Epilepsija – nuo gilios senovės pažįstama liga. Tai sunkus neurologinis susirgimas, kuris pakeičia žmogaus gyvenimą: priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Šia liga gali susirgti bet kurio amžiaus vaikas, suaugęs vyras ar moteris. Ja serga beveik 1 % Lietuvos gyventojų.
Epilepsijai būdingi pasikartojantys priepuoliai, susiję su centrine nervų sistema. Epilepsijos priepuolio metu staiga sutrinka sąmonė, motorika, elgesys, emocijos, jutimai. Šiuos negalavimus lemia stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektros iškrovos. Traukuliai ir sąmonės netekimas rodo, kad žmogus serga pavojinga liga. Priepuolio metu galima stipriai susižeisti: dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.
Epilepsija ištinka tada, kai priepuolis užsitęsia, ar periodu tarp dviejų ar daugiau priepuolių negrįžta sąmonė. Tokia būklė trunka ilgiau kaip 30 minučių. Ji pavojinga gyvybei.
Epilepsija – paprastai smegenų pažeidimų pasekmė, jos priepuolius galima patirti, pavyzdžiui, dėl galvos traumų, auglių, dėl po insulto smegenyse susidariusių randų,esant deguonies trūkumui, gimdymo arba nėštumo metu. Epilepsijai įtakos turi aplinkos ir genetiniai veiksniai, kitos priežastys – neaiškios. Stipriai karščiuojantį kūdikį gali ištikti febriliniai traukuliai.
Traukuliai gali išplisti visame kūne ir sunkiau pastebimi jie, jeigu susitelkia vienoje kūno vietoje.
Traukulių simptomai priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Gali įsitempti arba trūkčioti atskiros kūno dalys. Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Traukulių kamuojamas žmogus netenka sąmonės, kūnas įsitempia, po to pradeda trūkčioti, vėliau atsipalaiduoja. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka stovintį ar sėdintį, žmogus griūva ir gali stipriai susižaloti. Priepuolių trukmė labai įvairi. Smegenų veiklos sutrikimas po priepuolio laipsniškai praeina ir vėl tampa normali. Epilepsijos priepuoliai labai iškankina, todėl reikia ramybės ir gerai išsimiegoti.
Kaip atpažinti epilepsiją?
Epilepsijos priepuolio požymiai dažniausiai atsiranda tokia eiga:
- žmogus staiga rikteli, sustingsta;
- sutrinka sąmonė;
- žiūri į viršų;
- galvą atlošia atgal, liemuo išsiriečia lanku;
- ritmiški raumenų traukuliai;
- putos iš burnos;
- pamėlsta veidas;
- garsus kvėpavimas;
- išsiplečia vyzdžiai;
- nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis;
- žmogus mieguistas.
Esant nedideliems traukuliams žmogus kelias ar keliolika minučių nereaguoja į aplinką, nežymiai trūkčioja veidas, lūpos, vokai, nevalingai kramto, čepsi, pasibaigus traukuliams, jų neprisimenama.
Kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktam žmogui?
- Pirmiausia, apsaugokite, kad nesusižeistų.
- Nuraminkite pasibaigus priepuoliui.
Pirmosios pagalbos veiksmai priepuolio metu
- Prilaikykite krentantį žmogų, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų.
- Užfiksuokite traukulių pradžios laiką.
- Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą. Po galva padėkite minkštą daiktą. Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų.
- Saugokite, kad neužspringtų.
- Atlaisvinkite drabužius.
- Neslopinkite traukulių fizine jėga.
- Priepuolio metu neduokite gerti.
- Nevežkite į ligoninę priepuolio metu.
- Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei ligonis kvėpuoja, paguldykite stabiliai ant šono ir stebėkite sąmonę, kvėpavimą, pulsą.
- Nestiprių traukulių ištiktam žmogui padėkite atsisėsti, pašalinkite visus pavojingus daiktus, ramiai kalbinkite ir likite su juo, kol būklė taps normali.
Skubiai kvieskite pagalbą tel. 112 šiais atvejais:
- Traukuliai kartojasi arba tai ištiko pirmą kartą gyvenime.
- Traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes.
- Nežinoma traukulių priežastis.
- Traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį.
- Traukuliai ištiko cukriniu diabetu sergantį žmogų.
- Po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.
Patarimai sergantiesiems epilepsija
- Nevartokite alkoholio.
- Venkite nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę.
- Saugokitės infekcijų, peršalimo ligų.
- Reguliariai maitinkitės, judėkite.
- Nuolat vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.
- Išmokite atpažinti artėjantį priepuolį. Tik pajutę silpnumą įspėkite aplinkinius, atsisėskite – nors ir ant žemės.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė
