Pavargstate nuo menkiausio darbelio, esate nuolat mieguista, išblyškusi? Tai gali būti anemijos požymiai, o dažniausia šios ligos priežastis geležies stoka. Blogiausia, kad šio mikroelemento trūkumo galite ilgai nė neįtarti – prie tokios situacijos organizmas sugeba gana ilgai prisitaikyti. O tokius požymius kaip greitesnį nuovargį, didesnį dirglumą dažnai nurašome įvairioms gyvenimo situacijoms.
Kada geležies pritrūksta greičiausiai?
Geležis būtina daugybei gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Ji yra eritrocituose esančio baltymo hemoglobino dalis, o jos trūkstant mažiau pasigamina ir eritrocitų, ir hemoglobino, kuris prisijungia plaučiuose esantį deguonį ir nugabena jį į visas organizmo audinių ląsteles. Geležis reikalinga ląstelėms atsinaujinti, DNR sintezei, nervų sistemai ir t. t. Dėl jos stokos sutrinka imuninės sistemos funkcijos, todėl dažnai sergama įvairiomis infekcijomis.
Šis mikroelementas ypatingai svarbus sparčiai augančiam vaikui nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, brendimo laikotarpiu, ypač mergaitėms dėl prasidėjusių mėnesinių. Geležies poreikis didesnis vaisingo amžiaus moterims, nes jos netenka kraujo mėnesinių metu, nėščioms moterims – ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrą, nes geležies turi užtekti ir vaisiaus augimui bei placentos formavimuisi. Svarbu, kad jos nepritrūktų žindančiai mamai. Kuo didesnis geležies poreikis, tuo greičiau jos pritrūkstama ir išsivysto sunkiausia pasekmė –geležies stokos anemija (mažakraujystė).
Geležies atsargos priklauso nuo to, kiek jos gauname su maistu, o daugelio vaisingo amžiaus moterų dietos, kuriose yra mažai gyvūninės kilmės produktų, dar vienas geležies stokos anemijos rizikos veiksnys. Be to, yra daug veiksnių, nuo kurių priklauso jos pasisavinimas organizme.
Geležies gali pritrūkti sergant virškinamojo trakto liga, dėl kurios sutrinka jos pasisavinimas.
Šio mikroelemento netenkama dėl lėtinio kraujavimo, pavyzdžiui, kraujuojant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, hemorojiniams mazgams.
Geležies stokos anemija vaikams
Geležis turi įtakos vaikų psichomotoriniam vystymuisi, jos trūkstant gali suprastėti vaiko mokymasis. Daugelio tyrėjų duomenimis, didžiausią riziką mažakraujyste turi 6–24 mėn. vaikai bei paaugliai, dažnai šia liga suserga neišnešioti kūdikiai. Mamos mažakraujystė nėštumo metu – viena iš priežasčių geležies stokai atsirasti ankstyvoje vaikystėje. Kūdikiams ir mažesniems vaikams dažniausia geležies stokos anemijos priežastis yra netinkama mityba, nes sparčiai augant greitai gali pritrūkti šio elemento.
Kūdikio geležies atsargos ima sekti 4–6 mėnesį. Antrąjį gyvenimo pusmetį šio mikroelemento paros poreikis padidėja, todėl motinos pieno nebeužtenka ir kūdikis turėtų gauti geležies ir kitų medžiagų iš papildomo maisto.
Kūdikystėje patirtos mažakraujystės pasekmės gali būti jaučiamos visą vaikystę: vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis, atrodo nuolat pavargęs, sumažėja aktyvumas, suprastėja reakcija į aplinką, lėčiau vystosi pažintinės funkcijos ir blogiau sekasi mokytis.
Kokie požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?
Kai dėl geležies stokos sumažėja hemoglobino, organizmui pritrūksta deguonies, todėl pasijuntame prastai, pristingame energijos, sumažėja darbingumas. Geležies trūkumui nustatyti atliekami tyrimai. Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas pagal bendrąjį kraujo tyrimą, tačiau dar vienas svarbus rodiklis – feritino (geležį organizme padedančio išsaugoti baltymo) kiekis. Feritino pavidalu kepenyse yra apie du trečdaliai visų geležies atsargų. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, kiek geležies cirkuliuoja kraujyje, o feritino tyrimas – kepenyse sukauptas geležies atsargas. Sumažėjusį hemoglobiną gali išduoti bloga savijauta, o feritino trūkumo nejaučiame.
Kalbant apie simptomus, geriau jų nelaukti: bendrąjį kraujo tyrimą gydytojai pataria atlikti bent kartą per metus. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jeigu pajutote šiuos požymius: įprasto fizinio krūvio metu pradėjote jausti nebūdingą silpnumą, kamuoja nuovargis, mieguistumas, prislėgta nuotaika, nemiga, sutriko dėmesio koncentracija, suprastėjo atmintis, nusilpo raumenys, atsirado duriantis širdies skausmas, išblyško ir pleiskanoja oda. Kiti dažni simptomai: dusulys, nagų trapumas, plaukų slinkimas, galvos skausmas ir svaigimas, neįprasti skonio pokyčiai: noras valgyti kreidą, ledo gabalėlius, varveklius, dantų pastą.
Vertingiausia – mėsoje esanti hemogeležis
Viena iš geležies stokos anemijos priežasčių prasta mityba. Kad apsirūpintume pakankamu geležies kiekiu, būtina valgyti mėsą, kepenis ir kitus gyvūninius produktus. Daugiausia geležies turi triušiena, jautiena, veršiena, kalakutiena, subproduktai (liežuvis, kepenys). Daug šio mikroelemento yra ir augalinės kilmės maisto produktuose: grybuose, grikiuose, persikuose, tačiau iš jų žarnyne organizmas pasisavina tik 2–3 procentus geležies. Gyvūninės kilmės produktuose esančios dvivalentės hemogeležies organizmas pasisavina 25–30 %. Trivalentės ne hemogeležies, kuri yra augaliniuose produktuose, pasisavinimą veikia nemažai maisto produktuose esančių medžiagų, pavyzdžiui, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai, grūdų ir ankštinių augalų fitatai. Hemogeležies absorbcijai kiti maisto komponentai praktiškai neturi įtakos.
Vienas iš geležies stokos rizikos faktorių – vegetarizmas, nes nevartojama gyvūninės kilmės produktų, o iš augalinio maisto gauti užtektinai geležies neįmanoma. Jeigu vegetarė turi dar ir sveikatos problemų, geležies pritrūks dar daugiau.
Kaip gydoma mažakraujystė?
Paprastai, nustačius geležies stokos anemiją, skiriamas gydymas geležies preparatais, parenkant reikiamą dozę. Jeigu negalavimą sukelia kokia nors liga, gali prireikti rimtesnio gydymo. Sergant šia anemija svarbu ir tinkama mityba.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
