MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Tinkama mityba ir vitaminai

Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu, kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai gauname iš riebios žuvies.

Vitaminas D būtinas visiems organizme vykstantiems procesams, jo receptorių yra imuninėse ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio, fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų infekcijos.

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas randamas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės, lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas, kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pataria vartoti maisto papildą.

Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose paprikose, petražolėse.

Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dauginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunitetui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo vištų kepenėlėse, svieste. Turi  šio vitamino kiti pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai.

Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos.

Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vykstančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imuniteto formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo galime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.

Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams patariama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti. 

Saldus miegas, grynas oras ir judėjimas

Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą, o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikystėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichinę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trūkumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imuniteto priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vėliau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti, susidarytų būtinas valandų kiekis.

Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščiojimai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitgalį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro sąlygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.

Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imuninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas.

Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė, kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mikroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja organizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų prasiskverbti, ir sukelia ligą.

Skiepai

Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį. Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei susidursite su pavojinga infekcija, imuninė sistema arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai lengva forma.

Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoninių infekcijų – gripo ir koronaviruso.

Parengė Undinė Gilė

Disbiozė ir jos keliami pavojai

Didžiausią mikrobiotos (arba mikrofloros) dalį sudaro bakterijos, bet joje yra ir virusų, grybelių, mielių bei pirmuonių. Įvairių organų ir sistemų mikrobiotos sudėtis skirtinga. Žarnyno mikrobiota yra neabejotinai didžiausia, joje 100 trilijonų mikroorganizmų.

Sveikatai yra svarbi mikroorganizmų įvairovė (įvairių žmogaus organizme gyvenančių rūšių skaičius) ir kiekvienos jų kiekis (bendras mikroorganizmų kiekis). Kai esame sveiki, žarnyno mikroflorą (arba mikrobiotą) sudaro apie 100 000 milijardų bakterijų, kurios tarpusavyje sąveikaudamos veikia kaip stabili ekosistema.

Mikrobiotoje yra naudingųjų (probiotinių) bakterijų, dar vadinamų gerosiomis, ir patogeninių bei santykinai patogeninių mikroorganizmų, vadinamų blogaisiais. Nusilpus imuninei sistemai, esant disbiozei, pastarieji gali sukelti infekcines ligas. Pavojus kyla šių mikroorganizmų patekus į organus, kuriuose jų įprastinėmis sąlygomis nebūna. Pavyzdžiui, astma ir alerginis rinitas, susiję su disbioze dėl prastos žarnyno mikrobiotos sudėties ir, atvirkščiai, didele bakterijų įvairove ausų, gerklės ir nosies mikrobiotoje.

Mikrobiotos pusiausvyrą gali sutrikdyti tam tikri vaistai (ypač antibiotikai), įvairių organų ligos, bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos, stresas, alkoholis ir tabakas, staigūs aplinkos ar mitybos pokyčiai. Mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas gali būti susijęs su įvairiais sveikatos sutrikimais, priklausomai nuo paveiktos mikrobiotos vietos. Todėl mikrobiotos disbalansas gali turėti įtakos įvairioms virškinamojo trakto, lytinės sistemos, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, depresijai, diabetui, alergijoms ir odos ligoms, tokioms kaip egzema. Mikrobiotos sudėtis veikia kaulus ir sąnarius bei nervų sistemą, su tam tikrais mikroorganizmais siejama net nutukimo rizika.

Ko reikia, kad mikrobiota būtų normali?

Žarnyno mikrobiota formuojasi pamažu nuo gimimo. Jos sudėtį veikia įvairūs veiksniai: genai, gyvenamoji aplinka, kūdikio mityba, t.y. kokių medžiagų jis gavo su motinos pienu ar mišiniais. Maisto įvairovė ir kokybė labai svarbi suaugusio žmogaus mikrobiotai: tiek maisto trūkumas, tiek jo sudėtis gali greitai pakeisti bakterijų įvairovę. Mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti svarbi subalansuota mityba: mažai riebalų ir angliavandenių, daug ląstelienos turinčių produktų.

Riebalų perteklius maiste mažina pagrindinių naudingųjų bakterijų – laktobakterijų ir bifidobakterijų, kiekį. Reikėtų vengti sočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip palmių aliejus, nes dėl jų bakterijų įvairovė mažėja. Naudingos mikrobiotos balansui yra omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, randamos, pavyzdžiui, žuvų taukuose.

Dar viena maistinių medžiagų grupė, veikianti medžiagų apykaitos procesus – skaidulos, reikalingos išgyventi ir daugintis gerosioms bakterijoms. Tai augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai (polisacharidai). Maistinių skaidulų yra grūduose, šakniavaisiuose, riešutuose, sėklose, vaisiuose ir daržovėse.

Mikrobiota lemia žmogaus sveikatą: žarnyno bakterijos dalyvauja ląstelėse vykstančiuose cheminiuose procesuose. Žarnyno mikrobiota dalyvauja skaidant makroelementus, tokius kaip polisacharidai (cukrūs), taip pat riebalus ir baltymus.

Bakterijos sintetina trumposios grandinės riebalų rūgštis (SCFA), kurios yra mūsų ląstelių energijos šaltinis. SCFA dalyvauja reguliuojant apetitą, žarnyno darbą ir riebalų susidarymą. Šios rūgštys gali turėti įtakos insulino sintezei ir arteriniam kraujospūdžiui. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, sviesto rūgštis, apsaugo žarnyno ląsteles nuo uždegimo ir padeda kovoti su agresyviais mikrobais. Be to, bakterijos sintetina vitaminus (K, H ir B) ir skatina kalcio, magnio, vitamino D ir geležies absorbciją. Todėl netinkamos mitybos įpročių pokyčiai, jeigu jie yra ilgalaikiai, turi didelės reikšmės sveikatai.

Probiotikai – naudingos gyvosios bakterijos, seniai žinomi kaip svarbi pagalbos priemonė gydant virškinamojo trakto ligas ir apsisaugant nuo jų, kaip priemonė sumažinti viduriavimui, kurį sukėlė infekcija ar antibiotikai, bet jų nauda gerokai didesnė.

Probiotinės bakterijos imunitetui – nuo ligų

Nuo pat gimimo žmogaus imuninė sistema atlieka apsaugines funkcijas kartu su žarnyno mikrobiota. Pagrindinis žarnyno mikrofloros vaidmuo imuninės sistemos funkcionavimui yra visuotinai pripažintas. Tad gydytojai pataria pasirūpinti, kad nepritrūktų probiotinių bakterijų ne tik nusilpus imunitetui, bet ir profilaktiškai peršalimo ligų sezoną.

Bet koks į organizmą patekęs mikrobas – bakterija, virusas ar grybelis, kaip ir koronavirusas, yra potencialus pavojus. Svetimų mikrobų pašalinimui suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias kruopščiai reguliuoja imuninės ląstelės ir žarnyno mikroflora.

Žarnyno mikrobiota, sintetindama specifines medžiagas, sukuria apsauginį barjerą, neleidžiantį patogeninėms bakterijoms įsivyrauti žarnyne. Savo ruožtu žarnyno ląstelės iš storo gleivių sluoksnio sudaro natūralų fizinį barjerą, kuris neleidžia bakterijoms, virusams ir grybeliams prasiskverbti pro virškinamąjį traktą ir patekti į kraują. Žarnyno ląstelių ir mikrofloros visuma sukuria palankias sąlygas naudingų bakterijų vystymuisi. Priešingai, bet koks šios ekosistemos pokytis susilpnina šią apsaugą. Atsiranda užburtas ratas: uždegimas skatina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, o tai savo ruožtu stiprina uždegimą.

Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad gripas sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl susilpnėja plaučių imuninė gynyba ir padidėja bakterinės infekcijos tikimybė. Bet dėl to kaltas ne virusas. Manoma, kad tai lemia sumažėjęs maisto kiekis dėl dažno gripo simptomo – prarasto apetito.

Taigi, probiotikai gali būti viena iš prevencinių priemonių imuninei sistemai stiprinti. Šaltuoju sezonu sunku nesusirgti peršalimo liga, kuri dažniausiai yra virusinė, padaugėja kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų: bronchitų, ūminių tonzilitų. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad probiotikų vartojimas yra efektyvus gydant kvėpavimo takų ligas. Kelis mėnesius kasdien vartojant probiotikus susirgus mažesnis karščiavimas, sloga ir kosulys. Sumažėja ir antibiotikų poreikis bei ligos trukmė.

Kodėl vien probiotikų neužtenka?

Probiotikų, naudingų gerai savijautai ir sveikatai bakterijų, gauname su maistu: vartodami natūralius fermentuoto pieno produktus (jogurtą, sūrį, kefyrą), taip pat raugintas daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, agurkus, ir daugelį kitų kasdienių maisto produktų.

Bet probiotinėms bakterijoms irgi reikia maisto, be kurio jos negali išgyventi, o jų maistas yra prebiotikai. Todėl, norint išlaikyti bakterijų pusiausvyrą, labai svarbūs daug skaidulų turintys maisto produktai: neskaldyti grūdai, švieži vaisiai ir daržovės, ypač pomidorai, pupelės, svogūnai, česnakai, cikorijos, artišokai.

Sutrikusiai mikrobiotos pusiausvyrai atkurti arba balansui palaikyti vartojami probiotikų preparatai, kuriuose yra gyvų naudingųjų bakterijų.  Bet vartodami vien tik probiotikus, galime gero rezultato nepasiekti, nes naudingosioms bakterijoms išlikti reikalinga mitybinė terpė, kurią suteikia prebiotikai. Tai nevirškinami sudėtingieji angliavandeniai, kurie nukeliauja iki storosios žarnos, o ten juos skaido storosios žarnos gerosios bakterijos. Todėl ir vartojant probiotikų preparatą mityba yra labai svarbi.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Koks medus geriausias?

Kiekviena medaus rūšis yra naudinga, taigi namuose verta turėti įvairaus produkto. Liepų medus padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, nuteikia ramiam miegui. Liaudies medicinoje liepų medus su šiltu pienu nuo seno vartojamas peršalus, kosuliui palengvinti.

Rapsų medus patariamas esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Pievų medus naudingas kvėpavimo takams dėl uždegimą malšinančio poveikio, taip pat virškinimo sistemai. Grikių medus tinka sergantiesiems mažakraujyste, nes jame yra daug geležies. Nuostabus įvairių augalų medus – pievų, lauko, miško. Kuo daugiau gėlių nektarų sunešė bitės, tuo daugiau naudingųjų savybių turi medus.

Meduje yra apie 70 skirtingų medžiagų, tai natūralių angliavandenių: gliukozės ir fruktozės, šaltinis. Tokie angliavandeniai greitai organizmo pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis.

Medus turi daugybę fermentų, kurie pagreitina organizme vykstančias medžiagų apykaitos reakcijas. Jame gausu mineralų ir mikroelementų: kalcio, kalio, natrio, magnio, geležies, jodo, fosforo, vario, cinko. Medus yra puikus vitamino C šaltinis, jame palyginti dideli B grupės vitaminų kiekiai, taip pat yra PP, K, niacino, pantoteno rūgšties. Šis bičių produktas turi daugybę organinių rūgščių: pieno, obuolių, vynuogių, citrinų.

Meduje esantys mikroelementai pasisavinami 100 % (skirtingai nei sintetiniai vitaminai). Medaus spalva ir skonis priklauso nuo to, iš kokių augalų bitės sunešė nektarą. Beje, šviesesniame meduje daugiau vitaminų, tamsesniame – daugiausia mineralų.

Kiti naudingi bičių produktai

Galite įsigyti medaus, pavyzdžiui, su žiedadulkėmis ar bičių duonele. Žiedadulkės vadinamos stebuklingu produktu. Jos turi daug aminorūgščių, fermentų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Žiedadulkės rekomenduojamos organizmui stiprinti, išsekus, esant silpnumui ir daugeliui kitų negalavimų.

Bičių duonelė yra vienas iš naudingiausių bitininkystės produktų, kuris tinka praktiškai visiems ir nesukelia alergijos. Bičių duonelė turi mažiau baltymų, bet daugiau angliavandenių, vitaminų, fermentų, netrūksta joje mineralų. Ji patariama ir mažiems vaikams. Bičių duonelę tinka vartoti norint atsigauti po įvairių ligų, imunitetui stiprinti. Ją galima paskaninti medumi, vartoti kartu su maistu arba prieš valgį.

Propolis (bičių pikis) žinomas dėl savo antibakterinių ir antivirusinių savybių. Tokį poveikį turi jo sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos: organinės rūgštys, eteriniai aliejai, vaškas ir kiti komponentai. Šis produktas turi aminorūgščių, vitaminų ir mineralų. Propolio naudingosios medžiagos padeda kovoti su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, stiprina organizmo atsparumą.

Kada galima duoti medaus vaikui?

Neduokite paragauti medaus vaikui, kol jam nesukako vieneri. Mažyliui geriausia pasiūlyti medaus, kurį išbandė jūsų šeimos nariai ir dėl to neturėjo problemų. Jei tėvams yra buvę alerginių reakcijų ar jie sunkiai pakelia bičių įgėlimus, vaiko pažintį su šiuo produktu atidėkite vėlesniam laikotarpiui. Meduje yra daug žiedadulkių, todėl jei vaikas yra alergiškas, pasitarkite su pediatru.

Kaip įtraukti medų į vaiko racioną?

Gryno medaus pirmąkart vaikui nesiūlykite, geriau sumaišykite su šilta arbata, kefyru, jogurtu arba koše. Didžiausias kiekis iš pradžių yra pusė arbatinio šaukštelio per dieną.
Jei vaiko organizmas normaliai reaguoja į medų, vėliau galima jį didinti iki šaukštelio.

Atidžiai stebėkite mažylio savijautą. Jei odoje atsirado bėrimų, paraudimų, apipuolė čiaudulys, sloga, dusulys, pykinimas, pilvo skausmas ar išryškėjo kiti nemalonūs simptomai, nebeduokite šio produkto.

Siūlykite vaikui tik natūralų medų. Saldžių desertų, kuriuose yra medaus, pavyzdžiui, pyragaičių, tortų ir kitų saldumynų, geriau nevalgyti, nes nežinote, koks medus buvo naudojamas juos gaminant, ar jis nebuvo kaitinamas. Veikiamas aukštos temperatūros medus praranda nemažai naudingųjų savybių ir tampa ne ką geresnis už paprastą cukrų. Todėl medaus negalima dėti į karštą arbatą arba pieną, jo nekaitinkite daugiau kaip iki 40 laipsnių, o geriausia medų skanauti atskirai.

Kiek laiko galima medų laikyti?

Medus keletą metų gali išlikti saldus ir skanus, tačiau jei norite iš jo gauti biologiškai aktyvių komponentų, suvartokite per metus, daugiausia dvejus. Nepamirškite, kad tai yra maisto produktas ir jį reikia tinkamai laikyti. Medų padėkite vėsioje ir tamsioje vietoje, taip pat galite jį palikti kambario temperatūroje, bet atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, šis produktas nemėgsta temperatūros svyravimų. Indą su medumi būtinai sandariai uždarykite, nes medus sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos, sugerti netoliese esančių produktų ir buitinės chemijos kvapus.

Geriausia medų laikyti stikliniuose induose, tinka moliniai. Negalima jo laikyti plastikiniuose, metaliniuose induose.

Kur nusipirkti tikro medaus?

Labai svarbu vartoti natūralų, nefalsifikuotą medų. Geriausia medų pirkti iš gamintojo – tiesiai iš bityno arba jo produkciją specialiose prekybos vietose. Venkite perpardavinėtojų ar neaiškių pardavėjų, nes galite parsinešti namo mažai naudos suteiksiantį produktą su įvairiomis priemaišomis.

Parengė Undinė Gilė

Saldus ir gardus medus – augalinės kilmės vitaminų ir mineralų šaltinis. Nuo seniausių laikų jis vartojamas liaudies medicinoje. Medumi gelbėjamasi nuo peršalimo ligų, jis pasitelkiamas organizmui stiprinti ir imunitetui gerinti. Vietoj cukraus medaus dedama į įvairius konditerijos gaminius ir gėrimus. Vaikui medus gali būti ir sveikas saldumynas, suteikiantis naudingų medžiagų, ir pirmoji pagalba sunegalavus.

Kokio amžiaus vaikui galima duoti medaus?

Medus patariamas ne anksčiau kaip nuo vienerių metų. Paragauti jo mažam vaikui duokite atsargiai, po labai nedaug. Nepamirškite, kad žiedadulkėms alergiškiems vaikams medus taip pat gali sukelti alergiją.

Medaus galite įmaišyti į atvėsusią košę, nekarštą pieną, jogurtą, varškę, juo paskaninsite vaisius ir daržoves. Tik nekaitinkite, nes jis praras daug gerųjų savybių. Duoti jo vaikams reikia su saiku, kaip ir kitų, nors ir sveikų, saldžių produktų.

Vertinga medaus sudėtis

Medus – biologiškai aktyvus produktas, į kurį bitės perdirba augalų nektarą. Šio produkto sudėtyje gausu organizmui naudingų medžiagų. Viena iš jų – energijai reikalingi angliavandeniai. Medaus fruktozė ir gliukozė lengvai pasisavinamos, todėl daug naudingesnės už cukruje esančias šias medžiagas. Jos yra geras energijos šaltinis. Gliukozė gerina širdies veiklą, skatina medžiagų apykaitą ir padeda atsikratyti nuodingų medžiagų.

Meduje esantis proteinas (arba baltymai), kurį sudaro amino rūgštys, reikalingas raumenims vystytis, kitų organų funkcijoms ir augimui. Medus turi geležies, nuo kurios priklauso kraujodaros sistema, kaulams ir dantims būtino fosforo bei kalcio, daugeliui organizme vykstančių procesų reikalingo magnio, taip pat – cinko ir kalio. Meduje yra karotino, B grupės, C, E, K vitaminų. Iš viso jame – maždaug 60 mikroelementų.

Medaus sudėtyje esantys flavonoidai yra antioksidantai, padedantys išvengti įvairių ligų. Taip pat jame yra virškinimui reikalingų fermentų, antibiotinių medžiagų. Meduje esančios antibakterinės medžiagos veikia daugelį ligų sukėlėjų. Todėl persišaldžius, kosėjant ligoniukui padeda puodelis pieno su šaukšteliu medaus. Tas pats gėrimas tinka ir dirgliems, ilgai negalintiems užmigti vaikams. Šis gėrimas atpalaiduoja ir nuramina. Karščiuojant numušti temperatūrą padės medus su liepžiedžių arba aviečių arbata.

Skirtingų rūšių medaus sudėtis nevienoda. Jo savybės priklauso nuo augalų, iš kurių surinktas nektaras. Pavyzdžiui, grikių meduje, kurį atpažįstame iš tamsios spalvos, yra daugiau baltymų ir mineralinių medžiagų negu šviesiame meduje.

Pagal kilmę medus skirstomas tik sąlyginai. Aplink avilius yra skirtingų augalų ir bitės niekada nesuneša medaus tik iš vienos rūšies augalų, todėl gali skirtis tos pačios rūšies, bet skirtingų vietovių, medaus skonis, spalva bei kvapas.

Renkantis medų, svarbu neapsirikti

Naudingas tik tikras – natūralus medus, o kad neabejotumėte vartojantys gerą produktą, neieškokite jo pas neaiškius prekeivius. Kokybiškas medus labai kvapnus – specifinio aromato, kurį suteikia jame esantys eteriniai aliejai. Taip pat susikristalizavęs kokybiškas medus turi turėti baltų dėmių, labai primenančių šerkšną, kurios matomos stiklainio šonuose. Natūralus medus skystas būna vasarą, o per 2–3 savaites pradeda tirštėti – tai geros kokybės požymis. Pirkite medų iš gerai žinomo ir lengvai randamo bitininko, kurio produktai tiriami laboratorijoje ir turi sertifikatą.

Medus su kitų bičių produktų priedais

Naudingųjų medaus savybių padaugėja pridedant kitų bičių produktų. Galima rasti medaus su bičių pikiu (propoliu), kuris sustiprina šio produkto antibakterines ir antivirusines savybes, naudingas imuninei sistemai. Tokio medaus verta turėti sezoninių ligų periodu. Propolis turi geležies, kalcio, vario, cinko, mangano, B grupės vitaminų, taip pat – C, E, A, amino rūgščių.

Vertingas gamtos sukurtas produktas – žiedadulkės, kurias bitės suneša į avilį iš žydinčių augalų. Žiedadulkės yra išskirtinės mineralinių medžiagų ir vitaminų gausa – jos puikus mikroelementų šaltinis, be to, turi biologiškai vertingų baltymų, angliavandenių, nukleino rūgščių.

Bičių duonelės vitaminų sudėtis panaši kaip žiedadulkių, tačiau joje daugiau vitamino K, taip pat – angliavandenių. Bičių duonelėje yra organizmo gyvybiniams procesams svarbių medžiagų, komponentų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis.

Medus su žiedadulkėmis ir bičių duonele gali gausiai papildyti maistą baltymais, aminorūgštimis, vitaminais ir mineralais. Tai ypač naudinga žiemą, kai vaisiuose ir daržovėse šių medžiagų yra mažiau. Be to, žiedadulkių ir bičių duonos visos gerosios savybės užkonservuojamos meduje, todėl jos išlieka gerokai ilgiau nei grynoje bičių duonoje ar žiedadulkėse. Bitininkai siūlo jau paruoštus tokius medaus ir šių bičių produktų mišinius.

Pagardintas uogomis, žolelėmis ir vaisiais

Galima nusipirkti įvairių medaus mišinių su uogų bei kitų augalų priedais, kurie suteikia išskirtinį skonį ir papildo šį produktą dar didesne organizmą stiprinančių medžiagų įvairove.

Užpuolus kosuliui, pravartu turėti medaus su čiobreliais. Šis prieskoninis augalas seniai naudojamas liaudies medicinoje nuo bronchito, laringito ar kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos. Čiobreliai naudojami vaistų gamyboje, nes juose esančios veikliosios medžiagos lengvina atsikosėjimą ir padeda sumažinti uždegimą.

Iš vaikystės prisimename aviečių arbatą su medumi, kuria mama ar močiutė girdydavo peršalus. Karščiuojančiam vaikui šis derinys paskatins prakaitavimą ir leis lengviau atsikvėpti. Panašiomis savybėmis pasižymi ir imbieras, kuris drauge su medumi padės numalšinti ir gerklės skausmą. Sergant bronchitu ar laringitu savijautą pagerins medus su juodaisiais serbentais, kuriame gausu ir vitamino C.

Spanguolėmis jau mūsų promočiutės gelbėdavosi nuo peršalimo ligų ir dezinfekuodavo žaizdas. Šiose uogose gausu vitaminų, fruktozės, gliukozės ir pektinų. Be to, spanguolės turi apetitą ir virškinimą gerinančių medžiagų.

Vaistinio bei prieskoninio augalo pipirmėtės sudėtyje gausu eterinio aliejaus, o pusę jo sudaro mentolis. Augalas turi veikliųjų medžiagų, kurios padeda gerinti virškinimą, mažina skausmą, ramina, neleidžia daugintis bakterijoms. Daugelio pamėgtas prieskonis cinamonas ne tik pagardins medų, šis prieskonis ypatingai vertinamas kaip antioksidantas.

Vitaminų turtingos šaltalankio uogos gelbsti nuo avitaminozės, o jose esantis gausus vitamino C kiekis pasitarnauja imunitetui. Ar ragavote medaus su svarainių sultyse išmirkytais moliūgo gabalėliais? Toks išskirtinio skonio mišinys – vitamino C, karotino ir geležies šaltinis. Mėlynėse gausu geležies, padedančios apsisaugoti nuo mažakraujystės. Šiose uogose yra ypatingų, akims būtinų antioksidantų: karotenoidų – tokių kaip liuteinas, flavanoidų, vitaminų A, C ir E, seleno, cinko ir fosforo.

Riešutai, su kuriais taip pat gaminami medaus mišiniai, šaltuoju metų periodu pravers organizmui stiprinti – padės apsirūpinti įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tai puikus užkandis.

Šaltuoju metų laikotarpiu medus – pageidautinas produktas kiekvienuose namuose. Pravartu turėti keleto rūšių medaus, kuris sušildys saldžiais vasaros aromatais, o jame sutelkti žydinčių augalų nektarai suteiks stiprybės ir energijos. Staiga užklupus kosuliui, gerklės skausmui ar kitam peršalimo negalavimui, padės medus su vaistažolių arbata arba pienu. Jeigu ieškote dovanos, neapsiriksite pasirinkdami medų. Tai naudinga dovana, kuri tikrai pravers kiekvienam.

Parengė Dalia Petrutytė

Omega-3 riebalų rūgštys būtinos augimui – nuo kūdikystės

Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 yra vadinamos nepakeičiamomis, nes organizmas jų negamina, todėl gaunamos su maistu arba maisto papildais. Labai svarbios omega-3 sudėtinės dalys yra eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgštys, mažiau vertinga alfa-linoleno rūgštis.

Omega-3 riebalų rūgštys – ląstelių statybinė medžiaga, jos yra pagrindiniai viso organizmo ląstelių membranų komponentai, todėl būtinos normalioms fiziologinėms funkcijoms palaikyti, jų reikia augimui bei vystymuisi. Šios riebalų rūgštys itin svarbios smegenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, akims, kaulams. Jos reikalingos odos epidermio ląstelėms, padeda palaikyti apsaugines odos funkcijas ir neleidžia atsirasti odos ligoms.

Žindomi kūdikiai omega-3 riebalų rūgščių gauna su motinos pienu. Jiems ši medžiaga nepakeičiama, nes po gimimo intensyviai tebesivysto galvos smegenys bei daugelis vaiko organizmo sistemų: nervų, regėjimo, virškinimo, imuninė. Jeigu šių riebalų rūgščių pritrūksta, kūdikio vystymasis gali sulėtėti.

Pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys įeina į akių tinklainės ląste­lių sudėtį ir turi įtakos ankstyvam neišnešiotų ir išne­šiotų kūdikių regėjimo vystymuisi.

Geram mokymuisi ir stipriems nervams

Apie omega-3 riebalų rūgščių trūkumą gali byloti pablogėjusi atmintis, energijos stoka ir greitas nuovargis. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų protiniam vystymuisi, jų gausu sme­genų audiniuose. Mokslininkai nustatė, kad omega-3 turi įta­kos intelektui, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius, reikalingos vaiko atminčiai, loginiam mąstymui lavinti. Trūkstant jų vaikui sunku sutelkti dėmesį, tai gali nulemti elgesio sutrikimus bei prastą mokymąsi. Darželinukams, kuriems trūksta omega-3, prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų, mokyklinio amžiaus vaikai pasidaro dirglūs, prastai miega, todėl nukenčia ir mokslai.

Omega-3 riebalų rūgštys turi lemiamos įta­kos nervų sistemai ir emocinei brandai. Jos skatina laimės hormono – serotonino gamybą, šis hormonas pagerina nuotaiką ir padeda vaikams atsilaikyti prieš stresą, su kuriuo jiems dažnai tenka susidurti darželyje ar mokykloje.

Padeda apsisaugoti nuo ligų

Omega-3 riebalų rūgštys naudingos dažnai sergantiems vaikams – imunitetui stiprinti. Vaikų imuninė sistema labai pažeidžiama, o atsparumas ligų sukėlėjams ypač svarbus darželyje ar mokykloje, kur vaikai dažnai užsikrečia. Omega-3 organizme pagamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurios slopina bet kokį uždegimą.

Vartojant DHR ir EPR kūdi­kystės ir vaikystės laikotarpiu, mažėja tokio sutrikimo kaip hiperaktyvumas tikimybė. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. 

 Kodėl svarbesnė omega-3 ir būtinas tinkamas santykis su omega-6?

Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, yra svarbios ne tik omega-3, bet ir omega-6 riebalų rūgštys. Tik mūsų mityba tokia, kad su maistu gauname gerokai daugiau omega-6, nes labiau mėgstame maisto produktus, kuriuose gausu būtent šios riebalų rūgšties. Nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, gaunamų iš maisto, santykis yra atitinkamai 1:18. Geriausiu atveju jų turėtų būti po lygiai arba santykis bent ne didesnis kaip 5:1.

Netinkamas šių riebalų rūgščių balansas organizme nėra palankus sveikatai. Omega-6 perteklius trukdo omega-3 riebalų apykaitai ir neleidžia jų pasisavinti. Omega-6 gausa mažina ląstelių membranų takumą ir lankstumą, netinkamas šių riebalų rūgščių santykis yra susijęs su didesne tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Vienas iš būdų palaikyti reikiamą abiejų medžiagų balansą – papildyti omega-3 kiekį, vartojant žuvų taukus.

Kodėl negelbsti mityba?

Omega-3 riebalų rūgščių daugiausiai turi riebios jūrinės žuvys: lašišos, skumbrės, upėtakiai, tunas, otai, sardinės, silkės, taip pat jų yra augaliniuose aliejuose, lapinėse daržovėse, graikiniuose riešutuose.

Tačiau skirtingų žuvų rūšių omega-3 riebalų rūgščių sudėtis kitokia. Sveikatai svarbių sudedamųjų dalių: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgščių kiekis priklauso ir nuo žuvų kilmės (skiriasi, pavyzdžiui, užaugintų fermose ir laukinių). Dėl didžiausio EPR ir DHR rūgščių kie­kio labiausiai vertinamas menkių kepenų aliejus, o augaliniame maiste esančioje omega-3 daugiausia yra alfa-linoleno riebalų rūgšties, kuri organizmui ne tokia vertin­ga kaip žuvų taukuose esančios EPR ir DHR. Tiesa, iš alfa-linoleno riebalų rūgšties organizmas sintetina EPR ir DHR, tik gana mažais kiekiais.

Vieno iš svarbiausių omega-3 šaltinių – kokybiškos žuvies ne visuomet randame, o vieni vaikai gali būti alergiški joje esantiems baltymams, kiti – iš viso žuvies į burną neimti. Šių riebalų rūgščių pritrūks žuvies nevalgantiems veganams bei vegetarams. Be to, dažniausiai vaikai nesuvalgo tiek žuvies, kad gautų užtektinai omega-3. Todėl paprastai tėvelius gelbsti maisto papildai. Deja, apie žuvų taukus ir omega-3 riebalų rūgštis tėveliai prisimena tik artėjant peršalimo sezonui, o vaikui jos reikalingos ne tik apsaugai nuo infekcinių ligų, tačiau ir gerai sveikatai ištisus metus. Omega-3 papildomai rekomenduojama vartoti visą gyvenimą.

Parengė Dalia Petrutytė

Gydomasis masažas – nuo seno žinomas terapijos metodas. Įvairios kūno sritys masažuojamos rankomis arba naudojant specialią aparatūrą. Šiuolaikinės medicinos ir farmakologijos teikiamos įvairių ligų gydymo galimybės nesumažina masažų reikšmės, juo labiau kad cheminės medžiagos sukelia nepageidaujamų reiškinių. Todėl jų vartoti derėtų kiek įmanoma mažiau. Masažai palengvina įvairių ligų sukeliamus negalavimus ir šis gydymo metodas pasiteisina jau daugelį metų.

Kuo ypatingas gydomasis masažas?

Gydomasis masažas veikia ne tik kūno paviršiuje esančius receptorius, bet ir gilesnes organizmo struktūras: raumenis, kraujagysles, kaulus, sąnarius, vidaus organus. Tinkamai parinkta masažo technika skatina kraujotaką, limfos apykaitą, į kraują patenka daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios stiprina organizmo apsaugines funkcijas. Šis gydymo metodas padeda numalšinti skausmą, mažina spazmus, atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Plačiai pripažintas gydomųjų masažų efektas reguliuojant medžiagų apykaitos procesus, teigiamas poveikis visiems organams ir sistemoms.

Dažnai jau po pirmos procedūros žmogus pajaučia pagerėjimą, bet būtinas tam tikras jų kiekis. Gydomojo masažo metodai, trukmė, dažnis ir procedūrų kiekis parenkamas kiekvienam individualiai – pagal konkrečią ligą bei organizmo savybes, kaip ir atliekant kitas gydomąsias procedūras. Skiriant masažą atsižvelgiama į žmogaus sveikatos būklę. Kai kuriais atvejais masažas nepatariamas: paūmėjus lėtinei ligai, esant kitoms problemoms.

 Panaudojimo galimybės didelės

Gydomieji masažai yra įvairių ligų kompleksinio gydymo ir prevencijos sudėtinė dalis. Tokie masažai naudojami sportinėje ir reabilitacinėje medicinoje, neurologijoje, kosmetologijoje,  bendrai terapijai.

Dėl poveikio odai, raumenims, sąnariams, stuburui jie atliekami patyrusiems įvairias traumas: raiščių  patempimus, išnirimus, sumušimus. Gydomieji masažai rekomenduojami sergantiesiems kaulų ir raumenų ligomis, taip pat – radikulitu ir kitomis ligomis, iškrypus stuburui. Masažai ne tik sumažina skausmą, bet ir padeda atkurti pažeistus raumenis ir audinius. Jie skiriami ilgai besigydantiems lėtines ligas žmonėms, po operacijų. 

Masažai naudojami kvėpavimo organų ligoms (bronchitui, lėtiniam plaučių uždegimui), virškinimo sistemos negalavimams gydyti, susilpnėjus imunitetui ir sutrikus medžiagų apykaitai.

Gydomieji masažai padeda pagerinti savijautą sergantiesiems centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis, veiksminga pagalba kamuojamiems streso, galvos skausmų, miego sutrikimų. Jie dažnai rekomenduojami pažeistai odai atkurti, prakaito ir riebalų liaukų funkcijoms pagerinti.

 Sveikiesiems jie pasitarnauja ligų prevencijai, imuninių organizmo galių stiprinimui, pagerina savijautą bei darbingumą. Gydomieji masažai naudingi dirbantiems sėdimą darbą, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio, kai sustingsta raumenys. Jie rekomenduojami intensyviai sportuojantiems ar dirbantiems fizinį darbą žmonėms, taip pat – besiskundžiantiems jautria nervų sistema.

Gydomojo masažo rūšys

Šį gydymo metodą specialistai naudoja klinikose, sanatorijose ir kitose gydymo bei sveikatingumo įstaigose. Bendras gydomasis masažas veikia didžiulę kūno zoną ir turi įtakos visiems audiniams ir organams, vietinis masažas atliekamas  konkrečioje kūno dalyje. Atliekant gydomąjį masažą naudojami visi klasikinio masažo metodai: glostymas, minkymas, plekšnojimas, trynimas, vibracija ir kiti.

• Gydomasis viso kūno masažas mažina raumenų spazmus ir įtampą, skausmą, gerina odos būklę, kraujotaką, stimuliuoja vidaus organų darbą, pagreitina medžiagų apykaitą.
• Nugaros masažas – vienas labiausiai darančių įtaką visam organizmui, nes šioje kūno dalyje yra daugybė kraujagyslių ir nervų. Masažuojant nugarą atpalaiduojami įtempti raumenys, pagerėja audinių mityba, išnyksta ar sumažėja kaklo ir galvos skausmai, gerėja bendra organizmo būklė. Jis atliekamas, pavyzdžiui, iškrypus stuburui.
• Galvos ir kaklo masažas taikomas esant kraujotakos sutrikimams, lėtiniams galvos skausmams, svaigstant galvai.
• Krūtinės ląstos masažas pagerina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis savijautą. Atliekamas, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu, bronchitu, bronchine astma.
• Pečių juostos srities masažas slopina osteochondrozės simptomus, atpalaiduoja raumenis, ramina, mažina nuovargį, stresą, skausmus.
• Juosmens masažas numalšina skausmą po operacijų, padeda esant nervų šaknelių uždegimui, pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja įsitempusius raumenis.
• Pilvo masažas gerina skrandžio, žarnyno darbą, padeda užkietėjus viduriams ar kaupiantis dujoms žarnyne.
• Kojų masažas atpalaiduoja įtemptus raumenis ir mažina sąnarių, raumenų ir pėdų skausmus.

Kada masažas būtinas vaikui?

Dauguma tėvų neįvertina judėjimo reikšmės pirmaisiais gyvenimo metais, o aktyvumo ypač trūksta mieste gyvenantiems vaikams, didžiąją laiko dalį praleidžiantiems uždarose patalpose. Jiems masažai gali būti viena iš organizmo stiprinimo priemonių. Vaikų gydomieji masažai skatina motorinių įgūdžių vystymąsi bei tobulinimą.

Masažai reikalingi tokiomis ligomis, kaip centrinės nervų sistemos sutrikimas – raumenų distonija, sergantiems vaikams. Padeda mažiesiems, kenčiantiems dėl įgimtos ligos – klubų displazijos, kai nepakankamai išsivystę kūdikio klubų sąnariai, sergantiems rachitu, esant skoliozei (stuburo išlinkimas į šoną), plokščiapadystei, šleivakojystei ir  kreivakaklystei.

Parengė Dalia Petrutytė

Nuotraukos iš www.freepik.com

Silpno imuniteto požymiai

– Virusinėmis ligomis vaikas serga daugiau kaip 4–5 kartus per metus.

– Vaiko sveikata po ligos labai lėtai taisosi.

– Vaiką dažnai apninka grybelinės infekcijos, kurias tenka ilgai gydyti.

– Alergijos įvairiems produktams arba vaistams byloja apie pernelyg jautrią imuninės sistemos reakciją.

– Vaikas greitai pavargsta, kaprizingas, nuolat mieguistas, bet miega neramiai, dažnai nubunda.

– Dažnai sutrinka žarnynas ir vidurių užkietėjimai kaitaliojasi su viduriavimu.

Jeigu tėvai pastebėjo bent vieną šių silpno imuniteto požymių, reiškia, kad imuninę sistemą būtina stiprinti. Tai daryti reikia ne tik atėjus darganai ar paspaudus šaltukui, o nuolat. Ypatingai derėtų susirūpinti tėvams, kurie patys negali pasigirti puikia sveikata.

Kodėl nusilpsta vaiko imunitetas?

Dažniausios silpno imuniteto priežastys:

– gimdymo trauma, nėštumo komplikacijos (ypač 20–28 savaitę),

– paveldimumas,

– vitaminų trūkumas,

– trumpas žindymo periodas (mažesnis kaip 6 mėnesių),

– netinkamas kūdikio primaitinimas, jeigu trūksta ar per daug maistingųjų medžiagų,

– žarnyno sistemos sutrikimai,

– gausus ir dažnas vaistinių preparatų vartojimas,

– stipri psichologinė trauma,

– prasta ekologija.

Maistas stipriam imunitetui

Žinoma, pakeisti ekologinės aplinkos arba paveldimumo negalėsime. Vis dėlto, gydytojų nuomone, galime paveikti daugelį imunitetą silpninančių priežasčių.

Pirmiausia, rečiau persišaldo pakankamai ilgai žindyti vaikai, juos rečiau puola alergijos, kankina viduriavimas ir ausų uždegimas. Be to, mamos piene yra visų kūdikiui reikalingų maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų tiek, kiek jam reikia. Dirbtinai maitinamo kūdikio maiste neįmanoma subalansuoti būtent tavo mažyliui būtino medžiagų kiekio. Kuo ilgiau žindysi vaiką, tuo jo organizmas bus atsparesnis visiems virusams.

Svarbus veiksnys, lemiantis vaiko sveikatą – primaitinimas. Papildomai maitinti mažylį nedera padėti per anksti. Jeigu organizmas dar nepasirengęs virškinti įprastinių maisto produktų, sutriks virškinimo sistema. Jeigu vėluosime primaitinti kūdikį, jam pritrūks maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Todėl geriausia, jei gydytojas parinks individualų primaitinimo planą tavo kūdikiui, specialistas atsižvelgs ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo augimo, vystymosi ypatumus, persirgtas ligas, taip pat – alergijas.

Deja, vien tik iš maisto produktų, nors ir kruopščiausiai parinktų, neįmanoma apsirūpinti būtinais vitaminais ir mineralais. Rafinuotas, konservuotas, ilgai laikomas maistas, kurio neišvengiame, nėra toks vertingas, kaip šviežias. Be to, vitaminus iš organizmo išvaro kasdien patiriamos fizinės ir emocinės vaiko apkrovos. Todėl nedera pamiršti maisto papildų. Juk vitaminų trūkumas lėtina vaiko vystymąsi, skatina lėtines ligas, mažina aktyvumą ir, žinoma, imunitetą.

Antra vertus, per didelis kiekis vitaminų taip pat negerai. Todėl vaikui duokite specialius vitaminų ir mineralų kompleksus pagal jo amžių.

Geras virškinimas

Nemažos reikšmės imunitetui turi žarnynas. Juk dauguma naudingųjų medžiagų įsisavinamos būtent čia. Sutrikus žarnyno veiklai, naudingosios maisto medžiagos negalės patekti į organizmą. Todėl žarnyno būklė tiesiogiai susijusi su sveikata. Žarnyno darbą pagerina mineralinis vanduo be burbuliukų ir rūgštaus pieno produktai : kefyras ir jogurtas, maistas, kuriame gausu ląstelienos. Jokiu būdu nepirkite mažyliui kokakolos ir kitų saldžių gėrimų.

Vaistai

Imunitetą gali susilpninti neatsakingai vartojami vaistai. Daugelis tėvų, užuot kreipęsi į gydytoją, susirgusiam vaikui duoda vaistų savo nuožiūra. Tokia savigyda gali turėti prastų pasekmių. Skirti vaistus tinkamais kiekiais turi gydytojas.

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad nedera bet kuriuo atveju griebtis temperatūrą malšinančių vaistų. Mažesnės negu 38 laipsnių temperatūros nereikia malšinti vaistais. Juk ji byloja, kad organizmas pats pradėjo kovą su infekcija – gamina specialius antigenus. Jeigu kaskart nedidelę temperatūrą malšinsite vaistais, vaiko organizmas liausis pats priešintis infekcijai. Kam gi jam dirbti, jeigu tuojau pat gaus vaistų? Visiškai nekreipti dėmesio į pakilusią temperatūrą taip pat neverta – galima pasitelkti liaudiškas priemones.

Padeda tėvų meilė ir dėmesys

Mažyliai labai jautrūs, o imunitetą silpnina dar ir psichologinės traumos. Suaugusiajam nereikšmingas įvykis vaiką gali labai sujaudinti. Todėl tėvai turėtų būti dėmesingi vaikiškoms problemos, nors ir suaugusiojo akimis žiūrint, jos atrodytų menkniekis. Vaikui svarbi šeimos atmosfera. Jeigu tėvai nuolat pykstasi ir barasi, vaikas taip pat nervinasi ir labai išgyvena. Psichologai įsitikinę, kad mylimi ir saugiai besijaučiantys vaikai daug rečiau serga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Šaltasis metų periodas – vaiko sveikatos išbandymo metas. Juk mažieji labiausiai imlūs įvairioms sezono ligoms. Šiuo metu mamoms ir tėčiams neduoda ramybės galvosūkis – ką daryti, kad mažylis, taip pat ir jie patys, atsilaikytų prieš atšalusiu oru suaktyvėjusius virusus ir bakterijas. Ir suaugęs žmogus, ir vaikas, pagrindines gyvybines medžiagas gauna iš maisto, taip pat ir tas, kurios suteikia jėgų pasipriešinti nepageidaujamiems įsibrovėliams. Taigi, pradėkime – nuo tinkamos mitybos.

Vertingas maistas padeda išlaikyti sveikatą

Geriausias maistas kūdikiui – mamos pienas. Žinoma, žindanti mama turi taip pat tinkamai maitintis. Mišinukais maitinamam kūdikiui reikia kruopščiai parinkti maistelį, nes jo imunitetą gali susilpninti žarnyno disbiozė (gerųjų bakterijų ir patogeninių mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas) arba vitaminų trūkumas. Mažyliui iki trijų metų rachito profilaktikai reikia duoti vitamino D3. Vaikas su maistu turėtų gauti pakankamai baltymų, ypač – gyvulinės kilmės (mėsa, žuvis, pieno produktai), vitaminų C, A, E, mineralinių medžiagų, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose.

Riebalai – būtina ir vaikui, ir suaugusiajam energijos teikianti maisto medžiaga. Tai ląstelių membranų bei biologinių struktūrų statybinė medžiaga. Be riebalų organizmas negalės pasisavinti juose tirpių vitaminų ( A,D,E ir K).

Tik ne visi riebalai vienodi ir organizmui nėra tas pats, kokius riebalus valgome. Augaliniuose riebaluose yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios labai svarbios organizmui. Šie riebalai yra skystos aliejinės konsistencijos. Augaliniai aliejai – laikomi geraisiais riebalais. Alyvuogių saulėgrąžų, rapsų aliejuose yra 75– 90 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių.

Gyvulinės kilmės riebaluose (sviestas, taukai) yra sočiųjų riebalų rūgščių. Jų lydymosi temperatūra aukštesnė, todėl laikomi kambario temperatūroje, jie yra kietokos konsistencijos.

Kokio maisto nereikia nei vaikui, nei mamai

Kita rūšis – dirbtinai sukietinti (hidrinti) augaliniai riebalai, dar vadinami trans- riebalais. Augalinių riebalų kietinimo metu nesočiosios riebiosios rūgštys tampa sočiosiomis, o skysti riebalai sukietėja.

Šiuo metu neabejojama, kad trans-riebalai yra gerokai kenksmingesni negu sotieji riebalai, kuriuos anksčiau dietologai rekomendavo keisti hidrintais augalinės kilmės riebalais. Trans – riebalai skatina uždegimus, širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, nutukimą, dideli jų kiekiai gali veikti kancerogeniškai. Jie trukdo omega – 3 riebalų rūgštims virsti svarbiais audinių hormonais. Moterims trans – riebalai gali sukelti rimtų vaisingumo sutrikimų. Nustatyta, kad neigiamas trans – riebalų poveikis sveikatai yra rimtesnė problema negu teršalų ar pesticidų poveikis.

Daugiausia šių riebalų yra greito maisto patiekaluose, (pavyzdžiui keptose bulvytėse, bulvių traškučiuose, tortiljose). Būtent trans- riebalai tapo greitojo maisto industrijos pagrindu bei audringo jos vystymo varikliu. Trans – riebalai naudojami gaminant margariną bei konditerijos skanėstus (sausainius ir pyragaičius), nes yra pigūs ir lėčiau genda už gyvulinės kilmės riebalus.

Pagalba ir didelio, ir mažo žmogučio imunitetui – vitaminai

Riebaluose tirpūs vitaminai svarbūs medžiagų apykaitai: jeigu jų trūksta, galima susirgti. Šie vitaminai reguliuoja baltymų sintezę, o maiste esantys riebalai palengvina jų pasisavinimą. Geriausiai pasisavinami vitaminai, ištirpinti natūraliuose aliejuose.

Vitamino A gali trukti ne tik tada, kai jo stokojama maiste, bet ir sutrikus riebalų pasisavinimui. Tuomet suprastėja regėjimas, dingsta apetitas, sutrinka skrandžio bei kepenų veikla.

Vitaminas E – stiprus antioksidantas. Jis saugo riebalus ir kitus vitaminus, hormonus ir fermentus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vitaminas D svarbus mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo, tvirtinančių kaulus ir dantis, apykaitai. Jis gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, reikalingas raumenims bei normaliam imuninės sistemos funkcionavimui.

Stiprų vaiko imunitetą pradeda formuoti tinkamai besimaitinanti nėščioji bei žindanti kūdikį mama. Vaikystėje geros sveikatos pagrindą mažyliui suteikia racionali šeimos mityba.