Tai liga, kai kraujo nesumažėja, o jis tampa nevisavertis, dažniausiai dėl geležies stokos organizme. Kai organizme pritrūksta geležies, sutrinka raudonojo kraujo pigmento hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose), gamyba. Kai gaminama mažiau hemoglobino, prasideda mažakraujystė. Hemoglobinas iš plaučių kapiliarų po visą organizmą išnešioja deguonį. Kai organizme pritrūksta deguonies, pakinta medžiagų apykaita, organizmas „išsireguliuoja”.
Geležies stokos mažakraujyste gali susirgti kiekvienas bet kuriuo amžiaus periodu.
Dažna mažylio iki vienerių metų mažakraujystės priežastis – jo motina.
Jei moteris nėštumo metu sirgo mažakraujyste, gimdamas mažylis neatsineša geležies atsargų. Geležies atsargas vaisius pradeda kaupti paskutinį nėštumo trimestrą, todėl jų sukaupti nespėja, jei motinos organizme geležies yra mažai arba kūdikis gimsta neišnešiotas, arba gimsta daugiau nei vienas. lšnešiotas sveikas mažylis iki gimimo sukaupia geležies atsargų iki 4 savo gyvenimo mėnesių, o neišnešioti, priklausomai nuo neišnešiotumo laipsnio, geležies atsargų sukaupia tik 1–2 mėnesiams.
Motinos piene, net jei ji neserga mažakraujyste, geležies nėra daug, tačiau iš mamos pieno geležį mažylis pasisavina geriau nei iš bet kokio kito maisto. Jeigu nėštumo metu motinai buvo nustatyta geležies stokos mažakraujystė, tuomet, pradėjusi žindyti, ji privalo darytis kraujo tyrimus ir vartoti gydytojo skirtus geležies preparatus bei folio rūgštį ir, suprantama, kasdien maitintis kuo įvairesniu maistu.
Atpažinti, kad prasideda mažylio iki vienerių metų mažakraujystė, yra sunku,
nes nėra tik jai būdingų požymių (simptomų). Ligą aptikti padeda iš pažiūros sveikam išnešiotam mažyliui 4–5-ą jo gyvenimo mėnesį atliktas kraujo tyrimas, nes tuo metu baigiasi iš mamos gautos geležies atsargos ir sumažėja hemoglobino.
Būdinga:
- mažylis blykšta iš Iėto, todėl motinai sunku tai pastebėti, ji mažylį mato kasdien. Pablyškimą geriau pamato tie giminės, kurie mažylį mato rečiau. Blyškumas priklauso ir nuo kraujagyslių veide išsidėstymo ir nuo pačios odos ypatumų;
- tampa irzlesnis, o neretai ir vangesnis, blogiau valgo. Tačiau blyškumas, vangumas, blogas apetitas ir miegas, irzlumas gali būti ir daugybės kitų ligų simptomai;
- oda sausėja, tampa šiurkšti, tačiau tokia ji gali tapti ir dėl atopinio dermatito, ir dėl sauso oro kambariuose;
- nuo bendraamžių gali atsilikti savo gebėjimais, tačiau tai irgi nėra mažakraujystės įrodymas, nes kiekvieno mažylio raida yra savita;
- kadangi nėra aiškių ligos požymių, liga mažylio organizmą gali alinti ilgai.
Mažakraujystė yra klastinga, nes gydytojas apžiūros metu neretai neaptinka jokių ligos požymių.
Dėl to, jei mažylio gydytojas skyrė kraujo tyrimą, jį būtina atlikti. Kai hemoglobino randama mažiau 110 g/l, nustatoma mažakraujystė. Tuomet mažylio gydytojas pataria, kaip mažylį maitinti, skiria geležies preparatų ir, priklausomai nuo situacijos, kitų vaistų. Jie vartotini, kol skirta gydytojo, ir mažyliui kraujo tyrimus reikia daryti taip dažnai, kaip gydytojo skirta. Yra svarbu ne tik padidinti hemoglobino kiekį, bet ir sukaupti organizme geležies atsargas.
Pirmaisiais gyvenimo metais mažyliai sparčiai auga, todėl maisto medžiagų poreikis yra didžiausias.
Kasdien jie turi gauti pakankamai geležies, cinko, vario, vitaminų B12, B6, C, folio rūgšties ir kitų medžiagų. Lietuvoje dažniausiai mažyliams trūksta geležies. Dėl jos trūkumo išsivysčius mažakraujystei, sutrinka ląstelių dalijimasis ir augimas visuose organuose ir jų sistemose. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys.
Pradėjus papildomai maitinti, t. y. kai mažyliui sukanka 4–6 mėnesiai, jis 2–3 kartus per parą turėtų gauti savo motinos pieno ir kartu su pirmąja daržovių tyre raudonos mėsos tyrės (…). Daržovių tyrė gaminama be pieno mišinio. Su daržovių tyre mažylis per parą turėtų suvalgyti 50 g raudonos mėsos (veršienos, triušienos, nutrijos mėsos, neriebios avienos (ėrienos), kiaulienos ar kalakutienos (šlaunelių). Motinos piene geležies nėra daug, bet ji itin gerai pasisavinama – net 50 proc. Pieno mišiniuose geležies yra daugiau nei motinos piene, bet jos pasisavinama tik 10 proc.
Jei organizme trūksta geležies, iš gyvūninės kilmės maisto pasisavinama 25–30 proc. geležies, t. y. hemogeležies, o iš augalinės kilmės maisto (daržovių, grūdų / kruopų, pvz., grikių), t. y. ne hemogeležies, pasisavinama tik apie 5 proc. Reikalinga abiejų tipų geležis, nes hemogeležis, esanti maiste, pagerina ir ne hemogeležies pasisavinimą.
Geležies daug yra juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, bruknėse, spanguolėse, Iapinėse daržovėse, žiediniuose kopūstuose. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą. Kukurūzuose, kruopose, ankštiniuose augaluose, riešutuose esantys fitinai (fitatai), rūgštynėse, rabarbaruose, špinatuose esantys oksalatai sunkina geležies pasisavinimą, todėl minėtų produktų patiekalai neduodami kartu su jokia mėsa. Geležies įsiurbimą lėtina saldus ir riebus maistas.
Karvės pienas ir jo produktai iki vienerių metų neduotini, nes juose esantys fosfatai taip pat organizmui trukdo pasisavinti geležį.
Mažiems – iki 2 metų – vaikams mažakraujystė yra labai nepageidautina liga,
nes sutrikdo smegenų vystymąsi. Jei smegenų ląstelės negauna reikiamo kiekio geležies, jos blogai vystosi, nesusiformuoja ryšiai tarp smegenų ląstelių ir jų grupių. Dėl to vaikas gali blogiau mokytis, būti sunkiau valdomo būdo.
Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“
