MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Kaip plinta gripo virusai?

Visi gerai žinome, kad virusinės kvėpavimo takų infekcijos perduodamos per orą. Sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, virusai patenka į aplinką su seilių ir kvėpavimo takų sekreto lašeliais.

Taigi, gripo virusus galima pasigauti tik nuo kito žmogaus, bet užkrėsti sergantysis gali ne tik kosėdamas ir čiaudėdamas. Net kvėpuojant virusai su oro srautu nuo sergančiojo pasklinda iki vieno metro atstumu. Lauke virusai nesidaugina, taigi nei šaltis, nei drėgmė įtakos užsikrėsti gripu neturi, žinoma, jeigu būdami lauke nekontaktuojate su sergančiaisiais.

Didžiausias pavojus uždaroje patalpoje, kurioje yra daug žmonių, o gydytojai įspėja, kad virusai, patekę ant įvairių paviršių, gali išlikti aktyvūs ir užkrėsti net iki dviejų parų. Čiaudint ar kosint seilių lašeliai arba gleivės iš nosies ir gerklės patenka ant įvairių aplinkos daiktų: stalų, knygų, žaislų, durų rankenų. Užsikrėsti gripu galime prisilietę prie tokio užteršto paviršiaus, o po to neplautomis rankomis palietę savo akis, nosį ar burną. Virusų knibžda viešose vietose: ant transporto priemonių ranktūrių, lifto mygtukų, durų rankenų ir kt. Taigi, jei vaikas pasidalins žaislu, knyga ar pieštukais su sergančiu draugu, jis gali užsikrėsti. Gripo virusais galima užsikrėsti ir per maistą, patalynę, drabužius ir rankšluosčius.

Medicininės kaukės negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos

Medicininė kaukė sulaiko kosėjant ar čiaudėjant išsiskiriančius seilių ir gleivių lašelius, kuriuose virusų koncentracija yra didžiausia, todėl sumažina tikimybę užsikrėsti. Taigi, geriausia medicininę kaukę dėvėti sergančiam žmogui, kuris gali apsaugoti nuo užkrato sveikuosius.

Ypatingai svarbu kaukę nešioti sergančiajam gripu, kuris yra priverstas būti tame pačiame kambaryje su vaiku. Sveikam žmogui naudoti kaukę mažiau prasmės, ypač jei jis nesirengia tiesiogiai kontaktuoti su viruso nešiotoju.

Jeigu gripu susirgo žindanti mama arba bet kuris kitas žmogus, nuolat būnantis su kūdikiu, kaukė gali sumažinti tikimybę užkrėsti, nors, žinoma, sergančiajam geriausia vengti kontaktų su vaiku.

Visi dėl savo darbo pobūdžio bendraujantys su daug žmonių epidemijos metu turėtų dėvėti apsaugines kaukes.

Tačiau, gydytojai perspėja, kad medicininės kaukės negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo gripo, o tik sumažina tikimybę užsikrėsti. Jos gali būti tik dalis visų kitų apsaugos priemonių nuo šios infekcijos. Be to, medikai rekomenduoja gripo sezono metu medicininę kaukę dėvėti tik uždarose patalpose, lauke to daryti nėra prasmės, nes čia virusai išsisklaido.

Kaip nešioti apsauginę kaukę

Gydytojai perspėja, kad netinkamai dėvima kaukė nesumažina infekcijos tikimybės. Pirmiausia, prieš užsidėdami kaukę, rankas kruopščiai nusiplaukite su muilu.

Kad medicininė kaukė apsaugotų nuo virusų, ją reikia tinkamai užsidėti – taip, kad ji uždengtų nosį, burną ir smakrą. Kaukės kraštai turėtų kuo labiau priglusti prie veido, kad neliktų plyšių ties nosimi ir skruostais, taip pat ir jos tvirtinimo vietose. Ji turi tvirtai laikytis ir nenusmukti nuo veido, giliai įkvepiant ir iškvepiant oras neturi prasiskverbti pro kaukės šonus.

Nelieskite kaukės rankomis – ant jos gali būti didelė virusų koncentracija. Palietę kaukę, būtinai nusiplaukite rankas su muilu arba nuvalykite jas dezinfekuojančiu tirpalu.

Vienkartines medicinines kaukes reikia keisti bent kas 2–4 valandas. Jos neturi būti naudojamos pakartotinai. Nusiimdami kaukę, paimkite ją už raištelių ar kilpelių. Panaudotą kaukę įdėkite į maišelį, kurį sandariai uždarykite, o su juo išmeskite į šiukšlių dėžę. Tada būtina nusiplauti rankas su muilu. Jeigu kaukė sudrėko, ant jos patekus seilių ar gleivių iš nosies, turite nedelsdami ją pakeisti, nesvarbu, kiek laiko naudojote.

Apsaugos nuo gripo taisyklės

Kaukė yra tik vienas iš būdų apsaugoti vaiką, tačiau toli gražu ne vienintelis ir ne pats veiksmingiausias. Kelis kartus sumažinti užsikrėtimo riziką galite laikydamiesi paprastų taisyklių.

Svarbiausia, stenkitės apsaugoti vaiką nuo virusų – gripo sezoną neveskite vaiko į uždaras patalpas, kuriose yra daug žmonių. Daug dažniau ir greičiau virusai plinta vaikų kolektyvuose nei tarp suaugusiųjų. Būtent tam mokyklose ir darželiuose įvedamas karantinas.

Kiek įmanoma daugiau vaikščiokite su vaiku lauke – gryname ore pasigauti virusą, artimai nekontaktuojant su kitais, yra daug sunkiau.

Neleiskite vaiko prieiti prie sergančio žmogaus arčiau negu per metrą. Tai yra atstumas, kurį virusas gali įveikti. Jeigu gripu susirgo namiškis, jis turi gydytis atskirame kambaryje, valgyti iš atskirų indų.

Sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas turi prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, o visas sergant panaudotas servetėles reikia išmesti į uždaras šiukšlių dėžes ir nusiplauti rankas su muilu.

Išmokykite vaiką be reikalo neliesti savo veido, ypač jei esate viešoje vietoje, arba namuose, jeigu čia yra sergantysis gripu. Pasistenkite, kad vaikas dažniau plautų rankas su muilu. Vaiko nosį plaukite fiziologiniu jūros vandens tirpalu, nesvarbu, ar jis sveikas, ar jau susirgo.

Reguliariai vėdinkite ir kiekvieną dieną plaukite vaiko kambarį, periodiškai padarykite skersvėjus. Tokiu būdu galima žymiai sumažinti virusų koncentraciją ore. Kruopščiai valykite visus paviršius, ypač staliukus prie lovos, virtuvės stalus, idealiai švaru turi būti vonioje.

Patikimiausiai apsaugo skiepai

Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija, kad veiksmingiausias būdas išvengti šios ligos yra skiepai. Jie suformuoja specifinį imunitetą, labai efektyvūs ir gydytojų rekomenduojami suaugusiesiems bei vaikams.

Kiekvienais metais gripo virusai kinta, todėl vieną kartą persirgus imunitetas neįgyjamas visam gyvenimui. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, nes antikūnai kovai su gripo virusais susidaro maždaug per dvi savaites. Todėl neapsiriksite pasiskiepiję rugsėjo arba spalio mėnesiais. Jau prasidėjus sezonui skiepai bus mažiau efektyvūs, nes galima susirgti anksčiau, kol dar nesusidarė jų suformuotas imunitetas.

Sezoninio gripo vakcina ypač rekomenduojama vaikams nuo vienerių metų, taip pat – sergantiems lėtinėmis ligomis, ir tiems, kurių imunitetas nusilpęs, skiepytis patariama ir nėščiosioms.

Parengė Undinė Gilė

Vėlyvą rudenį atšalus orams prasideda ir gripo sezonas. Todėl verta prisiminti paprastus apsaugos nuo šios nemalonios ligos būdus. Medikai perspėja, kad gripo komplikacijos kelia didelį pavojų sveikatai. VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Marija Marengolcienė tvirtina, kad gripas labiausiai puola vaikus – į ligoninę mažylių visada patenka daugiau nei suaugusiųjų.

Patikimiausia apsauga – skiepai

„Tėvams primygtinai siūlau nerizikuoti savo ir vaikų sveikata, o skiepytis. Tai vienintelis ir pats efektyviausias ginklas prieš virusą. Tegul jis ir neapsaugo nuo ligos šimtu procentų, bet parengia organizmą kovai su virusu, todėl išvengsite sunkių ligos pasekmių, daug greičiau pasveiksite, labai sumažės komplikacijų pavojus”, – gydytoja neabejoja skiepų nauda.

Gydytoja perspėja, kad pirmieji susirgimai gripu registruojami jau lapkritį. Lietuvoje valstybės lėšomis sezoninio gripo vakcina skiepijamos nėščiosios, taip pat – 65-erių metų ir vyresni, gyvenantys socialinėse įstaigose žmonės, sergantieji kai kuriomis lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros specialistai.

Pavojingiausios vietos, higiena ir maistas

Kai kas priklauso ir nuo mūsų pačių. Primiausia – mažiau vaikščiokite ten, kur lankosi būriai žmonių – patalpose, renginiuose, prekybos vietose. Geriau nelipkite į sausakimšą autobusą ar troleibusą. Jeigu šalia esantis žmogus ima čiaudėti ar kosėti, prisidenkite nosį ir burną nosine arba šaliku ir greitai nueikite tolyn. Pavojingiausia vieta – poliklinika, nes susirgę gripu žmonės dažnai nekviečia gydytojo į namus, o atkeliauja patys.

Kaskart sugrįžę namo nusiplaukite rankas su muilu, nepamirškite rankų higienos ir prieš valgį. Virusai nuo sergančiojo rankų patenka ant durų rankenų, turėklų viešajame transporte ir t.t., o iš ten parsinešite jų į namus. Dar prieš plaudami rankas pasėsite virusus savo namuose – nešvariais pirštais liesdami durų rankenas ir kitus paviršius. Taigi tie virusai vėl pateks ant švarių rankų, o po to – su maistu ir ant gleivinių.

Apsisaugoti padės dar keletas taisyklių. Prieš valgydami būtinai nuplaukite vaisius. Duoną, bandeles ir kitus miltinius produktus pirkite tik pakuotėse. Jeigu jūsų šeimos narys susirgo gripu, nevalgykite iš tų pačių indų. Stiprinkite imunitetą, vėdinkite kambarius, pasitarkite su gydytoju, kokius preparatus jums ar vaikui geriausia vartoti profilaktiškai.

Dar keletas gydytojos patarimų

Jeigu vis dėlto gripas jus pakirto, sąžiningai gydykitės lovoje ir vykdykite visus gydytojo nurodymus. Gripas nebus pavojingas, jeigu tinkamai jį sutiksite. Skiepytis gydytoja M. Marengolcienė pataria nedelsiant, nes apsauga susiformuoja tik po 2 savaičių.

Plinta per aplinkos daiktus . „Gripas – tai sezoninė virusinė liga, galinti sukelti komplikacijas, pagreitinti kitų ligų eigą. Pirmieji požymiai: karščiavimas, kosulys ar sloga, gerklės skausmas, galimi galvos ir raumenų skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Gripas pavojingas, nes gali komplikuotis – gali išsivystyti plaučių, inkstų, kepenų ar kitų organų dangalų uždegimas“, – priminė vaistinės „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė. Atpažįstamos trys gripo virusų grupės: A, B ir C. A ir B tipo virusai sukelia epidemijas. A tipo gripo virusas susijęs su pandemijomis, kurios kartojasi kas 10-40 metų. A ir B tipo gripo virusai nuolat kinta, susidaro jų naujos padermės. Tai nulemia naujų epidemijų atsiradimą kas keletą metų.

Yra nustatytas naujas gripo viruso potipis A(H1N1)v, kurio sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo virusų segmentų. Jis skiriasi nuo kiaulių gripo, nes žmogus užkrečia kitus žmones. Simptomai panašūs į įprastą sezoninį gripą, jais užsikrečiama taip pat. Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki septynių dienų. „Gripą perduoda žmogus žmogui oro lašeliniu keliu, kai sergantysis kosėja ir čiaudi. Virusas plinta ir netiesiogiai per aplinkos daiktus, nešvarias rankas, kai sergančiojo takų išskyromis užteršti daiktai paliečiami, o po to rankomis liečiama burna, nosis“, – pastebėjo „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė.

Svarbi viso organizmo būklė. Norint išvengti susirgimo gripu, rekomenduotinos įprastos kasdienės priemonės. „Patartina dažnai plauti rankas – ne trumpiau nei 20 sekundžių. Stenkitės išsaugoti gerą bendrą organizmo sveikatos būklę, išsimiegokite; svarbus fizinis aktyvumas. Venkite streso, valgykite visavertį maistą ir gerkite daug skysčių.

Rekomenduojama neliesti paviršių, kurie gali būti užkrėsti gripo virusu. Venkite rankomis liesti akis, nosį, burną. Jei yra galimybė, nebendraukite su sergančiais žmonėmis. Didesnė tikimybė užsikrėsti gripo virusu yra masinio susibūrimo vietose“, – patarimais dalijosi „Camelia“ vaistininkė J. Juknevičienė. Sergantieji turėtų vengti bendravimo su kitais žmonėmis. Čiaudint ar kosint burną ir nosį reikėtų prisidengti vienkartine servetėle, kurią po to iškart išmesti į uždarą šiukšlių dėžę ir nusiplauti rankas.