Vaiko gyvenime turi aktyviai dalyvauti abu tėvai, nesvarbu, ar jie susituokę, ar paprasčiausiai gyvena kartu, ar išsiskyrę. Tačiau po skyrybų kartais nutinka taip, kad vaikas atsisako bendrauti su tėčiu ar mama. Galbūt jis palaiko kurio nors vieno iš tėvų pusę, ir pyksta ant kito. Tačiau būna ir taip, kad vienas iš tėvų trukdo vaikui bendrauti su kitu, stengiasi nuteikti prieš jį. Prieš imantis kokių nors veiksmų, svarbu išsiaiškinti priežastį, dėl kurios išsiskyrus tėvams vaikas atsisako arba neišreiškia noro bendrauti su tėčiu ar mama.
Kodėl vaikas vengia susitikti su vienu iš tėvų?
Dažniausia nenoro matytis su vienu iš tėvų priežastis yra susikaupę prieštaringi jausmai. Vaikas skyrybų metu gali išgyventi kaltės jausmą, pyktį, atskyrimo baimę, jaučiasi nesaugus, tačiau jis vis tiek myli tėvus, pasiilgsta jų dėmesio. Be to, vaikui sunku susitaikyti su tėvų skyrybomis ir jis nepraranda vilties, kad mama su tėčiu vėl bus kartu.
Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas išskiria tokias priežastis: „Vaiko nenoro po skyrybų bendrauti su vienu iš tėvų priežasčių gali būti įvairių. Tai akivaizdžiai nevienodas tėvų požiūris į savo pareigas, nesidomėjimas vaiko pasiekimais, finansinės paramos vaidmens iškėlimas ir pan. Bet tai gali būti susiję ir su nesąžiningu elgesiu to tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Mediacijos praktika šiuo klausimu tikrai yra labai turtinga.”
Vaikai dažnai linkę manyti, kad po skyrybų privalo pasirinkti vieno iš tėvų pusę. Situacija dar sudėtingesnė, jeigu vienas iš tėvų, kuriam teismo sprendimu priskirta vaiko globa, labiau rūpinasi vaiko drausme ir elgesiu, o kitas teikia jam tik pramogas: dovanoja žaislus, vežasi į įdomias išvykas. Tai vaikui gali kelti prieštaringus jausmus.
Kita priežastis gali būti vaiko įsitikinimas, kad dėl jo bendravimo su vienu iš tėvų kitam nemalonu ar pikta. Taip pat dėl to kyla tėvų konfliktai, tad vaikas stengiasi atitolti nuo vieno iš jų. Dėl dažnų tėvų ginčų vaikas stengiasi bendrauti kuo rečiau, norėdamas išvengti įtemptos konfliktinės situacijos. Tėvų konfliktai, nesugebėjimas įveikti asmenines nuoskaudas, suderinti priešingas pozicijas dėl vaikų auklėjimo, trukdo užtikrinti vaiko interesus.
VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja: „Tėvų pareiga yra bendrauti su vaiku. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir tokiu laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.
Tėvai dažniausiai nurodo, kad vaiko interesai jiems yra svarbiausi, tačiau dažniausiai tai slepia esmines konflikto priežastis – prastus tarpusavio santykius, turto dalybas, nuoskaudas ir panašiai.”
Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, tai garantuoja įstatymai
Vaiko gerovė po tėvų skyrybų priklauso ne tik nuo materialinių jo gyvenimo sąlygų. Itin svarbios yra abiejų tėvų pastangos sukurti ir palaikyti su vaiku nuolatinį ryšį.
Tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje yra aiškiai įvardinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, šios teisės įgyvendinimas priklauso ir nuo kiekvieno šeimos nario geranoriškumo, gebėjimo iš anksto pasiruošti susitikimams, prisiimti bent minimalias pareigas, be kurių bendrauti būtų neįmanoma.
Būtent tėvams, o ne vaikams tenka atsakomybė už būtinų sąlygų bendravimui su vaiku sudarymą. Jie abu turėtų imtis iniciatyvos. Tačiau tėvams ne visada pavyksta geranoriškai susitarti. „Dažnai tėvams nepavyksta apsaugoti vaikų nuo jų įtraukimo į tarpusavio kovą. Norėdami įskaudinti vienas kitą, siekdami savo tikslų, jie manipuliuoja vaiku, naudojasi juo kaip ginklu.
Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu arba mama ribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, o tik jo prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką“, – pasakoja Jurgita Pukienė.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2021 metų veiklos ataskaitoje teigiama: „Tačiau dažnai tėvai nesugeba nei taikiai, nei su specialistų pagalba sutarti dėl esminių dalykų: vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančia mama ar tėčiu, vaiko išlaikymo, be to, nevykdydami teismo priimtų sprendimų. Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
Vaiko teisių, taip pat ir jo bendravimo su tėvais problemų priežastis gali būti tėvų emigracija, kai jie ilgam palieka vaiką Lietuvoje, o patys gyvena bei dirba užsienyje. Tokiu atveju tėvų prašymu galima nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą. Vaiku gali pasirūpinti giminaičiai, su juo emociniais ryšiais susiję žmonės ar kiti tėvų nurodyti asmenys. Bet laikinoji priežiūra nustatoma ne ilgiau kaip 6 mėn. Tėvai privalo patys auginti ir auklėti savo vaikus.
Ryšį su vaiku kuria tėvai
Po tėvų skyrybų neretai susilpnėja jų abiejų ar vieno ryšys su vaiku. VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ Tarnybos atestuotas asmuo Vilma Jarmalavičienė atkreipia dėmesį, jog ryšį reikia sukurti, o pirmiausiai tai yra suaugusiojo pareiga, ne vaiko. Tyrimai rodo, kad net prasti tėčio ir vaiko santykiai pagerėja, kai jie ima daugiau laiko praleisti kartu.
Tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad jis yra reikšmingas jiems abiems, skatinti jį kalbėtis ir kartu aptarti kylančius jausmus. Svarbu neversti ir nekaltinti vaiko dėl to, kad jis nenori palaikyti santykius su vienu iš tėvų. Nedera vaiko spausti, versti bendrauti, kai jis to nenori. Atkurti santykius su vaiku padės supratingumas, kantrybė bei domėjimasis juo.
Kaip kurti ir stiprinti ryšį su vaiku?
- Kalbėkitės.
- Žaiskite.
- Atsipalaiduokite.
- Apkabinkite.
- Atpažinkite ir atliepkite vaiko poreikius.
Svarbu bendraujant su vaiku:
- Rodykite susidomėjimą vaiko veiklomis, prisijunkite prie jų.
- Sudominkite vaiką nauja veikla, pastebėkite jo gebėjimus.
- Įsitikinkite, kad vaikas turi įdomios veiklos, kuria gali užsiimti.
- Palaikykite fizinį kontaktą su vaiku: paglostykite, palaikykite už rankos, pasodinkite ant kelių, jeigu tai mažas vaikas.
- Atidžiai išklausykite vaiką.
- Bendraukite užduodami atvirus klausimus.
- Pagirkite nurodydami, už ką giriate. Girkite ir skatinkite su šypsena, palaikydami akių kontaktą ir su entuziazmu.
Projektas, kuriuo siekiama padėti besiskiriančioms šeimoms
VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras” įgyvendina projektą „Paslaugų vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose prieinamumo didinimas“. Projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šiuo projektu siekiama prisidėti prie šeimų gerovės – teikiant vaikams ir tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, išgyvenantiems skyrybų krizę, paslaugas ir pagalbos priemonių prieinamumą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybų krizę, jos poveikio mažinimui. Projekto metu numatoma teikti socialines, psichologines, teisines, edukacines paslaugas šeimoms. Taip pat prisidėti prie visuomenės sąmoningumo ugdymo santuokos nutraukimo neigiamo poveikio vaikams, tėvų elgesio šiuo periodu įtakos vaikui, vienodos tėvų atsakomybės už vaiką klausimais.
Teikiamos nemokamos paslaugos skyrybų krizę išgyvenančioms šeimoms:
- teisininko konsultacijos;
- psichologo konsultacijos;
- paramos grupių susitikimai;
- socialinės konsultacijos, informavimo paslaugos;
- mokymai.
Paslaugų teikimo vieta: Kalvarijų g. 131, Vilnius.
Kai kurios paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu.
Būtina išankstinė registracija el. paštu projektai.vpscentras@gmail.com,
informacija telefonu 8 686 85 697.
Paslaugos nemokamos, teikiamos iki 2022-12-31.
Veiklos finansuojamos LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
