Žiema su šaltį keičiančia šlapdriba, drėgme ir lietumi – intensyvus vaikų sezoninių ligų metas. Dar nespėjęs sustiprėti vaiko imunitetas gali neatsilaikyti prieš aplink tykančius virusus. Puola ne tik paprastos peršalimo ligos, bet ir koronavirusinė infekcija, ir gripas. Kas stiprina vaiko imuninę sistemą, kaip jai padėti?
Tinkama mityba ir vitaminai
Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu, kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai gauname iš riebios žuvies.
Vitaminas D būtinas visiems organizme vykstantiems procesams, jo receptorių yra imuninėse ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio, fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų infekcijos.
Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas randamas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės, lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas, kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pataria vartoti maisto papildą.
Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose paprikose, petražolėse.
Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dauginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunitetui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo vištų kepenėlėse, svieste. Turi šio vitamino kiti pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai.
Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos.
Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vykstančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imuniteto formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo galime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.
Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams patariama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti.
Saldus miegas, grynas oras ir judėjimas
Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą, o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikystėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichinę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trūkumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imuniteto priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vėliau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti, susidarytų būtinas valandų kiekis.
Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščiojimai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitgalį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro sąlygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.
Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imuninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas.
Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė, kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mikroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja organizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų prasiskverbti, ir sukelia ligą.
Skiepai
Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį. Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei susidursite su pavojinga infekcija, imuninė sistema arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai lengva forma.
Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoninių infekcijų – gripo ir koronaviruso.
Parengė Undinė Gilė
