<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>koronavirusas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/koronavirusas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Thu, 02 Jun 2022 08:59:47 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Gydytojas V. Morozovas: kaip elgtis, jeigu vaikas susirgo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/gydytojas-v-morozovas-kaip-elgtis-jeigu-vaikas-susirgo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=gydytojas-v-morozovas-kaip-elgtis-jeigu-vaikas-susirgo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/gydytojas-v-morozovas-kaip-elgtis-jeigu-vaikas-susirgo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 30 Nov 2020 18:04:17 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas V. Morozovas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[pakilo temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sunkiai kvėpuoti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas susirgo]]></category>
		<category><![CDATA[Valerijus Morozovas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19526</guid>

					<description><![CDATA[<p>„Visiškai nesvarbu, kuo serga vaikas, ir jeigu jis karščiuoja, sloguoja, kosėja ar viduriuoja, jeigu prastai jaučiasi, turėtų likti namuose“, – sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. COVID-19 vaikai serga lengviau ir virusą perduoda trumpiau Anot V. Morozovo, išskirtinis COVID-19 poveikis vaikams yra tas, kad jie lengviau serga. Simptomų nejaučiantis sergantysis dažniausiai virusą platina gana trumpai, o&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gydytojas-v-morozovas-kaip-elgtis-jeigu-vaikas-susirgo">Gydytojas V. Morozovas: kaip elgtis, jeigu vaikas susirgo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-19527 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Vaikas-susirgo.jpg" alt="Gydytojas Morozovas: jeigu vaikas susirgo" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Vaikas-susirgo.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Vaikas-susirgo-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />„Visiškai nesvarbu, kuo serga vaikas, ir jeigu jis karščiuoja, sloguoja, kosėja ar viduriuoja, jeigu prastai jaučiasi, turėtų likti namuose“, – sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.</p>
<h4><strong>COVID-19 vaikai serga lengviau ir virusą perduoda trumpiau</strong></h4>
<p>Anot V. Morozovo, išskirtinis <a href="https://mamairvaikas.lt/kas-apsaugo-nuo-koronaviruso" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">COVID-19</span> </a>poveikis vaikams yra tas, kad jie lengviau serga. Simptomų nejaučiantis sergantysis dažniausiai virusą platina gana trumpai, o sunkiai sergantis žmogus, kuris dėl viruso gali atsidurti reanimacijoje ir kuriam pasireiškia sunkesni simptomai: plaučių uždegimas, dusulys ir pan.; užkratą perduos ilgiau. Kadangi vaikai serga lengviau, jie ir pasveiksta greičiau, ir ligą perduoda trumpiau. Jungtinių Amerikos Valstijų specialistų teigimu, koronavirusas jau nebeplatinamas po trijų dienų nuo simptomų pabaigos, jeigu sergama savaitę.</p>
<h4><strong>Abejojant dėl vaiko sveikatos verčiau bent vieną dieną stebėti jį namuose</strong></h4>
<p>Valerijus Morozovas pataria tėvams likti su vaiku namuose – kad ir vieną dieną – net dėl slogos, jeigu ryte neaišku, ar vaikas susirgo. Pavyzdžiui, vaikas sukosėjo, pasiskundė, kad jam skauda gerklę, galvą, blogai miegojo, kad yra pavargęs arba galbūt pakilo temperatūra. Tos vienos dienos užtenka, kad paaiškėtų, ar vaikas iš tikrųjų susirgo. Gali būti, kad jis tiesiog pervargo, peršalo prisilakstęs lauke, arba taip pasireiškia stresas, o iki pietų paaiškės, kad vaikas visiškai sveikas. Gydytojas sako, kad nieko baisaus nenutiks dėl tos vienos dienos, kurią vaikas nenueis į darželį ar mokyklą. Bet ta viena diena gali apsaugoti jį nuo sunkesnių komplikacijų, kurios gali atsirasti, jeigu pasirodys, kad jis susirgo, taip pat – nebus išplatintas virusas darželyje ar mokykloje.</p>
<p>Jeigu vaikas suslogavo ir nejaučia jokių stiprių simptomų, tik šiek tiek kilstelėjo temperatūra, suprastėjo savijauta, galima paskambinti šeimos gydytojui. Vaikams iki 14 metų slaugyti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ir galite pasirūpinti vaiku, kad jis pasveiktų arba įsitikinti, kad jis yra sveikas.</p>
<p>Jeigu vaikas susirgo, eiti į darželį ir mokyklą galima tik tada, kai jis pasveiksta. Kai vaiko neprireikė vežti į gydymo įstaigą, kamavo tik paprasti simptomai, nereikia jokių gydytojo pažymų, išrašų. „Jeigu nereikėjo daryti kokių nors tyrimų, nebuvo nustatyta COVID-19 infekcija, apie vaiko pasveikimą sprendžia mama su vaiku“, – paaiškina gydytojas.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Kada reikėtų sunerimti, ar vaikas nesusirgo COVID-19 ir kreiptis dėl tyrimo</strong></h4>
<p>Pagrindiniai kriterijai, kada reikia tai daryti, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, yra kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas ir staigus uoslės bei skonio praradimas ar susilpnėjimas. „Dėl uoslės ir skonio su mažais vaikais gana sudėtinga susišnekėti, bet dažniausiai vaikas pasako, kad maistas jam yra keistas ir neskanus“, – paaiškina V. Morozovas.</p>
<p>Kosulys, dėl kurio derėtų sunerimti – nėra rytinis pakosčiojimas, ypač suslogavus po nakties dėl alerginės slogos ar sauso oro, netinkamo vėdinimo. Anot gydytojo, susirūpinti, ar vaikas nesusirgo COVID-19 infekcija, derėtų, jeigu kosulys trunka valandą arba kamuoja 3 ilgesni kosulio priepuoliai per dieną. Sunerimti tėvai turėtų, jeigu vaikas dar ir karščiuoja (temperatūra pakyla per 37,2 laipsnius), ima sunkiai kvėpuoti. Mažas vaikas nepasakys, kad dūsta, jis tiesiog pasidaro vangesnis, nustoja daug žaisti, pradeda žaisti lėtesnius žaidimus, o pajudėjęs greitai pavargsta. Tada reikėtų skambinti savo gydytojui arba į Karštąją liniją telefonu 1808 ir vadovautis specialistų rekomendacijomis. Kreiptis dėl to, ar nereikia vaikui atlikti COVID-19 tyrimo, būtina, jeigu jos kontaktavo su sergančiuoju koronavirusine infekcija ar grįžo iš šalies, kurioje nepalanki epideminė situacija.</p>
<p>„Visiškai nesvarbu, kodėl vaikas pakosėjo, suslogavo ar pakarščiavo: jeigu jis gerai jaučiasi, atsigauna pats, jokio ypatingo gydymo nereikia. Bet jeigu jis pasijuto blogiau, pradėjo dusti, pasidarė vangus, atsirado daugiau simptomų, arba mama, pavyzdžiui, negali numušti vaikui temperatūros, palengvinti kvėpavimo, bet kuriuo atveju reikėtų kreiptis į gydytojus. Nesvarbu, kas sukėlė tuos simptomus – koronavirusas, gripo ar kiti virusai“, – pataria gydytojas V. Morozovas.</p>
<h4><strong>Priminimas apie apsaugą nuo virusų</strong></h4>
<p>Pagrindinės apsaugos priemonės – raginti vaikus plauti rankas, nesibastyti ten, kur nebūtina, ypač nesivesti vaikų į prekybos centrus, apriboti socialinius kontaktus, darželyje ar mokykloje bendrauti su kuo mažiau bendraamžių, nečiupinėti paviršių, be reikalo nesidalinti daiktais.</p>
<p>Moksleiviui nuo penktos klasės būtina dėvėti kaukę ir ją užsidėti tinkamai, kad dengtų ir nosį, ir burną. Kasdien vaikui reikia duoti naują vienkartinę kaukę ar išplautą daugkartinę, nes ji tik tada veiksminga, kai yra švari.</p>
<p>Gydytojas primena, kad nederėtų pamiršti kitų virusų, kurių galime apsisaugoti, pavyzdžiui, gripo, nuo kurio miršta vaikai. Gripu vaikai serga sunkiai, skirtingai negu COVID-19. V. Morozovas ragina pasiskiepyti visai šeimai, nes, esant daugiau pasiskiepijusių aplinkui, gripo skiepo aktyvumas išauga nuo 5 iki 10 kartų.</p>
<p><em>Pagal </em><em>Nacionalinio visuomenės sveikatos centro</em><em> surengtos nuotolinės konferencijos medžiagą</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/gydytojas-v-morozovas-kaip-elgtis-jeigu-vaikas-susirgo">Gydytojas V. Morozovas: kaip elgtis, jeigu vaikas susirgo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/gydytojas-v-morozovas-kaip-elgtis-jeigu-vaikas-susirgo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ilgai būnant namie gelbsti judėjimas, dienotvarkė ir artimųjų palaikymas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ilgai-bunant-namie-gelbsti-judejimas-dienotvarke-ir-artimuju-palaikymas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ilgai-bunant-namie-gelbsti-judejimas-dienotvarke-ir-artimuju-palaikymas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ilgai-bunant-namie-gelbsti-judejimas-dienotvarke-ir-artimuju-palaikymas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 30 Nov 2020 08:02:04 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[fizinė veikla]]></category>
		<category><![CDATA[fizinis aktyvumas]]></category>
		<category><![CDATA[judėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[namuose]]></category>
		<category><![CDATA[nuo infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[psichinė sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19518</guid>

					<description><![CDATA[<p>Saugodamiesi koronaviruso esame priversti daugiau laiko praleisti namuose, o dėl to susilpnėję socialiniai ryšiai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas gali sutrikdyti fizinę ir psichinę sveikatą. Ką galime padaryti, kad išliktume sveiki ir nepasiduotume prastai nuotaikai? Fizinis aktyvumas Ilgai būdami namuose praleidžiame daug daugiau laiko sėdėdami – dažnai sunku išlaikyti normalų fizinį aktyvumą, ypač tiems, kurie nėra&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ilgai-bunant-namie-gelbsti-judejimas-dienotvarke-ir-artimuju-palaikymas">Ilgai būnant namie gelbsti judėjimas, dienotvarkė ir artimųjų palaikymas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19519" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Namuose-karantino-metu.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Namuose-karantino-metu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Namuose-karantino-metu-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Saugodamiesi koronaviruso esame priversti daugiau laiko praleisti namuose, o dėl to susilpnėję socialiniai ryšiai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas gali sutrikdyti fizinę ir psichinę sveikatą.</p>
<p>Ką galime padaryti, kad išliktume sveiki ir nepasiduotume prastai nuotaikai?</p>
<h3><strong>Fizinis aktyvumas</strong></h3>
<p>Ilgai būdami namuose praleidžiame daug daugiau laiko sėdėdami – dažnai sunku išlaikyti normalų fizinį aktyvumą, ypač tiems, kurie nėra įpratę prie fizinės veiklos. Tačiau judėjimas dabar yra svarbesnis nei bet kada visokio amžiaus žmonėms. Net trumpas apšilimas, pasivaikščiojimas ar lengvas mankštinimasis 3–4 minutes padeda sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką bei raumenų darbą.</p>
<p>Reguliari fizinė veikla yra naudinga ne tik kūnui, bet ir protui. Judėjimas padeda sumažinti aukštą kraujospūdį, kontroliuoti svorį, stiprina raumenis ir kaulus, lavina koordinaciją ir pusiausvyrą bei gerina bendrą organizmo tonusą. Pusiausvyros pratimai padeda išvengti kritimo ir traumų. Fizinė veikla pagerina nuotaiką ir bendrą savijautą, padeda išvengti depresijos.</p>
<h4><strong>Kokie fiziniai užsiėmimai geriausi įvairaus amžiaus žmonėms?</strong></h4>
<p>PSO rekomendacijos, koks fizinis aktyvumas būtinas įvairaus amžiaus žmonių sveikatai ir gerai savijautai.</p>
<h4><strong>Kūdikiai iki 1 metų amžiaus</strong></h4>
<ul>
<li>Visiems kūdikiams būtinas fizinis aktyvumas kelis kartus per dieną.</li>
<li>Dar negalintys savarankiškai judėti kūdikiai įvairiais budrumo periodais dieną turėtų bent 30 minučių pagulėti ant pilvuko.</li>
</ul>
<h4><strong>Vaikai iki 5 metų</strong></h4>
<ul>
<li>Visiems mažyliams patariama bent 180 minučių per dieną užsiimti įvairia bet kokio intensyvumo fizine veikla.</li>
<li>3–4 metų vaikams rekomenduojama vidutinė ar intensyvi fizinė veikla bent 60 minučių nurodyto laiko.</li>
</ul>
<h4><strong>5</strong>–<strong>17 metų vaikai ir paaugliai</strong></h4>
<ul>
<li>Visi vaikai ir paaugliai turėtų bent 60 minučių per dieną užsiimti vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla.</li>
<li>Ji turėtų apimti raumenų ir kaulų vystymuisi skirtus pratimus bent 3 dienas per savaitę.</li>
<li>Papildomos naudos sveikatai turi ilgesnis nei 60 minučių per dieną fizinis aktyvumas.</li>
</ul>
<h4><strong>Suaugusieji nuo 18 metų</strong></h4>
<ul>
<li>Visi suaugusieji turėtų skirti bent 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinei veiklai arba bent 75 minutes per savaitę intensyviai veiklai.</li>
<li>Norintiems papildomai sustiprinti sveikatą suaugusiesiems rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę pailginti iki 300 minučių per savaitę.</li>
<li>Raumenims ir kaulams sustiprinti bent 2 dienas per savaitę turėtumėte skirti jėgos pratimams, kai mankštinamos pagrindinės raumenų grupės.</li>
</ul>
<h3><strong>Rūpinkitės psichine sveikata</strong></h3>
<p>Nuo tada, kai buvo įvestos ribojamosios priemonės COVID-19 plitimui sumažinti, daugeliui iš mūsų tenka patirti didelių pokyčių kasdieniame gyvenime. Nuotolinis darbas, laikinas nedarbas, vaikų mokymas namuose, susitikimų su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis stoka – prisitaikyti prie šios naujos realybės nėra lengva. Prisitaikymas prie įprasto gyvenimo būdo pokyčių, baimė užsikrėsti koronavirusu ir nerimas dėl artimųjų – visa tai sukelia tam tikrų psichologinių sunkumų.</p>
<h3><strong>Keletas patarimų, kurie gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą. </strong></h3>
<ul>
<li>Sekite naujienas, sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijas ir patarimus. Naudokitės patikimais informacijos šaltiniais, tokiais kaip pagrindiniai TV kanalai ir radijo stotys.</li>
<li>Pabandykite sutrumpinti laiką, kurį praleidžiate žiūrėdami, skaitydami ar klausydamiesi jums nerimą ar stresą sukeliančių naujienų. Pasidomėti naujienomis galėtumėte, pavyzdžiui, du kartus per dieną tuo pačiu metu.</li>
<li>Stenkitės kuo tiksliau laikytis savo įprastinės dienotvarkės arba susidarykite naują.</li>
<li>Kelkitės ir eikite miegoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu.</li>
<li>Laikykitės tinkamos asmens higienos.</li>
<li>Laikykitės sveikos mitybos principų ir valgykite reguliariai.</li>
<li>Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas.</li>
<li>Skirkite laiko darbui ir poilsiui, taip pat – mėgstamai veiklai.</li>
<li>Svarbu palaikyti socialinius kontaktus. Kai judėjimas yra ribotas, bendraukite telefonu ir internetu.</li>
<li>Venkite alkoholio, nes jis nepadės kovoti su baime, nerimu, nuoboduliu ir nepalengvins socialinės izoliacijos. Alkoholiniai gėrimai neapsaugo nuo virusinių ar kitų infekcijų, atvirkščiai, vartojant alkoholį dažnai pamirštama imtis būtinų atsargumo ir prevencinių priemonių, apsaugančių nuo infekcijos, pavyzdžiui, rankų higienos. Be to, piktnaudžiavimas alkoholiu susijęs su didesne infekcinių ligų rizika ir sunkesniu gydymu.</li>
<li>Atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko kasdien praleidžiate prie ekrano. Būtinai darykite reguliarias pertraukėles.</li>
<li>Vaizdo žaidimai gali padėti išsiblaškyti, tačiau būnant namuose ilgesnį laiką gali atsirasti pagunda praleisti per daug laiko žaidžiant, o to daryti nedera.</li>
</ul>
<h3><strong>Patarimai tėvams</strong></h3>
<p>Stresinėje situacijoje skirkite daugiau dėmesio vaikams.</p>
<ul>
<li>Atvirai aptarkite su vaikais koronaviruso infekciją jiems suprantamais žodžiais.</li>
<li>Padėkite vaikams mokytis namuose, jų kasdienėje dienotvarkėje numatykite laisvo laiko žaidimams ir poilsiui.</li>
<li>Paskatinkite vaikus tinkamais būdais išreikšti emocijas, tokias kaip liūdesys ar baimė. Gali padėti bendra kūrybinė veikla, pavyzdžiui, žaidimai ar piešimas.</li>
<li>Skatinkite vaikus palaikyti ryšį su draugais ir šeima telefonu ir internetu.</li>
<li>Pasistenkite, kad vaikai prie ekrano nepraleistų visos dienos ir skirkite laiko užsiėmimams drauge. Užsiimkite kūryba: piešimu, poezija, konstravimu ir kt., iškepkite kartu pyragą, dainuokite, šokite ar žaiskite.</li>
<li>Įsitikinkite, kad prie vaizdo žaidimų vaikai neužsisėdi ilgiau nei paprastai.</li>
</ul>
<h4><strong>Valgykite sveiką maistą</strong></h4>
<p>COVID-19 pandemijos metu labai svarbu mityba, kuri gali turėti įtakos organizmo gebėjimui atsispirti infekcijai, kovoti su ja ir atsigauti po ligos. Žinoma, vien maistas ir maisto papildai neapsaugos nuo COVID-19 ir neišgydys ligos, tačiau sveika mityba būtina norint palaikyti stiprią imuninę sistemą.</p>
<p><em>Pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) informaciją parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ilgai-bunant-namie-gelbsti-judejimas-dienotvarke-ir-artimuju-palaikymas">Ilgai būnant namie gelbsti judėjimas, dienotvarkė ir artimųjų palaikymas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ilgai-bunant-namie-gelbsti-judejimas-dienotvarke-ir-artimuju-palaikymas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Knygelė vaikams apie koronavirusą</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/knygele-vaikams-apie-koronavirusa?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=knygele-vaikams-apie-koronavirusa</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/knygele-vaikams-apie-koronavirusa#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 20 Nov 2020 08:48:23 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Knygos tėvams]]></category>
		<category><![CDATA[Ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[apie COVID-19 vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[apie koronavirusą]]></category>
		<category><![CDATA[apie koronavirusą vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[knygelė apie koronavirusą]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19501</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skiria dėmesio vaikų žinioms apie koronavirusą (COVID-19) plėsti ir pristato į lietuvių kalbą išverstą knygelę bei animacinį filmuką „Mano herojus – tai tu“. Knygelė „Mano herojus – tai tu“ skirta viso pasaulio vaikams, paveiktiems COVID-19 pandemijos. Susipažindami su pagrindinio knygelės istorijos herojaus Arijaus nuotykiais, vaikai plečia savo žinias ir suvokimą apie&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/knygele-vaikams-apie-koronavirusa">Knygelė vaikams apie koronavirusą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19503" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Vaikams-apie-koronavirusą.png" alt="" width="847" height="487" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Vaikams-apie-koronavirusą.png 847w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Vaikams-apie-koronavirusą-768x442.png 768w" sizes="(max-width: 847px) 100vw, 847px" /></strong>Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skiria dėmesio vaikų žinioms apie koronavirusą (COVID-19) plėsti ir pristato į lietuvių kalbą išverstą knygelę bei animacinį filmuką „Mano herojus – tai tu“.</p>
<p>Knygelė „Mano herojus – tai tu“ skirta viso pasaulio vaikams, paveiktiems COVID-19 pandemijos. Susipažindami su pagrindinio knygelės istorijos herojaus Arijaus nuotykiais, vaikai plečia savo žinias ir suvokimą apie koronavirusą. Tai padeda tėvams ir pedagogams vaikams patraukliu būdu kalbėti apie vaikus bauginančius dalykus, susijusius su koronavirusu, bei žaismingai juos mokyti laikytis saugumo rekomendacijų.</p>
<p>Knygelės tikslinė grupė yra 6–11 metų vaikai. Rekomenduojama, kad vaikai neskaitytų knygelės istorijos vieni – ją vaikui arba nedidelei vaikų grupelei turėtų perskaityti vienas tėvų, globėjų ar mokytojų, o perskaičius istoriją aptarti kitus vaikams iškilusius klausimus.&nbsp;</p>
<p>Knygelė „Mano herojus – tai tu“ – tai Nuolatinio agentūrų bendradarbiavimo komiteto Psichinės sveikatos ir Psichosocialinės pagalbos ekstremaliųjų įvykių metu Atskaitinės grupės (angl. IASC MHPSS RG) projektas. Ji buvo parengta bendradarbiaujant su ekspertais iš daugiau nei 50 tarptautinių organizacijų, tėvais, globėjais, mokytojais ir vaikais iš 104 šalių. Šiuo metu knygelė yra išversta į 130 skirtingų kalbų.</p>
<p>SAM primena, kad karantino metu svarbu skirti dėmesio mažųjų emocinei sveikatai, nes viešojoje erdvėje girdima informacija, pasikeitusi kasdienio gyvenimo rutina ir suaugusiųjų kalbos gali turėti neigiamos įtakos ir mažųjų psichikos sveikatai. Daugiau patarimų, kaip rūpintis vaikų emocine sveikata pandemijos metu, galite rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje www.pagalbasau.lt.</p>
<p><strong>Knygelę galite atsisiųsti nemokamai, spustelėję šią nuorodą&nbsp;<span style="color: #3366ff;"><a style="color: #3366ff;" href="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/11/Mano-herojus-tai-tu.pdf" target="_blank" rel="noopener">„Mano herojus – tai tu“</a>&nbsp;</span></strong></p>
<p>Taip pat galite susipažinti ir su filmuku, adaptuotu pagal knygelę: <span style="color: #3366ff;"><a style="color: #3366ff;" href="https://www.youtube.com/watch?v=FdO7MHlCkys">https://www.youtube.com/watch?v=FdO7MHlCkys</a></span></p>
<p><em><a href="http://sam.lrv.lt/lt/kontaktai-ziniasklaidai">SAM Spaudos tarnyba</a></em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/knygele-vaikams-apie-koronavirusa">Knygelė vaikams apie koronavirusą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/knygele-vaikams-apie-koronavirusa/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip atskirti COVID-19 nuo peršalimo, gripo ir kitų ligų?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-atskirti-covid-19-nuo-persalimo-gripo-ir-kitu-ligu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-atskirti-covid-19-nuo-persalimo-gripo-ir-kitu-ligu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-atskirti-covid-19-nuo-persalimo-gripo-ir-kitu-ligu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 11 Oct 2020 06:01:56 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[Dusulys]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusinė infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[medicininė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[pasunkėjęs kvėpavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[plaučių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[skonio praradimas]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19372</guid>

					<description><![CDATA[<p>Peršalimo, gripo ir koronavirusinės infekcijos dauguma simptomų panašūs ir gali būti nelengva suprasti, kuria iš jų susirgome. Išsiaiškinti ligą itin svarbu, kad neišplistų pavojingiausia infekcija COVID-19. Tad pajutus panašius į peršalimo simptomus, ir jeigu abejojate, kokia tai liga, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Peršalimas ir COVID-19 Koronavirusinė infekcija, kaip ir peršalimas bei gripas, priskiriama ūmioms kvėpavimo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atskirti-covid-19-nuo-persalimo-gripo-ir-kitu-ligu">Kaip atskirti COVID-19 nuo peršalimo, gripo ir kitų ligų?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-19374 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Koronavirusas-ar-gripas.jpg" alt="COVID-19 ar kita liga?" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Koronavirusas-ar-gripas.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Koronavirusas-ar-gripas-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Peršalimo, gripo ir koronavirusinės infekcijos dauguma simptomų panašūs ir gali būti nelengva suprasti, kuria iš jų susirgome. Išsiaiškinti ligą itin svarbu, kad neišplistų pavojingiausia infekcija COVID-19. Tad pajutus panašius į peršalimo simptomus, ir jeigu abejojate, kokia tai liga, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.</p>
<h4><strong>Peršalimas ir COVID-19</strong></h4>
<p>Koronavirusinė infekcija, kaip ir <a href="https://mamairvaikas.lt/gripas-ar-persalimas" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">peršalimas bei gripas</span></a>, priskiriama ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms. Bet ši liga gali būti daug sunkesnė, dažniau sukelia komplikacijas ir net mirtį. COVID-19 infekcijos inkubacinis laikotarpis yra ilgesnis – gali tęstis iki 2 savaičių, o peršalus jis trunka 2–3 dienas, kol pajuntame pirmuosius simptomus. Užkrėsti pavojinga liga gali ir dar nejaučiantis jokių simptomų žmogus, todėl koronavirusinę infekciją svarbu atskirti nuo kitų ligų ir laiku diagnozuoti.</p>
<p>Peršalimas paprastai išgydomas per savaitę, o nuo COVID-19, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visiškai pasveikstama maždaug per 2 savaites, bet sunkesniais atvejais liga gali labai užsitęsti.&nbsp;Sunkesni simptomai, t. y. dusulys ir kvėpavimo nepakankamumas, gali atsirasti per 10 dienų nuo ligos pradžios.</p>
<p>Bendrų peršalimo ligų ir koronaviruso simptomų netrūksta: gerklės perštėjimas ir skausmas, kosulys, galvos skausmas. Kuo skiriasi koronavirusas ir peršalimas?</p>
<ul>
<li>Kosulys, sergant koronavirusine infekcija, dažnai būna sausas, kankinantis, prisideda apsunkintas kvėpavimas ir krūtinės skausmas, o taip nebūna sergant peršalimo liga, nors sausas kosulys taip pat atsiranda.</li>
<li>Sloga retai pasitaiko užsikrėtus COVID-19, tai vienas iš pagrindinių peršalimo simptomų.</li>
<li>Būdingas peršalimui simptomas yra čiaudulys, kurio nebūna sergant COVID-19 infekcija.</li>
<li>Karščiavimas yra dažnas COVID-19 simptomas, o sergant peršalimo liga temperatūra paprastai pakyla nedaug ir retai, arba yra normali.</li>
<li>Koronavirusas gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą, o segant peršalimo liga taip nenutinka.</li>
<li>Sergantį koronavirusine infekcija kamuoja silpnumas ir nuovargis, bet šie simptomai kai kuriems atsiranda ir peršalus.</li>
<li>Uoslės ir skonio praradimas gali būti ir COVID-19, ir slogos padarinys.</li>
</ul>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19376" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/COVID-19-simptomai.jpg" alt="" width="840" height="473" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/COVID-19-simptomai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/COVID-19-simptomai-768x432.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" /></strong><strong>Gripas ar koronavirusinė infekcija?</strong></p>
<p>Prasidėjus gripo sezonui, svarbu žinoti COVID-19 infekcijos ir gripo skirtumus. Atskirti patiems, kuria iš šių ligų susirgome, dar sunkiau ir jas dar lengviau supainioti. Abu virusai perduodami oru ir labai užkrečiami. Panašūs simptomai trukdo nuspėti ligą, tad reikėtų įvertinti jų visumą ir, žinoma, kreiptis į gydytoją.</p>
<ul>
<li>Ir gripui, ir COVID-19 infekcijai būdingas simptomas yra pakilusi temperatūra ir sausas kosulys.</li>
<li>Oro trūkumas, dusulys ir pasunkėjęs kvėpavimas gali būti koronavirusinės infekcijos požymiai. Tačiau dusulys gali atsirasti ir dėl gripo komplikacijos – plaučių uždegimo.</li>
<li>Maudžia kūną ir skauda galvą tiek sergant gripu, tiek koronavirusine infekcija.</li>
<li>Abiems ligoms galime priskirti silpnumą ir nuovargį.</li>
<li>Sloga sergant gripu pasitaiko retai, dar rečiau užsikrėtus COVID-19. Abiems ligoms nebūdingas čiaudulys.</li>
<li>COVID-19 infekcijos požymiai vėmimas ir viduriavimas sergant gripu nėra dažni.</li>
</ul>
<p>Svarbu, kad gydytojas nustatytų, kuria liga susirgome, nes gripu sergančiam žmogui taip pat reikia gydymo. Be to, abi ligos gali sukelti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.</p>
<h4><strong>Kitos ligos</strong></h4>
<p>Taip pat svarbu atskirti koronavirusinę infekciją ir jos komplikacijas nuo kitų ligų. Pavyzdžiui, plaučių uždegimas, gali būti ir COVID-19 infekcijos, ir gripo komplikacija, ligą gali sukelti kitos priežastys. Plaučių uždegimo priežastis gali būti peršalimas, ligą sukelia ir virusai, ir bakterinė infekcija.</p>
<p>Stiprus kosulys, karščiavimas, padažnėjęs kvėpavimas, dusulys ir silpnumas – tai plaučių uždegimo požymiai, kurie gali atsirasti ir sergant koronavirusine infekcija. Spausti ir skaudėti krūtinę gali ne tik užsikrėtus COVID-19, bet ir sergant plaučių uždegimu. Nustatyti ligą gali tik gydytojas, apžiūrėjęs ligonį ir atlikęs tyrimus.</p>
<p>COVID-19 infekcijai būdingas dusulys ir uoslės problemos – simptomai, kurie gali atsirasti ir dėl alergenų: dulkių, maisto produktų ir kt. Alergijos gydomos antihistamininiais vaistais, kurie neefektyvūs esant virusinei infekcijai.</p>
<p>Koronaviruso sukeltas padažnėjęs kvėpavimas, dusulys, sausas kosulys taip pat būdingas bronchinei astmai. &nbsp;Dažna astmos priežastis – alergija įkvepiamiesiems alergenams&nbsp;(žiedadulkėms, gyvūnų plaukams, namų dulkių erkutėms, pelėsiui ir kt).</p>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19378" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Kaip-užsidėti-kaukę.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Kaip-užsidėti-kaukę.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Kaip-užsidėti-kaukę-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Kaip apsisaugoti nuo virusų?</strong></p>
<p>Labiausiai COVID-19 plinta per orą, sklidiną kvėpavimo takų sekreto lašelių, kuriuos sergantis žmogus išskiria kosėdamas, čiaudėdamas, net kvėpuodamas. Užsikrėsti galima ir palietus virusais užterštus daiktus ir po to nešvariomis rankomis – akis arba nosį. Užkrėsti kitus gali ir nežinantis, kad serga žmogus, todėl apsaugos priemonės yra būtinos kiekvienam.</p>
<p>Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo koronavirusinės infekcijos, kaip ir nuo kitų kvėpavimo takų ligų, medicininė kaukė. Bet ją svarbu tinkamai užsidėti, kitaip veiksmingumas bus mažesnis.</p>
<ul>
<li>Medicininė kaukė turi gerai priglusti prie veido iš visų pusių, uždengti burną ir nosį, surišama taip, kad tarp kaukės ir veido būtų kuo mažiau tarpų, viršutinė dalis priglaudžiama metaliniu nosies spaustuku.</li>
<li>Dėvėdami kaukę, nelieskite jos rankomis, o nusiimkite laikydami už raištelių.</li>
<li>Palietę kaukę, nusiplaukite rankas.</li>
<li>Jeigu kaukė sudrėko, pakeiskite nauja.</li>
<li>Vienkartinių kaukių negalima užsidėti dar sykį – panaudotas išmeskite.</li>
</ul>
<p>Kai tokią kaukę dėvi sergantis žmogus, ji sulaiko kvėpavimo takų sekreto lašelius ir gali apsaugoti nuo užkrato šalia esančius žmones. Bet yra pavojus užsikrėsti artimai kontaktuojant. Saugus kontaktas yra didesniu nei 2 metrų atstumu ir trumpesnis nei 15 minučių pokalbis.</p>
<p>Taigi, vien tik medicininė kaukė nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos. Efektyviau apsaugo nuo virusų respiratoriai. Tačiau bet kuriuo atveju nedera pamiršti kitų svarbių infekcijos prevencijos priemonių – rankų plovimo, kosėjant ir čiaudint prisidengti veidą alkūne ar vienkartine servetėle, mūvėti pirštines.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atskirti-covid-19-nuo-persalimo-gripo-ir-kitu-ligu">Kaip atskirti COVID-19 nuo peršalimo, gripo ir kitų ligų?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-atskirti-covid-19-nuo-persalimo-gripo-ir-kitu-ligu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Profesorius R. Kėvalas perspėja, kad meningitu serga ne tik maži vaikai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/profesorius-r-kevalas-perspeja-kad-meningitu-serga-ne-tik-mazi-vaikai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=profesorius-r-kevalas-perspeja-kad-meningitu-serga-ne-tik-mazi-vaikai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/profesorius-r-kevalas-perspeja-kad-meningitu-serga-ne-tik-mazi-vaikai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 24 Apr 2020 08:03:46 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[Meningitas]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas B]]></category>
		<category><![CDATA[Meningokokinė infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepai nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[žaibiškas sepsis]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19086</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gripą primenantis meningitas gali žaibiškai baigtis mirtimi. Lietuvoje, kaip ir keliose Europos šalyse, yra daugiausiai sergančiųjų meningokokine B tipo infekcija, galinčia sukelti meningitą ar žaibinį sepsį. Meningitas – tai infekcinė nervų sistemos liga, pažeidžianti minkštuosius galvos smegenų dangalus. Ši liga pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 5 mln. žmonių, 300 tūkst. iš jų miršta. Didžiausia rizikos grupė&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/profesorius-r-kevalas-perspeja-kad-meningitu-serga-ne-tik-mazi-vaikai">Profesorius R. Kėvalas perspėja, kad meningitu serga ne tik maži vaikai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19088" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Profesorius-Kėvalas-apie-meningitą.jpg" alt="" width="840" height="560" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Profesorius-Kėvalas-apie-meningitą.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Profesorius-Kėvalas-apie-meningitą-768x512.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Gripą primenantis meningitas gali žaibiškai baigtis mirtimi. Lietuvoje, kaip ir keliose Europos šalyse, yra daugiausiai sergančiųjų meningokokine B tipo infekcija, galinčia sukelti meningitą ar žaibinį sepsį.</p>
<p>Meningitas – tai infekcinė nervų sistemos liga, pažeidžianti minkštuosius galvos smegenų dangalus. Ši liga pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 5 mln. žmonių, 300 tūkst. iš jų miršta. Didžiausia rizikos grupė – kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus.</p>
<h3><strong>Išvengti meningito padeda skiepai</strong></h3>
<p>Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, meningitas yra skirstomas į virusinį ir kur kas pavojingesnį bakterinį, kurį dažniausiai sukelia pneumokokai, meningokokai ir streptokokai.</p>
<p>„Iš minėtų trijų bakterijų pagrindine įvardinčiau meningokoką. Ši bakterija sukelia invazinę ligą, kuria dažniausiai susergama pirmaisiais gyvenimo metais. Vaiko organizmas nesugeba gaminti pakankamai antikūnų, kurie kovotų su meningokoku, imunitetas negali jam pasipriešinti ir mažyliai suserga, neretai ir labai sunkiai“, – pasakoja R. Kėvalas.</p>
<p>Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė meningokoko B prevencijos priemonė yra skiepai. „Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja tris pagrindines priemones, kurios kiekvieną dieną gelbsti tūkstančius vaikų visame pasaulyje – tai skiepai, švarus vanduo ir rankų higiena. Labai svarbu, kad planiniai skiepai būtų tęsiami nepaisant karantino dėl pandeminės koronaviruso infekcijos ar ekstremalių situacijų. Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių“, – teigia profesorius.</p>
<h3><strong>Vakare žaidė kieme, ryte – vos kvėpavo</strong></h3>
<p>Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 37 susirgusieji meningokokine B tipo infekcija, iš jų – 5 mirė. Daugiausiai&nbsp;(16) sirgo kūdikiai ir vaikai iki 6 metų amžiaus. Kita rizikos grupė – paaugliai ir jaunimas.</p>
<p>Per ilgametę patirtį ne kartą meningokoku B sirgusius vaikus gydęs profesorius pasakoja, kad ši liga gali užklupti bet kuriame amžiuje – susirgti gali ne tik vaikai, bet ir paaugliai ar vyresni jaunuoliai. Kovo mėnesį Kauno klinikose gydytojui teko priimti du 12 ir 14 metų paauglius, kuriems buvo diagnozuotas meningokokas B.</p>
<p>„Vaikai iš visiškai skirtingų šeimų, skirtingų Lietuvos kraštų, bet istorijos panašios, simptomai vadovėliniai. Pirmiausia pakyla temperatūra, vėliau šiek tiek peršti gerklę, skauda galvą, pykina. Per pirmas 8 val. jų būklė kritiškai blogėjo – tapo vangūs, mieguisti, atsirado šaltkrėtis, viso kūno raumenų skausmas. Atidžios mamos pastebėjo pavienes bėrimo žymes ir skubiai kvietė medikus. Paaugliai iš karto buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Per pirmąsias 12 val. išsivystė dauginis organų nepakankamumas, sutriko kvėpavimas, jie buvo prijungti prie aparatų, kurie pakeitė sutrikusių organų veiklą“, – pasakoja profesorius R. Kėvalas.</p>
<p>Vaikus buvo ištikęs sepsinis šokas, kurio mirtingumas yra apie 50 proc., o kiekvieno organo nepakankamumas prognozę pablogina iki 10 proc. Budrūs artimieji, operatyvi ir gera pirminė pagalba, greitas transportavimas bei prijungimas prie gyvybę gelbstinčių aparatų – toks sklandus visų grandžių darbas lėmė, kad labai skaudžių nelaimių pavyko išvengti.</p>
<p>„Meningokokinė infekcija yra labai klastinga, kurios pradiniai simptomai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos peršalimo ligos. Be to, ji suintensyvėja būtent gripo sezono metu, t. y. rudenį ir pavasarį. Ligos simptomai vystosi labai sparčiai. Vienas vaikas su perštinčia gerkle vakare dar lakstė kieme su draugais, o po 10 valandų jam jau buvo sutrikęs kvėpavimas ir galvos smegenų veikla“, – pasakoja Vaikų ligų klinikos vadovas.</p>
<h3><strong>Liga nepraeina be pasekmių sveikatai</strong></h3>
<p>Tikimasi, kad Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose gydomiems paaugliams neliks liekamųjų reiškinių arba jie bus lengvi. Statistika rodo, kad net ir išgyvenę meningokokinę infekciją, apie 20 proc. visų amžiaus grupių asmenų gali turėti skaudžių pasekmių. Tai gali būti ne tik daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia ar klausos pažeidimai, tačiau ir psichologiniai ar elgesio sutrikimai, kurie gali sukelti, pavyzdžiui, mokymosi ar bendravimo problemų ateityje.</p>
<p>Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ir be pasekmių išgyvenusiųjų invazinę meningokokinę infekciją sveikata buvo prastesnė net ir po daugelio metų–&nbsp; stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.</p>
<h3><strong>Lietuva – tarp Europos šalių, kur serga daugiausiai</strong></h3>
<p>2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva patenka tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija. Daugiausiai sergama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) bei Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).</p>
<p>Visame pasaulyje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos įskiepyta daugiau nei 30 mln. kartų. Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos. Nors pastaraisiais metais susirgimų Lietuvoje užregistruojama vis mažiau, tai nereiškia, kad problema yra išspręsta ir liga yra kontroliuojama.</p>
<p>„Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius. Puikus pavyzdys – Kanados Kvebeko regionas, kuriame susirgimų būdavo apie penkis kartus daugiau nei dabar Lietuvoje. Jie 2014 m. pradėjo skiepyti visus nuo 2 iki 20 m. amžiaus žmones. Po 4 m. susirgimų skaičius sumažėjo 96 proc. Tad Lietuvoje turėtų skiepytis vaikai ne tik pagal skiepų kalendorių, bet ir tie, kurie yra didžiausioje rizikos grupėje, t. y. iki 5 metų“, – teigia gyd. R. Kėvalas.</p>
<p>Gydytojai primena, kad karantino metu planiniai skiepijimai, tarp jų ir nuo meningokokinės infekcijos, tęsiami, o konsultuotis galima nuotoliniu būdu. Skiepyti reikia taip, kaip nurodyta skiepų kalendoriuje. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad netgi trumpai trunkantys skiepijimo trikdžiai gali padidinti pažeidžiamų asmenų skaičių ir paskatinti ligų protrūkius, kurių&nbsp; galima išvengti skiepijantis.</p>
<p>Dėl asmeninės konsultacijos reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/profesorius-r-kevalas-perspeja-kad-meningitu-serga-ne-tik-mazi-vaikai">Profesorius R. Kėvalas perspėja, kad meningitu serga ne tik maži vaikai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/profesorius-r-kevalas-perspeja-kad-meningitu-serga-ne-tik-mazi-vaikai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip bendrauti su vaikais apie koronavirusą?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-bendrauti-su-vaikais-apie-koronavirusa?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-bendrauti-su-vaikais-apie-koronavirusa</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-bendrauti-su-vaikais-apie-koronavirusa#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 22 Apr 2020 08:42:12 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[bendravimas su vaiku]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[koronaviruso infekcija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19081</guid>

					<description><![CDATA[<p>Rūpindamasi vaikų bei paauglių emocine ir psichologine sveikata gyvenant neįprastomis gyvenimo sąlygomis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas tėvams, kaip bendrauti su jaunesniaisiais šeimos nariais apie koronaviruso infekciją (COVID-19). Tėvams svarbu atpažinti, kaip jaučiasi jų vaikai ir stengtis sumažinti neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes jų psichikos sveikatai. Specialistai pataria: • Padėkite savo vaikams tinkamai suprasti informaciją&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-bendrauti-su-vaikais-apie-koronavirusa">Kaip bendrauti su vaikais apie koronavirusą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19082" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Bendravimas-su-vaiku.jpg" alt="" width="840" height="482" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Bendravimas-su-vaiku.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Bendravimas-su-vaiku-768x441.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Rūpindamasi vaikų bei paauglių emocine ir psichologine sveikata gyvenant neįprastomis gyvenimo sąlygomis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas tėvams, kaip bendrauti su jaunesniaisiais šeimos nariais apie koronaviruso infekciją (COVID-19).</p>
<p>Tėvams svarbu atpažinti, kaip jaučiasi jų vaikai ir stengtis sumažinti neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes jų psichikos sveikatai.</p>
<h4>Specialistai pataria:</h4>
<p>• Padėkite savo vaikams tinkamai suprasti informaciją apie koronaviruso infekciją, skirdami laiko nuoširdiems ir atviriems pokalbiams šia tema. Kalbėdami su vaiku / paaugliu paaiškinkite, kad mokslininkai, valstybės institucijos, tarptautinės organizacijos, medikai nuolat valdo susidariusias situacijas. Paaiškinkite jiems, kodėl svarbu laikytis valdžios rekomendacijų ir reikalavimų.</p>
<p>• Ribokite šeimos laiką, skiriamą naujienoms apie koronaviruso infekciją. Tačiau aptarkite jas su vaikais, atsakydami į jų klausimus remkitės patikimais ir oficialiais šaltiniais (Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapiais bei tinklalapiu www.koronastop.lrv.lt). Jei nežinote visų atsakymų, būkite nuoširdūs ir tai pripažinkite, pasiūlydami drauge paieškoti atsakymo arba pažadėdami jį pateikti vėliau.</p>
<p>• Dalykitės su šeima savo jausmais, bet parodykite, kad mokate juos suvaldyti: vaikai ir paaugliai iš dalies reaguoja į įvykius taip, kaip mato reaguojant suaugusiuosius. Taip reaguoti yra lengviau, kai esate pasirengę, tad nepamirškite rūpintis savimi: darykite pertraukas tarp darbų, pakankamai miegokite, sportuokite, valgykite subalansuotą maistą, virtualiai reguliariai bendraukite su draugais ir kartu negyvenančiais šeimos nariais.</p>
<p>• Galite pasiūlyti vaikams ir paaugliams įvairių nusiraminimo būdų: piešti, medituoti, lipdyti, rašyti, šokti, sportuoti arba kartu aptarkite, kas vaikui / paaugliui padėtų jaustis geriau.</p>
<p>• Kuo labiau išlaikykite savo vaikams pažįstamą rutiną ir kasdienio gyvenimo įpročius, skatinkite palaikyti ryšį su bendraamžiais nuotoliniais būdais. Skirkite jiems kokybiško laiko – tiesiogiai bendraukite ar užsiimkite bendra veikla.</p>
<p>• Kreipkitės profesionalios pagalbos į mokyklos, rajono Švietimo pagalbos tarnybos, poliklinikos ar kitą pasirinktą psichologą, konsultuokitės su emocinės paramos linijų specialistais telefonu 1809.</p>
<p><em>Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-bendrauti-su-vaikais-apie-koronavirusa">Kaip bendrauti su vaikais apie koronavirusą?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-bendrauti-su-vaikais-apie-koronavirusa/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Medikai: kodėl svarbu paskiepyti vaiką karantino metu?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/medikai-kodel-svarbu-paskiepyti-vaika-karantino-metu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=medikai-kodel-svarbu-paskiepyti-vaika-karantino-metu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/medikai-kodel-svarbu-paskiepyti-vaika-karantino-metu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 19 Apr 2020 12:24:40 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Tradicinė medicina]]></category>
		<category><![CDATA[atidėjus skiepus]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusinė infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[planiniai skiepijimai]]></category>
		<category><![CDATA[profilaktiniai skiepijimai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti vaiką]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19061</guid>

					<description><![CDATA[<p>Nepaisant koronavirusinės infekcijos epidemijos ir karantino, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai ragina skiepyti vaiką pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, taip pat skatina skiepytis suaugusiuosius pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ar nuo kitų pavojingų ligų, pavyzdžiui, erkinio encefalito, laikantis skiepijimo schemų. Kūdikiams būtini skiepai nuo rotavirusinės infekcijos ir kokliušo Atidėjus profilaktinius skiepijimus ar padarius&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/medikai-kodel-svarbu-paskiepyti-vaika-karantino-metu">Medikai: kodėl svarbu paskiepyti vaiką karantino metu?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19062" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Skiepai-vaikui.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Skiepai-vaikui.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Skiepai-vaikui-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Nepaisant koronavirusinės infekcijos epidemijos ir karantino, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai ragina skiepyti vaiką pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, taip pat skatina skiepytis suaugusiuosius pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ar nuo kitų pavojingų ligų, pavyzdžiui, erkinio encefalito, laikantis skiepijimo schemų.</p>
<h3><strong>Kūdikiams būtini skiepai nuo rotavirusinės infekcijos ir kokliušo</strong></h3>
<p>Atidėjus profilaktinius skiepijimus ar padarius pertraukas, gali kilti užkrečiamųjų ligų protrūkiai, gresia šių ligų komplikacijos ir mirtys. Pavyzdžiui, 2019 m. dėl nepakankamo ir vis mažėjančio pasiskiepijusių kiekio, Lietuvoje registruotas didžiausias tymų protrūkis per pastarąjį dešimtmetį.</p>
<p>Kūdikiai nuo rotavirusinės infekcijos turi būti paskiepyti ne vėliau kaip iki 32 savaičių ir šio skiepo vėlesniam laikui atidėti negalima. Svarbūs ir skiepai nuo kokliušo: Lietuvoje padidėjo sergamumas šia liga. Negalima atidėti skiepų nuo erkinio encefalito, nes Lietuva yra endeminė šios ligos šalis.</p>
<p>ULAC duomenimis, atidėjus skiepus, gydytojui reikės sudaryti individualų skiepijimų kalendorių &#8211; pagal amžių ir skiepijimo indikacijas, nurodytas vakcinų charakteristikoje.</p>
<h3><strong>ULAC atkreipia dėmesį į skiepijimo tvarką karantino laikotarpiu</strong></h3>
<p>• Apie skiepų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių laiką asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaikų tėvus (įgaliotus atstovus) turi informuoti iš anksto nuotoliniu būdu.<br />
• Suaugusieji dėl planinių skiepų turi susisiekti nuotoliniu būdu.<br />
• Planiniai skiepijimai atidedami, jei vaikai ar suaugusieji buvo išvykę į užsienį 14 kalendorinių dienų laikotarpiu ar kontaktavo su sergančiuoju koronaviruso infekcija, ar žmogumi, kuriam įtariama šia liga.<br />
• Planiniams skiepijimams paskiriamas laikas, procedūra atliekama atskirose patalpose, kad atvykę planiniams skiepams nesusitiktų su kitais pacientais.</p>
<h3><strong><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Vaikų-profilaktinių-skiepijimų-kalendorius.jpg"><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-19065 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Vaikų-profilaktinių-skiepijimų-kalendorius.jpg" alt="" width="1600" height="1132" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Vaikų-profilaktinių-skiepijimų-kalendorius.jpg 1600w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Vaikų-profilaktinių-skiepijimų-kalendorius-768x543.jpg 768w" sizes="(max-width: 1600px) 100vw, 1600px" /></a>Vaikų gydytoja: dalis tėvų vaikų skiepyti neskuba</strong></h3>
<p>Anot Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų gydytojos pulmonologės, biomedicinos mokslų daktarės, Lietuvos pediatrų draugijos ir Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos narės Ivetos Skurvydienės, nors karantino metu planiniai skiepai nėra atidedami, dalis tėvų dėl jų svarsto.</p>
<p>&#8222;Patys aktyviai kviečiame tėvus atvykti į polikliniką paskiepyti vaiko. Skiepus planuojame iš anksto, prieš mėnesį, telefonu susisiekiame su tėvais, paklausiame apie vaiko sveikatą ir suderiname skiepijimo laiką“, &#8211; sako vaikų gydytoja.</p>
<h3><strong>Kodėl tėvai vėluoja ar nukelia skiepus?</strong></h3>
<p>Dažniausiai skiepai nukeliami dėl vaiko ligos ar kelionės. Negalime skiepyti ūmine infekcija sergančio vaiko. Tačiau, tik jam pasveikus ar grįžus iš kelionės, iš karto susisiekiame su tėvais dėl skiepų.</p>
<p>Profilaktiškai tikrindami vaiko sveikatą informuojame tėvus apie tai, kad jie turi galimybę skiepais apsaugoti savo vaiką nuo sunkių infekcinių ligų, pageidaujantiems įteikiame skiepų kalendorių, nuorodas į internetinį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro puslapį, kuriame yra naudingos informacijos.</p>
<p>Karantino metu tėvai dažniau teiraujasi dėl vaiko profilaktinio sveikatos tikrinimo. Teisės aktuose neparašyta, kad gydytojui neleidžiama pasverti ar pamatuoti vaikų, prieš atliekant skiepijimus. Patys tėvai nori žinoti apie augančio vaiko mitybą, raidos sutrikimus ir kitus svarbius dalykus.</p>
<h4><strong>Kaip priimate vaikus karantino laikotarpiu?</strong></h4>
<p>Vadovaujamės sveikatos ministro įsakymu, kuriame nurodomos sąlygos būtiniems skiepams atlikti – paruošti specialias patalpas, kad nesusitiktų atvykstantys planiniams skiepijimams vaikai ir sergantieji.</p>
<p>Turime du įėjimus – vieną skiepijamiems vaikams, kitą – sergantiems, kuriems reikia gydytojo pagalbos. Patariame su vaiku važiuoti vienam iš tėvų. Jis turi būti su medicinine kauke, vienkartinėmis pirštinėmis.</p>
<p>Tėvams telefonu paaiškinus, kad pasirūpinome jų vaiko saugumu, lengviau susitarti ir jie atvyksta skiepytis nebijodami užsikrėsti.</p>
<h4><strong>Ar galima skiepą paskirti nuotoliniu būdu?</strong></h4>
<p>Paskirti skiepą be gydytojo apžiūros negalima: būtina pamatuoti temperatūrą, patikrinti, ar vaikas neserga ūmia liga.<br />
Pavyzdžiui, tėvai, kurie nusprendė skiepyti ne pagal skiepų kalendorių kelerių metų vaiką nuo meningokoko B, karantino metu turi susisiekti nuotoliniu būdu ir iš anksto suderinti su gydytoju skiepijimo laiką. Be susitarimo į vaikų polikliniką atvykti neleidžiama.</p>
<h4><strong>Kaip pasikeitė vaikų sergamumas karantino metu?</strong></h4>
<p>Karantino metu vaikai serga mažiau, nes nelanko darželių ir mokyklų. Tačiau nuotoliniu būdu daug kalbamės su tėvais apie vaikų maitinimą, priežiūrą, išrašome vaistus sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Stengiamės būti pasiekiami, bendraujame su vaikų tėvais įvairiomis šiuolaikinių technologijų priemonėmis.</p>
<p>Pasaulio sveikatos organizacija kovo mėnesį pateiktose rekomendacijose perspėja, kad planuojant apsaugos nuo koronavirusinės infekcijos priemones būtina atsižvelgti į pavojus, kurie gali kilti nutraukus planinį gyventojų skiepijimą. Net dėl nedidelių skiepijimo trikdžių gali padaugėti pažeidžiamų asmenų bei kilti ligų protrūkiai, kurių išvengti galima skiepijantis.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/medikai-kodel-svarbu-paskiepyti-vaika-karantino-metu">Medikai: kodėl svarbu paskiepyti vaiką karantino metu?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/medikai-kodel-svarbu-paskiepyti-vaika-karantino-metu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip naudoti apsaugines kaukes ir respiratorius?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-naudoti-apsaugines-kaukes-ir-respiratorius?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-naudoti-apsaugines-kaukes-ir-respiratorius</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-naudoti-apsaugines-kaukes-ir-respiratorius#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 06 Apr 2020 14:30:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligų prevencija]]></category>
		<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginės kaukės]]></category>
		<category><![CDATA[daugkartinės kaukės]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[medicininės kaukės]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viruso]]></category>
		<category><![CDATA[respiratoriai]]></category>
		<category><![CDATA[vienkartinė kaukė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19028</guid>

					<description><![CDATA[<p>Respiratoriai ir kaukės pirmiausiai skirtos sergantiesiems, kad jie kosėdami ar čiaudėdami kartu su lašeliais neskleistų į aplinką viruso. Koronaviruso nešiotojas gali būti ir jokių simptomų nejaučiantis žmogus, todėl kaukes rekomenduojama dėvėti visiems, besilankantiems viešose vietose, pvz., parduotuvėje, vaistinėje, viešajame transporte, gydymo įstaigose. Apsaugo tik tinkamai dėvimos kaukės „Svarbu atminti, kad kaukės apsaugo nuo viruso skleidimo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-naudoti-apsaugines-kaukes-ir-respiratorius">Kaip naudoti apsaugines kaukes ir respiratorius?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<figure id="attachment_19029" aria-describedby="caption-attachment-19029" style="width: 840px" class="wp-caption alignleft"><img loading="lazy" class="wp-image-19029 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-užsidėti-apsauginę-kaukę.jpg" alt="kaip užsidėti apsauginę kaukę" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-užsidėti-apsauginę-kaukę.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-užsidėti-apsauginę-kaukę-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" /><figcaption id="caption-attachment-19029" class="wp-caption-text">Kaip užsidėti apsauginę kaukę</figcaption></figure>
<p>Respiratoriai ir kaukės pirmiausiai skirtos sergantiesiems, kad jie kosėdami ar čiaudėdami kartu su lašeliais neskleistų į aplinką viruso. Koronaviruso nešiotojas gali būti ir jokių simptomų nejaučiantis žmogus, todėl kaukes rekomenduojama dėvėti visiems, besilankantiems viešose vietose, pvz., parduotuvėje, vaistinėje, viešajame transporte, gydymo įstaigose.</p>
<h3><strong>Apsaugo tik tinkamai dėvimos kaukės</strong></h3>
<p>„Svarbu atminti, kad kaukės apsaugo nuo viruso skleidimo tik tada, kai yra tinkamai dėvimos ir prižiūrimos. Pagrindinė visoms kaukėms ir respiratoriams galiojanti taisyklė – jos turi maksimaliai priglusti prie veido, nepalikdamos tarpų“, &#8211; primena BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis ir papasakoja, kaip tinkamai užsidėti vienkartinę kaukę ar respiratorių ir kaip dezinfekuoti daugkartines kaukes.</p>
<p>Vienkartinės medicininės kaukės turėtų būvi dėvimos vieną kartą ir ne ilgiau kaip 2-3 valandas. Ilgiau dėvima kaukė nuo kvėpavimo sudrėksta ir praranda savo efektyvumą, be to, jos viduje kaupiasi virusai.</p>
<p>Vaistininkas paaiškina, kaip užsidėti ir nusiimti vienkartinę kaukę.</p>
<ul>
<li>Vienkartinę kaukę reikia dėti žalia puse į išorę.</li>
<li>Taip pat atkreipkite dėmesį, kad vienas jos kraštas yra kietesnis – ten įdėta vielutė, skirta išlankstyti viršutinę kaukės dalį pagal nosies formą.</li>
<li>Paėmę kaukę, dėkite jos viršų su vielute tiksliai palei nosį, prispauskite, užkabinkite už ausų ir nutempkite apatinę dalį, kad uždengtų smakrą. Kaukę prispauskite prie veido.</li>
<li>Nuimant kaukę reikėtų vengti liesti jos paviršių. Nuimkite raištelius nuo ausų ir kaukę iškart išmeskite. Iškart kruopščiai nusiplaukite rankas muilu arba dezinfekuokite ir nelieskite veido.</li>
</ul>
<h3><strong>Kaip užsidėti respiratorių?</strong></h3>
<p>Naudojant respiratorių, taip pat reikia atkreipti dėmesį, kur yra jo viršutinė dalis – ji turi ploną metalinę juostelę.</p>
<ul>
<li>Paimkite respiratorių į delną, uždėkite ant veido ir, laikydami gerai prispaudę viena ranka, kita ranka už galvos užkabinkite gumytes – vieną virš ausų, kitą žemiau ausų.</li>
<li>Pirštais paspauskite viršuje esančią metalinę juostelę, kad ji apspaustų nosį ir neliktų tarpų. Tarp respiratoriaus ir odos neturi likti jokių tarpų orui praeiti, todėl papildomai visą respiratorių švelniai prispauskite prie veido ir kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, patikrindami, ar oras nepraeina pro kraštus.</li>
<li>Jei kažkur liko tarpus, galbūt reikia geriau prispausti metalinę juostelę prie nosies arba sutrumpinti respiratorių laikančias gumytes.</li>
</ul>
<h3><strong>Daugkartines kaukes būtina dezinfekuoti</strong></h3>
<p>Daugkartines kaukes galima dėvėti daug kartų, tačiau po kiekvieno dėvėjimo jas būtina gerai išskalbti ir dezinfekuoti.<br />
Skalbiant kaukę rankomis, ją reikėtų pamirkyti šiltame muiluotame vandenyje, švelniai patrinti, tada išskalauti po maža tekančio vandens srove. Po to kaukę reikia dezinfekuoti ir palikti išgaruoti alkoholiui. Medvilninių kaukių dezinfekciją galima atlikti ir jas porą minučių pavirinus vandenyje.</p>
<p>Daugkartines kaukes galima skalbti ir skalbimo mašinoje, 70 laipsnių ar aukštesnėje temperatūroje įprastu skalbimo režimu. Skalbimo mašinoje išskalbtos kaukės galima papildomai nedezinfekuoti.</p>
<p>Paskutinis žingsnis – lyginimas. Išskalbtą kaukę reikia lyginti iki visiško sausumo. Taip paruoštą kaukę galima vėl dėvėti.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-naudoti-apsaugines-kaukes-ir-respiratorius">Kaip naudoti apsaugines kaukes ir respiratorius?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-naudoti-apsaugines-kaukes-ir-respiratorius/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Koronavirusas vaikų akimis: psichologės patarimai</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 01 Apr 2020 10:10:04 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[karantinas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[kovoti su nerimu]]></category>
		<category><![CDATA[nerimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuraminti vaiką]]></category>
		<category><![CDATA[psichologės patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko baimės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko nerimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19005</guid>

					<description><![CDATA[<p>Koronaviruso grėsmė ir karantinas – dažniausiai nūdienoje aptariamos temos. Nežinomybė, kuo ir kada visa tai baigsis, kelia stresą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Nerimas ir baimė – šių dienų palydovai, kurie gali imti varginti vis labiau, turėti didelės&#160; įtakos mažųjų emocinei ir psichologinei savijautai. Kaip šiuo nelengvu laikotarpiu bendrauti su vaikais apie viruso keliamą&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai">Koronavirusas vaikų akimis: psichologės patarimai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19006" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-paaiškinti-vaikui-apie-koronavirusą.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-paaiškinti-vaikui-apie-koronavirusą.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/04/Kaip-paaiškinti-vaikui-apie-koronavirusą-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Koronaviruso grėsmė ir karantinas – dažniausiai nūdienoje aptariamos temos. Nežinomybė, kuo ir kada visa tai baigsis, kelia stresą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Nerimas ir baimė – šių dienų palydovai, kurie gali imti varginti vis labiau, turėti didelės&nbsp; įtakos mažųjų emocinei ir psichologinei savijautai. Kaip šiuo nelengvu laikotarpiu bendrauti su vaikais apie viruso keliamą pavojų, kaip padėti jiems nusiraminti dėl girdimos bauginančios informacijos, o galiausiai – kaip šeimoje kovoti su baimėmis ir nepasiduoti užklupusiam nerimui, pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė Brigita Ražinskaitė.</p>
<h4><strong>Ko bijo vaikai?</strong></h4>
<p>Nerimas ir baimė yra natūralios žmogaus organizmo reakcijos, kurios labai reikalingos mūsų kasdienybėje. Baimė padeda prisitaikyti bei įveikti įvairiausias sudėtingas gyvenimo situacijas, įspėja apie gresiantį pavojų ir laiku apsaugo. Baimė yra susijusi su konkrečiais, realiais dalykais, o nerimas neturi aiškios priežasties – dažnai tiesiog nerimaujama tiksliai negalint įvardinti nerimą keliančio objekto. Tai tarsi reakcija į kažką pavojingo ar bauginančio.</p>
<p>Kalbant apie vaikus ir jų baimes ir nerimą, reikėtų atsigręžti į vaikystės laikotarpį, kai ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams jau kyla aibė faktinių klausimų apie juos supantį pasaulį: kodėl, kaip, kada? Vaikai gali stipriai išgyventi tėvų išsiskyrimą, bijoti tamsos, griaustinio ar žaibo, pasilikti vienumoje, darbų mokykloje, jautriai išgyventi bendravimo sunkumus, baimintis dėl mirties ir t.t. Kai kurių vaikų baimių tėvai gali nesuprasti, manyti, kad tai kvaila ir išgalvota, tačiau kiekvienam vaikui jo baimės yra didelės ir rimtos, tad tėvai turėtų skirti tam dėmesį, o ne numoti į vaiko bėdas ranka, o tuo labiau, nebandyti jų sumenkinti.</p>
<h4><strong>Kas išduoda vaiko išgyvenamą baimę ar nerimą?</strong></h4>
<p>Kiekvienas vaikas šias emocijas išgyvena skirtingai. Baimę galima sieti su nesaugumo jausmu, bejėgiškumu, pažeidžiamumu. Depresinė nuotaika – taip pat atspindi baimės jausmą. Nerimą išduoda vaiko verksmas, irzlumas, baimingumas, vengimas bendravimo ir prisilietimų, sunkiai valdomas elgesys ar judrumas, greitai kintanti, iki galo nebaigiama veikla, negalėjimas nustygti vietoje.</p>
<p>Viduje „uždaromas“ nerimas gali pradėti reikštis per taip vadinamus psichosomatinius simptomus, kuomet vaikui be aiškios fiziologinės priežasties ima skaudėti pilvą, galvą, vargina lengvas galvos svaigimas, kyla permainingi, bet nuolatiniai nervingumo jausmai, apima drebulys, įsitempia raumenys, stipriau plaka širdis, tampa sunku susikaupti, atsiranda miego ir apetito sutrikimai, prakaitavimas. Todėl kiekvienu atveju tėvams reikia atidžiai stebėti vaiką, įvertinti jo emocinės savijautos ir elgesio pokyčius.&nbsp;</p>
<h4><strong>Kaip tėvams kalbėti koronaviruso ir karantino temomis bei padėti suvaldyti vaiko nerimą ?</strong></h4>
<p>Tėvai visada yra pirmas pavyzdys savo vaikams, kaip reikėtų susidoroti su nerimu. Bene svarbiausia (kartais, beje, sunkiausiai įgyvendinama) taisyklė tėvams – į stresą keliančias situcijas patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaiką. Apie tai, kas vaiką neramina, reikėtų kalbėtis atvirai ir jam suprantamai, neslepiant svarbių dalykų. Kai nerimą kelia koronaviruso grėsmė, suaugusiesiems reikėtų būti itin kantriems, stengtis bendraujant su vaikais nesusierzinti, jeigu atžaloms reikėtų kartoti tuos pačius atsakymus kelis kartus per dieną. Svarbiausia šiuo visiems įtemptu laikotarpiu kuo daugiau laiko būti su šeimos nariais, prasmingai drauge leisti laiką, bendrauti ir žaisti.</p>
<p>Neramiu metu fiziniai kontaktai, tokie kaip apkabinimas, pabučiavimas, yra labai svarbūs gerai vaiko savijautai. Moksliškai įrodyta, kad vaikui apkabinimų reikia bent 10 kartų per dieną. Apkabinimas – ne vien meilės išraiška, jis veikia ir kaip padrąsinimas, nuraminimas, skatina abipusį pasitikėjimą, stiprina tarpusavio emocinį ryšį. Jei tokiu sunkiu momentu tėvams pritrūktų kūrybiškumo ir vaizduotės, visada galima pasinaudoti kitų&nbsp; sukurtais ir taikomais metodais. Neseniai interneto platybėse pasirodė psichologės Manuela Molina Cruz kurta knygelė, kuri žaismingai ir suprantamai mažiesiems paaiškina apie naująjį koronavirusą.</p>
<h4><strong>Ko šiuo laikotarpiu tėvai turėtų mokyti vaikus, į ką atkreipti dėmesį?</strong></h4>
<p>Karantino metu įsigaliojo visuotinė drausmė ir reikalavimai, kaip turėtume elgtis, kad išvengtume ligos plitimo. Tėvai turėtų paaiškinti, kad norint neužsikrėsti koronovirusu reikia nusiplauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, ir tą reikėtų daryti kaip įmanoma dažniau. Svarbu, jog suaugusieji mažiesiems rodytų tinkamą pavyzdį šiuo metu patys vengdami susitikimų su draugais, neidami iš namų be reikalo. Matydami tėvų demonstruojamą elgesį, vaikai greičiau ims suvokti, jog ir jiems laikinai negalima matytis su klasės ar kiemo draugais, ir kad daugiau laiko reikėtų leisti namuose kartu su artimaisiais.</p>
<p>Vaikai turi suprasti, kad šiuo metu namai – jiems pati saugiausia vieta, nes lauke užkratas gali tykoti bet kur: kosintis, čiaudintis, sergantis žmogus, į orą kartu su seilių lašeliais skleidžia daugybę virusų, kuriuos gali įkvėpti šalia esantys sveiki žmonės ir užsikrėsti.</p>
<h4><strong>Kaip galima padėti vaikams kovoti su nerimu ir baimėmis?</strong></h4>
<p>Vienas iš pagrindinių ir natūralių būdų kovoti su nerimu ir baime, taip pat puiki galimybė išsaugoti tvirtesnius tarpusavio santykius šeimoje, yra aktyvi veikla ir judrūs žaidimai. Pagal vaiko amžių ir norus, būsto erdvę ir kitas sąlygas ar galimybes, yra nemažai puikių užsiėmimų: šokinėjimas per šokdynę, pratimai su lanku, slėpynės, landžiojimas pro sustatytas kėdes ar suolų tunelį, žaidimai su kamuoliu, žodžių estafetė, šokinėjimo žaidimai ir t.t. Tėvai, žaisdami ir džiaugdamiesi kartu su vaikais, mažiau nerimaus patys.</p>
<p>Kitos naudingos priemonės, kurios ugdo vaiko pažinimą apie pasaulį, yra filmai, knygos, pasakos. Galėčiau rekomenduoti autorės Karen Young knygas. Pirmoji – „Ei, šaunuoli. Knyga vaikams apie nerimą ir drąsą“. Ši knyga moko, kaip įveikti nerimą ir surasti savyje drąsos galių. Kitas minėtos autorės kūrinys – „Ei, karžygy. Knyga vaikams apie nerimą“ – padedantis išaiškinti vaikams, kas yra nerimas ir suteikiantis žinių, kaip iš jo išsivaduoti. Šios ir panašaus pobūdžio vaikiškos literatūros knygos skaitančiam vaikui atskleidžia, jog nerimą įmanoma įveikti bei supažindina, kokių yra sėkmingų ar netinkamų kelių su juo kovoti. Taip pat, knygų skaitymas lavina vaiko vaizduotę, ugdo jo asmenybę, moko vertybių.</p>
<h4><strong>Kur tėvai ir vaikai galėtų kreiptis pagalbos dėl apnikusių neigiamų jausmų?</strong></h4>
<p>Šiuo sunkiu ir sudėtingu etapu, natūralu, kad gali kilti neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Apie jas visada, ne tik karantino metu, būtina pasikalbėti su artimuoju ar draugu. Jei tokių žmonių šalia nėra, arba nesinori savo bėdų išsakyti pažįstamam asmeniui, visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus – kurie pasiruošę išklausyti kiekvieną žmogų bei padėti kartu įveikti užklupusias negandas. Karantino metu privatūs psichologai, psichoterapeutai teikia konsultacijas tik nuotoliniu būdu. Nemokamų pagalbos linijų darbas vyksta įprastai.</p>
<p><strong>Informacinė platforma</strong>&nbsp;<strong><span style="color: #c91212;"><a style="color: #c91212;" href="http://www.pagalbasau.lt/" target="_blank" rel="noopener">www.pagalbasau.lt</a></span></strong>, <strong>kurioje galima&nbsp; rasti rekomendacijas, kaip palaikyti gerą emocinę būseną koronaviruso pandemijos metu bei kur kreiptis pagalbos.</strong></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai">Koronavirusas vaikų akimis: psichologės patarimai</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/koronavirusas-vaiku-akimis-psichologes-patarimai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Ar gali žindyti koronavirusu užsikrėtusi mama</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 31 Mar 2020 13:22:12 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19 infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[serganti moteris]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas sergant]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18982</guid>

					<description><![CDATA[<p>Lietuvoje paskelbus karantiną besiruošiančioms kūdikio atėjimui šeimoms kyla įvairių klausimų. Iš karto po gimdymo mama galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau, ar taip bus dabar, rūpi ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį mamai. Ar susirgus koronaviruso COVID-19 liga galima žindyti kūdikį? Kaip tuomet reikėtų saugiai žindyti? Ar pagimdžius&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama">Ar gali žindyti koronavirusu užsikrėtusi mama</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18983" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Žindymas-užsikrėtus-koronavirusu.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Žindymas-užsikrėtus-koronavirusu.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/03/Žindymas-užsikrėtus-koronavirusu-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Lietuvoje paskelbus karantiną besiruošiančioms kūdikio atėjimui šeimoms kyla įvairių klausimų. Iš karto po gimdymo mama galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau, ar taip bus dabar, rūpi ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį mamai. Ar susirgus koronaviruso COVID-19 liga galima žindyti kūdikį? Kaip tuomet reikėtų saugiai žindyti? Ar pagimdžius naujagimis bus atskirtas nuo mamos? Atsako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadovė, Žindymo komiteto narė ir sertifikuota tarptautinė žindymo konsultantė gydytoja neonatologė prof. Dalia Stonienė.</p>
<h4><strong>Ar koronaviruso (COVID-19) infekcija serganti žindanti mama kelia pavojų kūdikiui?</strong></h4>
<p>Žindymas ir motinos pienas suteikia apsaugą ir motinai, ir vaikui. Remiantis mokslo žiniomis, motinai susirgus COVID-19 liga, motinos pienas nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu naujagimiui, panašiai kaip ir sergant kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis virusinėmis infekcijomis. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) netgi rekomenduoja, kad COVID-19 liga serganti&nbsp; moteris žindyti pradėtų nuo pirmosios&nbsp;naujagimio gyvenimo valandos. Išimtinis žindymas turėtų būti tęsiamas iki 6 mėnesių, pradėjus primaitinimą &#8211; bent iki 2 metų.</p>
<p>Žinoma, yra aprašyti tik keli kūdikių koronaviruso (COVID-19) infekcijos lengvos klinikinės eigos atvejai. Tačiau gimdyvių, sergančių COVID-19 liga, vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje, jų naujagimių gerklės tepinėliuose bei motinos piene infekcijos sukėlėjo nerasta. Nors dar nėra įrodyta, tačiau tikėtina, jog serganti mama su savo pienu gali perduoti naujagimiui specifinius COVID-19 antikūnus, jau praėjus kelioms dienoms nuo infekcijos.</p>
<h4><b>Kaip reikėtų elgtis saugant naujagimį nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos?</b></h4>
<p><b></b>Kaip jau esu minėjusi, žindant motinos pienu infekcija nėra perduodama, tačiau kaip ir visos kitos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos gali būti perduodamos artimo kontakto metu, todėl svarbu laikytis įprastų saugumo priemonių. Artimo kontakto metu arba žindant, motina turi dėvėti apsauginę veido kaukę, nebučiuoti kūdikio, kad ir kaip norėtųsi. Nepamiršti kruopščiai plauti rankas, ypač prieš maitinimą. Naujagimio lovytė turėtų būti dviejų metrų atstumu nuo motinos. Svarbu tinkamai vėdinti patalpas ir užtikrinti švarą namuose. Patarčiau svečių artimiausiu metu nepriimti.</p>
<h4><strong>Ar naujagimis gali būti laikinai atskirtas nuo motinos?</strong></h4>
<p>Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nepaisant to, ar motinai, ar jos kūdikiui įtariamas ar patvirtintas COVID-19 virusas, jie nuo pat gimimo turėtų palaikyti oda prie odos kontaktą ir inicijuoti žindymą. Atskyrimas gali turėti neigiamą poveikį mamai ir jos vaikui, taip pat atskyrimas neužtikrina apsaugos, nes užsikrėsti galima ir besimptomėje ligos fazėje.</p>
<p>Žindyti nedera tik esant sunkiai motinos ligai. Jei ji karščiuoja, kosėja ar skrepliuoja, kūdikis turėtų būti atskirtas tol, kol sulaukiama COVID-19 infekcijos patvirtinimo iš laboratorijos. Jei atsakymas teigiamas, mama ir kūdikis laikomas atskirai, jei neigiamas, jie gali būti kartu. Sprendimas dėl mamos ir kūdikio atskyrimo priimamas individualiai, atsižvelgiant į mamos pageidavimą, ligoninės nuostatas ir epidemiologinę situaciją šalyje. Jei vaikas laikinai atskiriamas nuo mamos, jį rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu. Nutrauktas pasterizuotas pienas nėra tinkamas. Visais atvejais rekomenduoja palaikyti motinos laktaciją – pieno gamybą, kad būklei pagerėjus ji galėtų maitinti savo pienu.</p>
<p><em>Kauno klinikų informacija</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama">Ar gali žindyti koronavirusu užsikrėtusi mama</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/ar-gali-zindyti-koronavirusu-uzsikretusi-mama/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
