Mityba ir miegas

Maži vaikai yra ypač pažeidžiami infekcinių ligų, nes jų imuninė sistema dar silpna. Galutinai ji susiformuoja, kai vaikui sukanka 5–7 metai. Ligoms šaltuoju metų sezonu palankūs temperatūros svyravimai, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, saulės stoka. Kai saulės spindulių mažai, trūksta ir vitamino D, o dėl to suprastėja savijauta bei imunitetas. Kitos dažnų vaiko ligų priežastys: nesubalansuota mityba, prastas miegas, retas buvimas gryname ore, higienos taisyklių nesilaikymas.

Mityba turi didelės įtakos stipriai sveikatai. Jeigu vaikas per mažai valgo daržovių ir šviežių vaisių, mėgsta termiškai apdorotus, riebesnius patiekalus, saldumynus, miltinius patiekalus, gerokai mažiau gauna naudingų maistinių medžiagų.

Vaiko racione turi užtekti vitaminų, mineralų, taip pat baltymų, gerųjų riebalų ir naudingų angliavandenių. Todėl sudarant meniu svarbi maisto įvairovė ir vertė. Vaikui duokite daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies, pieno ir fermentuotų pieno gaminių, visagrūdžių maisto produktų. Kiaušinius į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Patiekalus gardinkite kokybišku sviestu ar augaliniu aliejumi.

Imuninei ir nervų sistemoms svarbus geras poilsis ir miegas. Kiek vaikas turi miegoti, priklauso nuo jo amžiaus. Kūdikiams reikia 12–16 valandų miego per parą, 1–3 metų amžiaus vaikams 11–14 val., 3–5 metų mažyliai turėtų išmiegoti 10–13, 6–12 metų – 9–12 val., o vyresniems užtenka 8–10 val. Svarbu ne tik išmiegoti reikiamą valandų kiekį, bet ir eiti į lovą tuo pačiu metu – tai padės greičiau užmigti ir laiku nubusti.

Skiepai ir higiena

Vienas patikimiausių ir saugiausių daugelio infekcinių ligų prevencijos būdų yra skiepai.

Jie treniruoja imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie išskiriami susirgus, tik vakcinos ligos nesukelia. Tokia treniruotė reikalinga tam, kad, susidūrusi su tikru ligos sukėlėju, imuninė sistema galėtų jį atpažinti ir sunaikinti.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, tymų, raudonukės, pneumokokinės ir meningokokinės, rotavirusinės infekcijos. Visų ligų sąrašas skelbiamas LR sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Užkirsti kelią daugeliui ligų padeda tinkama higiena. Kad vaikas rečiau sirgtų, išmokykite jį reguliariai plauti rankas, neragauti kito vaiko valgomo sumuštinio, negerti iš to paties puodelio. Kiek įmanoma, venkite masinių renginių sezoninių peršalimo ligų laikotarpiais.

Mažiau streso ir daugiau judėjimo

Vaiko augimui ir sveikatai reikalingas fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas gryname ore ir aktyvūs žaidimai padeda išlaikyti sveiką svorį, didina ištvermę, stiprina raumenis ir kaulus, gerina nuotaiką.

Nerenkite vaiko per šiltai, nes jis suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui greitai peršals. Imunitetą stiprina grūdinimas. Tai daryti reikia palaipsniui, pavyzdžiui, maudant apipilti vaiko kojas šiek tiek šaltesniu vandeniu.

Vienas didžiausių imuniteto priešų – stresas. Ilgalaikis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis slopina imuninę sistemą. Todėl domėkitės vaiko savijauta, problemomis, bendraukite su juo.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Odos ypatybės pirmaisiais gyvenimo metais

Ilgai mirkusi vaisiaus vandenyse odelė, gimus kūdikiui, patenka į kitokią aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Dažna naujagimio odos reakcija iš vandens patekus į sausą orą yra pleiskanojimas. Jis atsiranda ant pilvuko, krūtinės, kojyčių ir rankyčių. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime. Kitas adaptacinis odos pokytis – prakaitinis bėrimas – rausvi taškeliai ant kaktos, kūno. Tokio bėrimo priežastis dėl perkaitimo užsikimšusios prakaito liaukos.

Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greitai praranda drėgmę ir linkusi išsausėti.  Dėl šių priežasčių odelė jautresnė ir labiau pažeidžiama nei suaugusiųjų.

Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat – netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą.  

Sudirgimai ypač greitai atsiranda tose vietose, kur drabužėliai trinasi į odelę, ypatingai nukenčia po sauskelnėmis esančios vietos, veikiamos šilumos ir drėgmės.

Kas padeda odelei?

Kad sustiprėtų šis apsauginis organizmo barjeras, gali padėti kruopšti kasdienė higiena ir specialiai kūdikiams skirtos priežiūros priemonės.

Ilgas buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas). Maudyti kūdikį patariama 2–3 kartus per savaitę.

Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Be to, šios medžiagos pro odą gali patekti į organizmą ir išprovokuoti alergiją.

Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens. Po to odelę patepkite vaikišku drėkinamuoju losjonu, aliejumi ar kremu, kad apsaugotumėte nuo išsausėjimo.

Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Aprenkite kūdikį pagal orą, kad jis nesušaltų ir neperkaistų.

Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų. Ieškokite ploviklio, skirto jautrią odą turintiems vaikams.

Užpakaliuko higiena

Ypač jautrios odos zonos yra sauskelnių srityje, kuri liečiasi su šlapimu ir išmatomis, taip pat – odos raukšlės. Dažniausiai kūdikius užklumpanti bėda – vystyklų dermatitas. Bėrimų atsiranda ant sėdmenų, pilvo apačioje, šlaunų viršuje, lytinių organų srityje. Oda parausta, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių, pūlinukų. Išvengti šios uždegiminės odos ligos padės kruopšti intymių vietų higiena.

Sauskelnes turėtumėte keisti kas 2–3 valandas per dieną, o nuplautą užpakaliuką ir tarpvietę patepti specialiu tepalu su cinku, aliejumi arba kremu.

Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Tačiau prausiant net pasituštinusio kūdikio užpakaliuką kiekvieną kartą prausiklio nereikia – jis sausina odelę.  

Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat – kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio. Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai. Rikitės tokias odelės valymo priemones, kurios nesausina ir nedirgina.

Parengė Undinė Gilė

Padeda fantazija, tėvelių pavyzdys ir kantrybė

Vaiko mokymas higienos – nėra sudėtingas darbas, nes mažyliai mėgsta pamėgdžioti suaugusiuosius, jiems įdomu kartoti jų veiksmus. Jeigu pasitelksite fantaziją, greitai galėsite džiaugtis savarankišku mažyliu. Tėvelių istorijos apie švaros svarbą skirtingos – vieni pasinaudoja suaugusiųjų pavyzdžiu, kiti papasakoja apie mikrobus. Svarbiausia vaiką sudominti ir jo neišgąsdinti. Vaikai būtinai turi matyti, kaip švara rūpinasi suaugusieji, neužtenka tik pasakyti, kad rankos turi būti švarios arba iš lauko sugrįžusiam vaikui liepti nueiti į vonią. Tėveliams būtina tai daryti drauge.

Pradėti mokyti vaiką savarankiškos higienos pediatrai pataria nuo 1,5–2 metų. Ką gali daryti pats tokio amžiaus mažylis? Pirmiausia išmokykite jį išmuiluoti rankytes ir vandeniu gerai nuskalauti putas. Prie vonios kriauklės pastatykite palypėjimo kėdutę, kad vaikas pasiektų čiaupą, pakabinkite žemai rankšluostį. Iš pradžių tėveliams teks būti šalia, kad mažylis neapsiplikytų karštu vandeniu, kol išmoks pats susireguliuoti jo šilumą, teks kantriai stebėti kitus veiksmus.

Leiskite jam viską daryti palengva, netobulai, bet svarbiausia – pačiam. Pagirkite vaiką, kai jam sekasi, ir niekada nebarkite, jeigu, pavyzdžiui, apsipylė vandeniu ar iš rankyčių išslydo muilas. Mažylis turėtų pradėti mokytis taisyklingai valytis dantukus. Nupirkite patogų vaikišką dantų šepetėlį ir odontologo patartą dantų pastą.

Svarbios higienos žinios

Tėveliai turėtų paaiškinti, kodėl reikia prausti rankytes ir įpratinti tai daryti kaskart pasinaudojus tualetu, pažaidus su katyte ar šuniuku, grįžus iš lauko ir būtinai – prieš valgį. Susišukuoti plaukučius – taip pat atskiras mokslas. Paaiškinkite vaikui, kad higienos priemonės turi būti individualios, negalima naudotis kito šeimos nario dantų šepetėliu, rankšluosčiu, skolinti svetimiems savo šukų.

Paūgėjusį vaiką pratinkite praustis duše ar vonioje, naudotis kempine, nusausinti kūną rankšluosčiu. Sudėtingesnis mokslas – ir prausti veidą. Vaikas turi užsimerkęs išsimuiluoti veiduką, paskui nuskalauti putas. Svarbus gebėjimas – pačiam nusišluostyti užpakaliuką pasišlapinus ir pasituštinus. Ir berniukai, ir mergaitės turi įprasti prie intymių vietų higienos. Mergaites mokykite tinkamai apsiprausti lytinius organus bėgančiu vandeniu – pradedant nuo priekio išangės link. Įpratinkite vaikus kasdien keisti apatinius.

Kūdikio oda

Ką daryti, jei išbėrė užpakaliuką

Įskilusiose odos vietose ir prie išangės atsiranda smulkus rausvas bėrimas, kuris gali išplisti į odos klostes. Negydoma odelė pradeda šlapiuoti, atsiranda opelės. Vystyklų dermatitas pažeidžia kirkšnių raukšles, kaklą, pakinklius ir pilvo apačią. Nemalonūs šio negalavimo simptomai: skausmas, niežulys ir deginimas. Kūdikis pasidaro neramus, irzlus, dažnai verkia, prastai miega ir mažai valgo.

Nekreipti dėmesio į išbertą kūdikio odelę rizikinga, nes bėrimai gali pažeisti didelius odos plotus ir negalavimas komplikuosis bakterine arba grybeline infekcija.

Lengvo vystyklų dermatito gydyti nereikia. Pakanka sustiprinti higieną ir pasirinkti tinkamą kūdikio priežiūros kosmetiką. Pirmiausia, išbertą odelę būtina prausti keletą kartų per dieną, ypač po tuštinimosi, vartoti ypač švelnius prausiklius. Tinkamiausi pažeistai odelei švelnūs vonios aliejukai kūdikiams. Jie gaminami be muilo, todėl švelniai valo, drėkina ir ramina odelę. Nuprausta oda švelniai nusausinama ir patepama specialiu kremu nuo sauskelnių bėrimo. Paskui kūdikiui leidžiama 10 –15 minučių pasispardyti nuogu užpakaliuku. Išbertai odelei padės kremukai, gaminami be aromatų ir dažiklių. Vienas iš paprastai juose pasitaikančių komponentų – cinko oksidas, kuris pasižymi antiseptiniu poveikiu, ramina sudirgusią bei pažeistą odą. Cinko oksidas –žinomas kaip ypatingai efektyvi priemonė odos egzemai bei kūdikių iššutimui gydyti.

Kremai sveikai kūdikio odelei

Kruopšti higiena ir alergijų nesukelianti kosmetika – puiki bėrimų profilaktikos priemonė. Nors ir sveiką kūdikio odelę profilaktiškai patepkite specialiu priežiūros kremu po kiekvieno prausimo. Jis nuramins ir sudrėkins nuolat sauskelnių ir drabužėlių trinamą bei šlapimo dirginamą plonytę odą. Taip pat sudarys nuo drėgmės saugančią plėvelę.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikių oda išskiria mažai riebalų ir prakaito, kurių reikia ją saugančiai hidrolipidinei plėvelei susidaryti. Kai kurių kūdikių oda sausa nuo gimimo. Taigi veiduko odą taip pat reikia saugoti nuo išsausėjimo ir įtrūkimų. Todėl verta įsigyti specialų kremą jautrios kūdikio odos priežiūrai. Kremas ne tik sudrėkins švelnią naujagimio ir kūdikio odelę, bet ir apsaugos nuo saulės spindulių, šildymo ir kondicionavimo sistemų išsausinto oro poveikio.

Parengė Undinė Gilė

TURINYS

Mamų istorijos:
Laimingi svetur.

Pavasario ligos:
Alerginis rinitas ar peršalimo sloga.
Kaip gydyti peršalusį vaiką.
Imuniteto draugai ir priešai.

Ką valgome:
Ką pasiūlyti mažajam smaližiui?

Būkime sveiki:
Viduriavimas gali tapti rimta liga.
Kad netrūktų gerųjų bakterijų.
Kai odai reikia padėti.

Kūdikis:
Geriausios sauskelnės tavo vaikui.
Kaip maudyti kūdikį.

Mamytė:
Kodėl verta rinktis šampūną be sulfatų.
Intymūs moteriški reikaliukai.
Kodėl kamuoja hemorojus.

Verta žinoti:
Muzikos įtaka vaiko vystymuisi.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

“Mama ir vaikas” 2013 metų pavasaris