Dažniausiai vaikus puolančios rotavirusinės ir norovirusinės žarnyno infekcijos vadinamos tiesiog skrandžio gripu. Jas atskirti gali tik specialistai, atlikę tyrimus, nes abiejų virusų, beje, neturinčių nieko bendro su gripu, simptomai yra beveik vienodi. Gydomos šios infekcijos taip pat panašiai.
Rotavirusinė infekcija sunkesnė ir kamuoja ilgiau
Rotavirusine infekcija dažniausiai serga mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Norovirusinė infekcija dėl prastų higienos įpročių taip pat būdingesnė vaikams. Šiais virusais gali užsikrėsti ir suaugusieji, tačiau jie serga lengvai.
Abu šie virusai, patekę į organizmą, sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą – gastroenteritą.
Abiejų ligų simptomai panašūs, tačiau norovirusinė infekcija lengvesnė ir greičiau pasveikstama.
Užsikrėtus šiais virusais pirmieji ligos požymiai pasirodo per 1–2 paras. Susirgus rotavirusine infekcija, prasideda pykinimas ir vėmimas, pilvo skausmai. Vėliau atsiranda vandeningas viduriavimas, kuris gali kartotis iki 20 kartų per dieną ir tęstis apie 7 paras. Rotavirusinei ligai būdinga aukšta temperatūra. Norovirusine infekcija sergantis vaikas taip pat viduriuoja, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis. Norovirusinės infekcijos simptomai paprastai praeina per 2–3 paras.
Sergant šiomis ligomis, kai kuriems vaikams atsiranda tokie pat simptomai, kaip peršalus, t. y. sloga, kosulys, gerklės skausmas. Be to, gali prisidėti galvos ir pilvo skausmai, silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas.
Abu virusai plinta labai lengvai: užsikrėsti rotavirusine liga užtenka vos 10 viruso dalelių, norovirusinei infekcijai atsirasti tereikia kelių dalelių. Rotavirusai labai atsparūs: ant sausų paviršių jie gali išsilaikyti iki 10 dienų,vandenyje – apie savaitę.Šie virusai nebijo švelnių buitinių ploviklių, tačiau juos greitai sunaikina chloro turinčios dezinfekuojančios medžiagos, virinimas.
Norovirusai atsparūs šalčiui ir išsilaiko esant 60 °C karščiui. Jų neįveikia įprastiniai chloro dezinfekantai, tačiau gali sunaikinti didelės koncentracijos natrio hipochlorito tirpalas.
Gali užkrėsti ir pasveikęs žmogus
Abiem virusais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautus vaisius ir daržoves, atsigėrus virusais užteršto vandens. Jie gali plisti per daiktus: durų rankenas, indus, tualeto dangtį, patalynę, drabužius, žaislus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Abu virusai dar gali būti perduodami per orą – sergančiam žmogui kosint ir čiaudint. Vaikai dažnai užsikrečia žaidimų aikštelėse, darželiuose ir mokyklose, ligoniukai gali užkrėsti juos prižiūrinčius suaugusiuosius.
Rotavirusine infekcija susirgęs žmogus gali užkrėsti kitus prieš porą dienų iki atsirandant simptomams, pasveikęs jis dar apie dvi savaites gali nešioti užkratą. Sergantysis norovirusine infekcija aplinkiniams pavojingas 1–2 dienas iki simptomų atsiradimo ir užkrėsti gali dar maždaug 3 dienas pasibaigus viduriavimui.
Mieliagrybio probiotiko pagalba viduriuojant
Šioms žarnyno infekcijoms gydyti taikomos tokios pat simptominės priemonės. Abiejų virusų sukeltos ligos yra pavojingos vaikams: didelę grėsmę kelia dehidratacija. Vemdami ir viduriuodami vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu atkurti bei palaikyti jų balansą. Ligoniukas turi pakankamai gerti. Vietoj įprastų gėrimų (vandens, kompoto, arbatos ir kt.), elektrolitams atkurti patariami specialūs druskų tirpalai.
Svarbus uždavinys stengiantis išvengti dehidratacijos – sumažinti viduriavimą. Infekcijos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą ir ją būtina atkurti, nes žarnyno darbas priklauso nuo mikrobiotos būklės. Viduriavimo trukmei bei dažnumui sumažinti patariama vartoti probiotikus. Jie padeda atkurti infekcijos pažeistą žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą, kurios požymis ir yra viduriavimas. Subalansuota mikrobiota neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Probiotikai atlieka daug svarbių funkcijų: dalyvauja virškinant maistą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą, aktyvina antikūnų gamybą ir taip stiprina imunitetą.
Vartoti probiotikų preparatą patariama iš karto – vos pradėjus viduriuoti. Probiotikai padeda maždaug para sutrumpinti viduriavimo laiką. Viena efektyviausių pagalbinių priemonių viduriuojant mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Virškinamajame trakte jis veikia kaip normali žarnyno mikrobiota: neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams ir slopina jų toksinų poveikį.
Šio mieliagrybio augimo temperatūra panaši į žmogaus kūno temperatūrą – 37 laipsniai. Jis nepakinta virškinamajame trakte – yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui. Per šio probiotiko vartojimo laiką žarnyne susidaro didelė mieliagrybių koncentracija, tačiau, baigus vartoti, šie mikroorganizmai pasišalina iš žarnyno per 2–5 dienas. Išskirtinė S. boulardii probiotiko savybė, kad jis yra atsparus antibiotikams, todėl puikiai tinka gydantis šiais vaistais.
Pagal Pasaulio gastroenterologų organizacijos (angl. World Gastroenterology Organization) paskelbtas rekomendacijas, S. boulardii probiotikas yra naudingas siekiant sumažinti ūmaus vaikų infekcinio viduriavimo sunkumą ir trukmę.
Persirgus šiomis žarnyno infekcijomis imunitetas įgyjamas neilgam, tačiau susirgus pakartotinai ligos požymiai lengvesni. Nuo rotavirusinės infekcijos gali apsaugoti skiepai, bet skiepijami tik kūdikiai, kuriems ši liga labai pavojinga.
Parengė Undinė Gilė
