Kada sunerimti įkandus kraujasiurbiui?

Įkandus uodui, erkei, mašalui ir kitam kraujasiurbiui oda parausta, patinsta, įkandimo vietą niežti ir skauda. Mat, vabzdžiai su seilėmis į odą įleidžia kraujo krešėjimą stabdančios medžiagos (antikoagulianto). Ypač skausmingi sparvų įkandimai: paraudusioje pažeistoje vietoje atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys, gali suprastėti savijauta, šiek tiek pakilti temperatūra. Esant daugybiniams upinių mašalų įkandimams gali atsirasti pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai.

Jei savijauta išlieka normali, o įkandimo vieta patino nestipriai, temperatūra nepakyla, padės paprastos priemonės. Pirmiausia, negalima kasyti pažeistos vietos, nes niežės dar labiau ir dėl įdrėskimų gali kilti infekcija. Tinimą ir skausmą mažina šaltas kompresas ar ledas. Sudirgusiai, niežtinčiai odai nuraminti galima naudoti tepalus su antihistamininiais preparatais ir anestetikais.

Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar mašalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiškiniai greitai išnyksta. Tačiau kai kurie žmonės yra alergiški vabzdžių nuodams, be to, vabzdžiai gali užkrėsti pavojinga infekcine liga, todėl reikia jų saugotis.

Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu. Įkandus erkei, vabzdį reikia ištraukti (pavyzdžiui, pincetu) ir galima nusiųsti ištyrimui į laboratoriją. Tolesnis gydymas priklausys nuo tyrimo rezultatų.

Nedelsiant reikia kreiptis į medikus, jeigu pasunkėjo kvėpavimas, atsirado karščiavimas, vėmimas, didelis patinimas ir kiti nerimą keliantys požymiai.

Pavojingiausi – geliantys vabzdžiai

Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergines reakcijas. Reikėtų stengtis vengti tų vietų, kur daug tokių vabzdžių, dėvėti uždarus drabužius, saugoti veidą. Atminkite, kad bitės puola tada, kai ginasi. Širšės ir vapsvos gali įgelti be jokios priežasties.

Bitės, širšės ar vapsvos sugeltos odos vietos patinimas, paraudimas ir skausmas nėra pavojingas, ir šiuos nemalonius simptomus numalšina vietinės priemonės. Bet jeigu patinimas išplito toliau nuo sugeltos vietos, skauda, svaigsta galva, pakyla temperatūra, taip pat, jei patinimas nemažėja 1–2 paras, reikia gydytojo pagalbos.  

Alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksinę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas – sunkiausia organizmo reakcija. Tuomet atsiranda dusulys, silpnumas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka sąmonės. Šiuo atveju svarbu suleisti adrenalino dozę ir nedelsiant kviesti medikus. Vabzdžių įgėlimams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą su adrenalinu. Ypač didelis pavojus daug kartų įgėlus bitėms ar širšėms.

Net ir nealergiškam žmogui pavojingas įgėlimas arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą. Tinstant lūpoms, gerkloms, liežuviui galima tiesiog uždusti. Todėl nedelsiant nukentėjusiajam duokite išgerti antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Visada reikia suteikti pirmąją pagalbą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį reikia skubiai ištraukti, kad kuo mažiau nuodų patektų į organizmą (vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka). Traukdami geluonį jo nesuspauskite, geriausia jį nubraukti į šoną plastikine kortele arba bukuoju peilio kraštu.

Ištraukus geluonį, sugeltą vietą būtina dezinfekuoti antiseptiku. Jei neturite jokių priemonių, sumažinti uždegimą ir tvinksėjimą padės šaltas vanduo. Ant sugeltos vietos galite uždėti šaltą kompresą arba į audinį įvyniotų ledukų, šalto gėrimo butelį ar kitą šaltą daiktą. Pažeistą odą šaldykite maždaug 10 minučių – tai mažina tinimą ir niežulį. Patinusią galūnę patariama laikyti pakeltą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas.

Kai padeda paprastos priemonės

Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos – pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Sukandžiotai ar sugeltai odai nuraminti patariama naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, alergijos simptomus ir uždegimą mažinančius preparatus.

Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės numalšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kremų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką. Dažna pažeistai odai skirtų priežiūros priemonių sudėtinė dalis cinko oksidas, naudojamas sudirgusios, paraudusios odos dezinfekavimui, minkštinimui bei raminimui.

Parengė Undinė Gilė

Uodai: dažniausiai nepavojingi, bet geriausia saugotis

Uodai – įprastiniai vasaros palydovai, kurių nelaikome itin pavojingais, dauguma uodų įkandimų labai nepakenkia, o niežulys ir patinimai praeina per kelias dienas, tačiau taip yra ne visada. Uodų įkandimai gali sukelti alergines reakcijas. Jeigu įkandimo vieta labai ištinsta, krečia šaltis, pila prakaitas, sutrinka kvėpavimas, pakyla temperatūra, reikia kreiptis į gydytoją.

Net jei uodų įkandimai ir nesukelia alerginės reakcijos, vis tiek atsiranda patinimų ir niežti. Todėl patariama sukandžiotą vietą iškart šaldyti, pavyzdžiui, pridėti ledo kubelių ar sušaldytą maisto produktą, tinka ir tekantis šaltas vanduo. Mat šaltis slopina tinimą ir mažina niežulį. Odos sudirginimus susilpnins po vabzdžių įkandimų padedantis tepalas, kurį galite nusipirkti vaistinėje. Kai kurie tepalai dar ir dezinfekuoja odą.

Įkandimo vietą patariama uždengti drabužiais, kad vaikas, kasydamasis neužterštų odos nešvarumais. Priešingu atveju infekcija gali patekti į žaizdas ir sukelti uždegimą.

Apsisaugoti nuo uodų galime vabzdžius atbaidančiais purškalais, tepalais ir emulsijomis (vadinamaisiais repelentais). Tačiau renkantis šias priemones svarbu atidžiai perskaityti instrukciją ir pirkti tik tas, kurias galima naudoti tam tikro amžiaus vaikui. Mažiems vaikams tinka toli gražu ne visi repelentai, kai kurie gali turėti toksinį poveikį.

Kūdikių iki vienerių metų nedera tepti ar purkšti jokiais repelentais. Šias priemones galima naudoti tik ant drabužėlių bei vežimėlio kraštų. Apsaugoti vežimėlyje miegantį kūdikį galima uždengus jį tinkleliu arba kitu plonu audiniu

Vapsvų, bičių, širšių sugėlimų pavojai

Tai agresyvesni vabzdžiai nei uodai, todėl jų įgėlimai vaikams gali sukelti stipresnes reakcijas. O jei vaikas yra alergiškas vapsvų ar bičių nuodams, įgėlus šiems vabzdžiams gali atsirasti stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas. Tada sutrinka vaiko kvėpavimas, gali sutinti liežuvis ir gerklė, jis gali prarasti sąmonę. Pastebėję nerimą keliančius požymius, skubiai kvieskite greitąją pagalbą. Didelės įtakos turi ir įgėlimų kiekis. Net nelinkusiam į alergijas žmogui daugybiniai vapsvų ar bičių sugėlimai gali kelti pavojų. Visada, jeigu sugeltos vietos stipriai ištinsta, reikia kreiptis į gydytoją.

Pirmoji pagalba įgėlus bitei, nedelsiant pašalinti gėluonį. Nedera bitės geluonį traukti pirštais ar pincetu, nes jį suspaudus į organizmą pateks daug nuodų. Gėluonį nubraukite peiliu ar užkabinę nagu iš apačios. Tada įgėlimo vietą gerai būtų nuplauti vandeniu ir neutraliu muilu, patariama dezinfekuoti, taip pat šaldyti vandeniu arba šaltu kompresu. Niežuliui numalšinti ir alerginėms reakcijoms sumažinti turėkite vaikams tinkantį antialerginį tepalą, naudojamą įkandus vabzdžiui. Alergiškam vapsvų ar bičių nuodams vaikui, arba jei įkandimų yra daug, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.

Jei atsirado dilgėlinis viso kūno bėrimas, ėmė svaigti galva, pasidarė silpna, ištino gerklos, veidas, atsirado dusulys, skubiai kreipkitės į medikus. Tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymiai.

Reikėtų būti budriems sukandžiojus bet kuriam vabzdžiui, taip pat ir skruzdėlėms, upiniams mašalams, musėms. Šie gyviai irgi išskiria medžiagas, kurios gali sukelti didelį patinimą, niežėjimą ir paraudimą. Pagalba įkandus šiems vabzdžiams tokia pat, kaip išvardinta aukščiau.

Erkės: svarbiausia – saugotis

Šie vabzdžiai yra itin pavojingi, nes perneša daugybę virusinių ir bakterinių infekcijų. Dažniausios iš jų yra Laimo liga ir erkinis encefalitas, nuo kurio apsaugo skiepai. Laimo liga gana sunki infekcija, pažeidžianti įvairius organus, o skiepų nuo šios ligos dar nėra.

Grįžę namo po iškylos, apžiūrėkite vaiką. Kai kurias kūno vietas erkės mėgsta labiausiai – ten, kur oda plonesnė: kaklą, galvos odą, už ausų, vidinius rankų linkius, pakinklius, tarpupirščius. Šias vietas apžiūrėkite itin atidžiai. Svarbu erkę pašalinti per 24 valandas, tada tikimybė užsikrėsti daug mažesnė.

Pašalinsite erkę pincetu ar specialiu erkių traukikliu, kuris parduodamas vaistinėse. Suimkite erkę kuo arčiau odos ir ištraukite staigiu judesiu, jos nesukinėdami. Nesibaiminkite, jeigu liko erkės galvutė: ją kaip svetimkūnį organizmas pats pašalins.

Kas turėtų įspėti apie pavojų? Jeigu praėjus kelioms dienoms po iškylos vaikui staiga pakyla temperatūra, bet nėra kvėpavimo takų ligos požymių (kosulio, gerklės skausmo ir paraudimo) ar žarnyno sutrikimų, ieškokite erkės įsisiurbimo vietos. Paprastai Laimo ligos požymiai atsiranda per pirmąsias savaites. Sergant Laimo liga, ant odos aplink įkandimo vietą atsiranda raudonas paraudęs plotelis, kuris didėja. Vėliau jis tampa žiedo formos, dėmės kraštas ryškėja, tampa raudonos ar violetinės spalvos, o vidurys pradeda blykšti. Tai migruojanti Laimo ligos eritema. Paskui žiedas išsiplečia, gali pasidaryti itin didelis. Jei pastebite nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Norėdami apsaugoti vaiką nuo erkių, nevaikštinėkite po brūzgynus, nešienautas pievas. Ruošdamiesi į gamtą aprenkite vaiką šviesiais drabužėliais, ant kurių lengvai pamatysite erkę, uždėkite kepurę, drabužėliai turi uždengti rankas ir kojas. Kad liktų kuo mažiau nuogo kūno, sukiškite kelnes į kojines – taip erkės negalės įsisiurbti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė