Ligonių kasos primena, nuo kokių ligų vaikai skiepijami nemokamai

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko

Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2–4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.

Nedidelei naujagimių daliai – iki 2 proc. – vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos problemų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Deja, apie 5 proc. naujagimių nepaskiepijami atsisakius tėvams.

Medikų teigimu, vaikams iki 2 metų didžioji dalis profilaktinių skiepų numatyta dėl to, kad turėtų apsaugą nuo išorinių virusų ir bakterijų, kurie gali būti perduodami iš aplinkos. Pavojingiausi ne tik ligų simptomai, bet ir komplikacijos, o kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami.

Skiepai svarbūs nuo pirmųjų gyvenimo dienų

Vakcina nuo hepatito B yra pirmoji, kuria skiepijamas naujagimis. Gydytojų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Papildomai vakcina skiriama 1 ir 6 mėnesių amžiaus vaikams. 

Antroji naujagimiams skiriama vakcina – nuo tuberkuliozės. Ji įskiepijama kūdikiui antrą arba trečią gyvenimo parą.

Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo pneumokokų bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. Skiepijama 2, 4, ir 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.

Nemokama sezoninio gripo vakcina

MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, o šios ligos gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą. Ja skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų vaikai.

ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Ji apsaugo nuo ŽPV infekcijos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžio priežasčių.

Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2–7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti nuo gripo, jiems reikalingos dvi vakcinos dozės, antrąją galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių.  

Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės. Ligonių kasos apmoka ir skiriamą vakciną, ir imunoglobuliną nuo pasiutligės.

Ligonių kasos primena, kad laiku nepaskiepijus vaiko, šeimos gydytojas sudaro individualų skiepijimo planą.

Prieš vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Užkrėsti gali dar nepajutęs ligos požymių žmogus

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių. Plinta virusai ir per vandenį.

Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose. Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą. Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje. Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį. Galime užsikrėsti per orą, jeigu čiaudėdamas ar kosėdamas sergantysis neužsidengs burnos ir nosies.

Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus. Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau. Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga. Ūminis viduriavimas paprastai trunka keletą dienų, bet kartais užsitęsia iki dviejų savaičių.

Didelis pavojus, kurį sukelia žarnyno infekcijos – dehidratacija:

Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų. Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas. Kartu su juo pasišalina kenksmingos medžiagos, apykaitos produktai.

Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus. Svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius, tai:

• retas šlapinimasis ir patamsėjęs šlapimas;
• troškulys, nesiliaujantis net išgėrus daugiau vandens;
• sausa oda, išsausėjusios ir įtrūkusios lūpos;
• silpnumas ir nuovargis;
• sutrikusi dėmesio koncentracija;
• galvos skausmas;
• šaltkrėtis ir raumenų spazmai.

Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį. Netekus daug skysčių, prireikia ir elektrolitų tirpalo. 

Ligos sunkumą lemia amžius ir sveikata

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai. Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai. Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami. Patekę į organizmą jie išskiria toksinus, taip sukeldami enteritą (plonosios žarnos uždegimą). 

Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai. Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai. Gali atsirasti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai. Rotavirusai ypač pavojingi vaikams iki dvejų metų, nes labai greitai sukelia dehidrataciją.

Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis. Šios infekcijos protrūkiai dažni uždaruose kolektyvuose, pavyzdžiui, mokyklose, ligoninėse.

Enterovirusinė infekcija – dažna jaunų žmonių ir vaikų liga. Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą. Enterovirusų sukeltos infekcijos paprastai yra lengvesnės, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, simptomai gali būti stipresni.

Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos. Dažniausiai adenovirusinė liga užpuola vaikus. Paprastai simptomai lengvi, tačiau silpną imuninę sistemą turintys žmonės serga sunkiau.

Kaip gali padėti probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii?

Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami. Svarbiausia palengvinti simptomus ir išvengti dehidratacijos.

Į organizmą patekus virusams žarnyne susidaro sąlygos, kuriomis gali greitai daugintis blogosios bakterijos ir sumažėja gerųjų. Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas. Dar labiau pakenkia žarnyno veiklai patogenų išskiriamos toksinės medžiagos, dėl kurių sustiprėja infekcijos simptomai. Todėl svarbi užduotis – atkurti viduriuojant sutrikdytą žarnyno mikrobiotą.

Veiksmingiausias būdas tai padaryti – papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą. Probiotikai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų). Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii. Tai savaime iš organizmo pasišalinantis probiotikas, kurio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau šis mieliagrybis atlieka panašias funkcijas kaip normali žarnyno mikrobiota – padeda atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą.

Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė – atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl virškinamajame trakte jis išlieka gyvybingas.

Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą – skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus. Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija. Probiotiko preparatą patariama pradėti vartoti prasidėjus viduriavimui iš karto ir dar keletą dienų praėjus infekcijos simptomams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

Žiemą sąlygos virusams palankios

Virusai ypatingai aktyvūs esant dideliems temperatūros svyravimams. Šie, taip pat ir oro drėgmės, ir saulės šviesos pokyčiai gali susilpninti organizmo gynybą, dėl to žiemą esame imlesni kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams.

Nors ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, iš tikrųjų šaltis nėra ligos priežastis. Jei virusai nepateks į organizmą iš išorės, nesusirgsime. Užsikrečiama nuo kito žmogaus – infekcijos nešiotojo. Peršalimas yra vienas iš veiksnių, kurie susilpnina imunitetą ir padeda virusams įsitvirtinti organizme. Užsigrūdinęs žmogus yra atsparesnis šalčiui, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga rečiau.

Imunitetą silpnina stresas, netinkama mityba, nuovargis, miego stoka. Virusais dažniau užsikrečiame šaltuoju metų laiku dar ir todėl, kad daug laiko praleidžiame patalpose, ten kontaktuojame su kitais žmonėmis. Jos rečiau vėdinamos, todėl išsausėja oras – visa tai palankios sąlygos infekcijai.

Nors paprastai peršalimo ligų simptomai nesunkūs ir praeina savaime, juos palengvinus plačiai prieinamomis priemonėmis, tačiau šios ligos gali sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą, net plaučių uždegimą. Be to, prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Virusai į organizmą patenka kvėpuojant

Virusai į organizmą patenka kartu su įkvėptu oru. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja, kalba ar dainuoja, aplink jį pasklinda kvėpavimo takų išskyrų lašeliai, kuriuose yra virusų. Todėl, atsidūrę šalia sergančiojo, rizikuojame užsikrėsti. Sausame, dulkėtame ir nevėdinamame patalpų ore virusai išlieka aktyvūs daugelį valandų. Susirgti galime ir palietę šiais lašeliais užterštą paviršių, o po to rankomis liesdami veidą, nosį, burną ar akis.

Maži vaikai serga dažniau, nes neturi tinkamų higienos įgūdžių, o su jais supančiu pasauliu susipažįsta ragaudami aplink esančius daiktus. Be to, jų imuninė sistema dar per silpna nugalėti infekcinių ligų sukėlėjus.

Su oru įkvėpti virusai pirmiausia patenka į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose gali sukelti ligą. Stipri imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija ir neleidžia virusams plisti. Jeigu imuninė sistema nepajėgi susidoroti su įsibrovėliais, virusai ima daugintis. Be to, virusai gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus – bronchus bei plaučius ir sukelti bronchitą arba pneumoniją.

Pastilės ir kitos priemonės, suteikiančios stiprybės

Viršutiniai kvėpavimo takai – nosis, ryklė, gerklų dalis – tai filtras, užtikrinantis įkvepiamo oro švarą: jie drėkina, šildo ir filtruoja orą.

Kvėpavimo takų gleivinę sudaro virpamosios ląstelės, kurių plaukeliai judėdami stumia gleives iš kvėpavimo takų. Taip iš organizmo pašalinami virusai, bakterijos bei kiti oro teršalai. Kvėpavimo takų gleivinėje gaminasi gleivės, kurių sudėtyje yra sekrecinio imunoglobulino A  (IgA), suteikiančio imunitetą. Tai apsaugos mechanizmas, kad infekcija nepatektų į kvėpavimo takus. Kai ši apsauga pažeidžiama, susergame įvairiomis ligomis.

Kai sergančiųjų kvėpavimo takų virusinėmis ligomis daug, žmonių perpildytose vietose labai padidėja virusų koncentracija ore, o biologinė gleivinės apsauga gali nesusidoroti su infekcija.

Viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje atsidūręs virusas įsiskverbia į jos epitelio ląsteles ir ima daugintis, sukeldamas intoksikaciją. Taip nenutiktų, jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie kvėpavimo takų ląstelių ir įsiskverbti pro ląstelės membraną.

Užkirsti virusams kelią į ląsteles sukurtos specialios pastilės, kurios burnos ir ryklės gleivinės membranose suformuoja virusus ir kitus patogenus sulaikantį apsauginį sluoksnį. Tokia apsauga pravers, pavyzdžiui, parduotuvėje, renginyje, viešajame transporte, gydymo įstaigoje, kitose vietose, kuriose susiburia daug žmonių.

Sezoninių virusinių infekcijų prevencija vertėtų pasirūpinti iš anksto. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

Nepamirškite higienos taisyklių: dažnai plaukite rankas, o nešvariomis rankomis nelieskite veido. Paprasčiausias būdas sumažinti užkrato koncentraciją ore – reguliariai vėdinti patalpas.

Stiprybės organizmui suteiks sveika gyvensena: geras miegas, grynas oras, aktyvus poilsis, subalansuotas maistas, kuriame gausu vitaminų.

Apsisaugoti nuo rimtesnę grėsmę sveikatai keliančių ligų – gripo, COVID-19 ir RSV – padės skiepai. Nors jie nesuteiks šimtaprocentinės garantijos, kad nesusirgsite, bet padės išvengti sunkių ligos formų.

Parengė Undinė Gilė

Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Gali prireikti gydytojo pagalbos

Ligos sukėlėją sergantis žmogus perduoda su seilių lašeliais, išsiskiriančiais kosint, čiaudint ar tiesiog kalbant. Virusai taip pat gali išgyventi ant paviršių, nuo kurių jie rankomis pernešami į burną ir nosį, o iš ten patenka į organizmą.

Kol pajuntame pirmuosius ligos požymius, praeina keletas dienų. Skirtingi kvėpavimo takų virusai sukelia tuos pačius peršalimo simptomus, kurie visiems gerai pažįstami.

Patekus virusams į nosies gleivinę atsiranda uždegimas ir gleivinė paburksta, prasideda sloga. Užgulta ir bėgančia nosimi pasidaro sunku kvėpuoti, dirginami kvėpavimo takai, todėl pradedame čiaudėti. Atsiranda gerklės skausmas ir perštėjimas, ima kamuoti iš pradžių sausas, vėliau drėgnas kosulys. Gali skaudėti galvą, raumenis, krėsti šaltis, pakilti temperatūra. Dar vienas ligos požymis – akių gleivinės uždegimas, kurio pažeistos akys ašaroja ir bijo šviesos. Galimi įvairūs ir skirtingo intensyvumo šių virusinės infekcijos požymių deriniai.

Paprastas peršalimas daugeliu atvejų praeina be pasekmių, ligos simptomai išnyksta be ypatingų vaistų – užtenka juos slopinančių įprastinių priemonių. Tačiau susilpnėjus imunitetui viruso pažeistoje gleivinėje gali suaktyvėti bakterijos. Tokios infekcijos vadinamos antrinėmis. Tai ausies uždegimas otitas, sinusitas, pneumonija ir bronchitas.

Kad išvengtume komplikacijų, esant sunkesniems simptomams, įtarus gripą ar COVID-19, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris nustatys konkrečią ligą ir skirs vaistus. RSV taip pat gali sukelti sunkesnes infekcijas ir komplikacijas, pavyzdžiui, bronchiolitą ir pneumoniją. Ši liga ypač pavojinga vaikams iki vienerių metų.

Būtina gydyti ir paprastą peršalimą

Gydantis bet kokią virusinę ligą svarbu palengvinti infekcijos simptomus, neleisti ligai užsitęsti ir atsinaujinti, be to, reikia užkirsti kelią komplikacijų vystymuisi. Tinkamai gydantis, paprastas peršalimas turėtų išnykti lengvai, greitai ir be pėdsakų. Dažniausiai komplikacijos kyla dėl to, kad peršalimo nelaikome rimtu negalavimu, todėl jo nepaisome. Tačiau gydytis svarbu tam, kad išvengtume rimtesnių padarinių.

Esant nesunkiai ligai užtenka paprastų priemonių. Gerklės skausmui malšinti naudojami skalavimo skysčiai, malšinantys skausmą ir turintys antiseptinį poveikį. Paburkusią nosį plauname fiziologiniu tirpalu. Dažnas gelbėjasi lašais su kraujagysles sutraukiančiais komponentais, tačiau juos saugu vartoti tik savaitę. Esant paprastam peršalimui temperatūra dažniausiai nėra didelė, todėl jos mažinti vaistais nereikia.

Inhaliacijos – greitai palengvinančios kosulį, kvėpavimą ir numalšinančios gerklės skausmą

Kosulį, gerklės skausmą ir nosies užgulimą sunkiai pakelia suaugęs žmogus, o ką bekalbėti apie vaiką. Vienas iš švelniausių būdų gydyti virusines peršalimo ligas ir palengvinti jų simptomus – inhaliacijos. Šios procedūros yra veiksmingos, neskausmingos ir švelnios: vaikui kur kas maloniau pakvėpuoti garais per inahaliatorių, nei išgerti neskanų vaistą.

Inhaliatorius bus naudingas sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis: prietaisas gydytojo paskirtą vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti tiesiai į ligos pažeistą vietą, nesvarbu, ar tai bronchai, ar plaučiai. Būtent dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos yra veiksmingas gydymo būdas.

Itin patogus tinklelinis inhaliatorius, kuriame galima naudoti visus gydytojo skirtus vaistus. Tinklelinė technologija leidžia susmulkinti vaisto daleles iki labai mažo dydžio.

Tinklelinis inhaliatorius yra nedidelis nešiojamas prietaisas. Inhaliacijos metu vaikas gali patogiai žaisti, mokytis, užsiimti kita veikla. Šie prietaisai veikia tyliai, negąsdina ir neerzina mažylio – blogai besijaučiantys vaikai ypač jautrūs dirgikliams.

Tinklelinio inhaliatoriaus energijos šaltinis gali būti bet kuris USB jungtį turintis įrenginys (išmanusis telefonas, planšetinis kompiuteris, maitinimo blokas). Prireikus visada galima pasiimti prietaisą su savimi arba atlikti inhaliacijas patogiai namuose.

Inhaliacijos padeda greitai susilpninti peršalus užklupusius negalavimus: kosulį, slogą, gerklės skausmą. Be to, šios procedūros, atliekamos su fiziologiniu tirpalu (tokiu kaip Rinoflux), gali būti puiki prevencija sezoninių peršalimo ligų siautėjimo laikotarpiais. Tokį tirpalą galima įsigyti vaistinėje be recepto.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]