Ūmiomis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis, dar vadinamomis peršalimu, vaikai šaltuoju sezonu perserga ne po vieną kartą. Kai kuriuos į lovą paguldo sunkesnė liga – gripas.
Abi šios ligos gali komplikuotis į ūminį bronchitą. Ką turėtume žinoti, atsiradus tokių ligų požymiams?
Kaip atpažinti gripą?
Vienintelė gripo ir kitos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos priežastis – į organizmą patekę virusai. Užkratas perduodamas kalbantis, čiaudint ar kosint oru sklindančiais kvėpavimo takų išskyrų lašeliais. Galima užsikrėsti ir nuo daiktų, pavyzdžiui, prisilietus prie durų rankenos, o paskui palietus nosį, burną ar akis. Sušalę, išėję į lauką ką tik išsiplovę plaukus ar be kepurės, nesusirgsime.
Paprastesnę virusinę ligą (peršalimą) gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Pavojingiausi yra du pagrindiniai gripo virusų tipai – A ir B, kurių kiekvienas turi savo potipius. Peršalimas trunka apie savaitę, tinkamai gydantis gripą dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tik dar keletą savaičių gali užsitęsti prastoka savijauta.
Susirgus nesunkia virusine kvėpavimo takų infekcija (peršalimu) temperatūra dažniausiai pakyla iki 38 laipsnių, atsiranda tradiciniai ligos požymiai – gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys.
Gripui būdinga staigi pradžia ir panašūs, tik stipresni negu peršalimo simptomai, itin vargina sausas kosulys. Temperatūra pakyla per 38 laipsnius, krečia šaltis, skauda raumenis ir galvą, vargina silpnumas. Gripas – pavojinga liga, nes gali komplikuotis bakterine infekcija, net plaučių uždegimu ir miokarditu. Todėl pajutus panašius simptomus nedera užsiimti savigyda.
Kodėl ligos komplikuojasi?
Šaltuoju metų laiku dažniau palaužia virusai dėl nusilpusio imuniteto, o sausas šildomų patalpų oras sutrikdo apsaugines nosies funkcijas. Per išdžiūvusią nosies gleivinę virusai gali lengvai prasiskverbti giliau – į ryklę, sinusus, gerklas, bronchus, plaučius.
Vieną dažniausių virusinės kvėpavimo takų ligos komplikacijų ūminį bronchitą sukelia gripo, respiracinis sincitinis, paragripo, adeno- ir rinovirusai. Iš pradžių šie virusai lokalizuojasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, tačiau, netinkamai gydantis ir esant silpnam imunitetui, infekcija gali nusileisti į bronchus. Dėl uždegimo patinus bronchams žymiai sumažėja jų spindis, todėl kvėpuojant girdimas švokštimas.
Pagrindiniai bronchito simptomai yra bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, sloga, raumenų ir krūtinės skausmas, ligos pradžioje kamuoja sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių, kurie dažnai tampa gleivingi ir pūlingi. Kosulys kamuoja apie tris savaites, tačiau gali užsitęsti. Vaikai skreplius nuryja, todėl tėvai gali jų nepastebėti.
Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai, o tai reiškia, kad antibiotikai nereikalingi. Šie vaistai vartojami tik nustačius, kad ligą sukėlė prisijungusi bakterinė infekcija. Todėl, įtarus bronchitą, reikia kreiptis į gydytoją. Viena iš šios ligos prevencijos priemonių – laiku gydyti ūmines kvėpavimo takų infekcijas.
Kaip išsirinkti inhaliatorių?
Sergant retai apsiribojama vienu vaistu. Paprastai geriami karščiavimą ir skausmą mažinantys, atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais prireikia antibiotikų.
Visi sergant vartojami geriamieji vaistai iš virškinamojo trakto patenka į kraujotaką, o iš ten – į visus organus ir sistemas, apkrauna kepenis, nors gydyti reikia tik kvėpavimo takus. To išvengti padės šiuolaikiniai prietaisai – inhaliatoriai. Jie leidžia pristatyti vaistus tiesiai į kvėpavimo takus, aplenkiant kraujotaką, ir suteikia gydomąjį poveikį konkrečioje infekcijos vietoje.
Kosulys, sloga, gerklės skausmas, karščiavimas vaiką labai nukamuoja. Inhaliacijos padės greičiau ir veiksmingai palengvinti ligos simptomus.
Mažiems vaikams ir visai šeimai galite įsigyti tinklelinį inhaliatorių. Tai mažas, lengvas ir tylus prietaisas. Jo išpurškiamu aerozoliu vaikas galės kvėpuoti ir sėdėdamas, ir gulėdamas, ir užsiimdamas bet kuria veikla. Vaistinėje galėsite įsigyti nereceptinį tirpalą inhaliacijoms (tokį kaip „Rinoflux“) arba gydytojo išrašytus vaistus. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, todėl tirštas sekretas bei gleivės lengviau išsiskiria ir pasišalina iš kvėpavimo takų.
Rinkdamiesi inhaliatorių atkreipkite dėmesį, kokio dydžio daleles jis išpurškia. Apatinius kvėpavimo takus pasiekia 1–3 mikronų aerozolio dalelės, didesnės (4–5 mikronų) užsilaiko gerklėje. Taip pat svarbu, kad tokių dalelių inhaliatorius galėtų išpurkšti ne mažiau kaip 70 % (įkvepiama frakcija). Ne visi tinkleliniai inhaliatoriai pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kurios leidžia pasiekti giliai esančius kvėpavimo takus – ir bronchus, ir plaučius.
Tinkleliniai inhaliatoriai gali būti naudojami bet kurioje ūminių kvėpavimo takų infekcijų stadijoje, gydant tiek pačią ligą, tiek jos komplikacijas.
Parengė Undinė Gilė
