Teigiama, kad pats žodis (kaip garsų eilė) apima maždaug tik dešimtadalį savo reikšmės. Likusioji reikšmės dalis priklauso nuo kalbos melodingumo (ritmų, lyriškumo, tembro) ir kontakto su pašnekovu. Stengdamasis bendrauti, vaikas kaip išgalėdamas studijuoja suaugusiojo balsą, stebi jo lūpas ir akis, rankų judesius, to elektroninė kalba pasiūlyti negali.

Kalba – tai bendravimas, kurio kalbantys žaislai nepakeis

Jau čiauškėdami kūdikiai pradeda mokytis kartoti / mėgdžioti aplinkoje girdimus nesudėtingos artikuliacijos garsus ir jų junginius. Kūdikiui svarbu matyti kalbančiojo veidą, stebėti lūpų judesius. Šiuo laikotarpiu formuojasi geras įprotis – kartoti / mėgdžioti suaugusiojo kalbą. Iš pradžių vaikas imituoja pavienius garsus ir jų junginius, kiek vėliau – tokiu pat būdu mokosi tarti pirmuosius žodžius.

Kad pradeda vystytis kalbos supratimas, rodo mažojo žmogučio gebėjimas pakartoti garsų junginius, o tai padaryti nėra lengva. Reikia suvokti garsus, juos atsiminti ir, įdarbinus artikuliacinį aparatą, ištarti. Stebėti kalbančiojo lūpų judesius tai padaryti lengviau.

Ilgalaikiai tyrimai patvirtina, kad suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai yra itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi. Tyrimai rodo, kad 2–48 mėn. mažylių bendravimas su suaugusiaisiais yra esminė jų kalbos raidos dalis.

Gajus mitas, jog aplinkos kalba, kaip mokymosi šaltinis, gali būti ir kalbantys žaislai, ir ekranai (televizorius, planšetės, telefonai ir kt.). Vis dėlto gyva kalba nėra tas pats. Kalba, tai socialinis reiškinys, o ne vienpusis informacijos teikimas (pvz., tik objektų įvardinimas). Kalbos mokomasi ne klausantis pasyvaus iš ekrano sklindančio monologo, o iš gyvo kontakto, aktyvaus dialogo per akių kontaktą, veido mimikas, reakcijas – tai tobulina vaikų kalbos ir bendravimo įgūdžius.

Nustatyta, kad elektroniniai kalbantys žaislai (ne ekranai) neturi neigiamos įtakos kalbos raidai, tačiau jie taip pat nedaro ir teigiamo poveikio. Be to, pastebėta, kad vaikai, vieni žaisdami su kalbančiais žaislais, daug rečiau vokalizuoja (taria garsus ar jų junginius) nei žaisdami su įprastais, nekalbančiais žaislais. Taip pat pastebėta, kad tėvai mažiau bendrauja su vaikais, kai šie žaidžia su kalbančiais žaislais.

Šiandien yra tikrai didelė pasiūla pačių įvairiausių, kaip teigiama, kalbą lavinančių žaislų. Dalies jų garso kokybė tikrai gera, kitų – kur kas prastesnė, kai ir, įgudusiai suaugusiojo ausiai, sunku suprasti, ką žaislas sako. Suprantama, kad iš tokio žaislo naudos kalbos lavinimui nėra, veikiau – atvirkščiai.

Ar užtenka tik girdėti?

Tyrimų rezultatai rodo, kad žodinio bendravimo metu, nepriklausomai nuo amžiaus (tiek vaikams, tiek suaugusiems), kalbos supratimui svarbu ne tik girdėti, bet ir matyti veido išraiškas bei lūpų judesius. Vienas žinomiausių eksperimentų yra McGurk efektas – kai vienu metu klausytojui pateikiama skirtinga garsinė ir vaizdinė informacija (galite paieškoti daugiau apie tai „YouTube“, tikrai rasite ne vieną pavyzdį). Ką žmogus „išgirsta“?

Kitas panašus tyrimas, kai kompiuterio ekrane dalyviams rodytas pieštas kalbančio žmogaus veidas, kurio lūpos judėjo ir skleidė garsą. Dalyviai girdėjo 420 vienskiemenių anglų kalbos žodžių. Pirma grupė girdėjo tik garsą, antra – negirdėjo jokio garso ir tik stebėjo judančias lūpas, bandydama skaityti iš jų, o trečia grupė – ir girdėjo garsą, ir matė lūpų judesius. Pirmuoju atveju kalba atpažinta 55 proc. tikslumu, antruoju atveju – tik 4 proc., o trečiuoju atveju (t. y. tiriamiesiems ir girdint, ir tuo pačiu metu matant kalbančiojo veidą) – 75 proc. tikslumu.

Lietuvių mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose buvo taikytas išgalvotų žodžių kartojimo testas, patvirtina anksčiau minėtus rezultatus – garsas be vaizdo apsunkina kalbos supratimą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šiuose tyrimuose dalyvavo dvi grupės: vienai grupei žodžiai iš anksto buvo įrašyti ir dalyviams duota klausyti įrašo (vaikai ir suaugusieji girdėjo tik įrašą, vaizdinės informacijos nebuvo). Kitai grupei tyrėjas išgalvotus žodžius kiekvienam dalyviui tarė gyvai (vadinasi, dalyviai ir girdėjo ir matė kalbančiojo lūpų judesius). Dalyvių prašyta pakartoti pirmą kartą išgirstą keistą, niekada iki tol negirdėtą žodį (pvz., gosakluni).

Tyrimo duomenys rodo, jog kai yra galimybė ne tik girdėti kalbą, bet ir stebėti kalbančiojo lūpų judesius, tiek vaikai, tiek suaugusieji kur kas tiksliau pakartojo negirdėtus, neįprastai skambančius žodžius, nei vien tik klausę įrašo.

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorės Dr. Eglės Krivickaitės-Leišienės parengtą informaciją

Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad sensorinė integracija yra esminis ugdymo elementas. Tai yra procesas, kai smegenys sujungia įvairius pojūčius (pvz., regėjimą, klausą, lytėjimą, kvapą ir skonį) bei judesius, kad sukurtų visapusišką ir prasmingą patirtį. Tai leidžia vaikui efektyviai veikti ir prisitaikyti prie savo kasdienio gyvenimo situacijų.*

Šiame straipsnyje aptarsiu 6 efektyvias sensorinės integracijos priemones ir jų panaudojimo būdus.

1. Skirtingos paviršių medžiagos ir tekstūros, aromatai gali stiprinti pojūčių jautrumą ir padėti suvokti aplinkinį pasaulį. Įdomus produktas – sensorinių rėmelių ar takelių rinkinys, iš kurių lengvai sukonstruosite namą. Skirtingų struktūrų detalės skatina jutiminę integraciją, leidžia skleistis kūrybiškumui. Dygliuotos, minkštos, kietos, šaltos ir pan. tekstūros suteikia daug fizinių pojūčių. Pavyzdžiui, šokinėdami ar keisdami aukštį, vaikai gali treniruoti propriocepciją. Takelius galite patys įsirengti gamtoje, naudodami kankorėžius, akmenėlius, kamštelius, šakeles, smėlį ir kt. Arba įsigyti priemonių komplektą, kurį galėsite naudoti ištisus metus.

2. Svoris ir spaudimas. Paprastai svoris sukelia tvirtumo ir saugumo jausmą, tai tartum apkabinimas. Dėl daromo spaudimo vaiko kūnui apribojami vaiko judesiai, stimuliuojantys elgesį, dėl to pagerinama koncentracija. Tai padeda vaiką motyvuoti ir leidžia apdoroti sensorinę informaciją, ypač vaizdinę. Todėl sunkios liemenės, antklodės, apykaklės, pasunkinti žaislai gali padėti susikaupti ilgesnį laiką, sumažinti hiperaktyvumą, pagerinti orientaciją erdvėje.

3. Įvairūs paveikslėliai dienotvarkei, elgesiui, įvykių sekai paaiškinti. Nuoseklūs ir aiškūs veiksmų planai suteikia didesnį saugumo jausmą ir prognozuojamumą aplinkoje. Padeda geriau suvokti, kas vyks toliau, ir pasirengti pokyčiams.

4. Interaktyvus kubas, skirtas socialinės sąveikos skatinimui per grupinius žaidimus ir veiklas. Tai universali mokymosi, tyrinėjimo priemonė kalbai lavinti, skatinanti bendrauti ir mokytis, eksperimentuoti. Kubas turi įrašymo įrenginį-grotuvą; lietuviškos abėcėlės korteles, kurių eilėraščius, sukurtus kiekvienai raidei, lengvai įrašysite į įrašymo įrenginį. Ypač smagu eksperimentuoti kartu su mama, tėčiu ar draugais.

Kubo komplektacijai sukūrėme terapinių veiklų užduočių korteles, kuriose rasite daugybę naudingų praktikų. Viena iš jų – pasiūlymas atkartoti mėgstamo žaislo paveikslą: vaikas žaislą pasideda priešais save, piršteliais vaizdą bando atkurti iš namuose turimų kruopų, smėlio ar kitų priemonių. Tokia veikla ne tik lavina kūrybinius įgūdžius, bet taip pat prisideda prie kalbos raidos.

Kai vaikas liečia kruopas pirštais, jis pajunta skirtingas tekstūras. Šis patyrimas padeda išplėsti žodyną, ypač, jei paklausiate, ką vaikas jaučia. Paprašykite vaiko apibūdinti kiekvieną panaudotų kruopų tipą: kuris paviršius yra minkštas, grubus, grublėtas, glotnus ir pan.  Tai skatina kalbos įgūdžius ir leidžia vaikui išmokti naujų žodžių. Skirtingų tekstūrų paviršių lietimas skatina sensomotorinę patirtį – sąveiką tarp pojūčių ir judesių. Tai svarbu kalbos vystymuisi, nes įvairi sensorinė patirtis gali paskatinti smegenų veiklą, padedančią suvokti ir išreikšti žodžius.

Užsiėmimai bendromis terapinėmis kūrybiškomis veiklomis tiek grupėje, tiek šeimoje gali padėti išmokti bendradarbiauti, komunikuoti ir kurti tvirtus ryšius tarpusavyje ir su kitais vaikais.

5. Šviesos stalas yra universalus įrankis psichologiniams ir terapiniams užsiėmimams, padedantis vaikams atskleisti savo vidinį pasaulį, tobulinti vaizduotę, smulkiąją motoriką ir užmegzti ryšį su suaugusiaisiais, taip pat padės lavinti kūrybiškumą, kalbos įgūdžius, skatins sprendimų priėmimą ir socialinį bendravimą.

6. Sensoriniai indai su įvairios formos bėgančiais skysčiais padės sukurti struktūruotą aplinką, kurioje vaikas gali lengvai sutelkti dėmesį. Sensoriniai indai gali padėti vaikui reguliuoti savo emocinę būseną, susitelkus nurimti. 3–5 minutes stebėkite sensorinį indą, apžiūrinėdami stenkitės pamatyti kuo daugiau detalių, kokios spalvos lašeliai, kokia kryptimi juda, kiek oro balionų iškyla.

Suteikite galimybę pačiam vaikui pasirinkti veiklą ar priemonę ir ją išbandyti, skatindami aktyvų jo dalyvavimą. Tai svarbu jo savarankiškumui ir pasitikėjimui savimi skatinti. Naudodami šias priemones, vaikai gali išmokti suprasti ir kontroliuoti savo pojūčius, gerinti socialinius įgūdžius ir kurti stiprius ryšius su aplinkiniais. Šias priemones gali kompensuoti Valstybė vaikams, turintiems neįgalumą, jei rekomenduoja medicinos specialistas.

Inga Sosnovska

UAB „Janida“ įkūrėja, vadovė, sveikatingumo projekto Filsoma autorė, lektorė 

——————————————————————————————————————————

* (Johnson, J. R. (2015). The Effect of Directed Sensory Motor Activity on Attention and Independent Work Skills of Second Graders., Dr. Emily Smith).

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Sveiko gyvenimo įgūdžiai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistų nuomone, vaiko sveikatos užtikrinimui būtina laikytis tinkamos dienotvarkės nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Ankstyva vaikystė yra spartaus vystymosi laikotarpis ir tai yra tas momentas, kai reikia pasirinkti tokį šeimos gyvenimo būdą, kuris palankus vaiko sveikatai.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikai iki penkerių metų, kad augtų sveiki, turi mažiau laiko praleisti prie televizorių ir kitų įrenginių ekranų, vežimėliuose ir kėdutėse, gerai išsimiegoti ir užsiimti aktyvesniais žaidimais. Fizinė veikla prisideda prie motorinių gebėjimų vystymosi, gerina protinius ir fizinius gebėjimus.

Tai, ką vaikas veikia per dieną, yra labai svarbu. Mažo vaiko sveikatą neigiamai veikia ir miego trūkumas, ir per ilgas sėdėjimas prie įrenginių ekranų arba vaikiškose kėdutėse ir vežimėliuose. Didesnis fizinis aktyvumas ir kokybiškas mažų vaikų miegas prisideda prie jų fizinės ir psichinės sveikatos bei gerovės, padeda išvengti nutukimo ir su tuo susijusių ligų vėlesniame gyvenime.

Todėl patariama stengtis, kad laiko, kai vaikas yra nejudrus, dienotvarkėje būtų mažiau. Pasyvią veiklą, kurios metu vaikas mažai juda, vertėtų pakeisti aktyviais žaidimais. Tai padės formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius nuo pat vaikystės, o jie lems požiūrį į sveikatą ir paauglystėje bei suaugus.

Kai vaikas sėdi kėdutėje ar vežimėlyje, jo vystymuisi itin svarbus bendravimas su suaugusiuoju ir tokie užsiėmimai kaip skaitymas, įvairių istorijų pasakojimas, dainavimas ir galvosūkių sprendimas.

PSO parengtos mažų vaikų fizinio aktyvumo ir miego rekomendacijos

PSO specialistų nuomone, šių rekomendacijų laikymasis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus svarbus vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei sveikatai visą gyvenimą.

 Kūdikiai (iki vienerių metų)

• Kelis kartus per dieną patariama užsiimti įvairia fizine veikla, pavyzdžiui, žaisti ant grindų su suaugusiuoju, ir kuo daugiau tokių žaidimų, tuo geriau. Jei vaikas dar negali savarankiškai judėti, patariama, kad jis bent 30 minučių per dieną praleistų gulėdamas ant pilvo (įvairiu paros metu būdravimo periodais).
• Kūdikiams nedera sėdėti ilgiau nei 1 valandą (pvz., lopšiuose arba vežimėliuose, vaikiškose kėdutėse arba įvairiose nešioklėse). Tokio amžiaus mažylio nerekomenduojama sodinti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Tada, kai vaikas nejudrus, suaugusysis turėtų bendrauti su juo, pavyzdžiui, skaityti pasakas ar pasakoti istorijas.
• 0–3 mėnesių kūdikis turi gerai išsimiegoti 14–17 valandų, o 4–11 mėnesių mažyliui būtina išmiegoti 12–16 valandų, įskaitant dienos miegą.

Vaikai nuo 1 iki 2 metų

• Iš viso bent 180 minučių per dieną mažylis turėtų užsiimti įvairiomis bet kokio intensyvumo veiklomis, įskaitant vidutinio sunkumo ar intensyvią fizinę veiklą.
• Vaikas neturėtų ilgiau nei 1 valandą sėdėti, pavyzdžiui, vežimėlyje, vaikiškoje kėdutėje. Vienerių metų vaikams nerekomenduojama žiūrėti į ekraną (pavyzdžiui, žiūrėti animacinius filmus per televizorių ar kitokius įrenginius, žaisti vaizdo žaidimus). 2 metų vaikams prie ekrano patariama nepraleisti ilgiau laiko nei 1 valandą per dieną, ir geriau, jeigu jis tai darys dar trumpiau. Kai mažylis nejudrus, su juo turėtų bendrauti suaugusysis, pavyzdžiui, pasekti pasaką arba ką nors papasakoti.
• Vaikui reikia 11–14 valandų kokybiško miego, įskaitant dienos miegą, nuosekliai laikantis miego ir aktyvumo režimo.

Vaikai nuo 3 iki 4 metų

• Tokio amžiaus vaikams taip pat ne mažiau kaip 180 minučių per dieną būtina įvairi bet kokio intensyvumo fizinė veikla, o iš jų ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo.
• Vaikai neturi likti nejudrūs ilgiau nei 1 valandą. Taip pat jiems nedera žiūrėti ilgiau nei 1 valandą per dieną į televizoriaus ar kito įrenginio ekraną. Kai vaikas nėra judrus, su juo turėtų bendrauti suaugęs žmogus, pavyzdžiui, ką nors paskaityti, papasakoti ar aptarti.
• Mažylis turi miegoti 10–13 valandų per parą, įskaitant dienos miegą, ir laikytis dienotvarkės.

Parengta pagal PSO medžiagą

Kodėl vaikas vengia susitikti su vienu iš tėvų?

Dažniausia nenoro matytis su vienu iš tėvų priežastis yra susikaupę prieštaringi jausmai. Vaikas skyrybų metu gali išgyventi kaltės jausmą, pyktį, atskyrimo baimę, jaučiasi nesaugus, tačiau jis vis tiek myli tėvus, pasiilgsta jų dėmesio. Be to, vaikui sunku susitaikyti su tėvų skyrybomis ir jis nepraranda vilties, kad mama su tėčiu vėl bus kartu.

Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas išskiria tokias priežastis: „Vaiko nenoro po skyrybų bendrauti su vienu iš tėvų priežasčių gali būti įvairių. Tai akivaizdžiai nevienodas tėvų požiūris į savo pareigas, nesidomėjimas vaiko pasiekimais, finansinės paramos vaidmens iškėlimas ir pan. Bet tai gali būti susiję ir su nesąžiningu elgesiu to tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Mediacijos praktika šiuo klausimu tikrai yra labai turtinga.”

Vaikai dažnai linkę manyti, kad po skyrybų privalo pasirinkti vieno iš tėvų pusę. Situacija dar sudėtingesnė, jeigu vienas iš tėvų, kuriam teismo sprendimu priskirta vaiko globa, labiau rūpinasi vaiko drausme ir elgesiu, o kitas teikia jam tik pramogas: dovanoja žaislus, vežasi į įdomias išvykas. Tai vaikui gali kelti prieštaringus jausmus.

Kita priežastis gali būti vaiko įsitikinimas, kad dėl jo bendravimo su vienu iš tėvų kitam nemalonu ar pikta. Taip pat dėl to kyla tėvų konfliktai, tad vaikas stengiasi atitolti nuo vieno iš jų. Dėl dažnų tėvų ginčų vaikas stengiasi bendrauti kuo rečiau, norėdamas išvengti įtemptos konfliktinės situacijos. Tėvų konfliktai, nesugebėjimas įveikti asmenines nuoskaudas, suderinti priešingas pozicijas dėl vaikų auklėjimo, trukdo užtikrinti vaiko interesus.

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja: „Tėvų pareiga yra bendrauti su vaiku. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir tokiu laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.

Tėvai dažniausiai nurodo, kad vaiko interesai jiems yra svarbiausi, tačiau dažniausiai tai slepia esmines konflikto priežastis – prastus tarpusavio santykius, turto dalybas, nuoskaudas ir panašiai.”

Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, tai garantuoja įstatymai

Vaiko gerovė po tėvų skyrybų priklauso ne tik nuo materialinių jo gyvenimo sąlygų. Itin svarbios yra abiejų tėvų pastangos sukurti ir palaikyti su vaiku nuolatinį ryšį.

Tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje yra aiškiai įvardinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, šios teisės įgyvendinimas priklauso ir nuo kiekvieno šeimos nario geranoriškumo, gebėjimo iš anksto pasiruošti susitikimams, prisiimti bent minimalias pareigas, be kurių bendrauti būtų neįmanoma.

Būtent tėvams, o ne vaikams tenka atsakomybė už būtinų sąlygų bendravimui su vaiku sudarymą. Jie abu turėtų imtis iniciatyvos. Tačiau tėvams ne visada pavyksta geranoriškai susitarti. „Dažnai tėvams nepavyksta apsaugoti vaikų nuo jų įtraukimo į tarpusavio kovą. Norėdami įskaudinti vienas kitą, siekdami savo tikslų, jie manipuliuoja vaiku, naudojasi juo kaip ginklu.

Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu arba mama ribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, o tik jo prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką“, – pasakoja Jurgita Pukienė.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2021 metų veiklos ataskaitoje teigiama: „Tačiau dažnai tėvai nesugeba nei taikiai, nei su specialistų pagalba sutarti dėl esminių dalykų: vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančia mama ar tėčiu, vaiko išlaikymo, be to, nevykdydami teismo priimtų sprendimų. Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

Vaiko teisių, taip pat ir jo bendravimo su tėvais problemų priežastis gali būti tėvų emigracija, kai jie ilgam palieka vaiką Lietuvoje, o patys gyvena bei dirba užsienyje. Tokiu atveju tėvų prašymu galima nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą.  Vaiku gali pasirūpinti giminaičiai, su juo emociniais ryšiais susiję žmonės ar kiti tėvų nurodyti asmenys. Bet laikinoji priežiūra nustatoma ne ilgiau kaip 6 mėn. Tėvai privalo patys auginti ir auklėti savo vaikus.

Ryšį su vaiku kuria tėvai

Po tėvų skyrybų neretai susilpnėja jų abiejų ar vieno ryšys su vaiku. VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“  Tarnybos atestuotas asmuo Vilma Jarmalavičienė atkreipia dėmesį, jog ryšį reikia sukurti, o pirmiausiai tai yra suaugusiojo pareiga, ne vaiko. Tyrimai rodo, kad net prasti tėčio ir vaiko santykiai pagerėja, kai jie ima daugiau laiko praleisti kartu.

Tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad jis yra reikšmingas jiems abiems, skatinti jį kalbėtis ir kartu aptarti kylančius jausmus. Svarbu neversti ir nekaltinti vaiko dėl to, kad jis nenori palaikyti santykius su vienu iš tėvų. Nedera vaiko spausti, versti bendrauti, kai jis to nenori. Atkurti santykius su vaiku padės supratingumas, kantrybė bei domėjimasis juo.

Kaip kurti ir stiprinti ryšį su vaiku?

1. Kalbėkitės.
2. Žaiskite.
3. Atsipalaiduokite.
4. Apkabinkite.
5. Atpažinkite ir atliepkite vaiko poreikius.

Svarbu bendraujant su vaiku:

• Rodykite susidomėjimą vaiko veiklomis, prisijunkite prie jų.
• Sudominkite vaiką nauja veikla, pastebėkite jo gebėjimus.
• Įsitikinkite, kad vaikas turi įdomios veiklos, kuria gali užsiimti.
• Palaikykite fizinį kontaktą su vaiku: paglostykite, palaikykite už rankos, pasodinkite ant kelių, jeigu tai mažas vaikas.
• Atidžiai išklausykite vaiką.
• Bendraukite užduodami atvirus klausimus.
• Pagirkite nurodydami, už ką giriate. Girkite ir skatinkite su šypsena, palaikydami akių kontaktą ir su entuziazmu.

Projektas, kuriuo siekiama padėti besiskiriančioms šeimoms

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras” įgyvendina projektą „Paslaugų vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose prieinamumo didinimas“. Projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo projektu siekiama prisidėti prie šeimų gerovės – teikiant vaikams ir tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, išgyvenantiems skyrybų krizę, paslaugas ir pagalbos priemonių prieinamumą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybų krizę, jos poveikio mažinimui. Projekto metu numatoma teikti socialines, psichologines, teisines, edukacines paslaugas šeimoms. Taip pat prisidėti prie visuomenės sąmoningumo ugdymo santuokos nutraukimo neigiamo poveikio vaikams, tėvų elgesio šiuo periodu įtakos vaikui, vienodos tėvų atsakomybės už vaiką klausimais.

Teikiamos nemokamos paslaugos skyrybų krizę išgyvenančioms šeimoms:

• teisininko konsultacijos;
• psichologo konsultacijos;
• paramos grupių susitikimai;
• socialinės konsultacijos, informavimo paslaugos;
• mokymai.

Paslaugų teikimo vieta: Kalvarijų g. 131, Vilnius.

Kai kurios paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu.

Būtina išankstinė registracija el. paštu projektai.vpscentras@gmail.com, 

informacija telefonu 8 686 85 697.

Paslaugos nemokamos, teikiamos iki 2022-12-31.  

Veiklos finansuojamos LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.