MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA VASARA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Nedidelės vaiko nelaimės. Kad vaiko vasara būtų saugi

VASAROS VAISTINĖLĖ. Vasarinė alergija – kaip gelbėtis? Kodėl į kelionę reikia pasiimti ir probiotikų?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Kaip atpažinti ir palengvinti pilvuko dieglius?

MAMYTĖ. Kodėl skilinėja speneliai? Psichologė K. Tarnauskienė Žindau naujagimį, o jau anksčiau nujunkytas vyresnėlis prašosi vėl būti žindomas

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Ligonių kasos primena, nuo kokių ligų vaikai skiepijami nemokamai

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko

Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2–4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.

Nedidelei naujagimių daliai – iki 2 proc. – vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos problemų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Deja, apie 5 proc. naujagimių nepaskiepijami atsisakius tėvams.

Medikų teigimu, vaikams iki 2 metų didžioji dalis profilaktinių skiepų numatyta dėl to, kad turėtų apsaugą nuo išorinių virusų ir bakterijų, kurie gali būti perduodami iš aplinkos. Pavojingiausi ne tik ligų simptomai, bet ir komplikacijos, o kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami.

Skiepai svarbūs nuo pirmųjų gyvenimo dienų

Vakcina nuo hepatito B yra pirmoji, kuria skiepijamas naujagimis. Gydytojų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Papildomai vakcina skiriama 1 ir 6 mėnesių amžiaus vaikams. 

Antroji naujagimiams skiriama vakcina – nuo tuberkuliozės. Ji įskiepijama kūdikiui antrą arba trečią gyvenimo parą.

Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo pneumokokų bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. Skiepijama 2, 4, ir 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.

Nemokama sezoninio gripo vakcina

MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, o šios ligos gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą. Ja skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų vaikai.

ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Ji apsaugo nuo ŽPV infekcijos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžio priežasčių.

Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2–7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti nuo gripo, jiems reikalingos dvi vakcinos dozės, antrąją galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių.  

Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės. Ligonių kasos apmoka ir skiriamą vakciną, ir imunoglobuliną nuo pasiutligės.

Ligonių kasos primena, kad laiku nepaskiepijus vaiko, šeimos gydytojas sudaro individualų skiepijimo planą.

Prieš vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Kodėl žiedadulkės alergizuoja?

Vasarą sklando žydinčių gėlių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Jų kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Daugiau žiedadulkių ore sausą ir saulėtą dieną, o sumažėja palijus: jos nusėda ant žemės. Tačiau išdžiūvusios vėl pasklinda ore.

Susidūrus su alergizuojančiomis žiedadulkėmis pradeda gamintis specifiniai IgE antikūnai, kurie lemia alerginės ligos požymius. O ji dažnai painiojama su peršalimu. Tačiau atskirti šienligę nuo įprastos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos galite pagal kelis požymius. Vienas iš jų yra simptomų trukmė: peršalimas praeina per kelias dienas, tačiau alergijos simptomai gali tęstis keletą savaičių, priklausomai nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Šienligei nebūdingi įprasti peršalimo ligos požymiai: karščiavimas, kosulys, raumenų skausmas. Nosies išskyros esant šienligei nesutirštėja, kaip peršalus, bet išlieka skystos ir skaidrios.

Daugumai žmonių alergijos simptomai nėra sunkūs ir ilgai nekamuoja, tačiau ignoruoti jų neverta. Negydoma ir užsitęsusi alerginė sloga pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, o tai padidina bronchinės astmos tikimybę. Be to, kai kuriems šienligė gali sukelti stipresnę alerginę reakciją – net sutrikdyti kvėpavimą.

Nors taip nutinka retai, tačiau nepamirškime, kad vis dėlto galima sunki ūmiai besivystanti alerginė reakcija, tokia kaip gyvybei pavojinga anafilaksija. Tuomet sutrinka kvėpavimas ir staiga sumažėja kraujospūdis, kartais prarandama sąmonė.

Alergiją žiedadulkėms gali paskatinti paveldimumas. Turi įtakos imuninė sistema. Kai kurių žmonių imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į alergenus. Šienligės rizika didesnė sergant kitomis alerginėmis ligomis – astma, alerginiu dermatitu ar egzema. Jautrumą žiedadulkėms gali išprovokuoti oro tarša, tabako dūmai ir kt. Tai pažeidžia kvėpavimo takus, pro kuriuos alergenai lengviau patenka į organizmą.

Kad sezoninė alergija nenukamuotų

Nuo žiedadulkių nepasislėpsime, tačiau galime susilpninti jų keliamą diskomfortą mažiau kontaktuodami su alergenais. Padės keletas paprastų rekomendacijų:

• alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiais sausu ir vėjuotu oru rečiau eikite į lauką, mažiau ten būkite;
• stebėkite žiedadulkių koncentracijos lygį ore naudodami specialias programas, pavyzdžiui, mobiliąją programėlę PASYFO, kuri padės sužinoti alergijos simptomų prognozę;
• užsidėkite akinius nuo saulės ir, jei įmanoma, medicininę kaukę;
• grįžę namo, nusiprauskite po dušu, praskalaukite nosį, pasikeiskite drabužius;
• patalpas vėdinkite lietingu oru, naudokite specialius oro valytuvus ir drėkintuvus;
• reguliariai plaukite grindis, valykite dulkes.

Gali tekti laikytis dietos

Alergiškiems augalų žiedadulkėms žmonėms patariama atkreipti dėmesį į mitybą, nes kartu su šienlige gali atsirasti kryžminės reakcijos. Jų priežastis – augalų biologinis panašumas. Paprastai tariant, kai kuriuose maisto produktuose yra baltymų, panašių į žiedadulkių baltymus, ir jie gali sukelti panašius simptomus.

Žolėms ir piktžolėms jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti pomidorai, apelsinai, arbūzai, melionai.  Alergiškiems žolių žiedadulkėms reikėtų vengti bulvių, kviečių, žirnių, žemės riešutų, kivių, datulių. Jeigu alergizuoja piktžolių žiedadulkės, gali tekti atsisakyti morkų, svogūnų, saulėgrąžų sėklų, obuolių, persikų, salierų, garstyčių, petražolių.

Šienligės kamuojamiems žmonėms nerekomenduojami vaistažolių preparatai ir arbatos. Pakoregavus mitybą galima sumažinti alerginių reakcijų stiprumą.

Kaip palengvinti šienligės simptomus?

Lengvesniais atvejais gali padėti nereceptiniai antihistamininiai vaistai, kurie susilpnina organizmo reakciją į alergeną. Šienligės sukeltam nosies gleivinės uždegimui slopinti galite įsigyti specialų nosies purškalą. Akių niežėjimą ir ašarojimą padės nuraminti specialūs akių lašai.

Jei simptomai labai stiprūs ir kamuoja ilgai, pasikonsultuokite su gydytoju alergologu, kuris paskirs gydymą.

Kova su alergijomis bus veiksminga tik tuo atveju, jei žmogus tiksliai žinos, kad jis jautrus žiedadulkėms, ir konkrečiai – kokie augalai sukelia ligą. Konkretus dirgiklis išsiaiškinamas atliekant odos testus arba kraujo tyrimus, skirtus specifiniams antikūnams nustatyti. Šie tyrimai leidžia ne tik koreguoti gydymą: nustačius alergeną galima iš anksto pasiruošti alergizuojančių augalų žydėjimo periodui. Vaistus reikėtų pradėti vartoti prieš dvi savaites iki jų žiedadulkių atsiradimo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Abi šios ligos gali komplikuotis į ūminį bronchitą. Ką turėtume žinoti, atsiradus tokių ligų požymiams?

Kaip atpažinti gripą?

Vienintelė gripo ir kitos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos priežastis – į organizmą patekę virusai. Užkratas perduodamas kalbantis, čiaudint ar kosint oru sklindančiais kvėpavimo takų išskyrų lašeliais. Galima užsikrėsti ir nuo daiktų, pavyzdžiui, prisilietus prie durų rankenos, o paskui palietus nosį, burną ar akis. Sušalę, išėję į lauką ką tik išsiplovę plaukus ar be kepurės, nesusirgsime.

Paprastesnę virusinę ligą (peršalimą) gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Pavojingiausi yra du pagrindiniai gripo virusų tipai – A ir B, kurių kiekvienas turi savo potipius. Peršalimas trunka apie savaitę, tinkamai gydantis gripą dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tik dar keletą savaičių gali užsitęsti prastoka savijauta.

Susirgus nesunkia virusine kvėpavimo takų infekcija (peršalimu) temperatūra dažniausiai pakyla iki 38 laipsnių, atsiranda tradiciniai ligos požymiai – gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys.

Gripui būdinga staigi pradžia ir panašūs, tik stipresni negu peršalimo simptomai, itin vargina sausas kosulys. Temperatūra pakyla per 38 laipsnius, krečia šaltis, skauda raumenis ir galvą, vargina silpnumas. Gripas – pavojinga liga, nes gali komplikuotis bakterine infekcija, net plaučių uždegimu ir miokarditu. Todėl pajutus panašius simptomus nedera užsiimti savigyda.

Kodėl ligos komplikuojasi?

Šaltuoju metų laiku dažniau palaužia virusai dėl nusilpusio imuniteto, o sausas šildomų patalpų oras sutrikdo apsaugines nosies funkcijas. Per išdžiūvusią nosies gleivinę virusai gali lengvai prasiskverbti giliau – į ryklę, sinusus, gerklas, bronchus, plaučius.

Vieną dažniausių virusinės kvėpavimo takų ligos komplikacijų ūminį bronchitą sukelia gripo, respiracinis sincitinis, paragripo, adeno- ir rinovirusai. Iš pradžių šie virusai lokalizuojasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, tačiau, netinkamai gydantis ir esant silpnam imunitetui, infekcija gali nusileisti į bronchus. Dėl uždegimo patinus bronchams žymiai sumažėja jų spindis, todėl kvėpuojant girdimas švokštimas.

Pagrindiniai bronchito simptomai yra bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, sloga, raumenų ir krūtinės skausmas, ligos pradžioje kamuoja sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių, kurie dažnai tampa gleivingi ir pūlingi. Kosulys kamuoja apie tris savaites, tačiau gali užsitęsti. Vaikai skreplius nuryja, todėl tėvai gali jų nepastebėti.

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai, o tai reiškia, kad antibiotikai nereikalingi. Šie vaistai vartojami tik nustačius, kad ligą sukėlė prisijungusi bakterinė infekcija. Todėl, įtarus bronchitą, reikia kreiptis į gydytoją. Viena iš šios ligos prevencijos priemonių – laiku gydyti ūmines kvėpavimo takų infekcijas.

Kaip išsirinkti inhaliatorių?

Sergant retai apsiribojama vienu vaistu. Paprastai geriami karščiavimą ir skausmą mažinantys, atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais prireikia antibiotikų.

Visi sergant vartojami geriamieji vaistai iš virškinamojo trakto patenka į kraujotaką, o iš ten – į visus organus ir sistemas, apkrauna kepenis, nors gydyti reikia tik kvėpavimo takus. To išvengti padės šiuolaikiniai prietaisai – inhaliatoriai. Jie leidžia pristatyti vaistus tiesiai į kvėpavimo takus, aplenkiant kraujotaką, ir suteikia gydomąjį poveikį konkrečioje infekcijos vietoje.

Kosulys, sloga, gerklės skausmas, karščiavimas vaiką labai nukamuoja. Inhaliacijos padės greičiau ir veiksmingai palengvinti ligos simptomus.

Mažiems vaikams ir visai šeimai galite įsigyti tinklelinį inhaliatorių. Tai mažas, lengvas ir tylus prietaisas. Jo išpurškiamu aerozoliu vaikas galės kvėpuoti ir sėdėdamas, ir gulėdamas, ir užsiimdamas bet kuria veikla. Vaistinėje galėsite įsigyti nereceptinį tirpalą inhaliacijoms (tokį kaip „Rinoflux“) arba gydytojo išrašytus vaistus. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, todėl tirštas sekretas bei gleivės lengviau išsiskiria ir pasišalina iš kvėpavimo takų.

Rinkdamiesi inhaliatorių atkreipkite dėmesį, kokio dydžio daleles jis išpurškia. Apatinius kvėpavimo takus pasiekia 1–3 mikronų aerozolio dalelės, didesnės (4–5 mikronų) užsilaiko gerklėje. Taip pat svarbu, kad tokių dalelių inhaliatorius galėtų išpurkšti ne mažiau kaip 70 % (įkvepiama frakcija). Ne visi tinkleliniai inhaliatoriai pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kurios leidžia pasiekti giliai esančius kvėpavimo takus – ir bronchus, ir plaučius.

Tinkleliniai inhaliatoriai gali būti naudojami bet kurioje ūminių kvėpavimo takų infekcijų stadijoje, gydant tiek pačią ligą, tiek jos komplikacijas.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

Žiemą sąlygos virusams palankios

Virusai ypatingai aktyvūs esant dideliems temperatūros svyravimams. Šie, taip pat ir oro drėgmės, ir saulės šviesos pokyčiai gali susilpninti organizmo gynybą, dėl to žiemą esame imlesni kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams.

Nors ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, iš tikrųjų šaltis nėra ligos priežastis. Jei virusai nepateks į organizmą iš išorės, nesusirgsime. Užsikrečiama nuo kito žmogaus – infekcijos nešiotojo. Peršalimas yra vienas iš veiksnių, kurie susilpnina imunitetą ir padeda virusams įsitvirtinti organizme. Užsigrūdinęs žmogus yra atsparesnis šalčiui, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga rečiau.

Imunitetą silpnina stresas, netinkama mityba, nuovargis, miego stoka. Virusais dažniau užsikrečiame šaltuoju metų laiku dar ir todėl, kad daug laiko praleidžiame patalpose, ten kontaktuojame su kitais žmonėmis. Jos rečiau vėdinamos, todėl išsausėja oras – visa tai palankios sąlygos infekcijai.

Nors paprastai peršalimo ligų simptomai nesunkūs ir praeina savaime, juos palengvinus plačiai prieinamomis priemonėmis, tačiau šios ligos gali sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą, net plaučių uždegimą. Be to, prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Virusai į organizmą patenka kvėpuojant

Virusai į organizmą patenka kartu su įkvėptu oru. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja, kalba ar dainuoja, aplink jį pasklinda kvėpavimo takų išskyrų lašeliai, kuriuose yra virusų. Todėl, atsidūrę šalia sergančiojo, rizikuojame užsikrėsti. Sausame, dulkėtame ir nevėdinamame patalpų ore virusai išlieka aktyvūs daugelį valandų. Susirgti galime ir palietę šiais lašeliais užterštą paviršių, o po to rankomis liesdami veidą, nosį, burną ar akis.

Maži vaikai serga dažniau, nes neturi tinkamų higienos įgūdžių, o su jais supančiu pasauliu susipažįsta ragaudami aplink esančius daiktus. Be to, jų imuninė sistema dar per silpna nugalėti infekcinių ligų sukėlėjus.

Su oru įkvėpti virusai pirmiausia patenka į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose gali sukelti ligą. Stipri imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija ir neleidžia virusams plisti. Jeigu imuninė sistema nepajėgi susidoroti su įsibrovėliais, virusai ima daugintis. Be to, virusai gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus – bronchus bei plaučius ir sukelti bronchitą arba pneumoniją.

Pastilės ir kitos priemonės, suteikiančios stiprybės

Viršutiniai kvėpavimo takai – nosis, ryklė, gerklų dalis – tai filtras, užtikrinantis įkvepiamo oro švarą: jie drėkina, šildo ir filtruoja orą.

Kvėpavimo takų gleivinę sudaro virpamosios ląstelės, kurių plaukeliai judėdami stumia gleives iš kvėpavimo takų. Taip iš organizmo pašalinami virusai, bakterijos bei kiti oro teršalai. Kvėpavimo takų gleivinėje gaminasi gleivės, kurių sudėtyje yra sekrecinio imunoglobulino A  (IgA), suteikiančio imunitetą. Tai apsaugos mechanizmas, kad infekcija nepatektų į kvėpavimo takus. Kai ši apsauga pažeidžiama, susergame įvairiomis ligomis.

Kai sergančiųjų kvėpavimo takų virusinėmis ligomis daug, žmonių perpildytose vietose labai padidėja virusų koncentracija ore, o biologinė gleivinės apsauga gali nesusidoroti su infekcija.

Viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje atsidūręs virusas įsiskverbia į jos epitelio ląsteles ir ima daugintis, sukeldamas intoksikaciją. Taip nenutiktų, jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie kvėpavimo takų ląstelių ir įsiskverbti pro ląstelės membraną.

Užkirsti virusams kelią į ląsteles sukurtos specialios pastilės, kurios burnos ir ryklės gleivinės membranose suformuoja virusus ir kitus patogenus sulaikantį apsauginį sluoksnį. Tokia apsauga pravers, pavyzdžiui, parduotuvėje, renginyje, viešajame transporte, gydymo įstaigoje, kitose vietose, kuriose susiburia daug žmonių.

Sezoninių virusinių infekcijų prevencija vertėtų pasirūpinti iš anksto. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

Nepamirškite higienos taisyklių: dažnai plaukite rankas, o nešvariomis rankomis nelieskite veido. Paprasčiausias būdas sumažinti užkrato koncentraciją ore – reguliariai vėdinti patalpas.

Stiprybės organizmui suteiks sveika gyvensena: geras miegas, grynas oras, aktyvus poilsis, subalansuotas maistas, kuriame gausu vitaminų.

Apsisaugoti nuo rimtesnę grėsmę sveikatai keliančių ligų – gripo, COVID-19 ir RSV – padės skiepai. Nors jie nesuteiks šimtaprocentinės garantijos, kad nesusirgsite, bet padės išvengti sunkių ligos formų.

Parengė Undinė Gilė

Vidurių užkietėjimo priežastys

Vaikai dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo, kurį sukelia netinkama mityba, stresas, virškinimo sistemos problemos. Organinės kilmės vidurių užkietėjimas gali būti daugelio virškinamojo trakto ligų simptomas. Viena iš tokių – celiakija, dažna vidurių užkietėjimo priežastis – Hiršprungo liga, dėl kurios sutrinka išmatų slinkimas storąja žarna. Kitos priežastys – cukrinis diabetas, rachitas, alergija karvės pienui, nervų sistemos ligos. Šią bėdą gali lemti šalutinis kai kurių vaistų poveikis.

Dažniausiai vaikams pasitaiko funkcinis vidurių užkietėjimas, t.y. nesukeltas ligos. Jis atsiranda tam tikrais vaiko gyvenimo laikotarpiais: kai mažylis pradedamas maitinti kietu maistu, kai pratinamas prie puoduko ir pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.

Viduriai gali užkietėti pradėjus duoti tiršto maisto, nes kūdikio žarnynas turi prisitaikyti prie kitokios mitybos. Mažylis pasteni, bet jeigu neverkia, reiškia jam neskauda, taigi nėra dėl ko nerimauti. Prisitaikius prie naujo maisto ir tuštinimasis susitvarkys.

Pradėdami sodinti mažylį ant puoduko, tėveliai turi būti kantrūs, nes jei vaikas jaus jų susierzinimą, tuštinimasis kiekvieną kartą jam sukels stresą. Todėl vaikas pradės protestuoti – norės kakoti, bet to nedarys, o tokio protesto pasekmė – vidurių užkietėjimas.

Ikimokyklinukai ir pradinukai gali bijoti nueiti į tualetą svetimoje vietoje. Taip nutinka, jeigu patogumai ten menki, kaip ir sąlygos, ir vaikas negali ramiai pasituštinti. Tada jis kenčia, nuolat stengiasi sulaikyti išmatas, įtempdamas sėdmenų raumenis, o dėl to užkietėja viduriai. Tėvai turėtų ramiai pakalbėti su vaiku ir rasti drauge šios problemos sprendimą.

Kodėl svarbu neleisti užkietėti viduriams?

Užkietėjus viduriams dėl skausmo tuštinantis vaikas iš visų jėgų stengiasi išvengti šio nemalonaus veiksmo. Nepašalintos išmatos kaupiasi tiesiojoje žarnoje, todėl jas sunkiau išstumti pro išangę. Kaupiantis vis daugiau išmatų, iš jų rezorbuojasi vanduo, todėl jos darosi vis kietesnės ir tuštinantis vis labiau skauda. Dar viena blogybė, kad ilgai stengiantis sulaikyti išmatas perpildyta žarna išsitempia, jos receptoriai darosi mažiau jautrūs ir silpnėja poreikis tuštintis. Dėl to vaikas gali nebejusti noro tuštintis net susikaupus itin dideliam išmatų kiekiui. Aplink sukietėjusias išmatas apibėga skystos, todėl tepasi kelnaitės.

Ilgai nesituštinęs vaikas nervingas, pablogėja apetitas. Besitęsianti problema sutrikdo virškinimo organų funkcijas, nukenčia ir kitų organų veikla. Dėl to sulėtėja vaiko fizinė raida, gali užpulti tokios ligos kaip žarnų uždegimas ar ūminis žarnų nepraeinamumas, šlapimo takų infekcijos. Sunkiai tuštinantis gali atsirasti išangės įplėšų, o tai vaikui sukelia perštėjimą ir niežulį; kraujavimas tuštinantis.

Užsitęsus vidurių užkietėjimui atsiradęs išmatų ir šlapimo nelaikymas lemia nemalonius kvapus. Dėl to kyla socializacijos problemų, vaikui gali tekti patirti patyčias. Nuolatinis diskomfortas tuštinantis, varginantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, agresyvumą.

Kaip padėti vaikui?

Pastebėję, kad vaikui užkietėjo viduriai, ilgai nedelskite, nes kuo ilgiau tai tęsis, tuo sunkiau bus atsikratyti šios problemos. Esant stipriems požymiams reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu vidurių užkietėjimą lemia ne liga, gali užtekti mitybos pokyčių, didesnio fizinio aktyvumo, tėvų palaikymo ir laisvinamojo preparato, padėsiančio suminkštinti išmatas, kad jos lengviau pasišalintų. Vieni tokių yra osmosiniai laisvinamieji, padidinantys skysčių kiekį žarnyne ir skatinantys jo peristaltiką bei išsituštinimą. Viena iš tokių tuštinimąsi natūralios sudėties palengvinančių priemonių, tinkančių vaikams, yra 1500 mg glicerolio turinčios žvakutės „Glicerol Inteli”.

Dažna vaikų vidurių užkietėjimo priežastis yra žarnyno motoriką skatinančių skaidulų trūkumas. Taip nutinka, kai vaikas valgo daug perdirbto ar greitojo maisto ir mažai daržovių, vaisių, visagrūdžių maisto produktų, kurie yra pagrindiniai skaidulų šaltiniai.

Todėl būtina pakeisti vaiko mitybos racioną įtraukiant į jį daugiau daržovių, vaisių, taip pat reikia gerti pakankamai skysčių. Vidurių užkietėjimą skatina ir judėjimo stoka. Vaikas turėtų kasdien būti lauke, mankštintis, užsiimti kita fizine veikla.

Svarbu išlikti ramiems, negėdinti vaiko, o jį palaikyti – tuštinimasis turi būti streso nekelianti įprasta kasdienė veikla.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]