Ginekologinė apžiūra daugelį moterų baugina, ir ne vien dėl nemalonių pojūčių – dar didesnė baimė yra išgirsti šiurpią žinią apie ligą. Todėl vizitą pas gydytoją dažnai stengiamasi nutolinti. O pasiteisinimų rasti nesunku: „reikia prisiruošti“, „atrodo, neseniai ten buvau “…
Socialinio projekto „Žinoti yra drąsu“ inicijuoto forumo „Moterys kalba“ ekspertė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė drąsina moteris reguliariai tikrintis pas ginekologą ir ragina nepaisyti populiarių mitų apie gimdos kaklelio vėžį.
Gimdos kaklelio vėžį galima atpažinti iš aiškių simptomų?
Nei gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, nei ankstyvųjų stadijų vėžys jokių išskirtinių simptomų nesukelia. Skųstis sveikata moteris ima tik ligai gerokai pažengus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą požymių. Vienas iš jų – tai kraujas ar kraujingos išskyros po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių. Nors tai nėra tik gimdos kaklelio ligos simptomai, bet jiems atsiradus būtina kuo skubiau nuvykti pas ginekologą. Moteris gali ilgai nieko blogo nejausti ir apie onkologinę ligą sužinoti tik netikėtai atsiradus gausiam kraujavimui ar sutrikus kitų organų funkcijoms dėl jau pažengusio vėžio.
Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis – genetinė?
Iš tikrųjų, svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis – keliolika žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų (iš viso jų yra apie du šimtai). Šie viruso tipai gimdos kaklelio ląstelėse išskiria tam tikrus baltymus, kurie sutrikdo viso organizmo ląstelių gyvavimo ciklą. Todėl gali išsivystyti ikivėžiniai, o vėliau ir vėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai.
Rūkymas neturi įtakos vėžio išsivystymui?
Šalia pagrindinės gimdos kaklelio vėžio priežasties – lėtinės ŽPV infekcijos, rūkymas – didelis rizikos veiksnys. Rūkant išsiskiria kancerogenai, kurie patekę į gimdos kaklelio ląsteles taip pat gali turėti įtakos jų struktūrai. Riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu padidina ankstyvi lytiniai santykiai, lytinių partnerių gausa bei dažna jų kaita, kitos lytiškai plintančios infekcijos.
Ar imant tepinėlį – skauda, ši procedūra ilga ir kenkia moters organizmui?
Skystosios terpės gimdos kaklelio ląstelių, reikalingų tiek paprastam, tiek pažangesniam PAP tepinėliui, paimama paprastai ir greitai. Tai atlikti gali ne tik ginekologas, bet ir apmokytas slaugytojas ar bendrosios praktikos gydytojas. Šis tyrimas imamas ginekologinės apžiūros metu. Procedūra nėra skausminga ir nekenkia. Visi nemalonūs pojūčiai dažniausiai atsiranda tik dėl ginekologinių plėtiklių įvedimo į makštį, kuris visada atliekamas prieš įprastinę ginekologinę apžiūrą. Didesnį diskomfortą gali jausti anatominių makšties ar gimdos kaklelio ypatumų turinčios moterys arba tos, kurioms atlikta ginekologinė operacija.
Ar tikrai ne tik vėžiniai, bet ir ikivėžiniai pokyčiai – mirties nuosprendis?
Laiku nustatytas vėžys jokiu būdu nereiškia mirties nuosprendžio. Pirmo laipsnio ikivėžiniai pokyčiai net ne visada gydomi, nes apie du trečdalius atvejų jie išnyksta savaime, tačiau ši tikimybė mažėja su amžiumi. Todėl jaunas moteris dažnai tik stebime, o vyresnėms ir toms, kurios negali ar nenori reguliariai lankytis pas ginekologą, siūlome minimaliai invazinį gydymo būdą – išgarinimą lazeriu ar tausojantį pakitusių audinių išpjovimą. Antro ir trečio laipsnio ikivėžiniai pokyčiai taip pat gali išnykti savaime, bet tokia tikimybė gerokai mažesnė – maždaug 30 procentų. Todėl dažniausiai tenka išpjauti pakitusius gimdos kaklelio audinius, o po to kurį laiką dažniau lankytis pas ginekologą. Jeigu neatsiranda didelės rizikos ŽPV tipų, vėliau moteris tikrinama įprastai, t. y. tyrimai kartojami kas 3-5 metus.
Gimdos kaklelio vėžiu suserga tik vyresnės moterys?
Susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali visos moterys, kai užsikrėtus didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tipu, jis neišnyksta ilgą laiką. Vėžys gali išsivystyti net po 10–15 metų nuo viruso patekimo momento, dėl to gali susirgti ir aktyvaus lytinio gyvenimo negyvenančios moterys. Ikivėžiniai pokyčiai gali atsirasti jau po 3–5 metų nuo viruso patekimo į moters organizmą, dėl to patikros tyrimai kartojami būtent kas 3–5 metus.
Ginekologė primena, kad tiek gera, tiek nemaloni ginekologo žinia naudingos: gera – suteikia ramybės, o reguliariai tikrinantis dėl blogosios – dažniausiai išgelbstima gyvybė. Reguliarių profilaktinių patikrų tikslas yra laiku aptikti ligas ar pokyčius, dėl kurių gali išsivystyti vėžys, ir padėti, kad ši liga neatsirastų.
Su aktualia informacija apie gimdos kaklelio vėžį moterys gali susipažinti „Moterys kalba“ „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose. Dalinkitės ja su savo draugėmis, giminaitėmis bei kitomis pažįstamomis moterimis.
