MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl maiste pritrūksta naudingų medžiagų?

Įsisukusios į beprotišką gyvenimo ritmą dažnai vietoj pačių pasigamintų patiekalų renkamės greitai paruošiamus pusfabrikačius. Dažnokai mityboje dominuoja perdirbti maisto produktai, kurių maistinė vertė gerokai mažesnė. Per mažai ant mūsų stalo visagrūdžių gaminių, iš kurių galime gauti antioksidantų, vitamino B, geležies, kitų mineralų. Nevalgome užtektinai daržovių, tarp jų – ir ankštinių.

Nieko gero nesuteikiančiais saldumynais ir konditerijos kepiniais neretai tenka slopinti stresą. O kur dar aukos figūrai ir grožiui – alinančios sveikatą dietos. Todėl būtinų vitaminų ir mineralų trūkumas ne tik vyresnio amžiaus žmonių ar vegetarų problema.

Net naudingų maisto produktų vertė šiuolaikinėmis sąlygomis dažnai nėra tokia, kokios tikimės. Viena iš priežasčių – aktyvus pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Dėl to nualinama dirva, mažėja vitaminų ir mikroelementų kiekis daržovėse ir vaisiuose.

Vitaminai bei mineralinės medžiagos greitai nyksta netinkamomis sąlygomis laikomose daržovėse ir vaisiuose. Be to, didelę reikšmę naudingoms medžiagoms turi ankstyvas derliaus nuėmimas. Nuskintuose neprinokusiuose vaisiuose mažiau vitaminų, mineralų ir kitų svarbių medžiagų. Atvežtinių daržovių ir vaisių, kurių gausu prekybos centruose, maistinė vertė priklauso dar ir nuo jų pervežimo sąlygų.

Mėsos, kuri yra pagrindinis geležies šaltinis, kokybė taip pat nevienoda. Ją lemia, pavyzdžiui, gyvulio laikymo sąlygos, iš kokių produktų gaminami pašarai. Natūraliomis sąlygomis auginamo galvijo, judančio ganykloje ir ėdančio žolę, mėsa ir pienas kur kas vertingesni negu nuolat uždaryto tvarte. Svarbu ir žolė, kuri neturi būti pertręšta. Mėsą prastina kiaulių kompleksuose ir paukštynuose naudojami sintetiniai priedai, siekiant greičiau užauginti gyvūnus.

Maisto produktų auginimo sąlygos idealios toli gražu ne visada. Todėl šiuolaikiniam žmogui itin sunku patenkinti vitaminų ir mineralų poreikį vien iš maisto – net jei racionas sudarytas pagal visas sveikos mitybos taisykles.

Mėsoje esanti geležis – vertingiausia

Visos šeimos reikaluose paskendusi moteris savas problemas dažniausiai nukelia į antrą planą. O apnikęs silpnumas, energijos stoka, nuovargis ar dažnesnis širdies plakimas pirmiausia nurašomas įtemptai dienotvarkei.

Tačiau tai gali būti moterims dažnai pasitaikančios problemos – geležies stokos požymiai. Svarbiausias šio mineralo šaltinis raudona mėsa. Iš mėsos gerai pasisavinama hemo geležis –naudingiausia stengiantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Augaliniuose maisto produktuose esanti ne hemo geležis dėl prasto pasisavinimo negali pakeisti mėsoje esančio mineralo.

Moterims geležies reikia daugiau, nes šio mineralo prarandama kraujuojant per mėnesines, gimdant, jo poreikis padidėja nėštumo bei žindymo periodais. Geležis būtina raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančiam baltymui hemoglobinui, kuris tiekia kiekvienai organizmo ląstelei gyvybiškai svarbų deguonį. Be to, geležis svarbi imuninei sistemai, raumenims, medžiagų apykaitai.

Kai organizmas negauna pakankamai geležies su maistu, pradeda naudoti jos atsargas. Joms senkant užklumpa liga – mažakraujystė. Stokojant daug geležies, audiniams pritrūksta deguonies ir dėl to labiausiai nukenčia smegenys ir širdis. Geležies stoka nustatoma iš kraujo tyrimų, o kompensuoti trūkstamą kiekį ir užkirsti kelią ligai kito būdo, kaip vartoti geležies preparatą, nėra. Gydytojas jį gali patarti ir profilaktiškai – esant didesniam geležies poreikiui.

Apie geležies preparatus

Preparatuose, kaip ir maiste esanti geležis, gali būti hemo ir ne hemo formos. Šių skirtingų rūšių geležies biologinis prieinamumas, t. y. organizmo gebėjimas pasisavinti preparate esantį mineralą, taip pat skiriasi.

Efektyviau veiks ta geležies forma, kuri lengviau pasisavinama ir sukelia minimalų šalutinį poveikį virškinamajam traktui. Šiomis savybėmis pasižymi hemo geležis: jos iš preparato pasisavinama daug daugiau negu ne hemo formos. Todėl hemo geležies užteks mažesnės dozės, o tai svarbu, nes vartoti preparatą tenka netrumpai.

Preparate esanti hemo geležis yra išgauta iš gyvūninių šaltinių. Šios formos geležis panašiausia į randamą žmogaus organizme, todėl gerai toleruojama ir galime išvengti virškinimo problemų. Hemo formos pasisavinimui neturi įtakos nei skrandžio rūgštingumas, nei maistas. Ne hemo geležies vartojimą gali apkartinti tokie erzinantys nemalonumai kaip skrandžio skausmai, pykinimas, vidurių užkietėjimas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Geležis padeda palaikyti daugelį svarbių organizmo funkcijų, veikia energijos lygį, dėmesio koncentraciją, virškinimo procesus, imuninę sistemą. Apie du trečdalius organizme esančios geležies yra hemoglobine, o raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų sudėtyje esantis hemoglobinas prisijungia deguonį ir perneša jį iš plaučių į visus organizmo audinius. Hemoglobinas atlieka dar vieną svarbią funkciją – pašalina anglies dioksidą. Jis taip pat būtinas odai, plaukams ir nagams. Todėl geležies trūkumas iš karto paveikia ir savijautą, ir išvaizdą. Taigi turime pasistengti, kad taip nenutiktų. Ypatingai tai aktualu atsisakantiems mėsos produktų, taip pat besilaikantiems dietų.

Geriausi maisto šaltiniai

Geležies idealiu atveju turėtume gauti su maistu. Šio mikroelemento yra ir gyvūniniuose, ir augaliniuose maisto produktuose. Tačiau labai skiriasi jos pasisavinimas iš šių skirtingų produktų grupių. Maisto produktuose yra dviejų rūšių – hemo ir ne hemo geležis.

Hemo geležis į organizmą patenka iš gyvūninės kilmės baltymų – mėsos ar žuvies. Ne hemo geležies galima gauti iš žalumynų, riešutų ir ankštinių augalų, tačiau jos biologinis prieinamumas yra iki 15 proc. Gyvūninės kilmės produktuose esančią hemo geležį organizmas pasisavina daug geriau – iki 40 proc.

Hemo geležies daugiausia turi austrės, krabai, subproduktai, raudona mėsa, yra jos paukštienoje ir kiaušiniuose. Augalinės geležies šaltiniai yra grikiai, avinžirniai, pupelės, lęšiai, špinatai, burokėliai, moliūgų sėklos, anakardžių riešutai.

Kad augaliniame maiste esanti geležis geriau pasisavintų, turime derinti produktus. Maistas, kuriame gausu šio mineralo, puikiai dera su vaisiais ir daržovėmis, turinčiais daug vitamino C. Šis vitaminas padidina geležies pasisavinimą. Maistas, kuriame gausu kalcio, priešingai, slopina geležies pasisavinimą, todėl jį geriau valgyti skirtingu laiku.

Taigi, augalinį maistą, iš kurio gauname geležies, turėtume valgyti kartu su daug vitamino C turinčiais produktais: greipfrutais, citrinomis, apelsinais, spanguolėmis, raugintais kopūstais, obuoliais, geltonosiomis paprikomis, petražolėmis, juodaisiais serbentais, špinatais.

Vegetarizmas ir geležis

Tačiau jeigu atsisakysime mėsos arba valgysime jos per mažai, apribodami maisto kiekį, kad padailintume figūrą, kaip besistengtume subalansuoti savo mitybą, gauti užtektinai geležies nepavyks.

Šiandien vis populiarėja vegetarizmas. Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies ir paukštienos, kaip ir veganai, kurie atsisako dar ir pieno produktų, kiaušinių, medaus. Kai kurie tokią mitybą pasirenka dėl etinių, religinių ar aplinkosaugos sumetimų; kitiems – tai sveikas gyvenimo būdas, siekis pagerinti sveikatą, atsikratyti užklupusių negalavimų, galimybė numesti kelis papildomus kilogramus.

Apie vegetarizmo naudą ar žalą galima diskutuoti ilgai. Tačiau nesvarbu, kokiais tikslais vadovaujamasi, akivaizdu, kad, atsisakius gyvūninės rūšies maisto, kai kurių mikroelementų, vitaminų ir maistinių medžiagų pritrūks ir jų reikės iš kažkur gauti papildomai.

Vegetarinė ir veganinė mityba laikoma viena iš labiausiai paplitusių geležies trūkumo priežasčių. Pasirodo, žmonės renkasi tokią mitybą, norėdami pagerinti savo sveikatą, tačiau kartu rizikuoja susirgti rimta liga, reikalaujančia ilgalaikio gydymo ir nuolatinio stebėjimo, – geležies stokos anemija.

Ypatingai rizikos grupei priklauso mėsos ir žuvies atsisakančios arba per mažai šių produktų valgančios nėščios moterys ir žindančios mamos, jų vaikai. Šiais periodais moterims ypatingai svarbus reikiamas geležies kiekis ne tik savo, bet ir būsimo, ir ką tik gimusio vaikelio sveikatai.

Kaip papildyti geležies trūkumą nekeičiant mitybos?

Kadangi augalinis maistas nuo geležies stokos neišgelbės, vegetarei, veganei ar dietos besilaikančiai moteriai lieka vienintelė išeitis – vartoti geležies maisto papildą. Tačiau svarbu pasirinkti tokį preparatą, kuris nesukels problemų ilgai vartojant.

Patariama rinktis hemo geležies preparatą. Ne hemo – trivalentė geležis organizme iš pradžių paverčiama dvivalentės geležies jonais, todėl yra lėčiau absorbuojama. Taigi, norint gauti tam tikrą geležies kiekį, reikės didesnės dozės. Be to, ne hemo geležis prasčiau toleruojama ir dažnai sukelia skrandžio skausmus ir pykinimą.

Hemo geležis yra organizmui artimas natūraliai susidarantis gyvūninės kilmės dvivalentės formos (Fe2+) junginys, iš karto absorbuojamas žarnyne. Hemo geležies junginys pasisavinamas nesuskaidytas, todėl, vykstant jo absorbcijai, nesusidaro laisvieji geležies jonai ir išvengiama žarnyno dirginimo. Be to, jos pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgštingumas. Hemo geležis gerai toleruojama, todėl ją galima saugiai ir ilgai vartoti.

 Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kada dėl prastos savijautos kalti ne tik fiziologiniai pokyčiai

Dėl po gimdymo vykstančių hormoninių pokyčių nuotaikų kaita nestebina. Tačiau ką tik mama tapusios moters nerimas ir liūdesys gali greitai praeiti. Moteris prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir rūpesčių, susitvarko savo dienotvarkę taip, kad kuo mažiau pavargtų prižiūrėdama vaikelį.

Tačiau prasta nuotaika gali užsitęsti, ir ne tik dėl organizme po gimdymo vykstančių fiziologinių pokyčių ir psichologinių veiksnių, susijusių su vaikelio gimimu. Nuolat kamuojančio nuovargio, mieguistumo, dirglumo ar net depresijos priežastis gali būti geležies stoka. Besitęsiantis šio mikroelemento trūkumas gali sukelti rimtą ligą anemiją (mažakraujystę) ir dar labiau pabloginti moters psichologinę būseną.

Užsitęsęs nuolat kankinantis nuovargis, silpnumas, vangumas išsekina moters nervinę sistemą, ji jaučiasi prislėgta, kamuoja nerimas, suprastėja emocinė būklė. Taip jaučiantis motinystės rūpesčiai tampa nepakeliami.

Kodėl po gimdymo pritrūksta geležies?

Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie geležies trūkumo atsiradimo daugeliui jaunų mamų. Pagrindiniai iš jų:

• kraujo netekimas gimdymo metu;
• kraujavimas po gimdymo, kuris kai kurioms moterims būna gausesnis negu normalus;
• didesnė geležies stokos ir anemijos tikimybė yra pagimdžiusioms cezario pjūvio operacijos būdu moterims, nes jos su krauju netenka daugiau geležies. Per 24 valandas po natūralaus gimdymo moteris netenka 500 ml kraujo, o atlikus cezario pjūvio operaciją – 1000 ml;
• maitinant kūdikį padidėja geležies poreikis, bet iš maisto dažnai neįmanoma gauti užtektinai šio mikroelemento. O ir užsiėmusios mažylio priežiūra mamos mityba dažnai nėra ideali.

Kaip atpažinti geležies trūkumą?

Po gimdymo atsiradus geležies trūkumui ir dėl to organizmui negaunant užtektinai deguonies, moteris nebetenka energijos. Tuomet ji nusilpsta, jaučia nuovargį, apetito stoką, pasidaro dirgli, išsekusi, mieguista, išblykšta, nesugeba sutelkti dėmesio. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi gali kamuoti galvos svaigimas, galvos skausmai, padažnėja širdies plakimas.

Geležies stokos ir anemijos simptomai yra nespecifiniai ir gali atsirasti esant įvairiems sutrikimams. Tačiau juos pajutus, ypač jei sveikata anksčiau buvo nepriekaištinga, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris gali skirti tyrimą raudonųjų kraujo kūnelių koncentracijai kraujyje nustatyti. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti geležį kaupiančio baltymo – feritino tyrimą, parodantį geležies atsargas organizme.

Kadangi anemija yra dažna liga po gimdymo, kiekviena jauna mama turėtų atidžiai stebėti savo savijautą. Taip pat nederėtų visus negalavimus priskirti išsekimui dėl naujų rūpesčių, užklumpančių gimus vaikeliui.

Kaip nepritrūkti geležies?

Esant didesniam geležies poreikiui, kad jos nepritrūktų, rekomenduojami šio mikroelemento preparatai. Kartu su subalansuota mityba tai yra geriausias geležies stokos ir anemijos profilaktikos būdas tiek nėštumo metu, tiek pagimdžius. Gydytojas paskirs reikiamą preparato dozę.

Norint išvengti anemijos svarbu reguliariai valgyti mėsą. Daugiausia geležies turi aviena, jautiena, triušiena, žvėriena (elniena ir stirniena), yra jos ir paukštienoje, žuvyje. Gyvūninės kilmės produktuose esanti hemo geležis pasisavinama daug geriau nei iš augalinio maisto, kuriame yra ne hemo geležis.

Rinkdamiesi preparatą, atkreipkite dėmesį į jame esančios geležies formą, nuo kurios priklauso jos pasisavinimas. Po gimdymo, kaip ir nėštumo metu, patariamas hemo geležies preparatas, kuris veikia greitai ir švelniai.

Hemo geležis – lengvai organizmo pasisavinama, nes tai yra natūraliai susidarantis junginys, esantis gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tokia geležis organizme atpažįstama kaip sava ir jos biologinis prieinamumas ir efektyvumas 3–4 kartus didesnis negu ne hemo geležies, kuri yra druskų pavidalo.

Hemo geležies junginys pasisavinant nesuskaidomas, todėl išvengiama žarnyno dirginimo. Šios geležies pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgštingumas.

Todėl vartojant hemo geležies preparatą galime išvengti pykinimo, pilvo skausmo, varginančio metalo skonio. Hemo geležies preparatą galima vartoti ilgai – 3 mėnesius ir dar ilgiau – kiek reikia šio mikroelemento atsargoms organizme papildyti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Geležies trūkumas paveikia visą organizmą

Geležis svarbi hemoglobinui – baltymui, kuris yra organizmą deguonimi aprūpinančių raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dalis. Dėl šio mikroelemento stokos nukenčia visas organizmas – atsiranda bendras silpnumas, greitai nuvargstama, gali svaigti galva, padažnėti širdies plakimas. Ši medžiaga būtina ląstelių augimui, taip pat – ir imuninių, o jos stoka skatina virusines kvėpavimo takų ligas ir kitas infekcijas.

Geležis reikalinga raumenų, nervų sistemos veiklai, jos trūkstant žmogus skundžiasi raumenų silpnumu. Ji taip pat būtina odai, gleivinėms, plaukų augimui. Dėl jos stygiaus išsausėja ir išbąla oda, išblykšta liežuvis ir burnos gleivinė, trūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja ir sluoksniuojasi nagai, slenka plaukai. Kitas geležies trūkumo požymis – nenumaldomas potraukis nevalgomoms medžiagoms, tokioms kaip kreida, ledas ar dantų pasta.

Tačiau iš pradžių geležies trūkumas gali būti nepastebimas, o nuolat senkant atsargoms simptomai atsiranda tada, kai šio mikroelemento pritrūksta daugiau.

Kraujavimas ir ligos

Geležies trūkumą organizme gali lemti įvairios ligos: virškinamojo trakto ligos, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas, lėtinės inkstų, autoimuninės, onkologinės ligos, endokrininės sistemos sutrikimai. Viena dažniausių priežasčių, kodėl netenkama šio mikroelemento, yra kraujavimas iš virškinamojo trakto dėl žarnyno ligų, opų, hemorojus ir kt. Moterys netenka kraujo dėl gausių ir ilgų menstruacijų.

Netinkama mityba ir didesnis poreikis

Geležies, kaip ir kitų mikroelementų, pritrūksta valgant nesveiką maistą ar dėl tam tikrų mitybos įpročių.

Daugiausiai geležies yra raudonoje mėsoje (jautienoje, avienoje), kepenyse, liežuvyje, mažiau – žuvyje, kiaušiniuose. Šio mikroelemento turi vaisiai, daržovės, visagrūdžiai maisto produktai, bet iš augalinio maisto ji pasisavinama daug blogiau nei iš mėsos – tik 5–15 procentų. Mėsoje esančios hemo geležies absorbuojama 20–30 %. Augaliniame maiste esančios ne hemo geležiespasisavinimą slopina kitos medžiagos, kurių turi produktai, pavyzdžiui, pieno ir kiaušinių baltymai,fitatai, kurių yra ankštiniuose augaluose, grūduose ir sėklose.

Todėl nevalgantiems mėsos vegetarams vargu ar pavyks vien tik iš maisto gauti reikiamą kiekį šio mikroelemento. Jei moteris serga ginekologine liga, susijusia su lėtiniu kraujavimu, gausiai kraujuoja per mėnesines, dar ir vegetarė, toks gyvenimo būdas yra trumpiausias kelias į geležies stokos anemiją (mažakraujystę).

Tam, kad pritrūktų geležies, nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, užtenka riboti jos kiekį. Taip nutinka laikantis dietų, kurių moterys dažnai griebiasi norėdamos padailinti figūrą.

Jeigu jūsų mitybos racione daugiausia miltinių patiekalų, mėgstate greitąjį maistą, valgote daug sintetinių priedų turinčio maisto, didelė tikimybė, kad pritrūks geležies. O nepapildant mitybos raciono šiuo mikroelementu, gali atsirasti ir liga – anemija, dėl kurios prireiks kreiptis į medikus.

Daugiau geležies reikia nėštumo ir žindymo periodais, kai dalis jos išeikvojama vaisiui ir kūdikiui. Suvalgyti tokį maisto kiekį, kuris būtinas, kad šiais periodais užtektų geležies, praktiškai neįmanoma. Daugiau geležies reikia aktyviai sportuojantiems žmonėms, juo labiau, kad šio mikroelemento jie netenka prakaituodami.

 Ką daryti, kad nepritrūktų

Deja, dažnai pasitaiko, kad mitybos įpročiai toli gražu ne idealūs, o ryžtis juos pakeisti nėra paprasta. Ar moteris atsisakys dietų, kurioms pasiryžo dėl grožio! Taip pat ir vegetarė vargu ar ryšis išsižadėti savo įsitikinimų. Tada lieka vienintelė išeitis – geležimi papildyti maisto racioną.  

Jeigu nenorime keisti gyvenimo būdo, kad išvengtume geležies stokos ir anemijos, šio mikroelemento papildomai turime gauti iš preparato.

Vartoti preparatą dažnai prireikia ir tam tikrais gyvenimo momentais, kai geležies iš maisto negalime gauti užtektinai dėl padidėjusio jos poreikio, pavyzdžiui, nėštumo metu ar žindant. Taip pat – sergant įvairiomis geležies stoką lemiančiomis ligomis, kai jos netenkame dėl kraujavimo.

Renkantis preparatą verta žinoti, kad geležies pasisavinimas iš jo, kaip ir iš maisto, priklauso nuo šio mikroelemento formos. Ne hemo geležies preparate esantis mikroelementas pasisavinamas prasčiau. Be to, tokie preparatai blogiau toleruojami ir gana dažnai sukelia įvairius virškinimo negalavimus: pykinimą, vidurių užkietėjimą, skrandžio skausmą, pilvo pūtimą. Tai apsunkina jų vartojimą ir dėl to jie mažiau efektyvūs.

Lengvai pasisavinama yra hemo geležis, jos preparatai veiksmingi, todėl reikia mažesnių kiekių atsargoms papildyti. Svarbu ir tai, kad hemo geležies preparatai nesukelia šalutinio poveikio virškinimo sistemai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vaikai, kuriems trūksta geležies, dažniau serga peršalimo ligomis ir gripu, imlesni virusiniam hepatitui. Be to, sutrinka nervų sistemos vystymasis, sulėtėja kalbos ir loginio mąstymo raida. Tokiam vaikui sunkiau mokytis, žemesnis jo intelektas, gali atsirasti net psichikos nukrypimų. Nustačius geležies trūkumą, vaikui skiriama speciali dieta ir geležies preparatai, taip pat gydomas jį sukėlęs negalavimas. Kai vaiko organizmas pasipildo geležies, praeina raumenų skausmas, atsistato daugelio fermentų ir hormonų veikla, suaktyvėja medžiagų apykaita ir sustiprėja imunitetas.

Geležis vaikui labai svarbi

Geležis – vaiko augimui ir vystymuisi svarbi maistinė medžiaga, jos reikia medžiagų apykaitai – iš plaučių ji padeda pernešti deguonį į kitus organus ir kūno vietas. Geležis įeina į daugelio fermentų, reikalingų nervų, imuninės sistemos veiklai bei raumenims, sudėtį. Geležies atsargos kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Jei jos pritrūksta, sumažėja hemoglobino ir eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių), todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Mat geležis įeina į eritrocitų baltymo hemoglobino sudėtį. Jeigu vaikui nuolat trūksta geležies, gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė). Patiriantis deguonies badą nusilpsta visas organizmas. Tinkamai negydoma anemija pažeidžia daug organų. Labiausiai dėl šios ligos nukenčia vaiko nervų sistema, kurios sutrikimai išlieka. Vaikystėje patyrusiam geležies trūkumą mokinukui sunkiau sekasi mokslai, jis mažiau aktyvus už kitus bendraamžius. Manoma, kad geležies stokos mažakraujystę turi 20 – 30 proc. Lietuvos vaikų.

Geležį, kaip ir kitas maistines medžiagas, organizmas nuolat išeikvoja, todėl jos atsargas reikia papildyti. Geležies poreikis nevienodas – ypač daugiau jos reikia besivystančiam vaikui ir paaugliui, aktyviai sportuojantiems žmonėms, nes su prakaitu jie netenka ir mineralų. Taip pat – moterims, kurios praranda šio elemento mėnesinių metu. Vaikas per parą turi gauti 5 – 10 mg geležies.

Kodėl kūdikis ir vaikas ne visada turi pakankamai geležies

Pagrindines geležies atsargas vaikas gauna dar iki gimimo – iš mamos. Augant vaikui, didėja jo kraujo tūris, o geležies atsargos sparčiai eikvojasi. Neišnešiotas kūdikis geležies atsargų nebeturi jau trečią mėnesį, o gimęs laiku – 5– 6 mėn. Todėl vaikui nuo pusės metų svarbu gauti pakankamai geležies su maistu.

Kiek geležies turi naujagimis, priklauso nuo nėštumo periodu mamos organizme esančios geležies. Įtakos turi nėštumo bėdos: placentos nepakankamumas, kraujavimas, priešlaikinis virkštelės perrišimas gimdymo metu. Jeigu nėščioji nešiodama kūdikį patyrė geležies stokos anemiją, per mažai šio elemento turės ir gimęs kūdikis.

Pagrindinė kūdikių ir vaikų geležies stokos priežastis – netinkama mityba. Labiausiai geležies trūksta nemaitinamiems motinos pienu kūdikiams, kurie valgo neadaptuotus pieno mišinius arba geria karvės pieną. Natūralų karvės ar ožkos pieną vaikui galima duoti tik nuo 12 mėnesių. Geležies anemija dažnai išsivysto neišnešiotiems ir labai mažo svorio gimusiems kūdikiams.

Geležies gali pritrūkti per ilgai maitinamam tik motinos pienu mažyliui, kurį būtina primaitinti papildomais maisto produktais. Pirmaisiais gyvenimo metais šio elemento gali būti per mažai nedaug mėsos valgančiam vaikui – miltiniai produktai ir saldumynai tikrai nesuteiks šio mineralo.

Kita vertus, nors ir tinkamai maitinsite vaiką, nebūsite tikri, kad geležies jam nepritrūks, nes yra daugiau priežasčių, dėl kurių organizmas jos nepasiima. Pavojų netekti geležies sukelia kraujavimas, taip pat ir – paslėptas, o vaikams neretai kraujas bėga iš nosies. Dažna geležies stygiaus priežastis – žarnyne gyvenantys parazitai, kurie trukdo organizmui iš maisto pasiimti geležį ir vitaminus. Daug geležies praranda dažnai viduriuojantis vaikas – iš organizmo ji išplaunama drauge su kitais mineralais. Geležies pasisavinimą sutrikdo disbakteriozė, taip pat kai kurių virškinimo fermentų trūkumas.

Todėl labai svarbu apsilankyti pas gydytoją, nes tik specialistas nustatys, kodėl šio elemento vaikui pritrūko ir skirs tinkamą gydymą.

Geležies stokos kamuojamas organizmas negali apsirūpinti reikiamu deguonies kiekiu, todėl alina nuolatinis silpnumas ir nuovargis, gali skaudėti ir suktis galva, pasunkėja kvėpavimas. Pagrindinis anemijos požymis: odos ir gleivinių blyškumas, ypač matomas ausų kaušeliuose, akių junginėje ir burnos gleivinėje. Vaikas daug prakaituoja, tampa vangus, irzlus, dažnai verkia, prastai miega ir dažnai nubunda. Jo oda sausa ir pleiskanoja, blogai auga plaukai, skilinėja jų galiukai. Kadangi deguonies badui ypač jautrūs raumenys, gali atsirasti raumenų trūkčiojimai, mėšlungis, vaikai mažiau juda. Taip pat atsilieka fizinis vaiko vystymasis, pakinta skonis: vaikas nori valgyti smėlį, kreidą, dantų pastą ir kitas nevalgomas medžiagas.

Geležis maisto produktuose

Gerai būtų, jeigu organizmas gautų tiek geležies, kiek jos turi maisto produktas. Deja, jos pasisavinama – tik iki 30 – 40 proc., o iš kai kurių maisto produktų organizmas tegali pasiimti vos kelis procentus juose esančios geležies. Tai dar priklauso ir nuo virškinamojo trakto būklės. Geriau pasisavinti geležį padeda vitaminas C. Todėl šio vitamino vaikui taip pat neturi trūkti. Jo daug turi melionai, braškės, abrikosai, kiviai, brokoliai, pomidorai ir bulvės.

Geriausiai geležis pasisavinama iš motinos pieno. Mat pasiimti ją padeda mamos piene esantis baltymas laktoferinas. Pagrindinis geležies šaltinis, iš kurio ji gerai pasisavinama, paūgėjusiam vaikui yra mėsa, iš augalinio maisto šio mineralo galima gauti daug mažiau. Todėl, kad geležies nepritrūktų, mėsą vaikui derėtų valgyti kasdien. Daugiau jos turi veršiena, kiauliena, triušiena, kepenys, liežuvis, inkstai. Dar daugiau geležies vaikas gaus, jeigu mėsos produktus derinsite su vitamino C turinčiomis daržovėmis. Blogina geležies pasisavinimą pienas, stipri arbata, kava. Paukštiena (balta mėsa) geležies turi mažiau, labai nedaug jos karvės piene. Kiti maisto produktai, kuriuose nemažai geležies: kiaušinio trynys, jūros kopūstai, grikiai, grybai, persikai, krevetės, riešutai, špinatai, pupelės, bruknių ir spanguolių uogos.

Geležies preparatai vaikui

Taigi, su maistu ne visada galima gauti pakankamai geležies. Vargu ar pakankamai geležies iš maisto produktų gaus, pavyzdžiui, neišnešiotas kūdikis, aktyviai augantis vaikas ar didesnio svorio mažylis, taip pat aukščiau minėtų negalavimų kamuojamam vaikui. Mažakraujyste susirgusiam vaikui maistas taip pat nesuteiks pakankamo geležies kiekio. Mat tokiam vaikui geležies reikia daugiau, negu jis gali suvalgyti maisto produktų, iš kurių jos pasiims tiek, kiek būtina. Geležies stoka sutrikdo fizinį bei psichinį vaiko vystymąsi, taigi delsti nevalia. Todėl gydytojas patars vartoti geležies preparatą ir mažakraujyste sergančiam vaikui, ir dar nepatiriančiam didelių negalavimų mažyliui – profilaktiškai. Vaistinėje galima įsigyti vaikiškų nereceptinių geležies preparatų, kurie pritaikyti ne tik mažylių organizmo poreikiams, bet ir skoniui.

Rinkdamiesi geležies preparatą, atkreipkite dėmesį į geležies formą, nes ne visos jos gerai pasisavinamos. Lengvai pasisavinama dvivalentė geležis. Mat pasiimti trivalentę geležį trukdo skrandžio rūgšties pH. Be to, į organizmą patekusi trivalentė geležis turi virsti dvivalente, o tam reikia daug geležies druskų, kurios gali sudirginti skrandį. Tuomet vaiką pykina, jis gali vemti, užkietės viduriai. Duodami mažyliui dvivalentės geležies preparatą būsite tikri, kad vaikas gaus visą reikiamą šio mikroelemento kiekį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Racionali mityba – būsimo kūdikio sveikatos pagrindas

Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną. Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20–50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta. Reikalingas maistinių medžiagų kiekis per parą šiuo nėštumo periodu nedaug didesnis: 120 gr. baltymų, 85 gr. riebalų ir 400-angliavandenių.

Nėščiosios kalorijų poreikis didesnis tik 300 kcal, o kai kurių vitaminų, makroelementų ir mikroelementų reikia dvigubai. Taigi valgyti už du – nėra tinkama išeitis: gali priaugti nereikalingo svorio. Geriausias būdas – papildyti mitybą mineralų ir mikroelementų kompleksais.

Vitaminai, mineralai ir jų trūkumo pasekmės

Geležies reikia vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Dėl anemijos didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, naujagimis gali gimti mažesnio svorio, vėliau jis lėčiau vystysis. Blogų pasekmių gali turėti geležies trūkumas planuojant pastoti. Šis elementas apsaugo nuo kai kurių nėštumo komplikacijų, todėl pakankamas geležies atsargas moteris turėtų kaupti dar iki nėštumo, nes šiuo periodu organizmas naudos daugiau šio elemento. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.

Kalcis būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 – 1200 mg per parą. Pakankamas magnio kiekis stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma – 350 mg. Varis – svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose. Jeigu pritrūks seleno, nusilps imunitetas.

Embrionas įvairiais vystymosi periodais labai jautrus cinko trūkumui mamos organizme. Cinko reikia įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Cinko nėščiajai reikia 15 mg per dieną.

Vitaminas E padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą. Per parą nėščiajai reikia 10 mg vitamino E.

Vitaminas D padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys. Nėščiajai vitamino D3 reikia 10 mikrogramų per parą.

Vitaminas C slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Per parą jo reikia 70 mg.

Daug pasaulyje atliktų tyrimų įrodė folio rūgšties reikšmę įvairių apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis – B grupės vitaminas – būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio. Nėščiajai šio vitamino reikia nuo 400 iki 800 mikrogramų per parą. Folio rūgštį patariama vartoti dar prieš pastojant.

Nėštumo metu padidėja ir kitų B grupės vitaminų poreikis. Šie vitaminai svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai. Vitaminai B1 ir B12 dalyvauja tose pačiose medžiagų apykaitos reakcijose, kaip ir folio rūgštis. Vitaminas A padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui. Paros dozė – 800 mikrogramų. Dar vienas vaisiaus vystymuisi ir sėkmingam nėštumui svarbus vitaminas – PP (nikotino rūgštis).

Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl jau 1–3 mėnesius prieš planuojamą nėštumą gydytojai pataria vartoti specialius polivitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksus nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė