Socialinio projekto „Žinoti yra drąsu“ inicijuoto forumo „Moterys kalba“ ekspertė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė drąsina moteris reguliariai tikrintis pas ginekologą ir ragina nepaisyti populiarių mitų apie gimdos kaklelio vėžį. 

Gimdos kaklelio vėžį galima atpažinti iš aiškių simptomų?

Nei gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, nei ankstyvųjų stadijų vėžys jokių išskirtinių simptomų nesukelia. Skųstis sveikata moteris ima tik ligai gerokai pažengus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą požymių. Vienas iš jų – tai kraujas ar kraujingos išskyros po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių. Nors tai nėra tik gimdos kaklelio ligos simptomai, bet jiems atsiradus būtina kuo skubiau nuvykti pas ginekologą. Moteris gali ilgai nieko blogo nejausti ir apie onkologinę ligą sužinoti tik netikėtai atsiradus gausiam kraujavimui ar sutrikus kitų organų funkcijoms dėl jau pažengusio vėžio.

Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis – genetinė?

Iš tikrųjų, svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis – keliolika žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų (iš viso jų yra apie du šimtai). Šie viruso tipai gimdos kaklelio ląstelėse išskiria tam tikrus baltymus, kurie sutrikdo viso organizmo ląstelių gyvavimo ciklą. Todėl gali išsivystyti ikivėžiniai, o vėliau ir vėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai.

Rūkymas neturi įtakos vėžio išsivystymui?

Šalia pagrindinės gimdos kaklelio vėžio priežasties – lėtinės ŽPV infekcijos, rūkymas – didelis rizikos veiksnys. Rūkant išsiskiria kancerogenai, kurie patekę į gimdos kaklelio ląsteles taip pat gali turėti įtakos jų struktūrai. Riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu padidina ankstyvi lytiniai santykiai, lytinių partnerių gausa bei dažna jų kaita, kitos lytiškai plintančios infekcijos.

Ar imant tepinėlį – skauda, ši procedūra ilga ir kenkia moters organizmui?

 Skystosios terpės gimdos kaklelio ląstelių, reikalingų tiek paprastam, tiek pažangesniam PAP tepinėliui, paimama paprastai ir greitai. Tai atlikti gali ne tik ginekologas, bet ir apmokytas slaugytojas ar bendrosios praktikos gydytojas. Šis tyrimas imamas ginekologinės apžiūros metu. Procedūra nėra skausminga ir nekenkia. Visi nemalonūs pojūčiai dažniausiai atsiranda tik dėl ginekologinių plėtiklių įvedimo į makštį, kuris visada atliekamas prieš įprastinę ginekologinę apžiūrą. Didesnį diskomfortą gali jausti anatominių makšties ar gimdos kaklelio ypatumų turinčios moterys arba tos, kurioms atlikta ginekologinė operacija.  

Ar tikrai ne tik vėžiniai, bet ir ikivėžiniai pokyčiai – mirties nuosprendis?

Laiku nustatytas vėžys jokiu būdu nereiškia mirties nuosprendžio. Pirmo laipsnio ikivėžiniai pokyčiai net ne visada gydomi, nes apie du trečdalius atvejų jie išnyksta savaime, tačiau ši tikimybė mažėja su amžiumi. Todėl jaunas moteris dažnai tik stebime, o vyresnėms ir toms, kurios negali ar nenori reguliariai lankytis pas ginekologą, siūlome minimaliai invazinį gydymo būdą – išgarinimą lazeriu ar tausojantį pakitusių audinių išpjovimą. Antro ir trečio laipsnio ikivėžiniai pokyčiai taip pat gali išnykti savaime, bet tokia tikimybė gerokai mažesnė – maždaug 30 procentų.  Todėl dažniausiai tenka išpjauti pakitusius gimdos kaklelio audinius, o po to kurį laiką dažniau lankytis pas ginekologą. Jeigu neatsiranda didelės rizikos ŽPV tipų, vėliau moteris tikrinama įprastai, t. y. tyrimai kartojami kas 3-5 metus.

Gimdos kaklelio vėžiu suserga tik vyresnės moterys?

 Susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali visos moterys, kai užsikrėtus didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tipu, jis neišnyksta ilgą laiką. Vėžys gali išsivystyti net po 10–15 metų nuo viruso patekimo momento, dėl to gali susirgti ir aktyvaus lytinio gyvenimo negyvenančios moterys. Ikivėžiniai pokyčiai gali atsirasti jau po 3–5 metų nuo viruso patekimo į moters organizmą, dėl to patikros tyrimai kartojami būtent kas 3–5 metus.

Ginekologė primena, kad tiek gera, tiek nemaloni ginekologo žinia naudingos: gera – suteikia ramybės, o reguliariai tikrinantis dėl blogosios – dažniausiai išgelbstima gyvybė. Reguliarių profilaktinių patikrų tikslas yra laiku aptikti ligas ar pokyčius, dėl kurių gali išsivystyti vėžys, ir padėti, kad ši liga neatsirastų.

Su aktualia informacija apie gimdos kaklelio vėžį moterys gali susipažinti „Moterys kalba“ „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose. Dalinkitės ja su savo draugėmis, giminaitėmis bei kitomis pažįstamomis moterimis.

Artimo žmogaus palaikymas

Navickienė pastebi, kad mergaitės, kurių mamos reguliariai tikrinasi sveikatą, suaugusios dažniausiai ir pačios elgiasi taip pat.

„Rūpinimosi sveikata įprotis, kaip ir daugelis kitų dalykų, taip pat formuojamas šeimoje. Paauglystėje kiekviena mergaitė turi artimą žmogų, o jis nebūtinai yra mama. Kartais mergaitės atviriau kalbasi su vyresne sese, pussesere ar teta. Jei šis žmogus papasakoja mergaitei apie intymiąją higieną, mėnesines bei intymius santykius, tikėtina, jog ateityje ji rūpinsis savo sveikata ir vizitus pas šios srities gydytojus laikys savaime suprantamu dalyku”,– teigia klinikos „Flebologijos centras” ginekologė-akušerė V. Navickienė.

Gydytoja pataria ateiti pas ginekologą jau 16 metų, o konsultacijos metu gydytojas nuspręs, ar reikia papildomos apžiūros. Jeigu trūksta drąsos, galima keletą kartų atvykti drauge su mama ar kita artima giminaite.

„Dauguma merginų bijo pirmojo apsilankymo dėl fizinio diskomforto, tačiau šiandien galima įvertinti vidaus organų būklę atliekant ultragarsinį tyrimą”, – ramina gydytoja ir pataria nesikliauti pasakojimais, kurie dažnai suklaidina.

Ginekologas – geriausias nėščiosios patarėjas

Gydytoja-akušerė sako, kad moteriai, kuri pas ginekologą lankosi reguliariai ir nuolat stebi savo ciklą bei kitus kūno signalus, daug lengviau nėštumo metu, nes gydytojas jau yra susipažinęs su jos būkle. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą padeda išvengti ir nepagrįstų baimių.

„Drauge su kolegomis dažnai susiduriame su poromis, kurios po kelių mėnesių nesėkmingų pastangų, nerimauja, jog yra nevaisingos. Tokių baimių nekiltų, jei moterys reguliariai lankytųsi pas gydytoją dar prieš planuodamos pastoti. Tyrimai ir apžiūros leidžia pakankamai tiksliai numatyti, ar moteris gali turėti su vaisingumu susijusių problemų”, – teigia ginekologė-akušerė.

Anksti išsiaiškinus problemas, galima laiku imtis ir atitinkamų priemonių. Taip pat prieš planuojant nėštumą gydytoja rekomenduoja atlikti specialius tyrimus: dėl raudonukės, taksoplazmozės, chlamidijų, sifilio, ŽIV, gimdos kaklelio ligų, citomegalo, hepatito virusų. Taip pat – vartoti folio rūgšties preparatus.

„Pas ginekologą reikia būti drąsioms ir klausti visko, kas rūpi. Blogiausia, jei būsima mama išėjusi iš ginekologo kabineto abejoja dėl savęs ar kūdikio. Per pirmąjį apsilankymą galima su gydytoju aptarti ir nuskausminamuosius, nejautrą gimdymo metu. Pastebėjau, kad moterys daug ramesnės, jei žino, kad jų ir gydytojo požiūriai nesiskiria”, – teigia V. Navickienė.

Dažniausia klaida – diagnozės baimė

Net ir suaugusios moterys daro klaidų. „Be abejonės, pirmiausia – tai vizito pas ginekologą atidėliojimas bijant išgirsti diagnozę. Yra pacienčių, kurioms onkologinės ligos nustatomos pavėluotai, nors ligos simptomus jos pastebėjo daug anksčiau. Negydomas net paprasčiausias uždegimas ilgainiui gali sukelti daugybę problemų, o tuomet gali prireikti chirurginio gydymo”, – teigia gydytoja.

Pradėjusi lytinį gyvenimą moteris turėtų reguliariai lankytis pas ginekologą, atlikti profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus, pasikonsultuoti dėl kontracepcijos. Sulaukus 22 m. kas trejus metus derėtų atlikti gimdos kaklelio tyrimą, mamografiją, kraujo tyrimus. Visos 55 metų moterys tai turėtų daryti kas dvejus metus.

Atsargiai reikėtų rinktis ir kosmetologijos paslaugas, nes moterys gana dažnai užsikrečia įvairiais virusais plaukų šalinimo procedūrų-depiliacijų metu. Gydytoja taip pat įspėja dėl kelnaičių su juostele, nenatūralių įklotų, viešųjų baseinų. Netinkama higiena gali sukelti įvairias makšties infekcijas, sutrikdyti makšties mikroflorą.

„Daugumą virusų ir ligų galima išgydyti, o baimę nugalėti. Svarbiausia žinoti sveikatos problemas, o efektyviam gydymui ir priežiūrai labai padeda abipusis pacientės ir gydytojo pasitikėjimas „, – pokalbį užbaigia V. Navickienė.

Viktorijos Butautis patirčių romano opia nevaisingumo tema „Kiek kainuoja vaikai?” ištrauka.

Po savaitės Diana grįžo pas gydytoją Foster, kupina nepalenkiamo ryžto gauti siuntimą pas specialistą. Jos aiški intencija akivaizdžiai nepatiko gydytojai, ir ši vėl leidosi į ilgus pasakojimus apie žmonių individualumą, tačiau Diana nebesiklausė, jai reikėjo to siuntimo – konkretaus veiksmo, reiškiančio, kad ji ir Tomas juda savo tikslo link.

– Norėčiau nueiti pas specialistą ir pasitarti su juo, – pakartojo ji, kai gydytoja baigė savo mintį apie spermatozoidų gyvybingumą.

– Patarčiau neskubėti, man atrodo, jūs labai skubate, – prastai slėpdama suirzimą, tarė gydytoja.

– Taip, skubu, – ramiai atsakė Diana. – Man trisdešimt metų ir noriu turėti vaikų nors šį dešimtmetį. Visa tai, ką jūs pasakojate, tiesa, bet, kaip minėjote, kiekvienas iš mūsų individualus ir tai negali būti taikoma visiems, o ypač mano šeimai Mano vyro beveik nebūna namie: kaip aš praktikuosiu lytinius santykius kas antrą dieną, jūsų manymu?

Tvirtas ir kiek kategoriškas pacientės tonas gydytoją smarkiai nustebino ir netgi truputį įžeidė.

– Jūs turite atsipalaiduoti ir pirmiausia susitvarkyti situaciją su vyro darbu, vaikui pradėti reikalingi abu tėvai, – savo aiškias pažiūras paklojo Andžela Foster, taisydamasi akinius ant nosies.

– Ačiū už patarimus, – Diana beveik nebesitvardė. – Norėčiau gauti siuntimą.

Gydytoja kelias sekundes padvejojo, galiausiai skubiai atsidūsėjusi, ką labai mėgo daryti suirzusi, pasakė:

– Rekomenduosiu apsilankyti pas gydytoją Klemens, ji dirba Melburno IVF – vaisingumo klinikoje, puiki nevaisingumo specialistė, tik pas ją tenka ilgai laukti.

Žodis „nevaisingumo“ Dianai nuskambėjo kaip žvyras, ji nesijautė nevaisinga, jai tereikėjo mažytės pagalbos, tiksliau, patarimo. Ji nemąstė, kaip vadinsis tas specialistas, pas kurį taip troško gauti siuntimą, manė, kad tai bus tiesiog ginekologas.

– Tik primygtinai jums rekomenduoju, – žiūrėdama pro akinių stiklą į susijaudinusią jauną moterį, šaltai pasakė gydytoja, – darykite, ką patars gydytoja Klemens, o ne ką sugalvosite jūs.

– Žinoma, – atsakė tvardydamasi Diana: galų gale ji pasiekė tikslą – gaus tą siuntimą ir vargu ar dar kada ateis pas šitą šeimos gydytoją.

Tą pačią dieną davusi kraujo bendriesiems tyrimams toje pačioje šeimos klinikoje, Diana atsisėdo aptriušusiame laukiamajame, kol gaus rezultatus. Trikdančios mintys sukosi galvoje ir ji jautėsi labai toli nuo atsipalaidavimo: „Gydytoja po gydytojos, siuntimai, tyrimai, fui, kaip šito nemėgstu, trinti kėdes sumautuose laukiamuosiuose. Viskas tiek užtrunka. Dar neaišku, kada pakliūsiu pas tą ne-vai-sin-gu-mo specialistę. Skamba bjauriai. Reikės į vaisingumo kliniką eiti su Tomu. Jis tikrai eis kartu, kad tik turėtų laiko.“ Paskendusi tokiose mintyse, ji giliai atsiduso. „Toks tas jo darbas… velniai rautų, nuolat nebūna namie, o dabar jo fiziškai tikrai reikės daugiau… bet kaip? Kaip tai įmanoma?“

Grįžusi namo, Diana nusprendė pasidomėti specialiste, pas kurią vargais negalais gavo siuntimą, ir atsidėjusi išsamiai ištyrinėjo įrašus internete apie Melburno IVF kliniką ir gydytoją Agatą Klemens. Atsiliepimai buvo puikūs, todėl nedelsdama susirado gydytojos priimamojo numerį ir kažkodėl jaudindamasi surinko skaičius. Vos pradėjusi aiškinti, ko skambina, išgirdo šaltą balsą, greitakalbe ją informuojantį, kad gydytojos Klemens dienotvarkė perpildyta ir ji nepriima naujų pacientų.

– Kaip tai nepriima? – išlemeno ji. – Bet mano šeimos gydytoja ją rekomendavo, rekomendavo kaip puikią specialistę, – vis dar nesuprasdama situacijos, stebėjosi Diana.

– Žinoma, – atsakė bejausmis balsas kitame gale. – Visi gydytojai Melburno IVF yra puikūs specialistai: štai gydytoja Nelida Kovas tikrai galėtų jus priimti, ji čia pat, antrame aukšte.

– Taip taip, bet kada gydytoja Klemens vėl priims naujus pacientus? – Diana žūtbūt spyrėsi patekti pas Agatą Klemens: jai staiga siūlo kažkokią Nelidą Kovas, apie kurią ji nieko nežino, o apie Klemens žino jau labai nemažai, ir atsiliepimai rodo, kad tai gydytoja, su kuria jai būtina susitikti…

Balsas kitame gale nekantriai atsakė ir Diana pajuto, nors ir nematė, aiškų to balso savininkės susierzinimą:

– Klemens ne-pri-i-ma naujų pacientų, ir aš jūsų vietoje užsirašyčiau gydytojos Kovas telefoną.

Diana išraudo iš pasipiktinimo, bet susitvardė ir užsirašė numerį, o padėjusi ragelį leido sau apsiverkti.

– Viskas taip sudėtinga, net pas norimą mediką negali patekti, – šnirpščiojo nosimi gailėdama savęs.

Tai buvo pirmas jos susidūrimas su šalta Vaisingumo mašina. Nevaisingumas buvo tragedija kiekvienai vaikų trokštančiai šeimai, bet kitiems tai tebuvo darbas. Kiekvieną dieną sutrikusios moterys ir nelaimingi vyrai siekė pagalbos rankos, kiekviena diena vieniems nešė viltį, o kitiems klaikų nusivylimą. Atjauta turėtų būti neišsenkantis kiekvieno iš mūsų šaltinis, bet tikrovėje tai retas atvejis. Net jautriausios širdys įsisuka į kasdieninę darbo rutiną: tai tik dar vienas testas, dar vienas bandymas, tai tik dar vienas pacientas, taškas.

Neturėdama kito pasirinkimo, Diana užsirašė pas gydytoją Nelidą Kovas, nors apie ją internete rado labai nedaug informacijos.

Vakarieniavo su Tomu mažyčiame restoranėlyje „Mediterraneo“. Tai buvo mėgstama jų vieta: užslėpta, jauki ir labai skani, o svarbiausia – nelabai toli namų, kuriuos per pusvalandį galėjo pasiekti pėsčiomis. Restorano šeimininkas – pusiau serbas, pusiau juodkalnietis – buvo itin svetingas ir nuoširdus, ne tik jiems, bet ir visiems apsilankantiems. Mažai apdoroti švieži sezoniniai produktai ten buvo kasdienybė, nes virtuvės filosofija – paprastumas ir grynumas. Tai buvo puiki vieta pokalbiams. Nors erdvės čia neatrodė daug ir visi staliukai nuolat būdavo užimti, svečiai visgi jautėsi ypač privačiai ir jaukiai.

Gurkštelėjusi pirmąkart ragaujamo „Blue Pyrenees Shirazo“, taip mėgstamo australų, Diana staiga prisiminė, ką visą dieną ketino pasakyti Tomui:

– Užsirašiau pas specialistą, vos nepamiršau iš to skanumo. Sakė ateiti abiem, ar galėsi kovo 28 dieną?

Tomas linktelėjo, nes ir pats buvo pamiršęs, kad abu nutarė apsilankyti konsultacijoje.

– Tik kovą? – nusistebėjo. – Kodėl už mėnesio? Tuoj pažiūrėsiu, – pasakė ir paniro į visuomet šalia gulintį savo išmanųjį telefoną „Blackberry“. – Mh mh, – murmėjo, pirštais mikliai slysdamas jutikliniu ekranu.

Diana laukė, ji stengėsi nesinervinti iš anksto, bet nuojauta sakė, kad tai, ką jis mato tame mažame daikčiuke, bendriems jų planams netinka.

– Nelabai, mažute, neišeina 28 dieną… gal gali bandyti persitarti?

Žalios akys staigiai pasislėpė, Diana nusuko žvilgsnį į stalą, nes baisus nusivylimas sugniaužė gerklę ir ji stengėsi nuslėpti tai nuo Tomo. Aiškiai matė – jam labai nesmagu, kad negali tą dieną, bet žinodama, jog kito užrašymo greičiausiai reikės laukti ne keturias, o šešias savaites, sunkiai gebėjo valdyti suirzimą.

– Mane įrašė vietoj kažko išsibraukusio, – pasakė ir, malšindama per kraštus lipantį nusivylimą, nurijo didelį gurkšnį vyno, tas sprangiai nutekėjo žemyn ir jai staiga pasirodė nevykusiai rūgštus. – Nežinau, kiek dar reikės laukti, kol tu galėsi, – pridūrė piktokai ir nutilo.

Tomas irgi tylėjo. Pasidarė labai nejauku. Abiem slėgė širdį ir vakaras apsiblausė. Valgydama puikiai paruoštą putpelę, Diana jautėsi nelaiminga ir nesuprasta, o Tomas – įspraustas į kampą.

Pamažu, valgant ir keičiantis trumpais žvilgsniukais, įtampa atlėgo. Tomas švelniai palietė jos ranką, jam skaudėjo matyti ją tokią susirūpinusią. Jis norėjo, kad žmonos veidas vėl būtų giedras ir spindintis, jam iš tikrųjų labai rūpėjo.

Diana susitvardė, nors viduje kunkuliavo prieštaringi jausmai. Ji suprato Tomo dilemą, visuomet jį palaikė: išklausydavo, paguosdavo. Buvo jam tikras uostas, kuriame jis sustodavo, kai nebegalėdavo tverti spaudimo. Su ja Tomas galėjo būti silpnas. Ji viską suprasdavo ir nuo to jis pasijusdavo stipresnis, atgimęs ir vėl galintis versti kalnus. Dabar ji pati jautėsi silpna ir suglumusi. Nebegalėjo būti tas viską priimantis uostas – privalėjo Tomą spausti, kad jis rastų laiko bendram jųdviejų tikslui, ir tai jai visai nepatiko. Diana žinojo, kad reikės balansuoti, abiem. Bet jai norėjosi, labai norėjosi, kad nebūtų tiek kliūčių.

Vakaras praėjo gerokai slogesnės nuotaikos negu paprastai, bet abu stengėsi nugesinti savo pasipriešinimą, nusivylimą ir nuogąstavimus. Grįžę namo mašina, mažai kalbėjosi, tik susilietė rankomis, nebyliai sakydami, kad viskas gerai, ir nuėjo miegoti. Ryte pasaulis visuomet atrodydavo šviesesnis.

Leidykla VAGA, 2013

Viršelio dailininkė Živilė Adomaitytė

Knygos leidimą parėmė Vaisingumo asociacija