Mama dirbti negali, nes dėl sunkios ligos sutrikdytos raidos Vakariui reikia nuolatinės priežiūros. Vaikas nekalba, nebendrauja, nesaugus bet kurioje aplinkoje, todėl nekontroliuojamas negali likti nė minutės. Sunki liga ištrynė iš atminties vaikystės žaidimus, pirmuosius ištartus žodžius – viską, ko buvo spėjęs išmokti pusantrų metų vaikas. Nuo to laiko dingo Vakario vaikystė, o didžiausias tėvelių rūpestis tapo ją sugrąžinti padedant medikams.

Žingsnis link vaikystės – tyrimai Vokietijoje

Taigi, padėjusių žmonių dėka šią liepą visi drauge žengė dar vieną žingsnį vaikystės link – išvyko išsitirti į Universitetinės medicinos klinikos Neurologijos centrą Freiburge. Čia atliktas magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad cista smegenyse nepakitusi. Tai – gera žinia, nes ji nepadidėjo ir išliko toje pačioje vietoje, o hipokampas – smegenų dalis, nuo kurios priklauso trumpalaikė atmintis, funkcionuoja (sunykus hipokampui nebelieka pažinimo funkcijų).

Kitas – sudėtingas pozitronų emisijos (PET) tyrimas, atliekamas su narkoze intensyvios terapijos skyriuje, kuriame yra visa gyvybei palaikyti reikalinga įranga. Tyrimui suleidžiamas radioaktyvių medžiagų mišinys padeda nustatyti naviką, patikrinti kraujotaką ir įvertinti vidaus organus.

Ko gero, sunkiausias buvo Elektroencefalografijos tyrimas (EEG), nes keletą dienų vaiką reikėjo nulaikyti penkių metrų atstumu nuo lovos. Prie Vakario galvos buvo pritvirtinti laidai, kuriuos prilaikė kepuraitė. Šis tyrimas labai svarbus – jo metu reikėjo pagauti priepuolį ir nustatyti epilepsijos židinio vietą. Priepuolių, kaip tyčia, tuo metu nebuvo, taigi teko vieną dieną nebegerti vaistukų, kad jie atsirastų.

Vaidas Šepkus sako: “Jausmas, kai nebereikėjo duoti vaistų, buvo geras, nors ir supratome, kad vėl reikės prie jų grįžti. Labai laukiam tos dienos, kai taip bus visados…“ Priepuoliai pasirodė, tyrimas pavyko, belieka nerimo kupinos valandos – laukti gydytojų sprendimo.

Tikras išbandymas Vaidui buvo ilgas pokalbis su psichologu apie Vakario gebėjimus, kurio metu buvo vertinamas šalutinis vaistų poveikis vaiko raidai. „Nepaisant suvokimo, kad Vakaris nėra toks pat kaip kiti tokio amžiaus vaikai, kai į kone visus klausimus turi atsakyti neigiamai, atrodo, problema tampa dar didesnė… Teigiamai atsakyti negali net į paprasčiausius klausimus: ar vaikas atsiliepia šaukiamas vardu, ar jis taria nors vieną žodį, ar paprašytas atneša daiktą. Tada pasikliauji tikėjimu ir džiugina vien tai, kad nuėmus laidelius Vakaris jaučiasi gerai – ypač, kai šalia mamytė.“

Dar keletas žingsnių – matuojame devynis kartus

Dvi dienas po tyrimų dėl Vakario tarėsi keleto Vokietijos ligoninių medikai. Gydytojų išvada – reikia papildomo, dar sudėtingesnio, tyrimo, nes kol kas nepavyksta tiksliai nustatyti, kurioje vietoje prasideda priepuoliai. Todėl neįmanoma nuspręsti dėl operacijos. Anot patarlės, geriau devynis kartus pamatuoti ir dešimtą – kirpti, kad būtų įsitikinta šimtu procentų.

Toliau – kitas žingsnis link Vakario vaikystės – vaiko kraujo mėginys dėl genetinės epilepsijos. Vėliau prireiks dar sykį važiuoti į Freiburgo ligoninę sudėtingesniam tyrimui priepuolio kilimo vietai nustatyti. Mat, kol kas gydytojai nėra tikri, kad išoperavus cistą (drenuojant) smegenyse, priepuoliai liausis.

O dabar – dar reikės daug žingsnelių: skirti kitokie vaistai, tolimesnis gydymasis ir tyrimai Lietuvoje, ir genetinio tyrimo dėl epilepsijos rezultatų laukimas, viliantis, kad pagaliau viskas bus gerai…

Paremianti namų šiluma

Vadovaudamiesi gydytojų patarimu tėveliai su Vakariu į Vokietiją ir atgal namo važiavo automobiliu, nes skrydis lėktuvu galėjo sukelti priepuolius. Važiavo po 600 km per dieną, kad vaikas nepavargtų. Vakaris kelionę ištvėrė puikiai – teužpuolė vienas priepuoliukas. Važiuodami Šepkai sutiko daug nuostabių žmonių, kurie padėjo pasirūpinti ir kelionės, ir nakvynės reikalais.

„Sugrįžus namo palengvėjo – savos gatvės, pievos, draugai ir artimieji… ir nuoširdus dėkingumo jausmas visiems, kas padėjo suteikti vilčių mūsų brangiausiam žmogeliukui – žengti dar keletą žingsnių vaikystės link“ – sako Vaidas.

Vakariui palaikyti – kariuomenės baikerių klubo ralis

Lietuvos kariuomenė – vienybės ir vieni kitų palaikymo pavyzdys – ir darbe, ir gyvenime. Kariuomenėje tarnaujančio Vaido šeimos nelaimė – tapo ir tarnybos kolegų rūpesčiu. Įveikti užklupusias bėdas padeda ir artimi tarnybos draugai, ir visi krašto apsaugos sistemos darbuotojai.

Vakariui ir jo šeimai palaikyti Lietuvos kariuomenės baikerių klubas „Perkūnas MCC” planuoja 24 valandų ralį. „Tikimės dviem motociklais per tą laiką nuvažiuoti ne mažiau kaip 2000 kilometrų. Jei sumanymas pavyktų, oficialiai jį užregistruotume kaip Lietuvos rekordą „Tolimiausia kelionė motociklais per 24 valandas”, – sako klubo viceprezidentas Arūnas Kamblevičius, kuris šiame ralyje važiuos drauge su kitu klubo nariu Ričardu Augustinavičiumi.

Planuojamas maršrutas Vilnius – Klaipėda – Kryžkalnis- Šiauliai – Panevėžys – Vilnius. Tokio rato ilgis yra kiek daugiau nei 700 km, todėl reikės apvažiuoti tris ratus. Vakario palaikymo ralis numatomas rugpjūčio 16 d. 15 val. „Statoil” degalinėje, Grigiškėse. Rekordą fiksuoti padės BMW atstovai Lietuvoje. Pagal rekordus registruojančios agentūros reikalavimus bus užfiksuoti motociklų odometrų parodymai prieš startą ir iš karto finišavus po ne daugiau kaip 24 val.

Vaikystė turi sugrįžti

Dar prireiks daug nelengvų žingsnių – kol Vakaris galės džiaugtis vaikyste, bet dalis kelio jau nueita. Vaida ir Vaidas Šepkai pasiryžę padaryti viską, kad sugrąžintų dėl ligos prarastą Vakario vaikystę – žaidimus, pasakas, draugystę, vaikiškas išdaigas, didelius ir mažus norus ir svajones… Šepkams labai padeda tai, kad jų ryžtą palaiko tėvelio kolegos – kariškiai, draugai ir visi žmonės, linkintys Vakariui sėkmės įveikiant ligą. „Esame labai dėkingi už žmonių palaikymą, be kurio tiek daug nebūtume nuveikę, tikimės Lietuvos gydytojų supratingumo, profesionalaus medikų sprendimo ir Dievo malonės,“ – sėkme tiki Vaida Šepkienė.

Taigi, visi, sergantys už Vakarį, laukiame tyrimų rezultatų iš Vokietijos ir ruošiamės palaikyti naujus Vakario žingsnelius – vaikystės link.

Neringa Grabauskienė

Vaistai Vakario ligos įveikti negali

Iki pusantrų metų Vakaris augo taip pat kaip ir kiti jo bendraamžiai. Berniukas bendraudavo su kitais vaikais, sėkmingai mokėsi tarti žodžius, piešdavo, jau susikalbėdavo su vyresniuoju broliuku ir abu žaisdavo futbolą. Pirmieji nelaimių pranašai buvo febriliniai traukuliai, atsiradę dėl aukštos temperatūros. Po to priepuoliai ėmė kartotis jau be temperatūros ir vaikui nustatė epilepsiją. Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas parodė, jog galvytėje, temporalinėje smegenų srityje, yra apie 22 mm dydžio cista.

Prasidėjo ilgas gydymasis – iš pradžių tris mėnesius Vaida su sūneliu praleido Vilniaus ligoninėje, po to gydymas tęsėsi Kaune ir vėl – Vilniuje. Nuolat konsultavo tiek Vilniaus, tiek Kauno neurologai ir neurochirurgai. Vakario ligą gydytojai bandė įveikti vaistais nuo epilepsijos. Nepadėjus vieniems vaistams, bandė kitus. Deja, nė vieni vaistai negelbėjo – priepuoliai vis kartojosi po keliolika kartų per mėnesį, po to užplūdo net priepuolių serijos. Kai jų nepavykdavo sustabdyti, Vakaris su mama atsidurdavo ligoninėje.

Tėvai aklavietėje – dėl šalutinio vaistų poveikio

Gydymas vaistais turėjo daug šalutinių poveikių Vakario sveikatai. Sutriko mažylio eisena – jis ėmė svirduliuoti, lyg stipriai suktųsi galva, atsitrenkdavo į daiktus. Vaikas nustojo kalbėti, dingo visos emocijos – pusę metų Vakaris nei juokėsi, nei verkė, visiškai nereaguodavo net į skausmingas procedūras, kai statydavo kateterius ar imdavo kraują. Pradėjęs vartoti tam tikrus vaistų derinius, berniukas savarankiškai nebevalgė ir nebegėrė – mama girdydavo su švirkštu vandenį ir sriubą. Laikomas ant rankų dažnai suglebdavo, nusvirdavo galvytė ir vaikas ištisai žiūrėdavo į vieną tašką.

Vėliau Vakario būklė pasidarė dar sunkesnė: jis visiškai nustojo vaikščioti – tiesiog visą laiką gulėdavo ir žiūrėdavo viena kryptimi. Tai truko porą mėnesių, kol buvo laipsniškai mažinamos tuomet vartojamų vaistų dozės ir neskiriami nauji vaistai. Mat iš karto nustoti gerti vaistus nuo epilepsijos negalima – tai daroma labai pamažu, juo labiau kad kiekvienas dozės sumažinimas dažnai sukelia priepuolius.

Iš pradžių gydytojai manė, kad šie sutrikimai gali būti priepuolių rūšis, bet tokiu momentu atliktas Elektroencefalografijos tyrimas (EEG) priepuolio neužfiksavo. Pamažu nutraukiant vartoti kai kuriuos ilgai geriamus vaistus, vaiko būklė po truputį gerėjo. Bet tik tiek, kad pajudėtų iš paties sunkiausio taško.

Šeima nepraranda vilties

Dabar Vakaris vaikšto, bet iki šiol netaria nė vieno žodžio, nesutelkia dėmesio, todėl nesugeba užsiimti jokia veikla ar žaidimais. Eiti į darželį dėl sutrikusios raidos ir ligos vaikas negali, rasti auklę, kuri sugebėtų ir norėtų prižiūrėti sunkiai sergantį ligoniuką, tėvai nesitiki. Taigi, mamai teko palikti mėgstamą darbą. Net reabilitacijos užsiėmimuose po kelių kartų pasakė, kad nėra tikslo jų lankyti toliau, nes vaikas nesidomi jokia veikla, nereaguoja į jokius žodžius.

Vakariui reikia nuolatinio artimųjų dėmesio, ypatingai saugios aplinkos, nes kiekvienas daiktas gali atsidurti jo burnoje ar tiesiog kristi ant žemės. Namai sutvarkyti taip, kad vaikas nesusižeistų, bet kitose vietose tėvai nepaleidžia jo nuo rankų.

Vaiko nuotaikos dažnai stipriai keičiasi, užvaldo keistos emocijos, kurių niekas negali paaiškinti. Berniukas staiga ima stipriai trinti rankomis veiduką ir spiegti, o tai gali trukti iki kelių valandų. Išeiti už namų ribų su tokiu vaiku sudėtinga, bet tėvai randa išeitį. „Vis dėlto kiek įmanoma stengiamės neužsidaryti tarp keturių sienų: važiuojame į žaidimų kambarius (ryte, valandomis, kai nėra kitų vaikų), einame į lauką, parką, mišką. Nors Vakaris dabar nebendrauja su bendraamžiais, visada labai mielai laukiame svečių ir tikrai tikiu, kad ateis ta diena, kai Vakaris išties ranką kitam vaikui, paduos žaislą…“ – sako berniuko mama Vaida.

Prie visų negalavimų prisideda dar ir nemiga. Dieną vaikas teišmiega apie pusvalandį, o vakare, paguldytas 22 val., keletą valandų negali užmigti, nors ir koks būtų pavargęs. Miega neramiai, nuolat blaškosi ir prabunda, o ryte keliasi 7-8 val. Tėvai jau išbandė visus migdymo būdus – net melatoniną (miego hormoną), kuris taip pat nepadėjo.

Trylikametis broliukas Danielius žino, ką reikia daryti, kai Vakarį ištinka priepuolis – jį išmokė tėveliai. Danielius aiškiai supranta, kad mažasis serga ir nėra toks kaip visi vaikai. „Mes nuo pat pradžių stengiamės jam paaiškinti visą situaciją ir brolio ligą. Skaudžiausia matyti, kaip jis bando prakalbinti savo mažąjį broliuką, arba klausia, kada jis žais su juo futbolą kaip anksčiau – prieš ligą. Mums tik labai gera matyti, kad ir kokia situacija bebūtų, jis didžiuojasi, jog turi broliuką bei laukia kada turės ir žaidimų draugą…“ – pasakoja tėtis Vaidas.

Gydytojų nuomonės skirtingos – tėvai bijo apsirikti

Iš pradžių gydytojai net nesvarstė operacijos galimybės, nes tyrimai neparodė, kad cista susijusi su epilepsija. Rekomenduojant neurochirurgams, Kaune buvo pradėti Elektroencefalografijos tyrimai priepuolio metu. Paaiškėjo, jog priepuoliai sklinda iš tos srities, kur yra cista. Dar buvo padaryta pozitronų emisijos tomografija (PET) epilepsijos židiniams nustatyti. Tik šiais tyrimais neišsiaiškinta tiksli vieta, kurioje kyla priepuoliai.

Tėvai vėl atsidūrė aklavietėje – dabar jau dėl to, kad išsiskyrė gydytojų nuomonės. Kauno neurochirurgai rekomenduoja įdėti dreną, tačiau Vilniaus neurochirurgų nuomone tai būtų netikslinga operacija ir pasiūlė šalinti cistą su smegenų dalimi (rezekciją su dalies hipokampo šalinimu).

„Gavome dvi visai skirtingas rekomendacijas ir ilgai svarstėme, kurią geriau pasirinkti. Bet supratome, jog neturėdami medicininio išsilavinimo, negalime nuspręsti patys. Tai labai atsakingas sprendimas, nuo kurio priklauso mūsų sūnaus likimas. Todėl manome, kad neturime kitos išeities, kaip ieškoti dar vienos – užsienio gydymo įstaigos medikų nuomonės, taip pat gydymo ten galimybės“, – įsitikinę Vakario tėvai.

Tyrimų Vokietijos klinikoje kaina – 21 000 eurų

Vakario sveikata negerėja, raida sutrikusi, o operaciją reikia daryti ankstyvame vaiko amžiuje – tada didesnė tikimybė pasivyti bendraamžius. Todėl tėvai nusprendė nedelsti ir patys ieškoti gydymo užsienio šalyse: Vokietijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje. Užsienio klinikos atsakė, kad pirmiausia būtina konsultacija, tik po to būtų aišku, kokių papildomų tyrimų ir kokios operacijos reikia.

Keleto pasiūlymų atlikti tyrimus tėvai sulaukė iš Vokietijos ligoninių. Palankiausia Vokietijos klinikos pasiūlyta pirminio tyrimo kaina apie 21 000 eurų. Žinoma, Vokietijos medikai užsimena, kad gydymas gali būti ilgalaikis ir tęstinis, o tai būtų dar didesnė finansinė našta ligoniuko šeimai.

Vaidas ir Vaida Šepkai dėl sūnaus pasiruošę sunkiausiems išbandymams:

„Turime vilties, didelį norą, ryžtą, kantrybę ir atsidavimą pasiekti tikslą – padėti pasveikti savo sūnui. Trokštame, kad mūsų vaikas neprarastų galimybės džiaugtis vaikyste ir gyvenimu. Todėl įkūrėme „Vakario Sepkaus labdaros ir paramos fondą” (kodas: 304228869), atidarėme fondo sąskaitą LT14 7044 0600 0809 0519 , į kurią galima pervesti 2 proc. nuo pajamų mokesčio ir kitą paramą. Taip pat turime Vakario Sepkaus elektroninio apmokėjimo PayPal fondo sąskaitą, šioje sistemoje suvedus – VakarisFund@gmail.com galima atlikti elektroninį pinigų pavedimą.

Tikime Lietuvos žmonių gerumu, supratingumu, išmintimi – mūsų pagarba ir didelis dėkingumas jiems.“

Neringa Grabauskienė

Labai tikėtina, kad aplink cistą esantys dariniai yra epilepsijos priežastis, ir dėl to reikalingi papildomi tyrimai ir neurochirurginė operacija. Tolimesnės gydymo Lietuvoje perspektyvos labai miglotos, tad šiuo metu ieškome medicininės pagalbos užsienyje. Atsiliepusios klinikos Vokietijoje suteikia viltį, tačiau nauji tyrimai ir galima neurochirurginė operacija brangiai kainuoja, o mūsų šeima tokių pinigų neturi sukaupusi.

Siekdami surinkti lėšas, būtinas mūsų sūnelio gydymui, įkūrėme „Vakario Sepkaus labdaros ir paramos fondą“. Nuoširdžiai prašome Jūsų prisidėti prie paramos, skiriant iki 2 procentų pajamų mokesčio arba kita auka.

Nuoširdžiai dėkingi Vakario tėveliai

Fondo rekvizitai: Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 304228869, Fondo pavadinimas – „Vakario Sepkaus labdaros ir paramos fondas“.

Sąskaitos numeris AB SEB banke – LT14 7044 0600 0809 0519

Daugiau informacijos: socialinėje svetainėje „Facebook”, paskyra „Vakaris Fund”, galite rašyti elektroniniu paštu VakarisFund@gmail.com

Epilepsija

Epilepsijai būdingi pasikartojantys priepuoliai, susiję su centrine nervų sistema. Epilepsijos priepuolio metu staiga sutrinka sąmonė, motorika, elgesys, emocijos, jutimai. Šiuos negalavimus lemia stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektros iškrovos. Traukuliai ir sąmonės netekimas rodo, kad žmogus serga pavojinga liga. Priepuolio metu galima stipriai susižeisti: dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.

Epilepsija ištinka tada, kai priepuolis užsitęsia, ar periodu tarp dviejų ar daugiau priepuolių negrįžta sąmonė. Tokia būklė trunka ilgiau kaip 30 minučių. Ji pavojinga gyvybei.
Epilepsija – paprastai smegenų pažeidimų pasekmė, jos priepuolius galima patirti, pavyzdžiui, dėl galvos traumų, auglių, dėl po insulto smegenyse susidariusių randų,esant deguonies trūkumui, gimdymo arba nėštumo metu. Epilepsijai įtakos turi aplinkos ir genetiniai veiksniai, kitos priežastys – neaiškios. Stipriai karščiuojantį kūdikį gali ištikti febriliniai traukuliai.
Traukuliai gali išplisti visame kūne ir sunkiau pastebimi jie, jeigu susitelkia vienoje kūno vietoje.
Traukulių simptomai priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Gali įsitempti arba trūkčioti atskiros kūno dalys. Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Traukulių kamuojamas žmogus netenka sąmonės, kūnas įsitempia, po to pradeda trūkčioti, vėliau atsipalaiduoja. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka stovintį ar sėdintį, žmogus griūva ir gali stipriai susižaloti. Priepuolių trukmė labai įvairi. Smegenų veiklos sutrikimas po priepuolio laipsniškai praeina ir vėl tampa normali. Epilepsijos priepuoliai labai iškankina, todėl reikia ramybės ir gerai išsimiegoti.

Kaip atpažinti epilepsiją?

Epilepsijos priepuolio požymiai dažniausiai atsiranda tokia eiga:

• žmogus staiga rikteli, sustingsta;
• sutrinka sąmonė;
• žiūri į viršų;
• galvą atlošia atgal, liemuo išsiriečia lanku;
• ritmiški raumenų traukuliai;
• putos iš burnos;
• pamėlsta veidas;
• garsus kvėpavimas;
• išsiplečia vyzdžiai;
• nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis;
• žmogus mieguistas.

Esant nedideliems traukuliams žmogus kelias ar keliolika minučių nereaguoja į aplinką, nežymiai trūkčioja veidas, lūpos, vokai, nevalingai kramto, čepsi, pasibaigus traukuliams, jų neprisimenama.

Kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui?

• Pirmiausia, apsaugokite, kad nesusižeistų.
• Nuraminkite pasibaigus priepuoliui.

Pirmosios pagalbos veiksmai priepuolio metu

• Prilaikykite krentantį žmogų, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų.
• Užfiksuokite traukulių pradžios laiką.
• Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą. Po galva padėkite minkštą daiktą. Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų.
• Saugokite, kad neužspringtų.
• Atlaisvinkite drabužius.
• Neslopinkite traukulių fizine jėga.
• Priepuolio metu neduokite gerti.
• Nevežkite į ligoninę priepuolio metu.
• Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei ligonis kvėpuoja, paguldykite stabiliai ant šono ir stebėkite sąmonę, kvėpavimą, pulsą.
• Nestiprių traukulių ištiktam žmogui padėkite atsisėsti, pašalinkite visus pavojingus daiktus, ramiai kalbinkite ir likite su juo, kol būklė taps normali.

Skubiai kvieskite pagalbą tel. 112 šiais atvejais:

• Traukuliai kartojasi arba tai ištiko pirmą kartą gyvenime.
• Traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes.
• Nežinoma traukulių priežastis.
• Traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį.
• Traukuliai ištiko cukriniu diabetu sergantį žmogų.
• Po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.

Patarimai sergantiesiems epilepsija

• Nevartokite alkoholio.
• Venkite nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę.
• Saugokitės infekcijų, peršalimo ligų.
• Reguliariai maitinkitės, judėkite.
• Nuolat vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.
• Išmokite atpažinti artėjantį priepuolį. Tik pajutę silpnumą įspėkite aplinkinius, atsisėskite – nors ir ant žemės.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

Psichologai pataria sergant epilepsija atsižvelgti į priepuolius sukeliančius veiksnius, konstruktyviai mąstyti, neriboti socialinės adaptacijos ir pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis.

Viena iš jų – alternatyva medikamentiniam gydymui, dar 1920 m Amerikoje. sukurta ketogeninė dieta. Vaikų ligoninės neurologijos skyriaus vyr. slaugos administratorė Jovita Grudzinskienė pasakoja, kad ši dieta pasaulyje buvo primiršta, nes mediciną užkariavo medikamentinis epilepsijos gydymas. Ši dieta atgimė 1992 metais: pamirštoji ketogeninė dieta sėkmingai padėjo berniukui iš JAV, kuriam epilepsijos priepuolių negalėjo sustabdyti jokie medikamentai.

Vaikų ligoninėje ketogeninę dietą atgaivino vaikų neurologai. Pirmoji išbandė šį alternatyvų epilepsijos priepuolių mažinimo būdą trejų metukų mergaitė Brigita. Šiandien jai septyneri ir po ketverių metų, Brigitos mama Rūta jau gali drąsiai sakyti, kad dieta padėjo mergaitei: epilepsijos priepuolius ji patiria daug rečiau.

„Anksčiau Brigitą kamuodavo 5-6 priepuoliai per dieną, dabar jų būna maždaug penki per mėnesį“, – džiaugiasi mama.

Pasak J. Grudzinskienės, ketogeninės dietos principas yra iš pažiūros paprastas: daug riebalų, mažai baltymų ir angliavandenių (santykis 4:1 arba 3:1). Nuolat stebima ketogenų koncentracija šlapime. Besilaikantis tokios dietos vaikas gali valgyti kiek telpa mėsos, dešros gaminių, žuvies, sviesto, kiaušinių ir įvairiausių prieskonių, bet kai kurias daržoves galima valgyti tik nedideliais kiekiais, negalima vartoti bulvių bei daug angliavandenių turinčių produktų: cukraus, kruopų, makaronų, miltų ir kitų grūdinių produktų.

Dietologų padedama kūrybinga mama, sukūrė galybę receptų, kurie paįvairino vaikui nepatrauklų meniu. Dabar savo patirtimi ji gali pasidalyti su kitais epilepsija sergančių vaikų tėvais. Ketogeninė dieta kaip alternatyvus gydymo būdas Vaikų ligoninėje šiuo metu taikoma jau 4 vaikams.

Dar vienas būdas pagelbėti ligoniams, sergantiems vaistams atsparia epilepsijos forma – neurochirurginės epilepsijos operacijos. Vaikų ligoninės neurologams į pagalbą atėję gydytojai neurochirurgai vieną iš retesnių operacijų prieš tris mėnesius atliko mergaitei.

Tris valandas trukusią operaciją atliko Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas ir jo kolega iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas doc. Saulius Ročka pasakoja. „Operuojant mergaitę buvo perskirta abiejų smegenų pusrutulių didžioji jungtis (kaliozotomija), nes vaikas sirgo išplitusia epilepsija be aiškaus židinio“- pasakoja neurochirurgai.. Tokių operacijų griebiamasi, kai ligos priepuolių neįmanoma pašalinti medikamentais.

Padedama reabilitacijos specialistų vaikas sveiksta, priepuoliai liovėsi, mergaitės emocijos stabilesnės, gerėja raida.

Mokslinių tyrimų duomenimis, 5 proc. žmonių gali patirti epilepsijos priepuolius, bet tik 1 proc. jų suserga šia liga. Šia liga serga 70-80 vaikų iš 100 000, o 160 iš 100 000 kūdikių. Vyresni vaikai epilepsija suserga rečiau.

Vaikų ligoninės neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės teigimu, Lietuvoje kasmet epilepsija gali susirgti 150-300 vaikų. Taigi epilepsija viena dažniausių vaikų ir paauglių nervų ligų.

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos kilmės priepuoliai. Epilepsijos priepuolį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, apimantį sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių. Epilepsija nėra viena liga: daugiau kaip 40 neurologinių būklių gali pasireikšti epilepsijos priepuoliu (t.y., epilepsiniu sindromu).

Aiškios priepuolių priežasties, sergant epilepsija, dažnai nustatyti nepavyksta. Nes dėl žinomų ar nežinomų priežasčių yra pažeistos galvos smegenys:

· Simptominė epilepsija – kai smegenų pažeidimas akivaizdus (augliai, insultai, alkoholio poveikis, traumos, gimdymo anomalijos, smegenų infekcijos).

· Kriptogeninė epilepsija – kai smegenų pažeidimas toks mažas, kad jo nepavyksta aptikti dabartinėmis diagnostikos priemonėmis.

· Idiopatinė epilepsija – priežastys nežinomos (manoma, kad įtakos turi genetinis polinkis).

Kai priepuolių priežastis konkreti, būklė vadinama epilepsiniu sindromu. Jį sukeliančios priežastys skirtingos įvairiais amžiaus laikotarpiais: vaikams – tai raidos, medžiagų apykaitos sutrikimų, gimdymo patologijos, infekcijų, traumų, genetinių priežasčių; suaugusiems dažniau pasitaiko dėl galvos smegenų traumų, insultų, smegenų naviko ar infekcijų (meningito, encefalito ir t.t), kitų struktūrinių galvos smegenų pakitimų, ženklių viso organizmo veiklos sutrikimų (elektrolitų disbalanso, gliukozės ar deguonies stokos ir pan.), galimos ir genetinės priežastys.

Epilepsija diagnozuojama tada, kai ligonio gyvenime yra įvykę du ir daugiau pakartotinių neprovokuotų (t.y., nesusijusių su jokia žinoma ūmine išorine priežastimi) epilepsijos priepuolių. Kiekvieną ligonį, kuris patiria traukulių ar kitokius priepuolius, turi apžiūrėti neurologas. Vertingos informacijos suteikia asmenys, stebėję ligonio priepuolius, gyvenantys kartu, galintys apibūdinti sveikatos sutrikimus.

Traukulių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Epilepsija pasireiškia įvairaus pobūdžio priepuoliais, kurių metu žmogus gali išlikti sąmoningas (šie priepuoliai vadinami paprastaisiais) arba gali netekti sąmonės (tai sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai) – tuomet jis visiškai nereaguoja į aplinką. Gali sutrikti paciento orientacija, jis gali atlikti veiksmus, kurių nesuvokia, o vėliau ir neprisimena.

Komplikacijos

Priepuolio metu galimi sužeidimai (galvos sutrenkimas, liežuvio prikandimas, raumenų plyšimai). Kita sunki komplikacija – epilepsinė būklė. Ji diagnozuojama, kai priepuolis nepraeina per 30 minučių. Ši būklė pavojinga gyvybei. Tokios būklės metu gali sutrikti kvėpavimas, širdies veikla.

Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Nieko nekiškite į burną, pasibaigus priepuoliui, patikrinkite, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl lengvai pakelkite jo smakrą, šiek tiek atgal atloškite galvą – tai palengvins kvėpavimą. Paguldykite ligonį ant šono kad jam būtų lengviau kvėpuoti, kol atgaus sąmonę. Nepalikite ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją. Skubiai iškvieskite medikus.

Visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį (taip pat ir tuomet, jei priepuoliai ištinka tik karščiuojant).

Patarimai sergantiems epilepsija

· Venkite alkoholio, nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę.

· Maitinkitės reguliariai, saugokitės infekcijų (karščiavimas ir hipoglikemija taip pat dažnina priepuolius).

· Gydytojo paskirtus vaistus vartokite reguliariai. Jokiu būdu patys nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.

· Išmokite atpažinti artėjantį priepuolį – atsisėskite, kad ir ant žemės, baikite pereiti gatvę ar įspėkite artimuosius.

· Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei pirmą kartą jus ištiko traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas.

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė