Kada geležies pritrūksta greičiausiai?

Geležis būtina daugybei gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Ji yra eritrocituose esančio baltymo hemoglobino dalis, o jos trūkstant mažiau pasigamina ir eritrocitų, ir hemoglobino, kuris prisijungia plaučiuose esantį deguonį ir nugabena jį į visas organizmo audinių ląsteles. Geležis reikalinga ląstelėms atsinaujinti, DNR sintezei, nervų sistemai ir t. t. Dėl jos stokos sutrinka imuninės sistemos funkcijos, todėl dažnai sergama įvairiomis infekcijomis.

Šis mikroelementas ypatingai svarbus sparčiai augančiam vaikui nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, brendimo laikotarpiu, ypač mergaitėms dėl prasidėjusių mėnesinių. Geležies poreikis didesnis vaisingo amžiaus moterims, nes jos netenka kraujo mėnesinių metu, nėščioms moterims – ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrą, nes geležies turi užtekti ir vaisiaus augimui bei placentos formavimuisi. Svarbu, kad jos nepritrūktų žindančiai mamai. Kuo didesnis geležies poreikis, tuo greičiau jos pritrūkstama ir išsivysto sunkiausia pasekmė –geležies stokos anemija (mažakraujystė).

Geležies atsargos priklauso nuo to, kiek jos gauname su maistu, o daugelio vaisingo amžiaus moterų dietos, kuriose yra mažai gyvūninės kilmės produktų, dar vienas geležies stokos anemijos rizikos veiksnys. Be to, yra daug veiksnių, nuo kurių priklauso jos pasisavinimas organizme.
Geležies gali pritrūkti sergant virškinamojo trakto liga, dėl kurios sutrinka jos pasisavinimas.

Šio mikroelemento netenkama dėl lėtinio kraujavimo, pavyzdžiui, kraujuojant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, hemorojiniams mazgams.

Geležies stokos anemija vaikams

Geležis turi įtakos vaikų psichomotoriniam vystymuisi, jos trūkstant gali suprastėti vaiko mokymasis. Daugelio tyrėjų duomenimis, didžiausią riziką mažakraujyste turi 6–24 mėn. vaikai bei paaugliai, dažnai šia liga suserga neišnešioti kūdikiai. Mamos mažakraujystė nėštumo metu – viena iš priežasčių geležies stokai atsirasti ankstyvoje vaikystėje. Kūdikiams ir mažesniems vaikams dažniausia geležies stokos anemijos priežastis yra netinkama mityba, nes sparčiai augant greitai gali pritrūkti šio elemento.

Kūdikio geležies atsargos ima sekti 4–6 mėnesį. Antrąjį gyvenimo pusmetį šio mikroelemento paros poreikis padidėja, todėl motinos pieno nebeužtenka ir kūdikis turėtų gauti geležies ir kitų medžiagų iš papildomo maisto.

Kūdikystėje patirtos mažakraujystės pasekmės gali būti jaučiamos visą vaikystę: vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis, atrodo nuolat pavargęs, sumažėja aktyvumas, suprastėja reakcija į aplinką, lėčiau vystosi pažintinės funkcijos ir blogiau sekasi mokytis.

Kokie požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?

Kai dėl geležies stokos sumažėja hemoglobino, organizmui pritrūksta deguonies, todėl pasijuntame prastai, pristingame energijos, sumažėja darbingumas. Geležies trūkumui nustatyti atliekami tyrimai. Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas pagal bendrąjį kraujo tyrimą, tačiau dar vienas svarbus rodiklis – feritino (geležį organizme padedančio išsaugoti baltymo) kiekis. Feritino pavidalu kepenyse yra apie du trečdaliai visų geležies atsargų. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, kiek geležies cirkuliuoja kraujyje, o feritino tyrimas – kepenyse sukauptas geležies atsargas. Sumažėjusį hemoglobiną gali išduoti bloga savijauta, o feritino trūkumo nejaučiame.

Kalbant apie simptomus, geriau jų nelaukti: bendrąjį kraujo tyrimą gydytojai pataria atlikti bent kartą per metus. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jeigu pajutote šiuos požymius: įprasto fizinio krūvio metu pradėjote jausti nebūdingą silpnumą, kamuoja nuovargis, mieguistumas, prislėgta nuotaika, nemiga, sutriko dėmesio koncentracija, suprastėjo atmintis, nusilpo raumenys, atsirado duriantis širdies skausmas, išblyško ir pleiskanoja oda. Kiti dažni simptomai: dusulys, nagų trapumas, plaukų slinkimas, galvos skausmas ir svaigimas, neįprasti skonio pokyčiai: noras valgyti kreidą, ledo gabalėlius, varveklius, dantų pastą.

