Iš ko gaminama įvairių rūšių duona ir batonas?

Duona yra kepinys iš ruginių, kvietinių miltų, jų mišinių, kitų grūdų tešlos, kuri maišoma, formuojama ir (ar) kildinama mielėmis ir (ar) pieno rūgšties bakterijomis. Batonas – apibrėžiamas kaip pailgas ovalus pyrago kepinys, kuriame kvietiniai miltai sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų jame esančių grūdų. Avižų, grikių, ryžių, kukurūzų ir pan. duonos gaminiuose nurodyti grūdai sudaro ne mažiau kaip 20 proc. sudėties, kita dalis gali būti kvietiniai aukščiausios rūšies miltai.

Pagrindinė vertingos duonos ypatybė – simbolis „Rakto skylutė“

Maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtuose produktuose turi būti mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų gaminiuose – daugiau maistinių skaidulų. Taigi, duoną, paženklintą simboliu „Rakto skylutė“, rinktis verta.

„Pirkite duoną, kurios sudedamųjų dalių sąrašas trumpiausias, kuo mažiau cukraus, druskos, kuo daugiau skaidulinių medžiagų ir geriausia, jei ji ekologiška, – palanku ne tik gamtai, bet ir žmogui“, – pataria maisto technologė Raminta Bogušienė.

„100 g duonos turėtų būti ne daugiau nei 5 g cukraus. Kuo daugiau cukraus, tuo blogesnis poveikis žarnyno mikroorganizmams. Labai svarbus ir skaidulų kiekis – 100 g produkto jų turėtų būti ne mažiau nei 6 g. Skaidulos labai svarbios virškinimui, didina sotumo jausmą, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją. Druskos 100 g duonos turėtų būti iki 1 g. Vengtini konservantai, emulsikliai ir kiti maisto priedai“, – pataria biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė.

Kokie miltai sveikesni – visų grūdo dalių, ar ruginiai?

Rinkdamiesi duoną pirmiausia atkreipiame dėmesį į miltus. Ruginėje duonoje rugių grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. visų grūdų. Visagrūdėje duonoje tokie grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.

Pasak biomedicinos mokslų daktarės Sandrijos Čapkauskienės, dažnai ant pakuotės sutinkamas užrašas „visų grūdo dalių“ ar „100 % kviečiai“ nebūtinai reiškia, kad tai visagrūdis produktas. Klaidinga nuomonė, kad geresnė yra tamsi duona: spalva nebūtinai lemia kokybę, nes produktui nuspalvinti gali būti naudojamas, pavyzdžiui, razinų sulčių koncentratas ar salyklas.

„Mieliniai gaminiai, taip pat ir duona, kepama iš kvietinių miltų, turinčių daugiau glitimo, kad kepinys būtų porėtas ir minkštas. Ne visų grūdo dalių miltai yra baltesni ir turi mažiau skaidulų bei mineralinių medžiagų. Todėl teikite pirmenybę visagrūdei ruginei duonai, rečiau pirkite kvietinę, bet jei renkatės tokią – pirkite visagrūdę ekologišką duoną”, – pataria maisto technologė Raminta Bogušienė.

Biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė paaiškina, kad visagrūdė duona turi daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų, įvairių mikroelementų. Ruginė duona gali būti rūgšti sergantiesiems skrandžio ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, turintiems padidėjusį rūgštingumą. Tad jiems reikėtų vengti ruginės duonos.

Ar mielės tikrai blogis?

Tešlos kildinimas – vienas pagrindinių duonos kepimo procesų, kuriam reikia pridėtinių mielių arba raugo. Raugas yra skystas ar tirštas pusgaminis, kuriame esantys mikroorganizmai (pvz., pieno rūgšties bakterijos, mielės) yra aktyvūs arba gali būti suaktyvinti. Dalis raugo naudojama tešlai ruošti, o likęs raugas, kad nenutrūktų rūgimas, atnaujinamas pridedant maitinamojo plakinio (maišinio).

Mielės anaerobinės fermentacijos metu gamina anglies dioksidą (CO₂) ir kildina tešlą. Fermentacija labai svarbi ne tik duonos tešlos išpurenimui: nuo rūgimo procesų priklauso duonos tekstūra, forma, tūris, skonis ir aromatas. Todėl tešlos užmaišymui reikia naudoti natūralų raugą arba įprastas kepimo mieles. 

Ilgos ir lėtos fermentacijos metu mielės išskiria ir šalutinius produktus – sukuria skonių ir aromatų puokštę. Pasak biomedicinos mokslų daktarės Sandrijos Čapkauskienės, natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą (mikroorganizmus), pagerina tešlos savybes, padidina duonos maistinę vertę, suteikia sotumo jausmą, duona ilgiau išlieka šviežia. Tad, duona su natūraliu raugu – labai vertinga.

Mielės – nėra didelis blogis, jų natūraliai yra grūduose bei miltuose! Kepant duoną jos praranda aktyvumą, tačiau tešlą iškildina. Žinoma, iškepti duoną su raugu reikia daugiau laiko ir pastangų, ir tai natūralesnis procesas.

Mielės duonoje esančius sudėtinius angliavandenius suskaido iki paprastųjų ir greitai pasisavinamų, todėl tokia duona mažiau soti, daugiau jos suvalgome ir greičiau išalkstame. Bet turintiems virškinimo sutrikimų žmonėms mielės gali būti net naudingos, nes palengvina virškinimą.

Kepiniams mielės suteikia purumo – šviežia mielinė duona minkšta ir puri, tačiau greičiau genda, ją geriausia suvalgyti tą pačią dieną. Kildinant tešlą susidaręs CO₂ kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, padidinti rūgštingumą“, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

Be glitimo – ar tikrai sveikiau?

Nemalonūs pojūčiai valgant duoną atsiranda ne dėl glitimo ar mielių, o todėl, kad daug valgome rafinuotų, sintetinių cheminių medžiagų turinčių miltinių gaminių. Pasak biomedicinos mokslų daktarės, produkte „be glitimo“ gali būti papildomų maisto priedų: pridėtinio cukraus, ksantano dervos, ryžių krakmolo, ryžių miltų ir rudųjų ryžių sirupo, kukurūzų ir sojų, tapijokos krakmolo.

Be glitimo – mada, už kurią mokami dideli pinigai – ir grūdų augintojams, ir produktai brangesni, bet tokius produktus turėtume rinktis tik gydytojui rekomendavus, nes jie labiau perdirbti. Jei visgi manote, kad glitimas jums sukelia negalavimus, rinkitės tuos produktus, kuriuose nėra glitimo: grikius, ryžius, kukurūzus, burnočius, bolivinę balandą ir kt.

Glitimas yra baltymas, ir sveiki žmonės, produktus, kuriuose natūraliai yra glitimo, gali valgyti! 

Tyrimai rodo, kad glitimui jautrūs, alergiški yra tik 2– 3 proc. žmonių, tačiau, be abejonės, turėtume vartoti mažiau miltinių gaminių, daugiau vertingų grūdinių kultūrų bei laikytis subalansuotos, įvairios, reguliarios ir saikingos mitybos principų”, – pataria Raminta Bogušienė.

 Pagal VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto technologės Ramintos Bogušienės parengtą informaciją

Maisto technologė Raminta Bogušienė išanalizavo populiariausių Lietuvoje gaminamų sūrelių sudėtį. Iš 27 tiriamų sūrelių, specialistė palankiai įvertino tik 6 rūšių gaminius, kitus pataria valgyti rečiau, o kai kurių – iš viso nepirkti.

Glaistytas varškės sūrelis – draudžiamas vaikų ugdymo įstaigose

Pagal mokyklose ir darželiuose galiojančio vaikų maitinimo aprašo pakeitimus, nuo š.m. gegužės 1 d. vaikams galima duoti jogurto ir varškės be pridėtinio cukraus. Gali būti tik natūralių cukrų – šimtame gramų produkto iki 10 g. Retkarčiais kaip desertą pirkdami vaikams glaistytus varškės sūrelius vadovaukitės šiuo patarimu. „Rinkitės sūrelius, kuriuose yra daugiausiai varškės, t.y. ne mažiau kaip 65 proc., ir kuo daugiau baltymų – šimtame gramų ne mažiau kaip 10 g. Sudedamųjų dalių turi būti kuo mažiau, cukrų – iki 16 g, riebalų – iki 20 proc. šimtame gramų (riebalai turi būti tik pieno ir kakavos). Svarbu rinktis produktą be pridėtinės druskos“, – pataria maisto technologė Raminta Bogušienė.

Pagal tyrimo rezultatus, geriausias glaistytas varškės sūrelis „Graikiškas“ su kokosais (varškės 66 proc., pieno ir kakavos riebalų 18 g, cukrų kiekis 15,1 g, baltymų 15,8 g, be rafinuotų riebalų ir pridėtinės druskos). Prasčiausios sudėties varškės sūrelis – „Magija“ su želė gabaliukais.  Jame mažiausiai varškės ir daugiausiai cukraus (pieno ir kakavos riebalų 23,9 g, cukraus 32,9 g, baltymų 10,2 g, o liesos varškės – 39%).

Veganiški desertai – vanduo su soja

Veganizmas nėra savaime sveika mityba, o veganiški maisto produktai nebūtinai sveiki. Dažnai stipriai perdirbti, su daug cukraus, maisto priedų, rafinuotais ir dezodoruotais riebalais, daug sudedamųjų dalių ir pan.

Maisto technologė atkreipia dėmesį, kad lentynose veganiški desertai rikiuojami prie varškės sūrelių. Tačiau jie pagaminti ne iš pieno, jų pagrindas – tofu, o daugiausia juose ne sojų pupelių, o vandens. Šimtame gramų produkto esantis cukraus kiekis svyruoja nuo 13 iki 28 g, baltymų – nuo 6,5 g iki 11 g. Visuose sūreliuose yra riebalų – ne tik pieno, bet ir rafinuotų, dezodoruotų, pavyzdžiui, kokosų, palmių. Skoniu šie produktai negali prilygti tikriems sūreliams – skiriasi jų konsistencija ir struktūra.

Be laktozės – sveikiau?

Pienas ir jo produktai naudingi, tačiau kasdien vartoti ir persivalgyti nedera. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pieno cukraus – laktozės toleravimą, bet ir į tai, ar alerginių reakcijų nesukelia pieno baltymas – kazeinas. Pieno baltymui alergiškam žmogui produktai be laktozės nepadės.

„Sūrelius be laktozės patariama rinktis tik netoleruojantiems šio cukraus, nes šimtame gramų tokio produkto yra beveik 20 g pridėtinio cukraus. Į sūrelių be laktozės sudėtį taip pat įeina rafinuoti ir dezodoruoti riebalai. Tad akivaizdu, kad, norėdami išvengti vienos blogybės, susiduriame su kitomis – svarbiausia atsižvelgti į visumą“, – pataria Raminta Bogušienė.

Ar proteininiai sūreliai geresni už kitus?

Populiarėja proteininiai sūreliai, kuriuose mažiau cukraus, didelis baltymų kiekis. Bet daugiau baltymų reiškia, kad baltymai sudaro per 12 proc. produkto energinės vertės. Maisto technologė R. Bogušienė tvirtina, jog iš tiesų sūrelių privalumas yra daug varškės ir baltymų. Šiuose produktuose daugiau baltymų, bet dalis cukraus juose yra pakeista saldikliais, sudedamųjų dalių sąrašas ilgas. Taip pat juose yra rafinuotų ir dezodoruotų riebalų, nemažai pridėtinės druskos, tirštiklių.

Produkte su prierašu „mažiau cukraus 40 proc.“ cukrų kiekis atitinka vaikų maitinimo aprašą (šimtame gramų iki 16 g), varškės net 84,8 g. Tačiau jame nedidelis kiekis baltymų, yra rafinuotų kokoso riebalų ir druskos – šimtame gramų beveik 0,5 g. Tad valgai saldžiai ir dar gauni nemažai druskos. Šimtame gramų sūraus skonio produkto turėtų būti iki 1 g druskos.

Sveikiausi – neglaistyti varškės sūreliai

Renkantis varškės sūrelį be glaisto, R. Bogušienė pataria pirmenybę teikti ekologiškiems, kuriuose kuo daugiau varškės – ne mažiau kaip 80 proc., taip pat baltymų – ne mažiau kaip 10 g, o cukrų iki 16 g, riebalų iki 10 proc. (šimtame gramų).
Geriausiai specialistės įvertintas toks varškės sūrelis – „Rytas“ su vanile. Jame mažiausiai cukraus, daug varškės – 86 %, cukrų 14,6 g, riebalų 7,5 g, baltymų 13 g. Beglaisčių kategorijoje palankiausia sveikatai ekologiška varškytė su vanile „Miau“, joje 89 % varškės, baltymų 10,4 g, pieno riebalų 6 g, cukraus 11,5 g.

Nepaisant pakuotės spalvingumo ar šūkių, bylojančių apie puikią produkto sudėtį, patariama žvelgti į gaminio visumą. Rinkitės kokybišką produktą, kurio sudėtis aiški ir mažiau sudedamųjų dalių. Kuo daugiau varškės, baltymų, mažiau riebalų, pridėtinio cukraus, be pridėtinės druskos ir rafinuotų riebalų (palmių, kokosų ir pan.).

Dažnai sūrelių sudėtyje aptinkama pakeistų savybių medžiagų, kurių bijoti nereikia. Pavyzdžiui, modifikuotas krakmolas, yra toks pat produktas kaip ir krakmolas. Tai nėra genetiškai modifikuotas produktas, o pramoniniu būdu susintetintas krakmolas, maisto gamybai patvaresnė jo forma, o savybės kaip ir įprasto krakmolo. Bet kokybiškuose ir sveikatai palankiuose maisto produktuose jo nebūna.

Pagal VšĮ „Sveikatai palankus“ projektų koordinatorės Justina Bilinskienės parengtą informaciją

Pasimetę informacijos gausoje galiausiai pasiduodame masiniam vartojimui pamiršdami svarbiausia – savo organizmo individualius poreikius. Sveikatai palankaus maisto technologės R.Bogušienės teigimu, svarbu žinoti, kas kenksminga kiekvienam, ir kada verčiau vadovautis individualiai pritaikytomis rekomendacijomis.

Transriebalų poveikis sveikatai – širdies ir kraujagyslių ligos

Tam tikri maisto produktai žaloja kiekvieno žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui, transriebalai, kurių gausu rafinuotuose riebaluose gruzdintame arba skrudintame maiste. Jų yra saldainiuose, sausainiuose, tortuose, pyraguose, sūrio gaminiuose, sultinio kubeliuose ir kitame maiste, kuris gaminamas su iš dalies ar visiškai hidrintais riebalais, rafinuotais aliejais. Todėl nieko stebėtino, jog dažnai valgantys tokį maistą suserga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Ne visi riebalai blogi

Be riebalų organizmas negautų juose tirpių vitaminų, būtų mažesnis sotumo jausmas. Žinoma, vertingesni nesotieji riebalai, o sočiųjų reikia mažiau. Norintiems numesti svorio, riebalų kiekį reikėtų sumažinti, juose nekepti, rinktis liesesnę mėsą. Norinčiam priaugti svorio ar sveikam vaikui, riebalų gali prireikti net daugiau nei rekomenduojama (30 proc. bendros energinės vertės). Jei vaikas prašo į košę įdėti sviesto, greičiausiai jam tikrai reikalingi papildomi riebalai.

Saikas – sveikos mitybos pagrindas

Daug sunkiau jį pajusti, jei maistas saldus, sūrus, pagardintas skonio ir kvapo stiprikliais. Maisto pramonei paranku, kad valgytume ir pirktume ne tiek, kiek reikia mums, o kuo daugiau, nes tai naudinga jiems. Norėdami išlaikyti saiką, mėgaukimės ragavimo procesu. Be to, valgykime prie stalo, nevaikščiokime tuo metu. Tuomet daugelį „tariamai“ skanių produktų nebenorėsite ir ieškosite sveikesnių.

Maistas turi būti kokybiškas, kad gautume vertingų medžiagų, negausus ir pritaikytas pagal kiekvieno individualius poreikius.

Cukrus ir druska – ar visiškai nereikia?

Ne naujiena, kad daug cukraus ar druskos turintis maistas žalingas. Ilgainiui šių pagardų reikia vis daugiau, nes nualinami skonio receptoriai. Cukrus ir druska reikalingi, bet tik kuo natūralesnės kilmės ir ne per daug. Sveikesnis natūralus cukrus, esantis vaisiuose, uogose, grūduose ir pan. Druskos taip pat natūraliai yra visuose produktuose. Net nesūdydami maisto per parą gauname 3-4 gramus druskos, o suaugusiajam ir vaikui nuo 10 metų jos reikia ne daugiau kaip 5 g per parą. Mažesniam vaikui – 3-4 gramų. Žinoma, vaikystė turi būti saldi, bet saldinkime ją meile ir savo keptu pyragu, o ne menkaverčiais saldainukais, guminukais, čiulpinukais ar kitomis pramonės sukurtomis, vaikų imunitetą alinančiomis komercinėmis gudrybėmis.

Stipriai perdirbtas maistas – kenkia visiems

Vitaminai, mineralinės medžiagos, omega-3rūgštys žūva gruzdintame, perkeptame, pervirtame, apanglėjusiame maiste. Be to, jame, be kancerogeninių medžiagų, taip pat daug cukraus, druskos, maisto priedų, sveikatai nepalankių riebalų.

Žinome, kad kiekvieno valgymo metu tiek vaikui, tiek suaugusiajam reikia šviežių daržovių ir vaisių. Bet per daug skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose ir viso grūdo gaminiuose, taip pat negerai. Kai kurie žmonės netoleruoja glitimo. Kitų organizmas atpratęs nuo tokių maisto produktų, todėl per didelis skaidulinių medžiagų kiekis gali sutrikdyti virškinimą. Norintiems priaugti svorio net geriau rinktis baltų miltų gaminius, nes jų daugiau galima suvalgyti ir neapsunkinama virškinimo sistema.

Todėl būtina pažinti save ir atsižvelgti į individualius poreikius ir savybes. Patarimo galima kreiptis į mitybos specialistus, o sutrikus sveikatai prireiks dietologo, kuris paskirs dietą pagal ligą.

Svarbu valgyti reguliariai

Tik taip maitinantis cukraus lygis kraujyje yra pastovus, tai suteikia energijos, nebetrokštame menkaverčio perdirbto maisto, išlaikome normalų kūno svorį. Kiek kartų per dieną valgyti – individualu. Tai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, kūno svorio, gyvenimo būdo, miego ir poilsio režimo ir pan. Sveikiems, fiziškai aktyviems vaikams, neturintiems antsvorio, patariama valgyti net 6 kartus per dieną, o suaugusiajam, kuris ištisai sėdi prie kompiuterio biure, grįžęs namo tinginiauja prie televizoriaus, gali užtekti ir 2 kartų per dieną. Maisto produktai ir porcijų dydis taip pat skirsis: vaiko racione maisto gali būti net daugiau, bet nesveikų maisto produktų neturi būti abiejų lėkštėse.

Visgi, mokyklose paklausus, kiek kartų per dieną valgo vaikai, išgirsti, kad net ir 12. Vadinasi, mamos nuo vežimėlių laikų eidamos į parką visą virtuvę tempiasi su savimi, vis ragindamos: „gal sausainuko, gal obuoliuko…“ Taip vaikas pripratinamas valgyti nuolat. Vaikas 2-3 val. gali ir turi būti nevalgęs, juk jam reikia suvirškinti ankstesnį maistą. Jis turi vadovautis įgimtais įpročiais.

Parengė sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė

Įprastiniai mamų skundai: „Mano vaikas nieko nevalgo, mano vaikas valgo tik

Mano dukrytė mažai ką mėgsta: visiškai atsisako vaisių, uogų, daržovių, košių, sriubų. Laimei, bent darželyje retkarčiais suvalgo mėsytės. Šiuo metu ji pripažįsta sausus pusryčius su pienu, virtus kiaušinius, batoną, koldūnus be mėsos, keptus žuvies pirštelius, bulves ir, žinoma, saldumynus. Šie produktai atsirado pas mus tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų“ maistą. Tada džiaugėmės, kad nors kažką valgo. Neįsivaizduoju, kaip ją įpratinti pamėgti įvairų ir sveiką maistą? Tokį laišką mitybos specialistei Ramintai Bogušienei parašė mama Inga. Ką pataria mamoms ir tėčiams dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama R. Bogušienė?

Geriausias pavyzdys – mama ir tėtis

Vaikai – mūsų atspindys, todėl valgykime taip, kaip norime, kad maitintųsi mažieji. Pirkime naudingus maisto produktus, apeikime parduotuvės lentynas, kuriose puikuojasi menkaverčiai skanumynai su daugybe cukraus, druskos, hidrintų bei rafinuotų riebalų, beveik neturintys skaidulinių medžiagų. Negaminkime kasdien keptų, gruzdintų, skrudintų patiekalų, atsisakykime rūkytų produktų. Jeigu namuose neturėsime tokio maisto, nebus ir valgytojų. Pirmiausia atsigręžkime į savo lėkštę, rodykime pavyzdį, o vaikams neliks kitos išeities kaip prisitaikyti.

