<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>COVID-19 infekcija | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/covid-19-infekcija/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 23 Sep 2024 13:36:22 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/gripas-ir-covid-19-saugomes-abieju?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gripas-ir-covid-19-saugomes-abieju</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/gripas-ir-covid-19-saugomes-abieju#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 04 Oct 2021 06:18:49 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19 infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas ir COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20529</guid>

					<description><![CDATA[<p>Atšalus orui, daugelis žmonių lyg susitarę pradeda šniurkščioti nosimi, čiaudėti ir kosėti. Prieš porą metų šiuos simptomus laikėme įprastiniais šaltojo meto palydovais, o šiandien bet koks negalavimas kelia nerimą dėl COVID-19 infekcijos. Specialistai perspėja, kad gripas ir COVID-19&#160;– ligos, nuo kurių turime saugotis. Gripas ir COVID-19 – abi kelia pavojų Praėjusį šaltąjį sezoną, siautėjant koronaviruso&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gripas-ir-covid-19-saugomes-abieju">Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-20531 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/10/Pavojingas-ir-gripas-ir-COVID-19.jpg" alt="Gripas ir COVID-19" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/10/Pavojingas-ir-gripas-ir-COVID-19.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/10/Pavojingas-ir-gripas-ir-COVID-19-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Atšalus orui, daugelis žmonių lyg susitarę pradeda šniurkščioti nosimi, čiaudėti ir kosėti. Prieš porą metų šiuos simptomus laikėme įprastiniais šaltojo meto palydovais, o šiandien bet koks negalavimas kelia nerimą dėl COVID-19 infekcijos. Specialistai perspėja, kad gripas ir COVID-19&nbsp;– ligos, nuo kurių turime saugotis.</p>
<h4><strong>Gripas ir COVID-19 </strong><strong>– abi kelia pavojų</strong></h4>
<p>Praėjusį šaltąjį sezoną, siautėjant koronaviruso pandemijai, gripu, taip pat ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sirgo gerokai mažiau žmonių negu ankstesnį periodą, kai dar nepažinojome naujojo viruso. Tam turėjo įtakos karantinas, kai daugelis sėdėjo namuose, mažiau bendravo ir buvo mažiau progų užsikrėsti. Be to, griežtai laikėmės kovos su epidemija priemonių: dėvėjome kaukes, laikėmės atstumų, kruopščiai plovėme rankas ir dezinfekavome patalpas. Praėjusį sezoną nuo gripo buvo aktyviai skiepijamasi. Be to, dalis žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19 virusu, nesikreipė į gydytojus, todėl nemažai ligų gali būti nediagnozuota.</p>
<p>Specialistai perspėja, kad šį sezoną gripas nedings ir saugotis jo reikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja: kadangi praėjusį sezoną buvo mažai sergančiųjų gripu, dabar galimas didelis šios ligos protrūkis. Taigi, tikėtina, kad šį sezoną gripas ir COVID-19 aktyviai puls kartu.</p>
<p>Palyginti su gripu, sergantieji COVID-19 daug dažniau patiria sunkesnę ligos formą, dėl kurios prireikia gydymo ligoninėje. Bet abi ligos pavojingos dėl galimų komplikacijų. COVID-19 infekcija ir gripas gali sukelti tokias pačias komplikacijas: pneumoniją, smegenų uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, antrines bakterines infekcijas,&nbsp;sepsį, širdies smūgį, insultą, pabloginti lėtinių ligų eigą.</p>
<h4><strong>Simptomai panašūs</strong></h4>
<p>Atskirti šias ligas nelengva: nors gripas ir COVID-19 skirtingos infekcijos, dauguma simptomų labai panašūs. Sergant gripu, kaip ir COVID-19, dažnam maudžia visą kūną, skauda raumenis, galvą, peršti gerklę, kamuoja nuovargis, jėgų stoka, viduriavimas ir vėmimas. Užsikrėtusiųjų abiem ligomis kūno temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių.</p>
<p>Sergant COVID-19 vienas pagrindinių simptomų yra sausas kosulys, bet jis būdingas ir gripui. COVID-19 atveju prie kosulio gali prisidėti pasunkėjęs kvėpavimas, oro trūkumas, gali spausti ir skaudėti krūtinę. Sunkesnės COVID-19 infekcijos požymis yra dusulys, nes ši infekcija gali pažeisti plaučius. Susirgus gripu gali atsirasti sloga, taip pat retai ji pasitaiko COVID-19 atveju.</p>
<p>Vienu iš išskirtinių koronaviruso simptomų laikomas skonio ir uoslės praradimas, tačiau jį patiria ne visi. Be to, nebejusti skonio bei kvapo galima ir susirgus gripu ar peršalimo liga.</p>
<p>Užsikrėtusieji ir gripu, ir COVID-19 gali jausti nestiprius simptomus, o kai kurie nepatiria jokių nemalonių požymių ir net nepastebi, kad serga, tačiau ir jie yra infekcijos nešiotojai.</p>
<h4><strong>Skirtinga ligų eiga</strong></h4>
<p>Skirtingas šių ligų inkubacinis periodas bei užkrečiamumo mastas: COVID-19 liga plinta daug sparčiau. Užsikrėtusieji ir viena, ir kita liga gali išskirti virusą inkubaciniu periodu, t. y. kol dar neatsirado pirmieji simptomai. Todėl jau per šį laiką jie gali lengvai užkrėsti keletą žmonių. Inkubacinis periodas sergant COVID-19 gali tęstis iki 14 dienų, o gripo simptomai atsiranda greičiau – po 1 – 4 dienų.</p>
<p>Skiriasi ligos trukmė. Gripas, jei neatsiranda komplikacijų, dažnam praeina per 7–10 dienų. Užsikrėtus koronavirusu būdingi simptomai gali išlikti 3 savaites.</p>
<p>COVID-19 ir gripo rizikos grupės yra nėščiosios, pagyvenę žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis. Gripu dažnai serga ir vaikai. PSO duomenimis, šia liga kasmet suserga apie 20–30 proc. mažų vaikų.</p>
<h4><strong>Apsauga nuo abiejų ligų tokia pat</strong></h4>
<p>Gripas ir COVID-19 infekcija perduodami taip pat – nuo sergančio žmogaus sveikam. Žmogus gali lengvai pasigauti ligą, jei sergantysis šalia kosėja, čiaudi ar tiesiog kalba nedėvėdamas kaukės. Abiejomis infekcijomis galima užsikrėsti ir per sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus paviršius, nešvarias rankas, liečiant burną ar nosį.</p>
<p>Specialistai perspėja, kad blogiausia yra vienu metu susirgti ir COVID-19, ir gripu, nes tikėtina, kad negalavimai bus sunkesni. Apsisaugoti nuo šių dviejų pavojingų ligų padeda skiepai. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Imuninis atsakas ir apsauga nuo gripo susiformuoja po 10–14 dienų. PSO rekomenduoja tarp skiepų COVID-19 ir bet kuria kita vakcina laikytis mažiausiai dviejų savaičių intervalo.</p>
<p>Tiems, kurie dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso, rekomenduojama tai padaryti pirmiausia, o po to skiepytis nuo gripo.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gripas-ir-covid-19-saugomes-abieju">Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/gripas-ir-covid-19-saugomes-abieju/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Atsilaikyti prieš virusus padės sveika mityba</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/atsilaikyti-pries-virusus-pades-sveika-mityba?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=atsilaikyti-pries-virusus-pades-sveika-mityba</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/atsilaikyti-pries-virusus-pades-sveika-mityba#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 09 Mar 2021 17:20:01 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[Pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[Žiema]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19 infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[pandemija]]></category>
		<category><![CDATA[sveika mityba]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19685</guid>

					<description><![CDATA[<p>COVID-19 pandemijos metu labai svarbu sveika mityba, kuri turi įtakos organizmo gebėjimui atsispirti infekcijai, kovoti su ja ir atsigauti po ligos. Žinoma, vien maistas ir maisto papildai negali apsaugoti nuo COVID-19 ar išgydyti šią ligą, tačiau norint palaikyti imuninę sistemą, būtina sveika mityba. Be to, subalansuota mityba gali padėti sumažinti kitų sutrikimų: širdies ligų, diabeto&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/atsilaikyti-pries-virusus-pades-sveika-mityba">Atsilaikyti prieš virusus padės sveika mityba</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19687" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Sveika-mityba-COVID-19-pandemijos-metu.jpg" alt="sveika mityba" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Sveika-mityba-COVID-19-pandemijos-metu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Sveika-mityba-COVID-19-pandemijos-metu-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />COVID-19 pandemijos metu labai svarbu sveika mityba, kuri turi įtakos organizmo gebėjimui atsispirti infekcijai, kovoti su ja ir atsigauti po ligos.</p>
<p>Žinoma, vien maistas ir maisto papildai negali apsaugoti nuo COVID-19 ar išgydyti šią ligą, tačiau norint palaikyti imuninę sistemą, būtina <a href="https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-pagal-individualius-poreikius" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">sveika mityba</span></a>. Be to, subalansuota mityba gali padėti sumažinti kitų sutrikimų: širdies ligų, diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio; tikimybę, taip pat – ir nutukimo.</p>
<p>Sveika kūdikių mityba yra išskirtinis maitinimas krūtimi per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, be to, nuo šešių mėnesių iki dvejų ar daugiau metų palaipsniui šalia motinos pieno papildomai pradedami duoti maistingi ir saugūs produktai. Mažiems vaikams sveika ir subalansuota mityba yra būtina augimui ir vystymuisi. Suaugusiesiems toks maistas padeda išlaikyti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. &nbsp;Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikia šiuos sveikos mitybos patarimus<strong>.</strong></p>
<h4><strong>Valgykite įvairius maisto produktus, įskaitant vaisius ir daržoves </strong></h4>
<ul>
<li>Kasdien valgykite neskaldytų grūdų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai, ankštinių augalų, pavyzdžiui, lęšių ir pupelių, daug šviežių vaisių ir daržovių bei kokių nors gyvūninių produktų (tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pienas).</li>
<li>Rinkitės mažiau perdirbtus grūdus: kukurūzus, soras, avižas, kviečius ir ruduosius arba laukinius ryžius. Juose gausu vertingų skaidulų, kurios suteikia ilgalaikį sotumą.</li>
<li>Užkandžiams tinka šviežios daržovės, vaisiai ir nesūdyti riešutai.</li>
</ul>
<h4><strong>Mažiau vartokite druskos </strong></h4>
<ul>
<li>Apribokite druskos kiekį iki 5 gramų per dieną (atitinka vieną arbatinį šaukštelį). Gamindami maistą nepersūdykite ir pabandykite naudoti mažiau sūrius padažus ir pagardus (pavyzdžiui, sojų arba iš sultinio pagamintą padažą).</li>
<li>Jei valgote konservuotus ar džiovintus maisto produktus, stenkitės rinktis pagamintus iš daržovių, riešutų ar vaisių, nepridedant druskos ar cukraus.</li>
<li>Nelaikykite ant stalo druskinės, o maistą pagardinkite šviežiomis arba džiovintomis žolelėmis ir prieskoniais.</li>
<li>Atkreipkite dėmesį į perkamo maisto druskos kiekį ir rinkitės mažai natrio turinčius maisto produktus.</li>
</ul>
<h4><strong>Saikingai vartokite riebalus ir rinkitės tinkamus</strong></h4>
<ul>
<li>Pasirinkite sveikus riebalus: ruošdami maistą, teikite pirmenybę alyvuogių, sojų, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejui, o ne lydytam ar paprastam sviestui ir taukams.</li>
<li>Teikite pirmenybę baltai mėsai, pavyzdžiui, paukštienai, nes joje riebalų kiekis yra mažesnis nei raudonoje mėsoje, žuviai. Nupjaukite riebalų sluoksnį nuo mėsos ir stenkitės nevartoti mėsos pusgaminių.</li>
<li>Pienas ir pieno produktai taip pat neturi būti riebūs.</li>
<li>Venkite keptų ir perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra pramoniniu būdu pagamintų transriebalų.</li>
<li>Maistą verčiau virkite arba gaminkite garuose, o ne kepkite.</li>
</ul>
<h4><strong>Mažiau cukraus</strong></h4>
<ul>
<li>Apribokite saldumynų ir saldžių gėrimų kiekius, pavyzdžiui, gazuotų gėrimų, vaisių sulčių, iš sulčių arba skystų bei miltelių pavidalo koncentratų pagamintų gėrimų, arbatos ir kavos. Verčiau atsisakykite vandens su skonio priedais, pieno gėrimų su tokiais priedais, energetinių gėrimų.</li>
<li>Vietoj saldumynų, tokių kaip sausainiai, pyragai ir šokoladas, rinkitės šviežius vaisius. Jei negalite atsisakyti desertų, derėtų pasirinkti tuos, kuriuose yra nedidelis cukraus kiekis, ir valgyti jų nedaug.</li>
<li>Nevalgydinkite vaiko saldžiu maistu. Druskos ir cukraus nedera dėti į papildomą maistą vaikams iki dvejų metų. Vyresnių nei dvejų metų vaikų druskos ir cukraus vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.</li>
</ul>
<h4><strong>Nepamirškite apie vandenį: gerkite užtektinai skysčių </strong></h4>
<p>Beveik kiekvienai organizmo&nbsp;funkcijai būtini skysčiai. Vandentiekio vanduo, jeigu jis švarus ir prieinamas, yra saugiausias ir nebrangiausias gėrimas. Pakeiskite saldintus gėrimus geriamuoju vandeniu, ir galėsite lengvai apriboti suvartojamo cukraus kiekį bei dienos kalorijas.</p>
<h4><strong>Maisto produktų saugumas COVID-19 pandemijos metu</strong></h4>
<p>Šiuo metu nėra įrodymų, kad COVID-19 būtų užsikrėsta kontaktuojant su maistu ar maisto pakuotėmis. Koronavirusai nesugeba ilgai išgyventi ant maisto pakuočių, tam jiems reikia gyvūno ar žmogaus organizmo. Manoma, kad COVID-19 paprastai perduodamas nuo vieno žmogaus kitam. Todėl maisto pakuočių dezinfekuoti nereikia, tačiau prieš pasiimdami supakuotą gaminį, taip pat po to, turite kruopščiai nusiplauti rankas.</p>
<p>Vaisius ir daržoves reikia plauti kaip įprasta. Iš pradžių nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu. Tada kruopščiai nuplaukite daržoves ar vaisius švariu vandeniu, ypač jei valgote juos žalius.</p>
<p>Taip pat kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių COVID-19 infekcijos galimybę per maistą. COVID-19 virusai žūva beveik tokioje pačioje temperatūroje kaip ir kiti žinomi virusai bei bakterijos, esančios maiste. Maisto produktai, tokie kaip mėsa bei kiaušiniai, visada turi būti tinkamai pagaminti ne žemesnėje kaip 70 °C temperatūroje.</p>
<p>Nepaisant to, egzistuoja kitos per maistą plintančios infekcijos, todėl gaminant maistą nereikėtų pamiršti ir higienos taisyklių. Tvarkant žalius gyvūninius produktus reikia būti ypač atsargiems, kad išvengtumėte kryžminio maisto užteršimo.</p>
<p>Laikykitės penkių pagrindinių PSO rekomenduojamų maisto saugos principų:</p>
<ol>
<li>palaikykite švarą;</li>
<li>atskirkite žalią maistą nuo termiškai apdoroto;</li>
<li>kruopščiai termiškai apdorokite maistą;</li>
<li>laikykite maistą saugioje temperatūroje;</li>
<li>rinkitės saugų vandenį ir sveiką maistą.</li>
</ol>
<p><em>Parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/atsilaikyti-pries-virusus-pades-sveika-mityba">Atsilaikyti prieš virusus padės sveika mityba</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/atsilaikyti-pries-virusus-pades-sveika-mityba/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Prof. Nadišauskienė apie skiepus nuo COVID-19</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/prof-nadisauskiene-apie-skiepus-nuo-covid-19?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=prof-nadisauskiene-apie-skiepus-nuo-covid-19</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/prof-nadisauskiene-apie-skiepus-nuo-covid-19#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 08 Mar 2021 08:40:51 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Tradicinė medicina]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19 infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[skiepytis nėščiosioms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19678</guid>

					<description><![CDATA[<p>Lietuvoje jau kurį laiką prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos. Ar saugu skiepytis nėščiosioms ar planuojančioms nėštumą, ar gali skiepytis žindančios moterys? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė. Ar COVID-19 vakcina rekomenduojama skiepytis nėščiosioms? Kol kas skiepyti visų nėščiųjų nerekomenduojama, tačiau kiekvienu atveju moteris turėtų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/prof-nadisauskiene-apie-skiepus-nuo-covid-19">Prof. Nadišauskienė apie skiepus nuo COVID-19</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19680" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Ar-reikia-skiepytis-nėščiosioms.jpg" alt="skiepai nuo COVID-19" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Ar-reikia-skiepytis-nėščiosioms.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Ar-reikia-skiepytis-nėščiosioms-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Lietuvoje jau kurį laiką prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos. Ar saugu skiepytis nėščiosioms ar planuojančioms nėštumą, ar gali skiepytis žindančios moterys? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.</p>
<h4><strong>Ar COVID-19 vakcina rekomenduojama skiepytis nėščiosioms?</strong></h4>
<p>Kol kas skiepyti visų nėščiųjų nerekomenduojama, tačiau kiekvienu atveju moteris turėtų pasitarti su ją prižiūrinčiu gydytoju ir individualiai įvertinti rizikos ir naudos santykį. Žinoma, tik moteris gali priimti galutinį sprendimą, tačiau visada reikia atsižvelgti į jos bendrą sveikatos būklę. Jei moteris serga sunkiomis ligomis, jai buvo transplantuotas organas, ar dirba darbą, susijusį su didesne rizika užsikrėsti <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atskirti-covid-19-nuo-persalimo-gripo-ir-kitu-ligu" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">COVID-19 infekcija</span></a> (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigoje), tuomet skiepytis rekomenduojama.</p>
<h4><strong>Ar vertėtų sunerimti, jei tik po skiepo sužinoma apie nėštumą?</strong></h4>
<p>Jeigu pasiskiepijusi sužinojote, kad laukiatės – išsigąsti nereikėtų. Mokslinėje literatūroje aprašomi atvejai rodo, kad nėštumai po to vystėsi įprastai. Rizika vaisiui yra labai minimali.</p>
<h4><strong>Ar rekomenduojama skiepytis moterims, kurios artimiausiu metu planuoja nėštumą?</strong></h4>
<p>Planuojančios pastoti moterys neturėtų vengti skiepų nuo COVID-19. Mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiosios COVID-19 infekcija serga sunkiau nei kitos to paties amžiaus moterys. Todėl vakcina prieš pastojant gali apsaugoti nuo rimtų infekcijos komplikacijų nėštumo metu. Nėra jokių duomenų, kad vakcina gali sukelti nevaisingumą. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nėštumą planuoti praėjus 2 mėnesiams po vakcinacijos mRNR vakcina.</p>
<h4><strong>Ką patartumėte poroms, kurios šiuo įtemptu pandemijos metu planuoja šeimos pagausėjimą?</strong></h4>
<p>Šiuo metu planuojantiems šeimos pagausėjimą rekomenduojame gerti folio rūgštį, pasiskiepyti nuo gripo. Siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos reikėtų nepamiršti laikytis visų asmens higienos rekomendacijų: dažnai plauti rankas, dėvėti kaukes, laikytis socialinės distancijos, vengti susibūrimų ir saugiai būti gryname ore. Svarbiausia saugoti savo fizinę ir psichologinę sveikatą, o abejojant – drąsiai kreiptis į gydytojus.</p>
<h4><strong>Kokios rekomendacijos galėtų būti ateityje dėl nėščiųjų skiepijimo COVID-19 vakcina?</strong></h4>
<p>Šiuo metu atliekami „Pfizer“, „BioNtech“ ir „Modernos“ vakcinų tyrimai su nėščiosiomis. Panašu, kad vakcina nuo COVID-19 greitu metu taps rekomenduojama nėštumo metu, taip pat kaip ir gripo vakcina, tačiau dar reikėtų palaukti galutinių tyrimo rezultatų.</p>
<h4><strong>Ar žindanti moteris gali skiepytis COVID-19 vakcina?</strong></h4>
<p>Duomenų apie vakcinos saugumą žindančioms motinoms ir poveikį naujagimiui ar kūdikiui nėra, nes neaišku, ar ji patenka į motinos pieną. Tačiau moterys, priskiriamos tikslinėms skiepijamųjų grupėms (pavyzdžiui, medicinos personalui) ar turinčios rizikos veiksnių, galinčių lemti sunkią COVID-19 ligos formą, gali pasirinkti, kad būtų paskiepytos. Be abejonės, kiekvienu atveju moteris turėtų įvertinti rizikas ir aptarti jas su savo gydytoju individualiai.</p>
<p><em>Kauno klinikų informacija</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/prof-nadisauskiene-apie-skiepus-nuo-covid-19">Prof. Nadišauskienė apie skiepus nuo COVID-19</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/prof-nadisauskiene-apie-skiepus-nuo-covid-19/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>COVID-19 pasekmes pajus net nesirgę vaikai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/covid-19-pasekmes-pajus-net-nesirge-vaikai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=covid-19-pasekmes-pajus-net-nesirge-vaikai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/covid-19-pasekmes-pajus-net-nesirge-vaikai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 29 Jun 2020 09:20:48 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19 infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų skiepijimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[vakcinos nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19238</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pasaulio šalims atsigaunant po pirmosios COVID-19 bangos ir nekantriai laukiant žinios apie vakcinos nuo šio viruso sukūrimą, pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais padaryta žala sunkiai išmatuojama. Vienas tokių – netiesioginės pandemijos pasekmės vaikų sveikatai. Nors duomenys rodo, kad vaikai COVID-19 infekcija serga gana retai, medikai teigia, kad neigiamas susiklosčiusios situacijos pasekmes&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/covid-19-pasekmes-pajus-net-nesirge-vaikai">COVID-19 pasekmes pajus net nesirgę vaikai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19241" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Koronavirusas-ir-vaikai.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Koronavirusas-ir-vaikai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Koronavirusas-ir-vaikai-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Pasaulio šalims atsigaunant po pirmosios COVID-19 bangos ir nekantriai laukiant žinios apie vakcinos nuo šio viruso sukūrimą, pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai griežti – kai kuriais atvejais padaryta žala sunkiai išmatuojama. Vienas tokių – netiesioginės pandemijos pasekmės vaikų sveikatai.</p>
<p>Nors duomenys rodo, kad vaikai COVID-19 infekcija serga gana retai, medikai teigia, kad neigiamas susiklosčiusios situacijos pasekmes pajus net ir tie mažieji pacientai, kurie nebuvo užsikrėtę koronavirusu.</p>
<h3><strong>Labiau apsaugoti vaikai ir nėščiosios</strong></h3>
<p>Lietuva nepatenka tarp Europos valstybių, kuriose išsipildė juodžiausias COVID-19 pandemijos scenarijus. Šalyje fiksuota daugiau kaip 1,7 tūkst. susirgimų šiuo virusu, iš jų – mažiau nei 50 įvairaus amžiaus vaikų.</p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19246" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Profesorius-apie-COVID-ir-vaikus.png" alt="" width="350" height="233">„Lietuvoje užfiksuoti vaikų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai yra lengvi arba vidutinio sunkumo. Mūsų šalyje kol kas nėra žinoma atvejų, kuriuos mokslinėje literatūroje aprašė kitų šalių medikai, kaip kad Jungtinėje Karalystėje (JK) užfiksuoti į Kawasaki ligą panašūs pakitimai vaikams sergant COVID-19 infekcija“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis.</p>
<p>Anot jo, kol kas mokslas negali paaiškinti, kodėl vaikai COVID-19 infekcija serga rečiau ir lengvesne jos forma, bet panašu, kad atsakymas slypi jų imuninės sistemos apsauginiame mechanizme, kurio neturi suaugusieji. „Pastebima, kad visų amžiaus grupių vaikai, ypatingai ikimokyklinukai, yra mažiau imlūs šiai infekcijai. Tas pats pasakytina ir apie nėščias moteris. Tikėtina, kad jų organizme vykstantys pokyčiai padeda apsisaugoti nuo šio susirgimo“, – sako medikas.</p>
<p>A.Valiulis pabrėžia, kad dažnai girdimas teiginys, jog vaikai yra šios infekcijos nešiotojai, nėra įrodytas moksliniais tyrimais. „Jie serga lengvesne forma, todėl teoriškai gali būti, kad ši liga jiems nebus diagnozuota. Esama pavienių atvejų, kai vaikai tampa užkrato šaltiniu, tačiau Prancūzijos Nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros mokslininkai aprašė, o profesorius Andrew Bush savo paskaitoje Vilniuje pristatė atvejį, kai COVID-19 infekcija sergantis vaikas artimai kontaktavo su beveik šimtu žmonių ir nieko neužkrėtė“, – sako profesorius.</p>
<h3><strong>Pasekmės – ir nesirgusiems</strong></h3>
<p>Profesorius atkreipia dėmesį, kad nors COVID-19 infekcija Lietuvoje sirgo santykinai nedaug vaikų, ši pandemija turėjo neigiamų pasekmių kur kas didesniam skaičiui jaunųjų pacientų.</p>
<p>Pandemijos situacija pakenkė lėtinėmis ligomis sergančių vaikų ilgalaikiam stebėjimui ir gydymui. Pavasaris sutapo su alerginio rinito, astmos ar atopinio dermatito paūmėjimais. „Tiek paūmėjimo metu, tiek planine tvarka šie pacientai negalėjo gauti tinkamos pagalbos ir turėjo kliautis nuotolinėmis konsultacijomis, kurios nėra tokios efektyvios kaip tiesioginis kontaktas su gydytoju“, – sako A. Valiulis ir priduria, kad pandemijos bei karantino kontekste būtina kalbėti ir apie socialines problemas – užsidarius vaikų dienos centrams, kuriuose vaikai ne tik leido laisvalaikį, bet būdavo ir pamaitinami, prižiūrimi, atsirado naujų iššūkių. „Nors šeimos karantino metu kaip niekad daug laiko praleido kartu, vis atviriau kalbama apie tai, kad padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, psichologinių problemų dėl saviizoliacijos, kontaktų ribojimo ir kt.“, – teigia profesorius.</p>
<h3><strong>Išeitis – individualūs skiepijimo planai</strong></h3>
<p>Dar viena neigiama COVID-19 pandemijos pasekmė šalies vaikų sveikatai – sutrikdytas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Lietuvoje paskelbus karantiną dalis tėvų dėl vienokių ar kitokių priežasčių praleido savo atžalų planinius skiepus, o dabar nebežino, kokių priemonių turėtų imtis, kad situacija būtų ištaisyta, bei nerimauja, ar tokia skiepų pertrauka neturės rimtų pasekmių jų atžalų sveikatai ateityje.</p>
<p>Pasak profesoriaus, COVID-19 pandemijos poveikis nacionaliniam skiepų kalendoriui akivaizdus. „Nors vaikų skiepijimas karantino metu gydymo įstaigose nebuvo sustabdytas, dalyje poliklinikų dėl darbo apribojimų ar tėvų baimės lankytis gydymo įstaigoje skiepų kalendorius paprasčiausiai „sugriuvo“. Vaikams, kurie praleido nacionaliniame imunoprofilaktikos kalendoriuje numatytus skiepus, turėtų būti sudaromi individualūs skiepijimo planai ir jie paskiepijami truputį vėliau. Didelių problemų neturėtų kilti, mat pradelsimas nėra ilgas, tačiau kiekvienu atveju situaciją reikia vertinti individualiai“, – perspėja A. Valiulis.</p>
<h3><strong>Laukiama vakcinos</strong></h3>
<p>Nors nerimą visame pasaulyje sukėlusi liga pamažu traukiasi, vis dar baiminamasi antrosios jos bangos ir laukiama žinių apie veiksmingą vakciną. „Tikėtina, kad netrukus skiepai nuo šios ligos bus sukurti, jau pranešama apie pradėtus vakcinų bandymus su žmonėmis. Daug lėšų šių skiepų kūrimui skyrė Europos Sąjunga, tad belieka tikėtis, kad visuomenė galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos įvertins palankiai“, – sako A. Valiulis.</p>
<p>Anot jo, kol kas nėra aišku, ar tokie skiepai būtų įtraukti į nacionalinį skiepų kalendorių, kokia būtų jų kompensavimo tvarka bei kurios visuomenės grupės būtų skiepijamos pirmiausiai.</p>
<p>„Nėra aišku, kiek pats COVID-19 virusas bus linkęs keistis, o nuo to labai priklausys, kiek ir kurį laiką vakcina bus efektyvi. COVID-19 infekcija yra globali problema, tad ir skiepų klausimu visos ES šalys, pasirinkdamos tarp visuotinio ir rizikos grupių skiepijimo, galimai laikysis vieningos taktikos“, – pažymėjo profesorius ir pridūrė, kad galimybė pasiskiepyti bus racionalus žingsnis, padėsiantis geriau apsaugoti žmonių sveikatą, nes šiandien, deja, esame priversti žaisti savotiškoje loterijoje – pavyks ar nepavyks išvengti viruso.</p>
<h3><strong>Svarbu nepamiršti ir kitų pavojingų ligų</strong></h3>
<p>Specialistų teigimu, labai svarbu skiepytis ir nuo gripo, sukuriant apsaugą nuo šios pavojingos virusinės ligos, kuri kasmet nusineša nemažai gyvybių pasaulyje ir Lietuvoje.</p>
<p>Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad skiepijimas nuo pavojingų, tačiau sėkmingai vakcinomis valdomų ligų neturi būti nutraukiamas net ir per pandemijas ar kitas ekstremalias situacijas.</p>
<p>„Didelį nerimą kelia tai, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis vaikų liko nepaskiepyti Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatytomis vakcinomis. Lyginant šių metų pirmuosius keturis mėnesius su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, nuo kokliušo, difterijos, stabligės paskiepytų vaikų sumažėjo beveik 15 proc., o nuo &nbsp;tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės – net 50 proc. Praleistus skiepus būtina „pasivyti“ ir tai galima padaryti kiekvienam vaikui sudarant individualų skiepų kalendorių“, – sako ji ir priduria, kad slūgstant pirmajai COVID-19 infekcijos bangai reikia suskubti pradėti ruoštis rudenį laukiantiems iššūkiams.</p>
<p>„Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse visas dėmesys tenka COVID-19 viruso pandemijai, bet juk gripo virusas toliau cirkuliuoja, rudenį laukiama naujo jo sezono. Visame pasaulyje jaučiamas itin didelis vakcinos nuo gripo poreikis. Ne išimtis ir Lietuva, šiemet užsakiusi didesnį šios vakcinos kiekį“, – apie situaciją kalba ekspertė.</p>
<h3><strong>Ar antroji banga nesutaps su gripo protrūkiu?</strong></h3>
<p>Anot D. Razmuvienės, labai svarbu, kad gripo vakcina Lietuvą pasiektų laiku ir kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta. „Tikimės, kad naujoji vakcina Lietuvą pasieks jau rugsėjo-spalio mėnesiais. Jei gripo sezono metu būtų fiksuojama labai daug susirgimų, sveikatos apsaugos sistema susidurtų su dvigubu iššūkiu – jai tektų dorotis ne tik su galima antrąja COVID-19 viruso banga, bet ir su gripo protrūkiu“, – perspėja epidemiologė.</p>
<p>Būsimą viruso plitimą bandantys nuspėti mokslininkai spėja, kad kitas infekcijos protrūkis gali pasidėti rudenį atšalus orams ir tęstis iki kitų metų sausio.</p>
<p>Profesorius Vytautas Kasiulevičius neseniai surengtoje Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos pediatrų draugijos nuotolinėje mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ pažymėjo, kad mokslininkai modeliuoja galimą viruso elgseną pagal gripo pandemijų istoriją, o tai, kaip stipriai smogs antroji viruso banga, priklausys ir nuo taikomų prevencijos priemonių.</p>
<p>Profesorius neatmeta tikimybės, kad gali išsipildyti ir itin niūri prognozė, jog antroji COVID–19 viruso banga sutaps su sezoninio gripo protrūkiu. Pasak V. Kasiulevičiaus, lietuviai dažnai savo sveikata suskumba rūpintis tik tuomet, kai situacija tampa rimta ir nuo gripo skiepijasi žiemos mėnesiais, šiam jau įsisiautėjus. Tačiau šiemet toks delsimas gali kainuoti itin brangiai, todėl būtina aktyviai skatinti žmones skiepytis nuo gripo. Tai reikia daryti kuo anksčiau, tada ir skiepų efektas bus pats geriausias. Svarbu, kad Lietuvai pavyktų pasirūpinti reikiamu vakcinų nuo gripo kiekiu ir jų užtektų visiems norintiems pasiskiepyti.</p>
<p>Nors COVID-19 viruso protrūkį pavyko suvaldyti, mokslininkai vieningai sutaria, kad jo pasekmės bus jaučiamos dar ilgai. VU ir Lietuvos pediatrų mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ apie pandemijos poveikį vaikų sveikatai diskutavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daiva Razmuvienė ir Ginreta Valinčiūtė-Magelinskienė, Vilniaus universiteto profesoriai Arūnas Valiulis, Vytautas Kasiulevičius, Vaidotas Urbonas, savo patirtimi ir įžvalgomis apie pandemijos poveikį specializuotai vaikų sveikatos priežiūrai dalijosi Jungtinės Karalystės ekspertai profesorius Andrew Bush iš Londono&nbsp;<em>Imperial College</em>&nbsp;universiteto ir profesorė Ingrid Wolfe iš Londono&nbsp;<em>King‘s College</em>&nbsp;universiteto.</p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/covid-19-pasekmes-pajus-net-nesirge-vaikai">COVID-19 pasekmes pajus net nesirgę vaikai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/covid-19-pasekmes-pajus-net-nesirge-vaikai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ar gali žindyti koronavirusu užsikrėtusi mama</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 31 Mar 2020 13:22:12 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19 infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[serganti moteris]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas sergant]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18982</guid>

					<description><![CDATA[<p>Lietuvoje paskelbus karantiną besiruošiančioms kūdikio atėjimui šeimoms kyla įvairių klausimų. Iš karto po gimdymo mama galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau, ar taip bus dabar, rūpi ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį mamai. Ar susirgus koronaviruso COVID-19 liga galima žindyti kūdikį? Kaip tuomet reikėtų saugiai žindyti? Ar pagimdžius&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama">Ar gali žindyti koronavirusu užsikrėtusi mama</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18983" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Žindymas-užsikrėtus-koronavirusu.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Žindymas-užsikrėtus-koronavirusu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Žindymas-užsikrėtus-koronavirusu-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Lietuvoje paskelbus karantiną besiruošiančioms kūdikio atėjimui šeimoms kyla įvairių klausimų. Iš karto po gimdymo mama galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau, ar taip bus dabar, rūpi ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį mamai. Ar susirgus koronaviruso COVID-19 liga galima žindyti kūdikį? Kaip tuomet reikėtų saugiai žindyti? Ar pagimdžius naujagimis bus atskirtas nuo mamos? Atsako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadovė, Žindymo komiteto narė ir sertifikuota tarptautinė žindymo konsultantė gydytoja neonatologė prof. Dalia Stonienė.</p>
<h4><strong>Ar koronaviruso (COVID-19) infekcija serganti žindanti mama kelia pavojų kūdikiui?</strong></h4>
<p>Žindymas ir motinos pienas suteikia apsaugą ir motinai, ir vaikui. Remiantis mokslo žiniomis, motinai susirgus COVID-19 liga, motinos pienas nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu naujagimiui, panašiai kaip ir sergant kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis virusinėmis infekcijomis. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) netgi rekomenduoja, kad COVID-19 liga serganti&nbsp; moteris žindyti pradėtų nuo pirmosios&nbsp;naujagimio gyvenimo valandos. Išimtinis žindymas turėtų būti tęsiamas iki 6 mėnesių, pradėjus primaitinimą &#8211; bent iki 2 metų.</p>
<p>Žinoma, yra aprašyti tik keli kūdikių koronaviruso (COVID-19) infekcijos lengvos klinikinės eigos atvejai. Tačiau gimdyvių, sergančių COVID-19 liga, vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje, jų naujagimių gerklės tepinėliuose bei motinos piene infekcijos sukėlėjo nerasta. Nors dar nėra įrodyta, tačiau tikėtina, jog serganti mama su savo pienu gali perduoti naujagimiui specifinius COVID-19 antikūnus, jau praėjus kelioms dienoms nuo infekcijos.</p>
<h4><b>Kaip reikėtų elgtis saugant naujagimį nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos?</b></h4>
<p><b></b>Kaip jau esu minėjusi, žindant motinos pienu infekcija nėra perduodama, tačiau kaip ir visos kitos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos gali būti perduodamos artimo kontakto metu, todėl svarbu laikytis įprastų saugumo priemonių. Artimo kontakto metu arba žindant, motina turi dėvėti apsauginę veido kaukę, nebučiuoti kūdikio, kad ir kaip norėtųsi. Nepamiršti kruopščiai plauti rankas, ypač prieš maitinimą. Naujagimio lovytė turėtų būti dviejų metrų atstumu nuo motinos. Svarbu tinkamai vėdinti patalpas ir užtikrinti švarą namuose. Patarčiau svečių artimiausiu metu nepriimti.</p>
<h4><strong>Ar naujagimis gali būti laikinai atskirtas nuo motinos?</strong></h4>
<p>Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nepaisant to, ar motinai, ar jos kūdikiui įtariamas ar patvirtintas COVID-19 virusas, jie nuo pat gimimo turėtų palaikyti oda prie odos kontaktą ir inicijuoti žindymą. Atskyrimas gali turėti neigiamą poveikį mamai ir jos vaikui, taip pat atskyrimas neužtikrina apsaugos, nes užsikrėsti galima ir besimptomėje ligos fazėje.</p>
<p>Žindyti nedera tik esant sunkiai motinos ligai. Jei ji karščiuoja, kosėja ar skrepliuoja, kūdikis turėtų būti atskirtas tol, kol sulaukiama COVID-19 infekcijos patvirtinimo iš laboratorijos. Jei atsakymas teigiamas, mama ir kūdikis laikomas atskirai, jei neigiamas, jie gali būti kartu. Sprendimas dėl mamos ir kūdikio atskyrimo priimamas individualiai, atsižvelgiant į mamos pageidavimą, ligoninės nuostatas ir epidemiologinę situaciją šalyje. Jei vaikas laikinai atskiriamas nuo mamos, jį rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu. Nutrauktas pasterizuotas pienas nėra tinkamas. Visais atvejais rekomenduoja palaikyti motinos laktaciją – pieno gamybą, kad būklei pagerėjus ji galėtų maitinti savo pienu.</p>
<p><em>Kauno klinikų informacija</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama">Ar gali žindyti koronavirusu užsikrėtusi mama</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
