Pirmoji pažintis su lauku

Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tiesa, vežamas į namus, paprastai mažylis pabūna lauke trumpai: kol tėvai prieis prie automobilio ir įeis į namus, užtruks vos kelias minutes.

Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui – pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą – šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui – vokelis-kombinezonas, t. y. vokelis, kurį vėliau galėsite lengvai transformuoti į kombinezoną.

Kiek laiko galima būti lauke?

Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Bet kai lauke žvarbus vėjas ir drėgna, pasivaikščiojimams tinkama temperatūra yra aukštesnė.

Su 6–12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Tačiau taip pat turite įvertinti drėgmę ir vėjo stiprumą.

Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų. Jeigu negalite išeiti į lauką, kūdikį palaikykite ant rankų arba vežimėlyje balkone, terasoje.

Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio. Tuomet, parsivežę jį namo, į lauką galėsite išeiti tik po kelių savaičių, kai mažylis sustiprės.

Žieminiai kūdikio drabužėliai

Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę. Svarbu, kad nebūtų šaltas vežimėlio lopšio dugnas, todėl jį uždenkite čiužinuku arba vilnone antklodėle.

Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Palieskite odelę už vaiko apykaklės, kad patikrintumėte, ar ji nesuprakaitavusi.

Dažniausios odos problemos žiemą

Žiemą oda patiria didelį stresą. Jos būklę blogina šaltis, drėgmė, ledinis vėjas, staigūs temperatūros pokyčiai: šaltis lauke ir radiatorių išdžiovintas šiltas oras namuose. Dėl šių nepalankių sąlygų pažeidžiamas hidrolipidinis odos sluoksnis, atsiranda mikroįtrūkimai, todėl susilpnėja apsauga nuo įvairių teršalų, bakterijų bei žvarbaus oro. Oda išsausėja, sudirgsta, pradeda šerpetoti.

Šaltuoju metų periodu riebalinės liaukos išskiria mažiau riebalų, kurie drėkina odą. Todėl oda praranda drėgmę ir susilpnėja jos paviršiuje esanti apsauginė lipidinė plėvelė. Taigi oda tampa lengvai pažeidžiama.

Vaikų oda nuo gimimo ir pirmaisiais gyvenimo metais yra ypatingai jautri, todėl gali stipriai reaguoti į visokius nepalankius veiksnius, taip pat ir vėją bei žemą temperatūrą. Žiemą daugumos vaikų odos būklė pablogėja: odelė šerpetoja, išberta, paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas. Todėl sausai, jautriai, alergiškai ir atopinei odai žiemą būtina skirti ypatingą dėmesį.

Dažniausia odos problema žiemą – nuožvarbos, kurios atsiranda ilgiau pabuvus šaltyje. Tuomet, grįžus į namus, oda pasidaro šiurkšti, parausta, šerpetoja, niežti. Esant žemai temperatūrai veidą galima nušalti. Nušalusi oda yra išbalusi, šalta, o sušilusi ji parausta, patinsta ir skauda, gali atsirasti vandeningų pūslelių. Nušalti galima ne tik tada, kai kandžiojasi didelis šaltis, bet ir esant nulinei temperatūrai, jeigu pučia žvarbus vėjas ir itin drėgna. Labiau linkusi į nušalimus atopinio dermatito pažeista oda.

Grįžus namo, sušalusią veido odą reikia sušildyti. Tam netinka nei karštas vanduo, nei karštas kompresas. Pažeista oda yra itin jautri, todėl jos netrinkite rankšluosčiu, šildykite delnais arba priglaudę šiltą rankšluostį. Sušilusią odą patepkite maitinamuoju kremu, kuris ją nuramins, susilpnins nemalonius pojūčius ir padės atkurti apsauginį barjerą.

Kaip žiemą nesušaldyti veido?

Šaltasis sezonas diktuoja kitokias odos priežiūros taisykles. Žiemą valyti odą reikia švelniai, drėkinti bei maitinti – intensyviai ir būtina sustiprinta apsauga.

Sausos odos patariama nešveisti bent šalčiausiais žiemos mėnesiais. Mat, šveisdami pažeidžiame raginį epidermio sluoksnį, apsaugantį odą nuo aplinkos poveikio. Riebią ir mišrią odą žiemą galima šveisti, tačiau derėtų naudoti švelnesnes priemones. 

Šaltuoju metų periodu išsausėjusią odą būtina drėkinti, bet tai daryti patariama vakare, prieš pat miegą. Dieną, ypač būnant lauke, labiau tinka riebesni maitinamieji kremai.

Spaudžiant šaltukui ar pučiant stipriam vėjui geriau apriboti buvimą lauke, tačiau tai ne visada įmanoma, todėl svarbu apsaugoti atviras odos vietas.

Ruošdamiesi išeiti į lauką atviras kūno vietas patepkite riebiu apsauginiu kremu, kuris odos paviršiuje suformuoja plėvelę, padedančią išlaikyti drėgmę, nepasiduoti šalčiui ir lediniam vėjui. Uždengę veidą šaliku tokio barjero neturėsime, atvirkščiai – tada dar greičiau sušalsime. Prie veido besiliečiantis audinys sudrėks ir šaldys odą.

Apsauginio kremo sudėtyje neturėtų būti vandens, kuris nespėjęs išgaruoti iš odos gali sukelti nušalimus. Odos atsinaujinimui ir natūraliai apsaugai svarbūs apsauginiame kreme esantys vitaminai, pavyzdžiui, A ir E. Kad kremas spėtų susigerti, teptis juo reikia prieš pusvalandį.

Vaiko odą prieš išeinant į lauką taip pat būtina patepti specialiu apsauginiu kremu. Be to, žiemą svarbu pasirūpinti ne tik veido oda, bet ir rankomis bei lūpomis.

Rankų odą, kaip ir veido, stipriai veikia išoriniai veiksniai. Pagrindinė jos apsauga nuo šalčio – pirštinės. Jas mūvėdami ne tik išsaugosite šilumą, bet ir išvengsite nušalimų. Būnant lauke rankų odą taip pat reikia apsaugoti specialiu kremu. Rankas būtinai patepkite kremu po kiekvieno plovimo ir prieš miegą. Nuo šalčio ir vėjo gali suskeldėti lūpos, todėl eidami į lauką jas patepkite apsauginiu balzamu.

 Žiemiškų orų išsausintai odai padės vandens procedūros

Be šalčio ir vėjo odą žiemą dar veikia sausas patalpų oras, kurį reikia drėkinti. Galite nusipirkti drėkintuvą, pakabinti ant radiatorių drėgnus rankšluosčius, bute išdėlioti dubenis su vandeniu.

Maudydamiesi vonioje būtinai įpilkite į vandenį specialios drėkinamosios priemonės, geriausia aliejinės. Ji ne tik švelniai nuvalys odą, bet ir neleis iš karto išgaruoti drėgmei išsimaudžius. Jei vaiko oda sausa, iškart po maudymosi per tris minutes patepkite odą specialiu sausai odai skirtu kremu. Toks kremas tiks ir šerpetojančiai odai, taip pat atsiradus įtrūkiams.  

Kitas svarbus patarimas: nesirenkite per šiltai, per daug neapmuturiuokite vaiko. Jautriai vaiko odai prakaitas yra vienas pagrindinių dirgiklių, toks pat kaip sintetiniai drabužiai.

Parengė Undinė Gilė

Pačių mažiausių apranga

Kūdikių šilumos apykaita spartesnė, jie yra labiau linkę perkaisti, todėl ypač svarbu juos aprengti atsižvelgiant į orą. Rinkitės drabužius vaikui taip, kaip rengtumėtės pati, tik pridėkite dar vieną sluoksnį.

Kad kūdikiui būtų patogu, svarbu pasirinkti tinkamą aprangą: malonią prie kūno, be duriančių etikečių ir trinančių siūlių, nevaržančią judesių. Šiltesnė yra daugiasluoksnė apranga, nes nuo šalčio geriau apsaugo tarp atskirų sluoksnių susikaupiantis oras. Todėl ir esant žvarbokam orui geriau ne vienas šiltas megztukas, o keli plonesni drabužėliai.

Jei lauke ne itin šalta, nepučia stiprus vėjas ir nelyja, gali užtekti 3 sluoksnių drabužių: smėlinuko, šliaužtinukų ir kombinezono. Pasiimkite ir apklotą – galbūt bevaikštinėjant pasikeis oras. Būtinas kūdikio aprangos elementas kepurė, geriausia – šalmuko tipo, kuri apsaugo ir kaklą.

Šaltuoju sezonu patogu vaiką paguldyti į vokelį: jeigu tik aplosime, bus šalta nugarytei. Kūdikiui galite įsigyti kombinezoną – vokelį, kuris yra su rankovėmis, gobtuvu, o kojytės nuo šalčio paslėptos vokelyje.

Jei lauke labai vėjuota, drėgna, nors ir termometras rodo ne žemą temperatūrą, aprenkite kūdikį šilčiau. Tokiomis oro sąlygomis visi jaučiame didesnį šaltį.

Patikrinti, ar kūdikiui ne per karšta, galite palietusi kaklą ar nugarytę. Jei šios vietos karštos ir oda suprakaitavusi – mažylį aprengėte per šiltai. Kitą kartą, esant panašiam orui, jį aprenkite vienu drabužių sluoksniu mažiau.

Kūdikiui, kaip ir paūgėjusiam mažyliui, labai svarbu neperkaisti, nes, sukaitęs ir suprakaitavęs, papūtus skersvėjui jis gali greitai susirgti.

Bėgiojantiems po balas

Jau vaikščiojantiems vaikams galioja kitos taisyklės. Norint suprasti, kaip aprengti vienerių metų ir didesnį vaiką, svarbu atsižvelgti į jo fizinį aktyvumą: ilgiau sėdi vežimėlyje ar bėgioja žaidimų aikštelėje. Pagal tai renkamės, kiek drabužių sluoksnių jam apvilkti.

Jei dar nepaspaudė stipresnis šaltukas, vaikui gali užtekti dviejų plonesnių sluoksnių drabužių, o viršutiniai turėtų apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės.

Renkite vaiką natūralių audinių ir patogiais drabužiais. Viršutinis rūbas gali būti kombinezonas arba striukytė su kelnėmis, po kuriomis galima užmauti pėdkelnes. Patogios ir nesmunkančios kelnės su petnešomis. Megztukas neturi būti per trumpas, kad neapnuogintų nugarytės.

Lietingą rudenio dieną pravers neperšlampamas ir nuo vėjo apsaugantis lietpaltis, po kuriuo apvilksite šiltesnį megztinį. Tiks ir žvarbiam rudens orui pritaikytas neperšlampamas kombinezonas.

Kad vaikas neperšaltų, svarbi kojų šiluma. Vaikai lauke laksto ne tik takeliais, bet ir per balas, todėl jų batai turi būti ne tik šilti, bet ir neperšlampami. Reikėtų rinktis su šalčio ir drėgmės nepraleidžiančiu storesniu padu ir, žinoma, geros kokybės, iš natūralių medžiagų.

Vaikščiojančiam mažyliui svarbios neperšlampamos pirštinės, kurios turi būti ilgesnės, kad apsaugotų riešus. Kaip ir kūdikiams, paūgėjusiams mažyliams patogi kepurė – šalmas.