Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus?

Vaikui įkando vabzdysVasarą pramogaujant gamtoje nedera pamiršti, kad šis nuostabus periodas – pačių įvairiausių vabzdžių suaktyvėjimo laikotarpis. Vapsvos, bitės, uodai, širšės, mašalai tyko mūsų ne tik už miesto ribų – sode, miške ar prie vandens telkinio, bet ir pačiame mieste. Apsiginti nuo šių gyvių padeda ant langų sumontuoti tinkleliai, specialūs kremai ar purškalai, kuriais apsaugome atviras kūno vietas. Tik vabzdžių įkandimų ne visada pasiseka išvengti. Gerai, jeigu oda tik paraudo ir ėmė niežėti, bet įkandimo vieta gali stipriai patinti ir atsirasti kvėpavimo problemų. Alergiškam žmogui gali prireikti medikų pagalbos net įkandus uodui, o bitės įgėlimas gali būti labai pavojingas.

Kada sunerimti įkandus kraujasiurbiui?

Įkandus uodui, erkei, mašalui ir kitam kraujasiurbiui oda parausta, patinsta, įkandimo vietą niežti ir skauda. Mat, vabzdžiai su seilėmis į odą įleidžia kraujo krešėjimą stabdančios medžiagos (antikoagulianto). Ypač skausmingi sparvų įkandimai: paraudusioje pažeistoje vietoje atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys, gali suprastėti savijauta, šiek tiek pakilti temperatūra. Esant daugybiniams upinių mašalų įkandimams gali atsirasti pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai.

Jei savijauta išlieka normali, o įkandimo vieta patino nestipriai, temperatūra nepakyla, padės paprastos priemonės. Pirmiausia, negalima kasyti pažeistos vietos, nes niežės dar labiau ir dėl įdrėskimų gali kilti infekcija. Tinimą ir skausmą mažina šaltas kompresas ar ledas. Sudirgusiai, niežtinčiai odai nuraminti galima naudoti tepalus su antihistamininiais preparatais ir anestetikais.

Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar mašalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiškiniai greitai išnyksta. Tačiau kai kurie žmonės yra alergiški vabzdžių nuodams, be to, vabzdžiai gali užkrėsti pavojinga infekcine liga, todėl reikia jų saugotis.

Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu. Įkandus erkei, vabzdį reikia ištraukti (pavyzdžiui, pincetu) ir galima nusiųsti ištyrimui į laboratoriją. Tolesnis gydymas priklausys nuo tyrimo rezultatų.

Nedelsiant reikia kreiptis į medikus, jeigu pasunkėjo kvėpavimas, atsirado karščiavimas, vėmimas, didelis patinimas ir kiti nerimą keliantys požymiai.

Pavojingiausi – geliantys vabzdžiai

Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergines reakcijas. Reikėtų stengtis vengti tų vietų, kur daug tokių vabzdžių, dėvėti uždarus drabužius, saugoti veidą. Atminkite, kad bitės puola tada, kai ginasi. Širšės ir vapsvos gali įgelti be jokios priežasties.

Bitės, širšės ar vapsvos sugeltos odos vietos patinimas, paraudimas ir skausmas nėra pavojingas, ir šiuos nemalonius simptomus numalšina vietinės priemonės. Bet jeigu patinimas išplito toliau nuo sugeltos vietos, skauda, svaigsta galva, pakyla temperatūra, taip pat, jei patinimas nemažėja 1–2 paras, reikia gydytojo pagalbos.  

Alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksinę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas – sunkiausia organizmo reakcija. Tuomet atsiranda dusulys, silpnumas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka sąmonės. Šiuo atveju svarbu suleisti adrenalino dozę ir nedelsiant kviesti medikus. Vabzdžių įgėlimams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą su adrenalinu. Ypač didelis pavojus daug kartų įgėlus bitėms ar širšėms.

Net ir nealergiškam žmogui pavojingas įgėlimas arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą. Tinstant lūpoms, gerkloms, liežuviui galima tiesiog uždusti. Todėl nedelsiant nukentėjusiajam duokite išgerti antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Visada reikia suteikti pirmąją pagalbą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį reikia skubiai ištraukti, kad kuo mažiau nuodų patektų į organizmą (vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka). Traukdami geluonį jo nesuspauskite, geriausia jį nubraukti į šoną plastikine kortele arba bukuoju peilio kraštu.

Ištraukus geluonį, sugeltą vietą būtina dezinfekuoti antiseptiku. Jei neturite jokių priemonių, sumažinti uždegimą ir tvinksėjimą padės šaltas vanduo. Ant sugeltos vietos galite uždėti šaltą kompresą arba į audinį įvyniotų ledukų, šalto gėrimo butelį ar kitą šaltą daiktą. Pažeistą odą šaldykite maždaug 10 minučių – tai mažina tinimą ir niežulį. Patinusią galūnę patariama laikyti pakeltą, kad sumažėtų tinimas ir skausmas.

Kai padeda paprastos priemonės

Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos – pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Sukandžiotai ar sugeltai odai nuraminti patariama naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, alergijos simptomus ir uždegimą mažinančius preparatus.

Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės numalšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kremų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką. Dažna pažeistai odai skirtų priežiūros priemonių sudėtinė dalis cinko oksidas, naudojamas sudirgusios, paraudusios odos dezinfekavimui, minkštinimui bei raminimui.

Parengė Undinė Gilė

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook