MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Dažniausiai geležies pritrūksta moterims ir vaikams

Geležies kasdien visi prarandame su šlapimu, prakaitu, išmatomis. Tačiau su šio mikroelemento trūkumu reprodukcinio amžiaus moterys susiduria kur kas dažniau negu vyrai.

Moterims šio mikroelemento reikia daugiau, nes jo netenka su mėnesinių krauju. Geležies poreikis didesnis nėštumo, žindymo laikotarpiu, kai ji eikvojama vaisiui, placentai ir kūdikiui, kai daug kraujo moteris netenka gimdydama.

Didesnis geležies stokos pavojus ir vaikams nuo pat gimimo. Vaikas gali gauti per mažai geležies iš mamos organizmo dėl anemijos nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo, daugiavaisio nėštumo. Taip pat – per anksti nukirpus virkštelę, nes tuomet į naujagimio organizmą patenka tik dalis placentoje ir virkštelėje esančio kraujo. Didesnę geležies stokos tikimybę turi neišnešioti mažyliai. Sparčiai augant, vaikams reikia daugiau geležies, todėl jiems taip pat gali neužtekti iš maisto gaunamo šio mikroelemento.

Trūkstant geležies sausėja oda, slenka plaukai, kamuoja nuolatinis nuovargis, sunku susikaupti, dažniau kartojasi infekcinės ligos.  Vystantis anemijai atsiranda dusulys, galvos skausmas, padažnėja širdies plakimas, sunkiau pakeliamas fizinis krūvis, prasčiau sekasi susikaupti. Dėl geležies trūkumo gali sulėtėti vaiko augimas, jo gebėjimai prastesni negu bendraamžių.

Prireikia specialių tyrimų

Iš pradžių geležies trūkumo galima nepastebėti. Mat organizmas prisitaiko prie tokios situacijos ir neretai kažkiek laiko simptomai neatsiranda. Šio mikroelemento trūkumas papildomas iš organizme sukauptų atsargų, tačiau ilgainiui jos išsenka. Išnaudojus geležies atsargas, sumažėja hemoglobino, taip pat eritrocitų kiekis kraujyje ir atsiranda nemalonūs simptomai. Latentinė (nepastebima) anemija dažniausiai nustatoma atsitiktinai, ištyrus baltymo feritino kiekį kraujyje.

Didžioji dalis organizme esančios geležies yra hemoglobino sudėtyje, o kita susijungusi su feritinu.  Jo kiekis laikomas geležies atsargų organizme rodikliu. Daugiausia feritino yra kaulų čiulpuose, blužnyje ir kepenyse. Geležies kiekiui svarbus baltymas transferinas, kuris sujungia ir perneša geležį į audinius. Transferinas padeda reguliuoti geležies kiekį kraujyje: trūkstant geležies transferino padaugėja. Nustatyti geležies stoką padeda feritino ir transferino tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali neparodyti geležies trūkumo.

Ilgai besitęsiantis geležies trūkumas pavojingas bet kurio amžiaus žmogui, nes gali būti įvairių lėtinių ligų priežastis. Todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją ir nuolat stebėti šio mikroelemento kiekį organizme. Ypač tais gyvenimo periodais, kai geležies reikia daugiau, svarbu nepamiršti šio negalavimo prevencijos, kuriai dažniausiai prireikia geležies preparato.

Hemo geležies preparatai – geriau pasisavinama ir žarnyno toleruojama geležis

Iš maisto gauname dviejų formų – hemo ir ne hemo geležies. Dvivalentės hemo geležies, kurios turi mėsa, žuvis, paukštiena, kepenys, biologinis prieinamumas yra didesnis. Augaliniame maiste, pavyzdžiui, daržovėse, vaisiuose, grūduose, randama trivalentė ne hemo geležis, kurios organizmas gali pasisavinti kur kas mažiau. Hemo geležis yra 2–3 kartus geriau pasisavinama nei ne hemo. Be to, pasisavinti geležį iš augalinio maisto trukdo tam tikros medžiagos, esančios kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, piene, žaliojoje ir juodojoje arbatoje, grūduose.

Atsiradus geležies trūkumui, visavertė ir subalansuota mityba neišgelbės. Geriausiu atveju maistas gali patenkinti fiziologinį geležies poreikį. Esant didesniam geležies poreikiui arba jau nustačius šio mikroelemento stoką, taip pat anemiją, skiriami geležies preparatai.

Šio mikroelemento preparatai taip pat yra dviejų rūšių – vienų sudėtyje yra hemo geležis, kitų ne hemo geležis. Gerai įsisavinama hemo geležis iš karto absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje. Kad organizmas galėtų įsisavinti ne hemo geležį, ji, veikiama fermento – geležies reduktazės, turi transformuotis į hemo geležies formą. Todėl ne hemo geležis yra lėčiau ir prasčiau absorbuojama.

Ne hemo geležies pasisavinimas iš preparato, kaip ir iš maisto, pablogėja, jei ji vartojama kartu su arbata, kava, pienu. Kalcio preparatai ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai taip pat blogina tokios formos geležies pasisavinimą. Tinkamai pasisavinti ne hemo geležį trukdo didelės magnio, cinko dozės. 

Vartoti geležies preparatą tenka gana ilgai: nuo trijų iki šešių mėnesių. Todėl patariama rinktis hemo geležies preparatą. Iš jo geležies pasavinama žymiai daugiau, be to, šiam procesui netrukdo nei maisto medžiagos, nei skrandžio rūgštis. Todėl geležies atsargoms organizme atkurti užtenka mažesnių dozių.

Svarbus hemo geležies preparato privalumas, kad jis gerai toleruojamas ir nedirgina virškinamojo trakto. O ne hemo geležies preparatai dažnai sutrikdo virškinimą ir sukelia šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, burnoje gali atsirasti metalo skonis. Ypač svarbu pasirinkti žarnyno nedirginantį geležies preparatą turintiems virškinimo sutrikimų, jautrų žarnyną.

Parengė Undinė Gilė

Nėštumo ir žindymo metu geležies reikia daugiau

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobino dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemoglobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėščioms moterims – 120–140 g/l). Tačiau tolesnis hemoglobino kiekio sumažėjimas jau reiškia anemiją, o ši liga yra pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikystėje atsiradusi geležies stokos anemija gali lemti vaiko pažintinių funkcijų vystymosi sutrikimus, prastą mokymąsi, polinkį į nuovargį.

Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, reikalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėščiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Šio mikroelemento kartu su krauju moteris netenka gimdymo metu ir jo atsargas reikia papildyti.

Pakankamas geležies kiekis žindymo metu svarbus ir pačiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gauna iš motinos pieno. Be to, geležis padeda maitinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo. Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – jame esanti geležis yra lengvai pasisavinama. 4–6 mėnesį sukauptos geležies atsargos išsenka, o gaunamos su motinos pienu intensyviai augančiam kūdikiui nebeužtenka, todėl būtini papildomi maisto produktai. 

Geležis geležiai nelygu

Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra hemo geležies. Daugiausia geležies yra jautienoje, avienoje, kepenyse, mažiau – žuvyje, vištienoje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo geležis yra lengvai pasisavinama. Lyginant su gyvūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augaliniame maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pasisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai, kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant geležies stokos anemijai, su maistu gaunamos geležies kiekio neužtenka.  Anemijai gydyti skiriami geležies preparatai.

Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir nehemo geležies. Hemo geležies preparatai yra gerai pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės.

Nehemo geležies preparatai yra siejami su prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais preparatais neįmanoma per trumpą laiką padidinti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį trimestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie sukelia šalutinius poveikius. Nėščiosioms, vartojančioms hemo geležies preparatus, dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Be to, ne hemo geležies absorbciją virškinamajame trakte gali sumažinti maiste esančios medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chelatai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžiagos įtakos neturi. Įvairių studijų duomenimis, dėl geresnės absorbcijos, toleravimo ir veiksmingumo geležies stokos anemijos gydymas hemo geležies preparatais yra efektyvus ir tinkamas nėštumo metu.

Geriausia išeitis – prevencija

Anemijai būdingas silpnumas ir nuolatinis nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas, odos sausumas ir blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas. Taip pat gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri priklauso nuo ligos sunkumo. Geležies preparatą reikia vartoti ilgai – keletą mėnesių. 

Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pasirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau netenkama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. Todėl, planuojant nėštumą ir jau laukiantis vaikelio, verčiau apsisaugoti nuo mažakraujystės nelaukiant, kol geležies trūkumas taps pastebimas.

Parengė Undinė Gilė