Abi šios ligos gali komplikuotis į ūminį bronchitą. Ką turėtume žinoti, atsiradus tokių ligų požymiams?

Kaip atpažinti gripą?

Vienintelė gripo ir kitos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos priežastis – į organizmą patekę virusai. Užkratas perduodamas kalbantis, čiaudint ar kosint oru sklindančiais kvėpavimo takų išskyrų lašeliais. Galima užsikrėsti ir nuo daiktų, pavyzdžiui, prisilietus prie durų rankenos, o paskui palietus nosį, burną ar akis. Sušalę, išėję į lauką ką tik išsiplovę plaukus ar be kepurės, nesusirgsime.

Paprastesnę virusinę ligą (peršalimą) gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Pavojingiausi yra du pagrindiniai gripo virusų tipai – A ir B, kurių kiekvienas turi savo potipius. Peršalimas trunka apie savaitę, tinkamai gydantis gripą dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tik dar keletą savaičių gali užsitęsti prastoka savijauta.

Susirgus nesunkia virusine kvėpavimo takų infekcija (peršalimu) temperatūra dažniausiai pakyla iki 38 laipsnių, atsiranda tradiciniai ligos požymiai – gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys.

Gripui būdinga staigi pradžia ir panašūs, tik stipresni negu peršalimo simptomai, itin vargina sausas kosulys. Temperatūra pakyla per 38 laipsnius, krečia šaltis, skauda raumenis ir galvą, vargina silpnumas. Gripas – pavojinga liga, nes gali komplikuotis bakterine infekcija, net plaučių uždegimu ir miokarditu. Todėl pajutus panašius simptomus nedera užsiimti savigyda.

Kodėl ligos komplikuojasi?

Šaltuoju metų laiku dažniau palaužia virusai dėl nusilpusio imuniteto, o sausas šildomų patalpų oras sutrikdo apsaugines nosies funkcijas. Per išdžiūvusią nosies gleivinę virusai gali lengvai prasiskverbti giliau – į ryklę, sinusus, gerklas, bronchus, plaučius.

Vieną dažniausių virusinės kvėpavimo takų ligos komplikacijų ūminį bronchitą sukelia gripo, respiracinis sincitinis, paragripo, adeno- ir rinovirusai. Iš pradžių šie virusai lokalizuojasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, tačiau, netinkamai gydantis ir esant silpnam imunitetui, infekcija gali nusileisti į bronchus. Dėl uždegimo patinus bronchams žymiai sumažėja jų spindis, todėl kvėpuojant girdimas švokštimas.

Pagrindiniai bronchito simptomai yra bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, sloga, raumenų ir krūtinės skausmas, ligos pradžioje kamuoja sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių, kurie dažnai tampa gleivingi ir pūlingi. Kosulys kamuoja apie tris savaites, tačiau gali užsitęsti. Vaikai skreplius nuryja, todėl tėvai gali jų nepastebėti.

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai, o tai reiškia, kad antibiotikai nereikalingi. Šie vaistai vartojami tik nustačius, kad ligą sukėlė prisijungusi bakterinė infekcija. Todėl, įtarus bronchitą, reikia kreiptis į gydytoją. Viena iš šios ligos prevencijos priemonių – laiku gydyti ūmines kvėpavimo takų infekcijas.

Kaip išsirinkti inhaliatorių?

Sergant retai apsiribojama vienu vaistu. Paprastai geriami karščiavimą ir skausmą mažinantys, atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais prireikia antibiotikų.

Visi sergant vartojami geriamieji vaistai iš virškinamojo trakto patenka į kraujotaką, o iš ten – į visus organus ir sistemas, apkrauna kepenis, nors gydyti reikia tik kvėpavimo takus. To išvengti padės šiuolaikiniai prietaisai – inhaliatoriai. Jie leidžia pristatyti vaistus tiesiai į kvėpavimo takus, aplenkiant kraujotaką, ir suteikia gydomąjį poveikį konkrečioje infekcijos vietoje.

Kosulys, sloga, gerklės skausmas, karščiavimas vaiką labai nukamuoja. Inhaliacijos padės greičiau ir veiksmingai palengvinti ligos simptomus.

Mažiems vaikams ir visai šeimai galite įsigyti tinklelinį inhaliatorių. Tai mažas, lengvas ir tylus prietaisas. Jo išpurškiamu aerozoliu vaikas galės kvėpuoti ir sėdėdamas, ir gulėdamas, ir užsiimdamas bet kuria veikla. Vaistinėje galėsite įsigyti nereceptinį tirpalą inhaliacijoms (tokį kaip „Rinoflux“) arba gydytojo išrašytus vaistus. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, todėl tirštas sekretas bei gleivės lengviau išsiskiria ir pasišalina iš kvėpavimo takų.

Rinkdamiesi inhaliatorių atkreipkite dėmesį, kokio dydžio daleles jis išpurškia. Apatinius kvėpavimo takus pasiekia 1–3 mikronų aerozolio dalelės, didesnės (4–5 mikronų) užsilaiko gerklėje. Taip pat svarbu, kad tokių dalelių inhaliatorius galėtų išpurkšti ne mažiau kaip 70 % (įkvepiama frakcija). Ne visi tinkleliniai inhaliatoriai pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kurios leidžia pasiekti giliai esančius kvėpavimo takus – ir bronchus, ir plaučius.

Tinkleliniai inhaliatoriai gali būti naudojami bet kurioje ūminių kvėpavimo takų infekcijų stadijoje, gydant tiek pačią ligą, tiek jos komplikacijas.

Parengė Undinė Gilė

Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?

Užgulta bei varvanti nosis yra ir paprastos slogos, ir alerginio rinito požymis, bet kai kurios ypatybės skiriasi. Esant infekcinei slogai, nosies išskyros po kelių dienų tampa gelsvos arba žalsvos spalvos ir tirštos, o alerginiam susirgimui būdingos skystos ir skaidrios išskyros.

Alergijos kamuojamo vaiko nosis paburkusi, niežti, dažnai kartojasi čiaudulys. Dar vienas alerginiam rinitui būdingas požymis – sloga atsiranda drauge su akių uždegimu: akys parausta, peršti ir ašaroja. Sergant infekcine liga mažam vaikui dažniau pakyla temperatūra, kamuoja perštinti gerklė ir kosulys. Peršalimo sloga trunka maždaug 7 dienas, o alerginis rinitas gali tęstis ilgai.

Kodėl vaikas suserga alergine sloga?

Šios ligos priežastis yra imuninės sistemos sutrikimai, dėl kurių ji jautriau reaguoja į organizmui nekenksmingas aplinkoje esančias medžiagas. Todėl į nosies gleivinę patekęs alergenas sukelia jos uždegimą. Labiausiai paplitę alergenai: namų dulkės, buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos, naminių gyvūnų epidermis, pelėsiai, dulkių erkutės. Tokie alergenai slogą gali sukelti ištisus metus.

Sezoninis alerginis rinitas užklumpa kasmet tuo pačiu laiku, kai pradeda žydėti augalai. Augalų žiedadulkių sukelta alergija dar vadinama šienlige. Pavasarinę alergiją atneša kovą – gegužį žydintys lazdynai, alksniai, ypatingai alergizuoja beržo žiedadulkės. Taigi, šiltojo sezono pradžią galima sutikti varvančia nosimi ir čiaudint.

Polinkį šiai ligai vaikas gali paveldėti iš tėvų. Greičiau suserga dažnai ir ilgai kvėpavimo takų ligomis sergantys mažyliai, taip pat nuolat gydomi kraujagysles siaurinančiais nosies lašais, kurie pažeidžia gleivinę. Turi reikšmės ir aplinkoje esantys teršalai, per sausas ir per šiltas oras.

Negydomas alerginis rinitas gali pereiti į bronchinę astmą

Įtarus alerginę ligą, būtina parodyti vaiką gydytojui, nes svarbu nustatyti alergijos priežastį ir iš karto pradėti tinkamą gydymą. Uždelsus alerginis rinitas gali komplikuotis į sinusitą, ausų uždegimą ir bronchinę astmą.

Pasveikti padeda ne tik vaistai. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad vaikas nekontaktuotų su alergenu. Todėl, jeigu mažyliui alergiją sukelia, pavyzdžiui, šuniuko ar katytės plaukai, veikiausiai teks atiduoti augintinį kitam šeimininkui.

Jeigu vaikas alergiškas namų dulkėms ar erkutėms, reikės itin kruopščiai ir dažnai plauti kambarius, siurbti kilimus, užuolaidas, kasdien drėgna šluoste valyti baldų paviršius ir spintas.

Patekti į namus augalų žiedadulkėms neleis ant langų pakabintos ir nuolat drėkinamos marlinės užuolaidos. Žiedadulkių koncentracija priklauso nuo oro: mažiausiai jų yra šaltą ir lietingą dieną, daugiausiai – karštą, saulėtą ir vėjuotą, todėl tuomet geriausia būti namuose.
Sumažinti bet kurio alergeno koncentraciją aplinkoje padės oro drėkinimas ir dažnas kambarių vėdinimas vakarais, kai žiedadulkių lauke sumažėja.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti vaikui

Visiškai išvengti alergeno pavyksta gana retai, o ir jam nustatyti reikia laiko. Bet prastai besijaučiantis vaikas laukti negali – jis pasidaro irzlus, negailestingai trina akytes, nuolat šniurkščioja nosimi ir negali normaliai kvėpuoti. Net ir suaugusįjį tokia savijauta kaip reikiant nukamuoja.

Greičiau palengvinti nemalonius ligos požymius padeda inhaliacijos specialiu prietaisu, kuris gydytojo skirtus vaistus išpurškia aerozolio pavidalu. Kompresoriniai inhaliatoriai suskaido vaistą į smulkiausias daleles. Aerozolio debesėlis šias daleles tolygiai paskleidžia kvėpavimo takų paviršiuje ir preparatas pradeda veikti būtent uždegimo pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Su oro srove vaistai tiesiogiai pasiekia visas kvėpavimo takų dalis: nosies ertmę, ryklę, gerklas, bronchus ir veikia tuojau pat, skirtingai negu išgerti vaistai, kurie dar keliauja virškinimo sistema. Todėl gydant inhaliatoriumi užtenka mažesnių vaisto dozių.

Šiuo prietaisu galima išpurkšti skirtingo dydžio vaisto daleles, kurios gali pasiekti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir smulkiuosius bronchus ar alveoles. Kompresoriniu inhaliatoriumi gydomi ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligomis sergantys vaikai bei suaugusieji. Toks inhaliatorius gali būti naudojamas nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, šios procedūros lengvai atliekamos, labai veiksmingos ir saugios bet kurio amžiaus vaikui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė