Posakis „kas tinka kiekvienam – netinka niekam“ taikytinas ir mitybai. Kiekvienas žmogus individualus. Jei nuslopinsime įgimtą vaiko alkio ir saiko jausmą, versdami suvalgyti viską, kas lėkštėje, valgyti net tada, kai jis nėra alkanas, maitinsime menkaverčiu maistu, tuomet ir užaugęs jis nežinos, ką ir kiek valgyti, ir koks maistas sveikas.
Pasimetę informacijos gausoje galiausiai pasiduodame masiniam vartojimui pamiršdami svarbiausia – savo organizmo individualius poreikius. Sveikatai palankaus maisto technologės R.Bogušienės teigimu, svarbu žinoti, kas kenksminga kiekvienam, ir kada verčiau vadovautis individualiai pritaikytomis rekomendacijomis.
Transriebalų poveikis sveikatai – širdies ir kraujagyslių ligos
Tam tikri maisto produktai žaloja kiekvieno žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui, transriebalai, kurių gausu rafinuotuose riebaluose gruzdintame arba skrudintame maiste. Jų yra saldainiuose, sausainiuose, tortuose, pyraguose, sūrio gaminiuose, sultinio kubeliuose ir kitame maiste, kuris gaminamas su iš dalies ar visiškai hidrintais riebalais, rafinuotais aliejais. Todėl nieko stebėtino, jog dažnai valgantys tokį maistą suserga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ne visi riebalai blogi
Be riebalų organizmas negautų juose tirpių vitaminų, būtų mažesnis sotumo jausmas. Žinoma, vertingesni nesotieji riebalai, o sočiųjų reikia mažiau. Norintiems numesti svorio, riebalų kiekį reikėtų sumažinti, juose nekepti, rinktis liesesnę mėsą. Norinčiam priaugti svorio ar sveikam vaikui, riebalų gali prireikti net daugiau nei rekomenduojama (30 proc. bendros energinės vertės). Jei vaikas prašo į košę įdėti sviesto, greičiausiai jam tikrai reikalingi papildomi riebalai.
Saikas – sveikos mitybos pagrindas
Daug sunkiau jį pajusti, jei maistas saldus, sūrus, pagardintas skonio ir kvapo stiprikliais. Maisto pramonei paranku, kad valgytume ir pirktume ne tiek, kiek reikia mums, o kuo daugiau, nes tai naudinga jiems. Norėdami išlaikyti saiką, mėgaukimės ragavimo procesu. Be to, valgykime prie stalo, nevaikščiokime tuo metu. Tuomet daugelį „tariamai“ skanių produktų nebenorėsite ir ieškosite sveikesnių.
Maistas turi būti kokybiškas, kad gautume vertingų medžiagų, negausus ir pritaikytas pagal kiekvieno individualius poreikius.
Cukrus ir druska – ar visiškai nereikia?
Ne naujiena, kad daug cukraus ar druskos turintis maistas žalingas. Ilgainiui šių pagardų reikia vis daugiau, nes nualinami skonio receptoriai. Cukrus ir druska reikalingi, bet tik kuo natūralesnės kilmės ir ne per daug. Sveikesnis natūralus cukrus, esantis vaisiuose, uogose, grūduose ir pan. Druskos taip pat natūraliai yra visuose produktuose. Net nesūdydami maisto per parą gauname 3-4 gramus druskos, o suaugusiajam ir vaikui nuo 10 metų jos reikia ne daugiau kaip 5 g per parą. Mažesniam vaikui – 3-4 gramų. Žinoma, vaikystė turi būti saldi, bet saldinkime ją meile ir savo keptu pyragu, o ne menkaverčiais saldainukais, guminukais, čiulpinukais ar kitomis pramonės sukurtomis, vaikų imunitetą alinančiomis komercinėmis gudrybėmis.
Stipriai perdirbtas maistas – kenkia visiems
Vitaminai, mineralinės medžiagos, omega-3rūgštys žūva gruzdintame, perkeptame, pervirtame, apanglėjusiame maiste. Be to, jame, be kancerogeninių medžiagų, taip pat daug cukraus, druskos, maisto priedų, sveikatai nepalankių riebalų.
Žinome, kad kiekvieno valgymo metu tiek vaikui, tiek suaugusiajam reikia šviežių daržovių ir vaisių. Bet per daug skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose ir viso grūdo gaminiuose, taip pat negerai. Kai kurie žmonės netoleruoja glitimo. Kitų organizmas atpratęs nuo tokių maisto produktų, todėl per didelis skaidulinių medžiagų kiekis gali sutrikdyti virškinimą. Norintiems priaugti svorio net geriau rinktis baltų miltų gaminius, nes jų daugiau galima suvalgyti ir neapsunkinama virškinimo sistema.
Todėl būtina pažinti save ir atsižvelgti į individualius poreikius ir savybes. Patarimo galima kreiptis į mitybos specialistus, o sutrikus sveikatai prireiks dietologo, kuris paskirs dietą pagal ligą.
Svarbu valgyti reguliariai
Tik taip maitinantis cukraus lygis kraujyje yra pastovus, tai suteikia energijos, nebetrokštame menkaverčio perdirbto maisto, išlaikome normalų kūno svorį. Kiek kartų per dieną valgyti – individualu. Tai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, kūno svorio, gyvenimo būdo, miego ir poilsio režimo ir pan. Sveikiems, fiziškai aktyviems vaikams, neturintiems antsvorio, patariama valgyti net 6 kartus per dieną, o suaugusiajam, kuris ištisai sėdi prie kompiuterio biure, grįžęs namo tinginiauja prie televizoriaus, gali užtekti ir 2 kartų per dieną. Maisto produktai ir porcijų dydis taip pat skirsis: vaiko racione maisto gali būti net daugiau, bet nesveikų maisto produktų neturi būti abiejų lėkštėse.
Visgi, mokyklose paklausus, kiek kartų per dieną valgo vaikai, išgirsti, kad net ir 12. Vadinasi, mamos nuo vežimėlių laikų eidamos į parką visą virtuvę tempiasi su savimi, vis ragindamos: „gal sausainuko, gal obuoliuko…“ Taip vaikas pripratinamas valgyti nuolat. Vaikas 2-3 val. gali ir turi būti nevalgęs, juk jam reikia suvirškinti ankstesnį maistą. Jis turi vadovautis įgimtais įpročiais.
Parengė sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė
