Susirgimų tymais skaičius Europoje pernai, palyginti su 2017 m., patrigubėjo – tymais sirgo 83 000 žmonių. PSO duomenimis, tai pats didžiausias tymų protrūkis per pastaruosius dešimtmečius nuo masinio skiepijimo pradžios. Miršta nuo šios virusinės infekcijos 0,1–0,2 proc. susirgusiųjų, liga ypač pavojinga kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.

Labiausiai rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki 2 metų

Specialistai perspėja, kad pagrindinė tymų epidemijos priežastis – per mažai pasiskiepijusiųjų. Kad virusas neplistų, reikia paskiepyti ne mažiau kaip 95 proc. žmonių. Tada apsaugoti ne tik jie, bet ir aplinkiniai. Tymų epidemija kelia ypač didelę grėsmę kūdikiams, nes jie skiepijami nuo tymų tik antraisiais gyvenimo metais.

Skiepų priešininkai laikosi nuomonės, kad sprendimas dėl skiepijimosi yra jų asmeninis reikalas. Tačiau nesiskiepijimas iš tiesų kelia didžiulę grėsmę visuomenei, ypač pažeidžiamiausiems jos nariams.

Tymai perduodami oro lašeliniu būdu. Tai itin „limpanti“ liga – neturint atsparumo tikimybė užsikrėsti yra beveik šimtaprocentinė. Nuo šios ligos nėra vaistų – ją sukelia virusas, tad antibiotikai nepadės.

Kodėl bijoma skiepų?

Ne kartą kalbėta apie skiepus gaubiančius mitus, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo. Vienas tokių – neva skiepai nuo tymų sukelia autizmą. Šis mitas, sukurtas daugiau nei prieš 20 metų ir atnešė nepataisomos žalos. Nepaisant to, kad skiepų ir autizmo sąsajos pripažintos didžiausia klastote medicinos istorijoje, skiepų priešininkai vis dar skleidžia šią žinią ir kelia didelę sumaištį.

1998 m. anglų gydytojas A. Wakefieldas prestižiniame žurnale „The Lancet“ paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad skiepai nuo tymų sukelia žarnyno uždegimą ir autizmą. Tėvai ėmė bijoti skiepyti vaikus, todėl susirgusiųjų tymais padaugėjo keliasdešimt kartų. Tikrindami straipsnyje paskelbtus teiginius, mokslininkai atliko daugybę tyrimų įvairiose šalyse, kurie vienareikšmiškai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo. Tyrimuose dalyvavo daugiau nei 1,2 mln. paskiepytų vaikų visame pasaulyje.

Išaiškėjus šiems faktams, žurnalas „The Lancet“ 2010 m. oficialiai atšaukė minėtą straipsnį ir pripažino, kad jame paskelbti teiginiai neturi mokslinio pagrindo. Tačiau šį paneigimą mažai kas perskaitė, o skiepų reputacija jau buvo nepataisomai sugadinta. Žurnalistai atskleidė šios klastotės autoriaus finansinius interesus. Jam dosniai atsilygino advokatai, pateikę autizmu sergančių vaikų šeimų ieškinius vakcinų gamintojams dėl tariamai skiepų sukeltos žalos. Be to, pats klastotės autorius buvo patentavęs naują tymų vakciną. Taigi mitas apie skiepų žalą jam atnešė didelę finansinę naudą. Tokiai skandalingai informacijai iškilus į viešumą A. Wakefieldas neteko gydytojo licencijos ir buvo priverstas palikti Jungtinę Karalystę.

Tymų protrūkis rodo nepakankamo skiepijimosi žalą

Milijonai vaikų Europoje buvo paskiepyti MMR vakcina, naudojama nuo septintojo dešimtmečio. Jei MMR vakcina būtų susijusi su autizmu, tuo metu turėjo atsirasti daugybė sergančiųjų autizmu. Tačiau nieko panašaus neužfiksuota. Liga daugiausia registruojama pastaraisiais metais, pagerėjus jos diagnostikai. Tai niekaip nesusiję su skiepais.

Skiepai leido beveik pamiršti pavojingas infekcines ligas. Net ir didžiausi skiepų priešininkai negali paneigti fakto, kad dėl jų išnyko tokios pavojingos infekcinės ligos kaip raupai ir poliomielitas. Nebežinome, ką reiškia sirgti difterija ar kokliušu, nuo kurių anksčiau mirdavo daugybė vaikų. Tymus taip pat buvome beveik pamiršę, nes buvo paskiepyta užtektinai vaikų. Tačiau dabartinis tymų protrūkis aiškiai rodo, kad mitai apie tariamą vakcinų žalą dar gajūs. Jie kelia sumaištį, abejones ir didžiulę grėsmę silpniausiems visuomenės nariams.

Komentaro autorė VU GMC vyriausioji mokslo darbuotoja, VU Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė

Vaiko viduriavimas

Viduriavimas mažiems vaikams daug pavojingesnis negu suaugusiesiems, nes jie greitai netenka didelio kiekio vandens. Mat šis nemalonus reiškinys byloja apie tai, kad sutriko elektrolitų ir vandens pasisavinimas žarnyne. Todėl tėveliams pravartu žinoti, kaip atpažinti viduriavimo priežastį ir ką daryti kiekvienu atveju.

Skirtingo amžiaus vaikams – kitokie požymiai

Skystos kūdikio išmatos – normalus reiškinys, nes mažylis jokio kito maisto nevalgo – tik geria pieną, todėl dažnai tuštinasi. Žindomam kūdikiui normalu tuštintis ir daugiau nei 5-6 kartus per dieną. Nustatydami viduriavimą, pažiūrėkite, ar nepakitusios išmatos lyginant su ankstesnėmis. Bet kuriuo atveju kreipkitės į gydytoją pastebėję, kad kūdikis netenka daug vandens.

Jeigu vyresnio negu metų vaiko išmatos vandeningos ir jis tuštinasi 4-5 kartus per dieną, verta susirūpinti dėl viduriavimo. 2-3 metų ir vyresni viduriuojantys vaikai tuštinasi skystomis išmatomis dažniau kaip 3 kartus per parą.

Viduriavimo priežastys

Viena iš priežasčių gali būti maistas, kuriame gausu ląstelienos, taip pat – alergija tam tikram maisto produktui. Vaikas gali negerai sukramtyti maistą ar per daug jo suvalgyti ir dėl to viduriuoti bei vemti. Tai natūralios organizmo gynybos reakcijos, o šie sutrikimai paprastai greitai praeina.

Žarnyno darbą sutrikdo fermentų stoka. Kai kuriems vaikams viduriavimą sukelia pienas, nes jiems trūksta jame esančius angliavandenius skaidančio fermento – laktazės. Viduriavimo priežastis gali būti gaiviuosius gėrimus ar saldainius pagardinantys saldikliai, ypač, jeigu tokių skanumynų vaikas suvalgė per daug. Kūdikiai dažnai ima viduriuoti dėl netinkamo primaitinimo, žindomam mažyliui įtakos turi pasikeitusi mamos mityba. Kita priežastis – vaistai, ypač antibiotikai. Viduriuoti vaikas gali ir dėl streso, nervinės įtampos, staigių klimato pokyčių.

Dažniausios vaikų iki 3 metų viduriavimo priežastys – ūmios žarnyno infekcijos. Jas sukelia virusai: rotavirusas, norovirusas, rečiau bakterijos – salmonelės, ešerichijos, dar rečiau pirmuonys ir grybeliai. Šaltuoju metų laiku viduriavimus vaikams dažniausiai sukelia rotavirusinė infekcija. Iki 3 metų amžiaus mažyliai šia liga serga sunkiau nei vyresnieji.

Žarnyno infekcijos vaikus apninka dėl prastos higienos. Žaisdami lauke jie liečia nešvarius daiktus, paglostę gyvūną griebia sausainį, gali paragauti nenuplautų vaisių ar uogų. Šią infekciją sukeliančių virusų į aplinką patenka daug, o užsikrėsti užtenka tik keliolikos. Todėl infekcinė liga greitai plinta vaikų kolektyvuose, ja užsikrečia šeimos nariai. Be to, nuo virusinių viduriavimų apsisaugoti sunkiau kaip nuo bakterinių – neužtenka vien rankų plovimo. Taigi, nieko stebėtino, kad ūminius infekcinius vaikų viduriavimus dažnumu aplenkia tik kvėpavimo takų infekcijos.

Kaip padėti viduriuojančiam vaikui?

Infekciniai viduriavimai prasideda staiga – vaikas ima vemti, skundžiasi pilvo ir galvos skausmu, karščiuoja, jį kamuoja silpnumas, mieguistumas, suprastėja apetitas. Liga paprastai tęsiasi iki 7 dienų, o jos sunkumą lemia dehidratacijos grėsmė – kuo mažesnis vaikas tuo ji didesnė ir pavojingesnė sveikatai. Dehidratacija – pagrindinė priežastis, dėl kurios viduriuojančius vaikus tenka gydyti ligoninėje.

Visų sukėlėjų išprovokuoti infekciniai viduriavimai gydomi vienodai. Kad vaikas neprarastų daug skysčių ir elektrolitų, tik pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams vaistininkas ar gydytojas pasiūlys specialaus absorbento preparatą. Vienas tokių – natūralios gamtinės kilmės preparatas, kurio veiklioji medžiaga diosmektitas, išgaunama iš gryninto baltojo molio. Jis padengia ir sustiprina virškinamojo trakto gleivinę, kuri saugo žarnyną nuo virusų, bakterijų ar toksinų. Infekcijos sukėlėjai ir jų toksinai lengviau pašalinami, todėl vaikas ima tuštintis rečiau, sutirštėja viduriai ir sparčiai gerėja savijauta.

Pastebėję, kad vaikas neteko daug skysčių, skubiai pradėkite jį girdyti specialiu tirpalu. Jei negalite nusipirkti tokio tirpalo, vyresniems vaikams tinka sūresnis negazuotas mineralinis vanduo, į kurį reikėtų įdėti cukraus. Rehidratacijai netinka paprastas vanduo, arbatos, gaivieji gėrimai.

Pediatrai perspėja, kad viduriuojančiam vaikui nepatariama duoti vaistų nuo vėmimo, nepadeda aktyvintos anglies tabletės.

Dieta viduriuojančiam vaikui

Viduriuojančiam vaikui labai svarbu tinkamai maitintis. Žindomą sergantį kūdikį patariama maitinti mamos pienu. Vyresnis vaikas, kai skysčių kiekis atkurtas, gali gerti arbatas, valgyti košes, džiūvėsius, daržovių sriubas. Tik mažiau duokite riebių produktų, pieno, keptus patiekalus keiskite troškiniais. Tinka rūgštaus pieno produktai – kefyras, natūralus jogurtas. Negalima duoti sulčių, uogų, saldumynų ir vaisių, išskyrus bananus ar virtus obuolius.

Parengė Dalia Petrutytė

Gydytojai rekomenduoja susilaukti vaikelio nuo 20 iki 35 metų. Vyresnei moteriai pastoti gali būti sunkiau, bet to, didesnė apsigimimų bei paveldimų ligų rizika.

Pirmiausia, ketinant tapti tėvais, abiems svarbu atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis ir vengti streso. Ruoštis nėštumui reikia bent tris mėnesius iki pastojimo. Kuo turėtų pasirūpinti būsima mama?

Sveikata

Pradedame nuo apsilankymo pas ginekologą. Turime išsiaiškinti, ar nesergame gimdos ar kiaušidžių ligomis, kurias reikia išgydyti iki pastojimo. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl kačių platinamos infekcinės ligos – toksoplazmozės. Ši liga gali sukelti priešlaikinį gimdymą, dėl jos gali sutrikti vaisiaus vystymasis. Jeigu moteris nežino, ar sirgo raudonuke, reikia išsitirti kraują dėl šios ligos antikūnių ir prireikus būtinai pasiskiepyti. Pirmą nėštumo trimestrą susirgti šia liga ypač pavojinga. Raudonukės virusas gali pažeisti būsimo vaikelio smegenis.

Verta nueiti pas terapeutą, pasidaryti tyrimus ir sužinoti, ar nesergate kokia nors lėtine liga. Prieš pastojant būtinai reikės išsigydyti.

Prieš vartodamos vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie preparatai gali pakenkti planuojamam nėštumui. Juk pirmąsias savaites galima nė neįtarti, kad esi nėščia. Nepageidaujamos ir kai kurios vaistažolės. Geriau nevartoti kadagio, pelyno, alijošiaus arbatų, nes jos gali sukelti persileidimą bei nėštumo komplikacijas.

Nedelskite apsilankyti pas stomatologą. Dantis vertėtų sutaisyti iki pastojimo, nes nėštumo ir žindymo periodu to daryti dar labiau nesinorės.

Būsimos mamos mityba

Tinkama mityba planuojant nėštumą bei pastojus suteiks energijos pasirūpinti ir savimi, ir būsimu kūdikiu. Mažylis turi gauti visas jo sveikam augimui ir vystymuisi būtinas medžiagas. Todėl būsima mama turėtų valgyti kuo natūralesnius produktus. Naudinga vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, kruopų patiekalų, pieno produktų, žuvies. Maistas turi būti kokybiškas ir šviežias. Atsisakykite riebių, konservuotų bei rūkytų produktų. Alergiškai maisto produktams moteriai derėtų atsisakyti iš užsienio atvežto maisto, o rinktis Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus.

Kelis mėnesius iki pastojimo būsima mama turi gerti folio rūgštį (po 1 mg per dieną). Folio rūgštis apsaugo nuo vaisiaus nervinio vamzdelio defektų. Nervinis vamzdelis vystosi dar tuomet, kai moteris gali nežinoti, kad yra nėščia – 15 – 25 dieną po pastojimo.

Turite gauti pakankamai geležies. Jos trūkumas sukelia anemiją, kuria sergant normaliam vaisiaus vystymuisi gali trukti deguonies. Geležies yra neriebioje mėsoje, ypač – kepenyse, žuvyje, žaliose lapinėse daržovėse, pupelėse ir žirniuose. Geležies pasisavinimą gerina produktai, kuriuose gausu vitamino C. Tai – vaisiai, sultys, saldžiosios paprikos, pomidorai, kefyras.

Arbata ir kava mažina organizmo gebėjimą pasisavinti geležį. Todėl šiuos gėrimus vartokite tarp valgymų. Nuo to momento, kai valgėte geležies turtingų produktų ar ketinate jų suvalgyti, turi praeiti kelios valandos.

Būtinas mineralas ir mamai, ir būsimam vaikeliui – kalcis. Jis svarbus kaulams ir dantims. Kalcio gausu pieno produktuose, kai kuriose kruopose, žaliose daržovėse, migdoluose, saulėgrąžų sėklose. Gerkite neriebų pieną, valgykite liesą sūrį ir jogurtą.

Vitaminas D reikalingas kalcio pasisavinimui. Šio vitamino gamybą skatina saulė, todėl stenkitės ilgiau būti lauke, ypač – saulėtomis dienomis.

Ketindama pastoti jokiu būdu nesilaikykite jokių dietų, nes organizmas negaus pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, reikalingų sveikam būsimam vaikeliui.

Darbo sąlygos

Jeigu dirbate chemijos laboratorijoje ar rentgeno kabinete, prieš planuodama nėštumą būtinai keiskite darbą. Jums kenkia darbai, susiję su švino ar jo junginių naudojimu, taip pat – darbai vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko sąlygomis.

Laukia nelengvas nėštumo bei žindymo laikotarpis, prireiks daug jėgų, sveikatos, energijos. Todėl turi būti stipri ir sveika jau pradėdama žengti laimingos motinystės link.

Parengė Undinė Gilė