Mėgstantiems tikrąjį, natūralų, skonį net su vandeniu išvirta grikių košė, pagardinta žiupsneliu druskos ir cinamono, skanumynas. Jei mes patys priklausomi nuo cukraus, kurio gausu ne tik saldumynuose, bet ir duonoje, nesistebėkime, kad prekybos centre vaikas stveria spalvinga etikete viliojantį saldų gardumyną. Ne visi tėveliai žino, kad net tokie vaikiškais piešinukais išmarginti produktai kaip saldinta varškytė ar jogurtukas – ne kalcio, bet cukraus šaltinis.

Žinoma, jei retkarčiais pasilepinate ne itin sveikais maisto produktais, nėra labai blogai. Tik vaikas turi žinoti, kad tai daryti negalima kasdien, o jūs pasistengsite, kad tokios išimtys būtų vis retesnės.

Sudarykime vaikui sąlygas tinkamai maitintis.

Dažnai siūlykite vaikui naudingus patiekalus ir anksčiau ar vėliau jis ne tik paragaus, bet ir pamėgs. Pagudraukite: raginimą „suvalgyk, nes tai sveika“ pakeiskite į „paragauk, tau patiks“. Nebijokite, kad mažametis liks alkanas, jei neužsikimš skrandžio sausainiais, bandelėmis, trapučiais ir t. t. Būkite kantrūs, jei vaikas atsisako paragauti naujo patiekalo.

Prie naujų patiekalų vaiką pratinkite pamažu. Iš pradžių į įprastinius pridėkite naudingų ingredientų – maltų sėmenų ar saulėgrąžų sėklų, uogų ar daržovių. Dalį įprastų miltų, iš kurių gaminate blynus, apkepus, virtinukus, keiskite viso grūdo miltais, bandykite įvairesnius (avižų, grikių, kukurūzų, viso grūdo dalių speltų ir kitus miltus).

Kai kurie tėveliai kaltina darželius, kiti močiutes, kurios dažniausiai valgydina vaiką gana nesveiku maistu, dėl to namuose jis atsisako vertingų patiekalų. Pirmiausia, nepamirškite, kad močiutė su savo rankomis pagamintu maistu perduoda dar ir meilę, teigiamą energiją. Tokia nekasdienė mityba neišderins natūralaus skonio. Kitas dalykas, jei močiutė vaišina ne savo keptais gardžiais pyragais, o pirktiniais saldumynais, koldūnais ar žuvies piršteliais. Antra, darželių maistas dažniausiai nėra prastas. Jis ruošiamas ne mažiau kaip 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai, o dienos racionas subalansuotas. Nors ir darželio meniu nėra idealus, bet jame nerasite tokių maisto produktų kaip sausainiai su iš dalies hidrintais riebalais, saldainiai, gazuoti gėrimai, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, kurie puikuojasi ant dažnos šeimos stalo.

Dalinkimės žiniomis su vaikais ir pasitikėkime jais

Kalbėkime su vaikais, analizuokime drauge, koks maistas geras, ir vaikai įpras jį vertinti. Kartu skaitykime etiketes ir rinkimės kokybiškus maisto produktus. Nesakykite, kad brangu. Maisto papildai kainuoja daugiau nei natūralūs produktai (daržovės, šviežia mėsa, žuvis, vertingos grūdinės kultūros, kiaušiniai ir kita).

Nesuteikime vaikui progos valgyti netinkamą maistą. Pavyzdžiui, jei kavinėje kartu šlamščiate gruzdintas bulvytes, vaikui atrodys, kad jas galima valgyti ir namuose. Paaiškinkite vaikui, kad nuo tokio maisto skaudės pilvuką, galvą, suges dantys, dažniau puls peršalimo ligos.

Neverskime vaiko suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Leiskite jam vadovautis įgimtu alkio ir sotumo jausmu. Kai nori valgyti – duokime, kai vaikas sako „aš sotus”, nekiškime jam prievarta ar gudrumu. Pasitelkime intuiciją, pridėkime fantazijos ir perduokime vaikui naudingą patirtį. Tik neskubėkite, nes per vieną dieną įpročių nepakeisite.

Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją