

(5) guldyti kūdikį ne aukštielninką, bet ant šono – kad atpiltas pienas galėtų iš burnos ištekėti, o ne pasiliktų pripildęs ją ir nesukeltų vaikeliui užspringimo pavojaus.

Prievarčio spazmai ir stenozė

Paprastasis, su oro susikaupimu skrandyje dėl kūdikio netikusio prigludimo prie krūties, t.y., su čiulpimu susijęs atpylinėjimas paprastai atsitinka netrukus po maitinimo ir kūdikis atpila dar neapvirškintą (nesutrauktą) pieną. Vėlyvų, jau apvirškinto pieno atpylimų, kuriuos teisingiau būtų vadinti vėmimu, priežastis dažniausiai būna prievarčio (išėjimo iš skrandžio į žarnyną) spazmas arba susiaurėjimas – stenozė.

 Prievarčio spazmą sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungtį supančio raumeninio žiedo per didelis tonusas. Tuomet, kai apvirškintam maistui jau reikėtų ištekėti iš skrandžio tolyn, skrandis savo sienelių peristaltine banga jo neišstumia pro tą susitraukusią jungtį į žarnyną, ir skystis tada teka atvirkščia kryptimi – pro stemplę į burną – kūdikis vemia. Ši bėda gydoma atpalaiduojant prievarčio raumenų spazmą. Švelniais atvejais gali pakakti šilumos pilveliui ir kūdikio guldymo nehorizontalioje (galvūgaliu aukščiau) padėtyje. Atkaklaus spazmo atvejais gydytojai skiria lygiuosius raumenis atpalaiduojančių vaistų. Prievarčio stenozė – įgimtas skrandžio ir žarnyno jungties susiaurėjimas, gydomas chirurginiu tos jungties praplatinimu. Ypač, jeigu kūdikis, neįsisavindamas pakankamai maisto, blogai auga.

Dvi svarbios pieno savybės

Moters pienas yra pats saldžiausias iš visų Žemėje gyvenančių žinduolių rūšių. Tą lemia didžiausia pieno cukraus – laktozės koncentracija jame. Laktozės molekulės traukia prie savęs vandens molekules. Pirmiausia dėl tos savybės žindomų kūdikių viduriai niekada neužkietėja – jie tuštinasi daugiau ar mažiau minkštai. Tai priklauso nuo to, kiek neįsisavintos laktozės lieka kūdikio išmatose. Kita reikšminga motinos pieno ypatybė yra kintantis jo riebumas. Žindymo pradžioje iš krūties bėga gerokai liesesnis „pradinis“ pienas (atsigėrimui, nes turi ir santykinai daugiau laktozės, ir vandens), o „galiniame“ piene riebalų koncentracija būna net kelis kartus didesnė (sotumui). Todėl geriausia kūdikiui pavalgyti iš vienos krūties ir taip gauti visą joje buvusį pieną.

„Viduriuojantys“ kūdikiai

Jeigu atsitinka, jog vieno maitinimo metu, nebaigęs žįsti vienos (pirmosios) krūties, kūdikis perkeliamas prie kitos (antrosios) ir žindymą iki pasisotinimo tęsia iš jos, tuomet vaikas ir iš pirmosios ir iš antrosios krūties gauna tik „pradinį“ liesesnį –  saldesnį pieną, o riebusis „galinis“ pasilieka. Iki kito maitinimo tas likęs pienas, stumiamas naujai pasigaminusio pieno, atkeliauja arčiau spenelio ir laukdamas kito žindymo virsta „pradiniu“ liesesniuoju.

Taip kūdikis nuolat gauna liesesnįjį „pradinį“ pieną. Šitas „pradinis“ liesesnis pienas žarnynu keliauja greičiau, negu visos krūties „visuminis“  riebesnis („pradinis“ liesesnis + „galinis“ riebesnis = riebesnis negu vien “pradinis”) pienas, kuris yra stabdomas dvylikapirštėje žarnoje riebalų virškinimui. Iš greičiau žarnynu keliaujančio „pradinio“ liesesniojo pieno spėjama įsisavinti santykinai mažiau laktozės, negu iš lėčiau žarnynu keliaujančio „pradinio“ + „galinio“ pieno. Taigi daugiau pieno cukraus laktozės patenka į galinę storąją žarną. Kadangi laktozė, kaip minėjome, traukia prie savęs vandenį, taip maitinamo kūdikio išmatos gali būti netgi ganėtinai skystos ir gali atrodyti, jog jis viduriuoja.

Ir pilvo diegliai – ne privalomi

Be to, likusi neįsisavinta laktozė, veikiama žarnyno fermentų ir bakterijų, rūgsta ir dėl to gaminasi daug dujų – kūdikiui pučia pilvą. Besikaupiančių dujų didėjantys burbulai spaudžia ir tempia žarnos sieneles, dirgindami jas ir sukeldami kūdikiui skausmą – dieglius.

Daug rečiau pasitaiko nuo mamos mitybos priklausomos žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Kai ku­rie žin­do­mi kū­di­kiai ken­čia dėl pil­vo dieg­lių, jei­gu jų mamos ge­ria daug kar­vės pie­no, ku­rio po­ten­cia­liai aler­ge­niš­kas bal­ty­mas pa­ten­ka į kū­di­kio or­ga­niz­mą su mo­ti­nos pie­nu. Ir kitokios mais­to me­džia­gos, su­ke­lian­čios aler­gi­nes žar­ny­no reak­ci­jas mo­ti­nai, pa­te­ku­sios į jos pie­ną, pa­na­šiai ga­li veik­ti ir žin­do­mą kū­di­kį. Ka­dan­gi kū­di­kis yra ne tik mamos, bet ir tė­vo vai­kas, jis ga­li jaut­riai rea­guo­ti į to­kį ma­mos val­go­mą mais­tą, ku­riam jaut­rus ar aler­giš­kas yra tė­tis. Kar­tais toks jaut­ru­mas ge­ne­tiš­kai pa­vel­dimas iš se­ne­lio ar mo­čiu­tės. Įta­rus, jog kū­di­kis ga­li bū­ti jaut­rus kaž­ku­riam jū­sų val­go­mam mais­tui, nebevalgykite to pro­duk­to bent sa­vai­tę ir ste­bė­ki­te, ar kū­di­kio aler­gi­jos simp­to­mai išnyks, ir ar paskui atsinaujins tokio maisto vėl paragavus.

Atsiminkite!

Jeigu norite, kad Jūsų mažylis išvengtų visų pilvelio bėdų: (1) maitinkite kūdikį tada, kai jis pats to nori, (2) leiskite jam pavalgyti iš vienos krūties, kad kūdikis gautų visą – ir „pradinį“, ir „galinį“ – pieną, (3) pasistenkite gerai priglausti kūdikį prie krūties, kad jis ne čiulptų.

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Maždaug po pusmečio kūdikiai nustoja atpylinėti, nes jau gali sėdėti ir mažiau guli, taip pat pradeda valgyti tirštesnį maistą.

Pagrindinės priežastys: prarytas oras, permaitinimas ir alkis

Dažniau atpila netaisyklingai maitinamas mažylis. Netinkamai apžiojęs spenelį kūdikis maitinimo metu praryja daug oro, todėl po maitinimo jis nerimauja, po to stipriai atsirūgsta ir atpila. Dirbtiniais mišinukais maitinamas kūdikis oro praryja su nedideliu pieno kiekiu, esant netinkamai buteliuko padėčiai arba netinkamam žindukui.

Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro. Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite. Jo skrandukas mažas, todėl per didelis pieno kiekis nebetelpa ir perteklių mažylis atpila.

Permaitinamas vaikas nuolat atsirūgsta, atpila, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų, dėl kurių kamuoja diegliai. Dėl neišsivysčiusio žarnyno neišnešioti kūdikiai atpila dažniau. Norint išvengti šio reiškinio ar sumažinti į burną atgal patenkančio apvirškinto pieno kiekį, bet kokiu atveju būtina vengti permaitinimo ir laikytis maitinimo taisyklių.

Padeda vertikali padėtis

Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai. Kad atsirūgimų ir atpylimų sumažėtų, maitinkite mažylį taip pat vertikalesnėje padėtyje, o nerimaujantį, sudirgusį mažylį valgydinkite tik nuraminusi. Pavalgiusio kūdikio negalima iškart guldyti ant nugaros, nes atpiltam pienui patekus į kvėpavimo takus vaikas gali užspringti.

Mamos bijo, kad, pradėjus maitinti iš buteliuko, pilvo diegliukai kamuos kūdikį dar dažniau. Ar yra buteliukų, galinčių padėti jų išvengti?

Kūdikio virškinimo sistema nėra visiškai išsivysčiusi – žarnynas dar tik pamažu mokosi dirbti, jame kol kas neužtenka virškinti maistą padedančių gerųjų bakterijų. Jei kūdikis kartu su pienu nuryja daug oro, virškinimas darosi dar sunkesnis, kamuoja skrandžio ir žarnyno spazmai – vadinamieji pilvuko diegliai. Valgant į virškinimo sistemą patekęs oras sukelia pilvuko skausmus, vaikas gali dažniau atpylinėti, blogiau įsisavinamos maisto medžiagos.

Godžiai ir skubėdamas pienuką geria išalkęs kūdikis. Todėl neleiskite mažyliui peralkti ir jis mažiau nuris pilvuko problemas sukeliančio oro. 

Kad į skranduką nepatektų oro, rinkitės buteliuką Dr.Brown’s su užpatentuota vidine oro cirkuliacijos sistema. Buteliuko viduje yra oro cirkuliacijos vamzdelis, kuris, pakreipus buteliuką, orą iš žinduko nustumia į viršų, ir vaikas jo nepraryja kartu su pienuku. Maitinant kūdikį be burbuliukų, mažiau vargina pilvo diegliai, dujų kaupimasis, kūdikis mažiau atpila, greičiau atsirūgsta. Toks buteliukas puikiai padeda ir vaikams, kuriuos kamuoja gastroezofaginis  refliuksas. Tuomet rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę, o kartais ir į burną, kūdikis dažnai ir gausiai atpila, atsiranda skausmo priepuoliai.

Tokie buteliukai rekomenduojami ir vaikams, kurie nesiskundžia žarnyno negalavimais –prevencijai, norint išvengti problemų.

Ar yra buteliukų per anksti gimusiems kūdikiams?

Ankstukų virškinimo sistema ypač silpna, jie dažniau atpila, šiuos mažylius labai vargina pilvuko pūtimas ir diegliai. Tokių naujagimių savijauta ypač suprastėja, jei kartu su pienuku jie nuryja ir oro. Šios problemos galima išvengti, parinkus tinkamą buteliuką ir būtinai reikia turėti specialų žinduką, skirtą neišnešiotukui. Šių žindukų skylutė labai mažytė ir pienukas bėga labai lėtai, kad vaikas nespringtų. Tokius specialius buteliukus bei žindukus neišnešiotiems kūdikiams siūlo ir prekės ženklas Dr.Brown’s.

Vieni buteliukai platesni, kiti – siauresni, kuo jie skiriasi?

Buteliukai Dr.Brown’s skiriasi kakliuko anga­, jie yra dvejopi – su siauru ir plačiu kakliuku. Natūraliai maitinamiems kūdikiams, kurių mamoms tik kartais prireikia buteliuko, rekomenduojami turintys platų kaklelį. Kai mamai tenka palikti mažylį ir jo priežiūrą patikėti auklei ar artimiesiems, iš tokio buteliuko vaikui bus patogu gerti nutrauktą mamos pieną.  Platus žindukas primena mamos krūties anatomiją, pienas tekės panašiai kaip iš krūties, todėl iš tokio buteliuko maitinamas kūdikis neatpras žįsti krūties.

Platesnis buteliukas patogesnis ir per mažai svorio priaugančiam kūdikiui, kuriam vien mamos pieno neužtenka. Tada, pamaitinusi krūtimi, mama gali pasiūlyti pieno mišinio būtent iš tokio buteliuko.

Tik pieno mišiniais ir nutrauktu mamos pienu nenatūraliai maitinamam ir visiškai nežindomam kūdikiui rekomenduojamas buteliukas su siauru kakliuku ir tokiu pat žinduku. Prie mamos krūties neįpratusiam kūdikiui lengviau iš jo valgyti ir jis greičiau pasisotins.

Ar skirtingo amžiaus mažyliams reikia vis kitokių buteliukų?

Buteliukus Dr.Brown’s galima naudoti kūdikiams nuo gimimo ir visą laiką, kol jų reikės. Kai vaikelis paauga ir nebevargina pilvuko diegliai, oro cirkuliacijos sistemą, esančią buteliukuose OPTIONS, galima išimti ir juos naudoti toliau. Buteliukai pagaminti iš vaikui saugių medžiagų. Jų yra įvairių dydžių. Tėveliai neturėtų pamiršti, kad žindukai susidėvi ir juos reikia keisti.

Žindukas parenkamas ir pagal vaiko amžių, kuris visada nurodomas ant pakuotės ir skaičiuojamas mėnesiais.  Pienas neturi piltis didele čiurkšle, nes mažylis gali užspringti. Kuo didesnis vaikelis, tuo turi būti didesnė žinduko skylutė. Vietoj žinduko vyresniems vaikams galima naudoti silikoninius snapelius, iš jų skystis bėga greičiau. Kai ateina laikas pradėti mokytis gerti iš puodelio, buteliukas su silikoniniu snapeliu padeda kūdikiui lengviau pereiti prie puodelio ar gertuvės.

Kaip prižiūrėti buteliukus?

Visas buteliukų dalis patogu bei paprasta išrinkti. Kiekvienoje pakuotėje yra šepetėlis, kuriuo gerai išplausite oro cirkuliacijos sistemą. Visas dalis galima sterilizuoti elektriniuose bei mikrobangų krosnelių sterilizatoriuose arba tiesiog gerai išplauti ir apipilti verdančiu vandeniu.