Itin svarbus mikroelementas

Geležis atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, be kurių negalime egzistuoti. Šis mikroelementas būtinas deguonį pernešančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo hemoglobino gamybai.

Geležies yra raumenyse, kai kurių fermentų sudėtyje. Ji reikalinga kai kurių hormonų sintezei, centrinės nervų sistemos veiklai. Būtina normaliam vystymuisi, augimui, pažintinių funkcijų palaikymui – taigi ypatingai svarbi kūdikiams ir vaikams. Be to, šis mikroelementas reikšmingas ir apsaugai nuo įvairiausių ligų – padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Geležies atsargos kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Daugiausia ji yra feritino pavidalo. Taigi, baltymo feritino kiekis  geriausiai atspindi geležies atsargas organizme. Jeigu senkančios atsargos ilgai nepapildomos, gali užklupti viena iš paplitusių anemijos formų – geležies stokos anemija.

Kada galime įtarti, kad pritrūkome geležies?

Iš pradžių geležies stokos galime nepastebėti. Mat, reikiamą jos kiekį organizmas gauna iš sukauptų atsargų. Tačiau joms mažėjant atsiranda greitas nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, nusilpsta raumenys. Pakinta išvaizda: išblykšta ir sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai. Trūkstant geležies gali kamuoti krūtinės skausmas, dažnas širdies plakimas, net dėl menko fizinio krūvio atsirandantis dusulys. Būdingi skonio pokyčiai – noras valgyti ledą, kreidą, žemę ar molį.

Pritrūkus šio mikroelemento galvos smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl sunku susikaupti, sumažėja darbingumas ir gebėjimas mokytis, dažniau palaužia infekcijos.

Jei pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių, vertėtų kreiptis į gydytoją ir gali tekti atlikti feritino tyrimą. Bendrasis kraujo tyrimas ne visada atspindi šio mikroelemento trūkumą – hemoglobino koncentracija sumažėja jau išnaudojus geležies atsargas.

Kas lemia geležies stoką?

Geležies turėtume gauti iš maisto produktų, o daugiausia jos gali suteikti  raudona mėsa (jautiena, kiauliena, ėriena), turi jos vištiena ir žuvis. Jei tokio maisto valgote per mažai, galite pritrūkti šio mikroelemento, o ilgainiui atsiranda liga – geležies stokos anemija.

Didelis geležies stokos pavojus gresia vegetarams ir veganams, atsisakantiems valgyti mėsą, kurioje daug šio mikroelemento biologiškai prieinama forma. Todėl jiems tenka vartoti geležies preparatus.

Geležies pritrūkstame ne tik per mažai jos gaudami su maistu. Moterys praranda šio mikroelemento per mėnesines, itin daug – gausiai kraujuodamos. Netenkama jo esant lėtiniam kraujavimui, kurį lemia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, Krono liga, opinis kolitas, onkologinės žarnyno ligos, išangės įplėšos, hemorojus. Kraujavimas iš virškinamojo trakto gali atsirasti vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Iš maisto į organizmą patekusi geležis į kraują absorbuojama plonojoje žarnoje. Tačiau jos pasisavinimą sutrikdo įvairios virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Geležis labai svarbi nėštumo metu, ji būtina placentai, vaisiaus augimui, apsaugo nuo komplikacijų gimdant. Jos stokos rizika didesnė neišnešiotiems ir gimusiems labai mažo svorio kūdikiams. Jei vaisius negaus reikiamo kiekio geležies, gimusiam vaikui neužteks jos atsargų. Motinos piene geležies nedaug, tačiau ji ypatingai gerai pasisavinama. Be to, jeigu geležies netrūko mamai nėštumo metu, kūdikiui jos atsargų užteks pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Po pusmečio mažylis turi papildomai gauti geležies su maistu.

Tėvams vertėtų susirūpinti, ar netrūksta šio mikroelemento paaugliui, nes brendimo periodu jo reikia daugiau. Geležies kiekį turėtų periodiškai stebėti anksčiau jos stoką patyrę žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir kraujo donorai.

Vartoti geležies preparatą tenka ilgai

Trūkstant geležies, jos atsargų papildymui paprastai rekomenduojamas šio mikroelemento preparatas. Geležies kiekio atkūrimas ir anemijos gydymas gali užtrukti keletą mėnesių, kai kuriais atvejais dar ilgiau. Todėl teks būti kantriems. Tais gyvenimo periodais, kai geležies poreikis didesnis, užtektinai nevalgant daug jos turinčio maisto, ypač vegetarams ir veganams, taip pat – sutrikus jos pasisavinimui dėl ligos, geležies preparatą gali tekti vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl pritrūksta geležies?

Geležis – vienas svarbiausių mikroelementų. Tai baltymo hemoglobino komponentas, o šis baltymas yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sudėtinė dalis. Hemoglobinas prisijungia deguonį ir perneša jį iš plaučių į organizmo audinius, o anglies dioksidą pašalina. 

Anemija dažniau nustatoma moterims negu vyrams, liga gali atsirasti augimo periodu – vaikystėje ir paauglystėje.  Vaikams mažakraujystė dažniausiai atsiranda dėl netinkamos mitybos, nes sparčiai augant ir vystantis vitaminų bei mineralinių medžiagų poreikis yra pats didžiausias. Mažakraujystė atsiranda neišnešiotiems kūdikiams arba laiku gimusiems, negaunantiems užtektinai geležies iš mamos pieno ir papildomo maitinimo. Per mažai geležies gaunama su maistu dėl vegetariškos mitybos, dietų.

Geležies reikia daugiau ir greičiau atsiranda jos trūkumas nėščioms ir žindančioms moterims, intensyviai sportuojantiems žmonėms. Geležis prarandama staiga netekus didelio kiekio kraujo, pavyzdžiui, dėl traumos, po operacijos. Tai pat – kraujuojant iš virškinamojo trakto, hemorojaus mazgų. Moterys netenka šio mikroelemento dėl ilgų ir gausių mėnesinių, kraujavimų iš gimdos, kuriuos sukelia endometriozė, mioma ir pan.

Pritrūksta geležies sutrikus jos pasisavinimui dėl virškinamojo trakto ligų, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant įvairiomis įgimtomis lėtinėmis ligomis. Geležies mažėjimą lemia žalingi įpročiai – alkoholis, rūkymas.

Kokie požymiai padeda atpažinti anemiją?

Su maistu gaunamos geležies atsargos kaupiasi blužnyje, kaulų čiulpuose, apie du trečdalius – kepenyse feritino pavidalu. Pritrūkus organizmui geležies, ji imama iš atsargų, o kai jų užtenka, šio elemento stoka gali neturėti įtakos savijautai ir kraujo tyrimas rodo normalų hemoglobino kiekį. Taigi, kurį laiką gali nebūti jokių geležies trūkumo simptomų. Tik sumažėjus organizmo sukauptoms geležies atsargoms šio mikroelemento trūkumas atsispindi kraujyje. Tokia slapta anemija dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą feritino kiekiui nustatyti, kuris parodo geležies atsargas organizme.

Pirmieji anemijos požymiai yra greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, didesnis dirglumas. Apie mažakraujystę įspėja galvos svaigimas ir skausmas, dažnas širdies plakimas, mirgėjimas akyse, dusulys, šąlančios rankos ir pėdos, prislėgta nuotaika. Mažakraujystę išduoda blyški oda, lūžinėjantys nagai, plaukų slinkimas, skonio pokyčiai (noras valgyti, pavyzdžiui, kreidą, molį ir kt.). Trūkstant geležies, galvos smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl suprastėja atmintis, pasidaro sunku dirbti, susikaupti. Panašių požymių pasitaiko sergant kitomis ligomis, todėl pajutus negalavimus reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip gydoma geležies stokos anemija?

Gydant geležies stokos anemiją svarbu pašalinti ligą sukėlusią priežastį ir atkurti geležies atsargas. Ši mažakraujystė dažniausiai gydoma geriamaisiais geležies preparatais. Jeigu yra sutrikęs geležies pasisavinimas iš žarnyno, taip pat sunkiai sergantiems žmonėms geležies preparatai lašinami į veną. Geležies atsargos neatsikuria greitai, todėl gydymą būtina tęsti ir pasveikus, kol organizme jų susidarys užtektinai. Geležies preparatą mitybai papildyti gydytojas gali rekomenduoti dar neatsiradus anemijai, kai šio mikroelemento reikia daugiau.

Svarbi mityba

Kad nepritrūktų geležies, turime valgyti mėsą, nes iš jos šis mikroelementas pasisavinamas geriausiai. Ypač daug geležies turi jautienos ir kiaulienos kepenys, liežuvis, inkstai. Daug šio mikroelemento yra jautienoje, veršienoje, triušienoje, kalakutienoje, taip pat – žuvyje, kiaušinių tryniuose. Geležies turi ir augalinis maistas: burokėliai, pupelės, žalieji žirneliai, raudongūžiai kopūstai, pomidorai, grybai, kruopos, riešutai, vynuogės, petražolės. Bet vaisiuose ir daržovėse esanti geležis pasisavinama prastai. Šio mikroelemento pasisavinimą slopina pieno produktai (išskyrus rūgščius – kefyrą, jogurtą), kava, arbata.

Pasisavinti geležį padeda vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose, žaliosiose paprikose, šviežiose žaliose lapinėse daržovėse.  Daržoves ar vaisius valgant kartu su mėsa ar žuvimi, iš augalinių produktų pasisavinama daugiau geležies.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Svarbios organizme esančios geležies atsargos

Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą. Esant sunkiai anemijai nėščiajai gresia priešlaikinis gimdymas.

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g /l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l. Jeigu šie skaičiai mažesni, nustatoma mažakraujystė.

Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90–109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90–104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas –feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti. Mat, nors ir bendras kraujo tyrimas rodo normalų hemoglobino kiekį, organizme gali neužtekti geležies atsargų, o jos paaiškėja tik atlikus feritino tyrimą.

Nėščiųjų anemijos priežastys

Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Šios ligos priežastis gali būti prieš nėštumą varginusios gausios mėnesinės, trumpas intervalas tarp nėštumų, daugiavaisis nėštumas, dažnas vėmimas šio periodo pradžioje, kraujavimas nėštumo metu.

Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia – nepakankamai valgant mėsos. Taip pat trūkstant vitaminų B9 (folio rūgšties), B12 ir C, kurie padeda pasisavinti geležį.

Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti. Be to, į kai kuriuos anemijos požymius, tokius kaip plaukų slinkimas, nagų struktūros pokyčiai, odos sausėjimas dažniausiai moterys nekreipia dėmesio, manydamos, kad jų priežastis – pats nėštumas.

Kiti anemijos simptomai: odos ir gleivinių blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas, greitas nuovargis, silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, skonio pokyčiai (noras valgyti tokius nevalgomus dalykus kaip molis, kreida, dantų pasta, ledas).

Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus. Anemiją skatina taip pat ir depresija.

Kaip papildyti geležies atsargas?

Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Daug geležies turi raudona mėsa, kepenys, liežuvis, inkstai, krabai, ikrai, kiaušinių tryniai, ankštiniai augalai, ruginė duona, brokoliai, bolivinės balandos, smidrai, špinatai, kopūstai, moliūgų sėklos, žemės riešutai, datulės, petražolės.

Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20–30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3–5 %. Be to, kiek šio elemento gausime iš augalinių produktų, priklauso ir nuo kartu valgomo maisto.

Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant. Taigi, valgant termiškai apdorotas daržoves ar vaisius, geležis prasčiau pasisavinama.

Mažina šio elemento pasisavinimą kavoje ir arbatoje esantys polifenoliai, fitatai, kurių yra sojų produktuose, pieno produktuose esantis kalcis.

Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą – 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado. Ligai gydyti skiriami geležies maisto papildai.

Parengė Undinė Gilė

Geležies stokos mažakraujyste gali susirgti kiekvienas bet kuriuo amžiaus periodu.

 Dažna mažylio iki vienerių metų mažakraujystės priežastis – jo motina.

Jei moteris nėštumo metu sirgo mažakraujyste, gimdamas mažylis neatsineša geležies atsargų. Geležies atsargas vaisius pradeda kaupti paskutinį nėštumo trimestrą, todėl jų sukaupti nespėja, jei motinos organizme geležies yra mažai arba kūdikis gimsta neišnešiotas, arba gimsta daugiau nei vienas. lšnešiotas sveikas mažylis iki gimimo sukaupia geležies atsargų iki 4 savo gyvenimo mėnesių, o neišnešioti, priklausomai nuo neišnešiotumo laipsnio, geležies atsargų sukaupia tik 1–2 mėnesiams.

Motinos piene, net jei ji neserga mažakraujyste, geležies nėra daug, tačiau iš mamos pieno geležį mažylis pasisavina geriau nei iš bet kokio kito maisto. Jeigu nėštumo metu motinai buvo nustatyta geležies stokos mažakraujystė, tuomet, pradėjusi žindyti, ji privalo darytis kraujo tyrimus ir vartoti gydytojo skirtus geležies preparatus bei folio rūgštį ir, suprantama, kasdien maitintis kuo įvairesniu maistu.

 Atpažinti, kad prasideda mažylio iki vienerių metų mažakraujystė, yra sunku,

nes nėra tik jai būdingų požymių (simptomų). Ligą aptikti padeda iš pažiūros sveikam išnešiotam mažyliui 4–5-ą jo gyvenimo mėnesį atliktas kraujo tyrimas, nes tuo metu baigiasi iš mamos gautos geležies atsargos ir sumažėja hemoglobino.

Būdinga:

• mažylis blykšta iš Iėto, todėl motinai sunku tai pastebėti, ji mažylį mato kasdien. Pablyškimą geriau pamato tie giminės, kurie mažylį mato rečiau. Blyškumas priklauso ir nuo kraujagyslių veide išsidėstymo ir nuo pačios odos ypatumų;
• tampa irzlesnis, o neretai ir vangesnis, blogiau valgo. Tačiau blyškumas, vangumas, blogas apetitas ir miegas, irzlumas gali būti ir daugybės kitų ligų simptomai;
• oda sausėja, tampa šiurkšti, tačiau tokia ji gali tapti ir dėl atopinio dermatito, ir dėl sauso oro kambariuose;
• nuo bendraamžių gali atsilikti savo gebėjimais, tačiau tai irgi nėra mažakraujystės įrodymas, nes kiekvieno mažylio raida yra savita;
• kadangi nėra aiškių ligos požymių, liga mažylio organizmą gali alinti ilgai.

 Mažakraujystė yra klastinga, nes gydytojas apžiūros metu neretai neaptinka jokių ligos požymių.

Dėl to, jei mažylio gydytojas skyrė kraujo tyrimą, jį būtina atlikti. Kai hemoglobino randama mažiau 110 g/l, nustatoma mažakraujystė. Tuomet mažylio gydytojas pataria, kaip mažylį maitinti, skiria geležies preparatų ir, priklausomai nuo situacijos, kitų vaistų. Jie vartotini, kol skirta gydytojo, ir mažyliui kraujo tyrimus reikia daryti taip dažnai, kaip gydytojo skirta. Yra svarbu ne tik padidinti hemoglobino kiekį, bet ir sukaupti organizme geležies atsargas.

 Pirmaisiais gyvenimo metais mažyliai sparčiai auga, todėl maisto medžiagų poreikis yra didžiausias.

Kasdien jie turi gauti pakankamai geležies, cinko, vario, vitaminų B12, B6, C, folio rūgšties ir kitų medžiagų. Lietuvoje dažniausiai mažyliams trūksta geležies. Dėl jos trūkumo išsivysčius mažakraujystei, sutrinka ląstelių dalijimasis ir augimas visuose organuose ir jų sistemose. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys.

Pradėjus papildomai maitinti, t. y. kai mažyliui sukanka 4–6 mėnesiai, jis 2–3 kartus per parą turėtų gauti savo motinos pieno ir kartu su pirmąja daržovių tyre raudonos mėsos tyrės (…). Daržovių tyrė gaminama be pieno mišinio. Su daržovių tyre mažylis per parą turėtų suvalgyti 50 g raudonos mėsos (veršienos, triušienos, nutrijos mėsos, neriebios avienos (ėrienos), kiaulienos ar kalakutienos (šlaunelių). Motinos piene geležies nėra daug, bet ji itin gerai pasisavinama – net 50 proc. Pieno mišiniuose geležies yra daugiau nei motinos piene, bet jos pasisavinama tik 10 proc.

Jei organizme trūksta geležies, iš gyvūninės kilmės maisto pasisavinama 25–30 proc. geležies, t. y. hemogeležies, o iš augalinės kilmės maisto (daržovių, grūdų / kruopų, pvz., grikių), t. y. ne hemogeležies, pasisavinama tik apie 5 proc. Reikalinga abiejų tipų geležis, nes hemogeležis, esanti maiste, pagerina ir ne hemogeležies pasisavinimą.

Geležies daug yra juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, bruknėse, spanguolėse, Iapinėse daržovėse, žiediniuose kopūstuose. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą. Kukurūzuose, kruopose, ankštiniuose augaluose, riešutuose esantys fitinai (fitatai), rūgštynėse, rabarbaruose, špinatuose esantys oksalatai sunkina geležies pasisavinimą, todėl minėtų produktų patiekalai neduodami kartu su jokia mėsa. Geležies įsiurbimą lėtina saldus ir riebus maistas.

Karvės pienas ir jo produktai iki vienerių metų neduotini, nes juose esantys fosfatai taip pat organizmui trukdo pasisavinti geležį.

Mažiems – iki 2 metų – vaikams mažakraujystė yra labai nepageidautina liga,

nes sutrikdo smegenų vystymąsi. Jei smegenų ląstelės negauna reikiamo kiekio geležies, jos blogai vystosi, nesusiformuoja ryšiai tarp smegenų ląstelių ir jų grupių. Dėl to vaikas gali blogiau mokytis, būti sunkiau valdomo būdo.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“