Vertingiausia – mėsoje esanti hemogeležis

Viena iš geležies stokos anemijos priežasčių prasta mityba. Kad apsirūpintume pakankamu geležies kiekiu, būtina valgyti mėsą, kepenis ir kitus gyvūninius produktus. Daugiausia geležies turi triušiena, jautiena, veršiena, kalakutiena, subproduktai (liežuvis, kepenys). Daug šio mikroelemento yra ir augalinės kilmės maisto produktuose: grybuose, grikiuose, persikuose, tačiau iš jų žarnyne organizmas pasisavina tik 2–3 procentus geležies. Gyvūninės kilmės produktuose esančios dvivalentės hemogeležies organizmas pasisavina 25–30 %. Trivalentės ne hemogeležies, kuri yra augaliniuose produktuose, pasisavinimą veikia nemažai maisto produktuose esančių medžiagų, pavyzdžiui, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai, grūdų ir ankštinių augalų fitatai. Hemogeležies absorbcijai kiti maisto komponentai praktiškai neturi įtakos.  

Vienas iš geležies stokos rizikos faktorių – vegetarizmas, nes nevartojama gyvūninės kilmės produktų, o iš augalinio maisto gauti užtektinai geležies neįmanoma. Jeigu vegetarė turi dar ir sveikatos problemų, geležies pritrūks dar daugiau.

Kaip gydoma mažakraujystė?

Paprastai, nustačius geležies stokos anemiją, skiriamas gydymas geležies preparatais, parenkant reikiamą dozę. Jeigu negalavimą sukelia kokia nors liga, gali prireikti rimtesnio gydymo. Sergant šia anemija svarbu ir tinkama mityba.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Gyvybiškai svarbus mikroelementas

Geležis – vienas būtiniausių organizmui mikroelementų. Ji įeina į raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose esančio baltymo hemoglobino sudėtį, o šis baltymas tiekia gyvybiškai svarbų deguonį visų organizmo audinių ląstelėms. Tad trūkstant geležies sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Geležis reikalinga raumenų susitraukimams, normaliai nervinės sistemos būklei, naujų kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpuose, DNR sintezei. Be to, geležis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, ji yra daugelio fermentų ir imuninės sistemos medžiagų sudedamoji dalis. Šio mikroelemento stoka gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Moteris per parą turėtų gauti 1–2 mg geležies su maistu, o nėštumo metu, kraujuojant ir žindant šio mikroelemento reikia gerokai daugiau – 10–25 mg.

Kada geležies pritrūksta?

Geležis į organizmą patenka su maistu, taigi viena iš stokos priežasčių, kad per mažai jos gaunama netinkamai maitinantis, ši problema ypatingai aktuali mėsos, paukštienos ir žuvies nevalgantiems veganams ir vegetarams. Dar viena geležies stokos priežasčių – dietų laikymasis, apribojant maisto kiekį, badavimas.

Geležies stokos anemijos rizikos grupei priskiriamos reprodukcinio amžiaus moterys, nes jos menstruacijų metu netenka dalies kraujo, o kartu su juo ir geležies. Gimdymo metu moteris taip pat praranda daug kraujo. Padidėjus geležies poreikiui dažnai jos pritrūksta nėščiosioms ir žindančioms moterims. Todėl šiais gyvenimo periodais itin svarbu tinkamai maitintis ir reguliariai tikrintis geležies kiekį.

Geležies gali pritrūkti aktyviai sportuojant, nes jos prarandame prakaituodami, vartodami kai kuriuos vaistus, daug kofeino turinčius gėrimus, taip pat – dėl kraujo donorystės. Dažna priežastis yra lėtinis kraujavimas, liga gali išsivystyti sergant virškinimo trakto ligomis, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas. Šio mikroelemento stoką lemia įvairios ligos: inkstų, cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos miomos.

Ar galime atpažinti ligą?

Mažakraujystė vystosi lėtai, iš pradžių ligos simptomų galima nejausti ir ligos neįtarti. Be to, kai kuriuos geležies stokos anemijos požymius nesunku priskirti paprastam nuovargiui, motyvacijos stokai. Nieko nedarant geležies trūkumas virsta alinančia liga.

Pagrindiniai anemijos simptomai:
– greitas nuovargis, energijos stoka, nemiga;
– dėmesio koncentracijos sutrikimai;
– raumenų silpnumas;
– galvos skausmas, svaigimas;
– neįprastai didelis širdies susitraukimų dažnis, ypač fizinio aktyvumo metu;
– žemas kraujospūdis;
– kvėpavimo nepakankamumas, dusulys;
– blyški oda, plaukų slinkimas;
– kojų mėšlungis;
– skonio pasikeitimas – potraukis valgyti ne maisto produktus, tokius kaip popierius, kreida ar smėlis.

Dėl geležies stokos anemijos gali atsirasti šalčio netoleravimas, sumažėti atsparumas infekcijoms, paūmėti širdies ir kvėpavimo takų ligos, pasidaryti sunku nuryti kietą maistą.

Geriausiai organizmo pasisavinama – hemogeležis

Su maistu į organizmą patekusios geležies atsargų kiekį reguliuoja absorbuojančios plonosios žarnos ląstelės. Maiste geležis randama hemojunginių ir ne hemogeležies jonų formų. Hemogeležies yra mėsoje, daugiausia – jautienoje ir avienoje, gyvulių kepenyse, triušienoje, žuvyje, ne hemogeležies turi augaliniai maisto produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Iš įvairaus maisto organizme pasisavinama tik 1–2 proc. geležies. Hemogeležį organizmas pasisavina greičiau ir lengviau.

Augalinės kilmės – ne hemogeležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis, baltymai, esantys mėsoje, žuvyje, vištienoje. Blogina pasisavinimą medžiagos, sudarančios netirpias druskas – fitatai, kurių yra grūduose, ankštinėse daržovėse, fosfatų druskos, kalcis. Taip pat – vaisiuose, daržovėse, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai. Tačiau šios medžiagos neturi įtakos hemogeležies pasisavinimui.

Teks išsitirti

Nustatant anemiją pirmiausiai išsiaiškinama ligą sukėlusi priežastis. Įvertinami simptomai, žmogaus sveikata, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, galimi kraujavimo ar infekcijos židiniai. Įtarus geležies stoką atliekami kraujo tyrimai. Tačiau bendrojo kraujo tyrimo nustatyti ligai neužtenka, nes šio mikroelemento kiekis kraujo serume skirtingu paros metu svyruoja. Jis priklauso, pavyzdžiui, nuo to, ką valgėte ar gėrėte. Todėl atliekamas tikslesnis – geležies atsargų organizme, t. y. baltymo feritino kiekio tyrimas. Gali būti tiriamas ir transferinas – baltymas, pernešantis geležį į audinius ir padedantis reguliuoti šio mikroelemento kiekį kraujyje. Trūkstant geležies transferino koncentracija didėja, nes organizmas stengiasi kuo daugiau jos pernešti hemoglobino gamybai.

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai kraujavimui iš įvairių organų nustatyti: slapto kraujavimo išmatose išsiaiškinimui, endoskopinė žarnyno apžiūra (įvertinti, ar nekraujuoja iš virškinamojo trakto), šlapimo tyrimas dėl kraujavimo iš šlapimo sistemos organų bei ginekologinė moters išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūra.

Kaip gydoma geležies stokos mažakraujystė?

Nustačius anemiją, rekomenduojama gydyti geležies stoką lėmusią pagrindinę ligą. Geležies atsargos nesunkiai papildomos tinkamai maitinantis ir vartojant geležies papildus. Patariama valgyti daug geležies turinčių maisto produktų: jautienos, vištienos, žuvies, krevečių, austrių, tamsių lapinių salotų, pupelių, įvairių grūdų patiekalų, kiaušinių, riešutų, džiovintų ir šviežių vaisių, tamsaus šokolado.

Paprastai rekomenduojama vartoti 100–200 mg geležies turinčius maisto papildus, geriau vienu kartu, arba išimties atvejais dozę dalinant į 2–3 dalis. Nėščiosioms, nustačius geležies trūkumą bei esant anemijai būdingų požymių, patariama vartoti mažas 20–80 mg/d geležies dozes.

Geležies maisto papildai gali būti skirstomi į dvi grupes: turintys hemogeležies (gyvulinės kilmės) arba ne hemogeležies (augalinės kilmės). Ne hemogeležies, esančios maisto papilduose, pasisavinama tik iki 10 proc., o likę 90 proc. nepasisavintos geležies dirgina žarnyną, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, pykinimą bei vidurių užkietėjimą.

Be to, ne hemogeležies pasisavinimą blogina skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, taip pat kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, kava ir arbata. Augalinės kilmės geležis absorbuojama tik dvylikapirštėje žarnoje, o gyvulinės – visame žarnyne. Gyvulinės kilmės hemogeležis organizme pasisavinama 15–45%. Skirtingai negu augalinės kilmės geležies, hemogeležies pasisavinimui beveik neturi įtakos mityba ir skrandžio rūgštingumas (slopina pasisavinimą tik pienas). Todėl vartojant hemogeležies preparatą geležis geriau pasisavinama ir greičiau atkuriamas reikiamas jos kiekis. Optimaliam rezultatui pasiekti geležies preparatą rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė