MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Geležies stokos mažakraujyste gali susirgti kiekvienas bet kuriuo amžiaus periodu.

 Dažna mažylio iki vienerių metų mažakraujystės priežastis – jo motina.

Jei moteris nėštumo metu sirgo mažakraujyste, gimdamas mažylis neatsineša geležies atsargų. Geležies atsargas vaisius pradeda kaupti paskutinį nėštumo trimestrą, todėl jų sukaupti nespėja, jei motinos organizme geležies yra mažai arba kūdikis gimsta neišnešiotas, arba gimsta daugiau nei vienas. lšnešiotas sveikas mažylis iki gimimo sukaupia geležies atsargų iki 4 savo gyvenimo mėnesių, o neišnešioti, priklausomai nuo neišnešiotumo laipsnio, geležies atsargų sukaupia tik 1–2 mėnesiams.

Motinos piene, net jei ji neserga mažakraujyste, geležies nėra daug, tačiau iš mamos pieno geležį mažylis pasisavina geriau nei iš bet kokio kito maisto. Jeigu nėštumo metu motinai buvo nustatyta geležies stokos mažakraujystė, tuomet, pradėjusi žindyti, ji privalo darytis kraujo tyrimus ir vartoti gydytojo skirtus geležies preparatus bei folio rūgštį ir, suprantama, kasdien maitintis kuo įvairesniu maistu.

 Atpažinti, kad prasideda mažylio iki vienerių metų mažakraujystė, yra sunku,

nes nėra tik jai būdingų požymių (simptomų). Ligą aptikti padeda iš pažiūros sveikam išnešiotam mažyliui 4–5-ą jo gyvenimo mėnesį atliktas kraujo tyrimas, nes tuo metu baigiasi iš mamos gautos geležies atsargos ir sumažėja hemoglobino.

Būdinga:

• mažylis blykšta iš Iėto, todėl motinai sunku tai pastebėti, ji mažylį mato kasdien. Pablyškimą geriau pamato tie giminės, kurie mažylį mato rečiau. Blyškumas priklauso ir nuo kraujagyslių veide išsidėstymo ir nuo pačios odos ypatumų;
• tampa irzlesnis, o neretai ir vangesnis, blogiau valgo. Tačiau blyškumas, vangumas, blogas apetitas ir miegas, irzlumas gali būti ir daugybės kitų ligų simptomai;
• oda sausėja, tampa šiurkšti, tačiau tokia ji gali tapti ir dėl atopinio dermatito, ir dėl sauso oro kambariuose;
• nuo bendraamžių gali atsilikti savo gebėjimais, tačiau tai irgi nėra mažakraujystės įrodymas, nes kiekvieno mažylio raida yra savita;
• kadangi nėra aiškių ligos požymių, liga mažylio organizmą gali alinti ilgai.

 Mažakraujystė yra klastinga, nes gydytojas apžiūros metu neretai neaptinka jokių ligos požymių.

Dėl to, jei mažylio gydytojas skyrė kraujo tyrimą, jį būtina atlikti. Kai hemoglobino randama mažiau 110 g/l, nustatoma mažakraujystė. Tuomet mažylio gydytojas pataria, kaip mažylį maitinti, skiria geležies preparatų ir, priklausomai nuo situacijos, kitų vaistų. Jie vartotini, kol skirta gydytojo, ir mažyliui kraujo tyrimus reikia daryti taip dažnai, kaip gydytojo skirta. Yra svarbu ne tik padidinti hemoglobino kiekį, bet ir sukaupti organizme geležies atsargas.

 Pirmaisiais gyvenimo metais mažyliai sparčiai auga, todėl maisto medžiagų poreikis yra didžiausias.

Kasdien jie turi gauti pakankamai geležies, cinko, vario, vitaminų B12, B6, C, folio rūgšties ir kitų medžiagų. Lietuvoje dažniausiai mažyliams trūksta geležies. Dėl jos trūkumo išsivysčius mažakraujystei, sutrinka ląstelių dalijimasis ir augimas visuose organuose ir jų sistemose. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys.

Pradėjus papildomai maitinti, t. y. kai mažyliui sukanka 4–6 mėnesiai, jis 2–3 kartus per parą turėtų gauti savo motinos pieno ir kartu su pirmąja daržovių tyre raudonos mėsos tyrės (…). Daržovių tyrė gaminama be pieno mišinio. Su daržovių tyre mažylis per parą turėtų suvalgyti 50 g raudonos mėsos (veršienos, triušienos, nutrijos mėsos, neriebios avienos (ėrienos), kiaulienos ar kalakutienos (šlaunelių). Motinos piene geležies nėra daug, bet ji itin gerai pasisavinama – net 50 proc. Pieno mišiniuose geležies yra daugiau nei motinos piene, bet jos pasisavinama tik 10 proc.

Jei organizme trūksta geležies, iš gyvūninės kilmės maisto pasisavinama 25–30 proc. geležies, t. y. hemogeležies, o iš augalinės kilmės maisto (daržovių, grūdų / kruopų, pvz., grikių), t. y. ne hemogeležies, pasisavinama tik apie 5 proc. Reikalinga abiejų tipų geležis, nes hemogeležis, esanti maiste, pagerina ir ne hemogeležies pasisavinimą.

Geležies daug yra juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, bruknėse, spanguolėse, Iapinėse daržovėse, žiediniuose kopūstuose. Vitaminas C gerina geležies pasisavinimą. Kukurūzuose, kruopose, ankštiniuose augaluose, riešutuose esantys fitinai (fitatai), rūgštynėse, rabarbaruose, špinatuose esantys oksalatai sunkina geležies pasisavinimą, todėl minėtų produktų patiekalai neduodami kartu su jokia mėsa. Geležies įsiurbimą lėtina saldus ir riebus maistas.

Karvės pienas ir jo produktai iki vienerių metų neduotini, nes juose esantys fosfatai taip pat organizmui trukdo pasisavinti geležį.

Mažiems – iki 2 metų – vaikams mažakraujystė yra labai nepageidautina liga,

nes sutrikdo smegenų vystymąsi. Jei smegenų ląstelės negauna reikiamo kiekio geležies, jos blogai vystosi, nesusiformuoja ryšiai tarp smegenų ląstelių ir jų grupių. Dėl to vaikas gali blogiau mokytis, būti sunkiau valdomo būdo.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“

Prastą savijautą dažna moteris linkusi nurašyti blogam orui, sunkiai darbo savaitei ar stresams. Bet jei kamuoja nuolatinis nuovargis, sukasi galva, ima slinkti plaukai, vargu ar verta laukti, kol tai praeis savaime. Tokie negalavimai panašūs į anemijos požymius, o jie gali pranešti apie kitas, daug rimtesnes ligas. Anemija nustatoma iš kraujo tyrimo, todėl sunegalavus derėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Šia liga dažniausiai suserga moterys, o visoms nėščiosioms išsivysčiusiose šalyse atliekami anemijos tyrimai.

Šiek tiek apie kraują ir anemiją

Kraujas yra sudarytas iš vandens su įvairiomis jame ištirpusiomis medžiagomis ir kraujo kūnelių: leukocitų, trombocitų ir eritrocitų. Visi jie atlieka svarbias funkcijas. Leukocitai – baltieji kraujo kūneliai – kovoja su infekcija. Iš kraujo patekę į audinius, jie sunaikina ligas sukeliančias bakterijas ir grybelius. Trombocitai apsaugo nuo nukraujavimo, tai yra kraujo plokštelės, nuo kurių priklauso kraujo krešėjimas.

Geram kraujui labai svarbūs raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir juose esantis baltymas hemoglobinas, kuris perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Kai eritrocitų kraujyje sumažėja, pritrūksta ir hemoglobino. Dėl to stokodami deguonies organai negali normaliai atlikti savo funkcijų. Tai ir yra mažakraujystė (anemija), kitaip tariant, deguonies badas. Anemija gali pažeisti visas organizmo sistemas: nukenčia širdis, plaučiai, endokrininė ir lytinė sistema, virškinimas, oda ir kt.

Kas lemia kraujo kokybę?

Pagrindiniai elementai, nuo kurių priklauso kraujas, yra geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12_. Daugiau nei du trečdaliai organizme esančios geležies yra raudonųjų kraujo kūnelių baltymo hemoglobino sudėtyje. Todėl ji labai svarbi normaliam hemoglobinui susidaryti, o nuo jo priklauso, ar organizmas gaus užtektinai deguonies.

Vitaminas B12 arba kobalaminas – būtinas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi, jis reguliuoja kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį. Kai šio vitamino trūksta, sumažėja ir eritrocitų bei trombocitų.  Vitamino B12 stokos mažakraujystė vadinama megaloblastine anemija. Kraujodaros procesuose taip pat dalyvauja folio rūgštis, kuri padeda susiformuoti sveikiems eritrocitams.

Trūkstant vieno iš šių mikroelementų, gali išsivystyti anemija. Dažniausiai sergama geležies stokos mažakraujyste. Jeigu greitai nuvargstate, esate mieguista net dieną, pasidarėte jautri, irzli, sunku susikaupti, galite įtarti anemiją, todėl nedelskite apsilankyti pas gydytoją. Liga vystosi lėtai, o jai progresuojant simptomai nuolat stiprėja, vis labiau alinamas organizmas. Trūkstant vis daugiau geležies lūžinėja nagai, išsausėja ir išblykšta oda, veide daugėja raukšlių. Keičiasi skonis: ima patikti neįprasti kvapai (tokie kaip benzino), traukia neįprasti maisto produktai, pavyzdžiui, žalios bulvės, ir kt. 

Kodėl anemija dažniau serga moterys?

Pagrindinė priežastis, kodėl šia liga serga daug moterų – mėnesinės, dėl kurių netenkama nemažai kraujo. Jeigu dar prisideda nuolatinės dietos arba nesveikas maistas, anemijos tikimybė išauga kelis kartus. Šia liga itin dažnai suserga nėščiosios, tada ji ir vadinama nėščiųjų anemija.

 Nėščiųjų anemija – grėsmė vaiko sveikatai

Nėštumo metu geležies, folio rūgšties ir vitamino B12, kaip ir kitų mikroelementų, reikia daugiau, nes jais mama turi pasidalinti su augančiu vaisiumi. Todėl nėščiai moteriai mažakraujystė išsivysto greičiau. Ligą lemia ir fiziologiniai pokyčiai, nes šiuo periodu kraujagyslėse ima kauptis daugiau skysčių ir dėl to sumažėja hemoglobino koncentracija. Jei iki pastodama moteris sirgo mažakraujyste, gausiai kraujuodavo per mėnesines, nėštumo metu anemija bus dar sunkesnė. Kraujas nusilpsta ir dėl įvairių ligų, kai suprastėja naudingųjų medžiagų pasisavinimas, turi įtakos dažni nėštumai.

Mažakraujystė gali sutrikdyti vaisiaus augimą, dažniau pagimdoma per anksti. Iš mamos sukauptų geležies atsargų kūdikiui gali užtekti maždaug šešis mėnesius. Bet didelė tikimybė, kad geležies stokos anemija sergančios mamos vaikas taip pat sirgs šia liga. Vitamino B12 atsargų vaisius taip pat sukaupia iš mamos organizmo ir jų nepritrūksta 1–2 ar daugiau metų. Tačiau jei mama šių atsargų neturi, kūdikiui nebus iš kur paimti šio vitamino. Folio rūgštis – nėščiosioms labai svarbus B grupės vitaminas, apsaugantis būsimą kūdikį nuo daugelio apsigimimų. Mamos anemija dėl šio vitamino stokos gali baigtis nepagydomomis vaiko ligomis.

Kraujo tyrimai – būtini svarbių mikroelementų stokai nustatyti

Ligos pradžioje anemijos požymių galima nepastebėti, todėl rekomenduojama bent kartą per metus atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir sužinoti geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties koncentraciją kraujo serume. Atidžiau stebėti savo sveikatą derėtų sergant tam tikromis ligomis, esant gausioms mėnesinėms.  Nustačius anemiją, ypač trūkstant daug geležies, reikėtų atlikti ir feritino kiekio tyrimą, kuris parodo, kiek geležies atsargų yra organizme.

Nėščiosioms bendrąjį kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent tris kartus – nėštumo pradžioje, per vidurį ir pabaigoje. Nėštumo metu svarbu ištirti ir vitamino B12 koncentraciją kraujyje, nes tas vitaminas šiuo laikotarpiu prastai pasisavinamas.

Neatliekant kraujo tyrimų, svarbiausių mikroelementų stokojantis organizmas gali būti ilgai sekinamas, todėl gresia ligos ir pačiai moteriai, ir būsimam vaikeliui.

Visavertė mityba – ne visada įmanoma

Daugiausia geležies gaunama valgant raudoną mėsą: jautieną, veršieną, kiaulieną, avieną, galvijų kepenis (tik jos nepatariamos nėščiosioms dėl sunkiųjų metalų sankaupų). Šio mikroelemento turi ir paukštiena, kiaušiniai, žuvys. Nustatyta, kad geležis pasisavinama daug geriau mėsą valgant kartu su daržovėmis – dėl jose esančio vitamino C. Nemažai geležies turi grikiai, avižos, moliūgų, sezamų sėklos, pupelės, lęšiai, saulėgrąžos, linų sėmenys, lazdynų, žemės riešutai.

Folio rūgšties daugiausia turi jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kepenys, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas, tamsiai žalios daržovės. Tačiau nepamirškime, kad termiškai apdorotame maiste folio rūgšties sumažėja 25–75 %, nyksta jos atsargos ir kambario temperatūroje, šviesoje laikomuose produktuose.

Vitamino B12 galime gauti tik iš gyvulinių produktų: mėsos, kiaušinių, žuvies, pieno produktų. Deja, gaminant karštyje nebelieka apie 30–40 proc. šio vitamino.

Vitamino B12 ir geležies itin trūksta vegetarėms ir veganėms. Vitamino B12 veganių maiste visiškai nėra, nes jo turi tik gyvuliniai produktai. Jei žindanti mama veganė kūdikio neprimaitins kitu maistu, vaikas bus išblyškęs, prastesnės sveikatos, lėčiau vystysis. Todėl veganėms būtina vartoti vitamino B12 maisto papildus.

Žindančios ir nėščios moterys turėtų valgyti šviežiai ruoštą įvairų maistą. Tai padaryti nesunku – tereikia vadovautis sveiko maisto piramide.  Pavyzdžiui, mėsos arba kiaušinių, derėtų valgyti bent kas antrą dieną, folio rūgšties ir geležies turinčių augalinių produktų – kasdien.

Esant įsisenėjusiai geležies stokai vien maistas atsargų nepapildys. Įvertinęs feritino ir hemoglobino koncentraciją kraujyje, kitas ligas, gydytojas paskirs reikiamą geležies preparato dozę. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktas naujausias nėščiųjų priežiūros rekomendacijas, geležies preparatus besilaukiančios moterys turėtų vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė