Taigi teko pomėgius pritaikyti naujai situacijai ir šeimai, todėl Lina atrado kitus mėgstamus užsiėmimus: siuvinėjimą kryželiu, pyragų kepimą, dekupažą. Iš visų jos pomėgių vyrui labiausiai patinka pyragai. Juolab Lina pati pyragų nevalgo, taigi kepa pagal Gintaro užsakymus – bando įvairius receptus, svarbiausia, kad būtų su obuoliais.

– Pyragus, ko gero, ignoruoji dėl figūros?

Per nėštumą kilogramų prisiauginau daug daugiau nei derėtų, bet didžioji pusė nukrito tik grįžus namo. Paskui laikiausi tam tikros mitybos, dariau pratimus ir masažus. Pavyko puikiai – neliko nė vieno nereikalingo kilogramo. O dabar metukų ir dviejų mėnesių Kristupas taip pat prisideda prie to: kartu sportuojam, einam pasivaikščioti ir pabėgioti.

– Kas buvo sunkiausia tapus mama? Ar neapninka depresija vienai su sūneliu namuose, kaip gelbėjiesi, kad gyvenimas netaptų rutina?

Keisčiausia buvo, kad padėties šeimininkė nebe aš, o vaikas. Bet tik iš pradžių. Dabar labai didelių pokyčių nejaučiu, lygiai taip pat išeinu ir pas drauges, ir į kirpyklą, panašius kaip anksčiau namų ruošos darbus atlieku. Kai reikia, padeda mama, anyta ir draugės. Vyro stengiuosi netrukdyti, nebent skubiai prireiktų arba jis būtų laisvas.

Tie pirmieji metai prabėgo nejučia, o ir namuose nesėdim visą laiką. Mano tėvai gyvena už 100 km nuo mūsų, tai pasibūname pas juos porą savaičių, išvažiuojame paatostogauti. Turiu kelias drauges, su kuriomis susitinkame, pašnekame apie vyrus, vaikus, gyvenimą – ir rutinos kaip nebuvę. Geriausias gi poilsis ir atgaiva kiekvienai moteriai – kelios valandos grožio salone ir pusdienis prekybos centre. Kaip vyras sako – mėnesiui ramu (o gal ir dviem).

– Pakalbam apie pradžią. Dauguma moterų gimdo dviese su vyru, o kaip sekėsi tau?

Tikrai buvo nelengva – ne sanatorija, bet pamačiusi Kristupą vargus užmiršau. Vyras gimdyme nedalyvavo, nes aš buvau kategoriškai prieš, ir jis tikrai nesupyko. Ir dabar manau, kad vyrams ten tikrai ne vieta.

– Ką galėtum patarti kitoms mamoms dėl maitinimo krūtimi. Iki kada maitinai, kaip sekėsi?

Vien tik krūtimi maitinau iki 4 mėnesių. Paskui įtraukėme daržoves ir pieno mišinius, nes mano pieno pritrūko. Naktimis dar maitinau iki 9 mėnesių, kol pamačiau, jog Kristupui to nebereikia ir labai lengvai atsisakėme. Iš tikrųjų, maitinimas krūtimi didelis darbas, nes žindanti mama privalo pati tinkamai maitintis, būti kupina gerų emocijų, nes visa tai persiduoda vaikui.

Manau, kad mamytėms reikia ne jaudintis, o vadovautis nuojauta, nes tik pati mama jaučia, kas geriausia jos mažyliui.

– Gal sveikai augini, kad vaikas nesirgtų? Kaip maitini dabar – paūgėjusį Kristupą, kaip manai apsaugoti nuo žalingų vilionių: kokakolos, traškučių ir saldainių?

Galiu pasidžiaugti, kad per metus nė karto nekarščiavo. Buvo sloga, bet tai dantų dygimo pasekmės.

Dėl skanėstų – manau, kad vienas nekaltas saldainiukas dar niekam nepakenkė, o ir visiškai apsaugoti nuo saldumynų vaiko nepavyks. Tikiuosi laikui bėgant susitarsime su sūnum, kiek ir ko galima valgyti. Kol kas Kristupas dar nežino, kas ta kokakola ir bulvių traškučiai. Pati gamindama maistą stengiuosi, kad būtų skanu, sveika ir labai neitų į kūną.

– Ką manai apie ekologišką maistą, ekologiškus vaiko rūbelius, daiktus?

Patys pirmieji Kristupo rūbeliai ir buvo ekologiški. Skalbikliai – taip pat. Bet vėliau viską pakeitėme tiesiog vaikiškais. Tiko. Išsigandau, kad vaikas nebūtų kaip muilo burbule, kuris vieną dieną sprogs ir prasidės alergijos bei bėrimai. Maisto produktus renkamės kiek įmanoma kokybiškesnius, taip pat ir ekologiškus, mėgstame žvėrieną, jautieną.

– Pakalbėkime apie vaikų auklėjimą, bausmes? Gal tuo domėjaisi?

Skaičiau kelias psichologines knygas, straipsnius. Tai pakeitė nuomonę net apie elementarų elgesį su vaiku ir kaip tai gali atsiliepti jo tolimesniam gyvenimui. Dabar mažus ožiukus dažniausiai greitai išvaikome nukreipdami dėmesį. Tikiuosi, kad didelių bausmių nereiks ir užteks pasikalbėti ir paaiškinti.

– Iš kur sužinai apie vaiko priežiūrą, auklėjimą, sveikatą. Kas labiausiai padeda?

Į visus klausimus apie sveikatą atsako ir tikrai daug pataria šeimos gydytoja. Šios srities nepatikiu niekam, nes nematau prasmės ”išradinėti dviratį”. Auklėdami sūnų, ko gero, labiausiai remiamės mūsų tėvų patirtimi ir šiek tiek pridedame savosios, juk visur buvo, yra ir bus spragų.

– Ir pabaigoje tradicinis klausimas – apie svajones. Gal planuojat daugiau vaikų?

Kaip ir kiekviena moteris, turiu labai daug svajonių ir planų… Manau, kad labai trokštant ir kryptingai einant tikslo link, svajonės pildosi. Anksčiau – būdama dvyliktokė, labai norėjau studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete. Įstojau ir tapau transporto mašinų inžiniere, nors lengva nebuvo. Bet taip pat tikiu, jog svajoti ir planuoti reikia labai tyliai. Viliuosi, kad man pavyks ir dabar!

Kol kas visas dėmesys atiduotas Kristupui, bet, anot patarlės – „Niekada nesakyk niekada“. Be to, draugės sako, kad su dviem vaikais daugiau laisvo laiko atsiranda.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė

Nuo 2008 m. tarptautinė organizacija „Europa Donna” kviečia spalio 15-ąją minėti kaip Tarptautinę krūties sveikatos dieną. Šiais metais organizatoriai ragina atsigręžti į kasdienybę ir pažvelgti, kaip paprasčiausi veiksmai gali padėti išvengti onkologinių susirgimų. Esamos rekomendacijos krūtų vėžio ir kitų onkologinių ligų prevencijai apima tokius veiksmus kaip mitybos subalansavimas, fizinis aktyvumas, alkoholio ar nikotino atsisakymas, hormoninių preparatų vengimas ir pan. Kaip vienas iš tokių veiksnių, ypač svarbus vengiant krūtų vėžio, nurodomas vaikelio maitinimas krūtimi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žindymas yra puiki onkologinių susirgimų prevencijos priemonė. Apžvelgus 47 krūties vėžio studijas, PSO konstatuoja, kad kuo ilgiau moterys žindo, tuo jos labiau yra apsaugotos nuo krūties vėžio. Santykinė krūties vėžio rizika sumažėjo maždaug 4,3% per kiekvienus 12 mėnesių maitinimo krūtimi.

Esama ir daugiau tyrimų, vienas jų teigia, kad svarbūs ne tik pirmieji žindymo metai – su kiekvienu žindomu vaiku rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja dar 7 procentais. Ji mažėja ir kiekvienais tolesniais žindymo metais.

Žindymas taip pat gali saugoti moteris nuo kiaušidžių vėžio. Tarptautinis PSO tyrimas parodė, kad kiaušidžių vėžio rizika tarp moterų, kurios žindė bent 2 mėnesius po kiekvieno gimdymo, sumažėjo 20-25%. Tačiau nors esama pakankamai duomenų apie žindymo naudą mamai, informacija apie žindymą kaip apie vėžio prevencijos priemonę nėra plačiai žinoma ne tik tarp visuomenės, bet ir tarp specialistų.

Moterys, maitindamos mažylius savo pienu, neretai motyvuoja save tuo, kad gerina vaiko sveikatą. Tačiau žinodamos, kad padeda ir sau, jos gali rasti daugiau argumentų, kodėl verta žindyti ir kodėl verta tai daryti kuo ilgiau. „Kadangi mūsų šeimoje yra krūties vėžiu sirgusių moterų, sužinojusi, kad žindymas gali padėti man pačiai išvengti šios ligos, jaučiausi ramiau, – teigia viena VšĮ Prieraišiosios tėvystės centras steigėjų Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė. – Vis dėlto dar ne daug moterų Lietuvoje žino, kad žindymas naudingas ir joms pačioms. Mūsų šalyje vis dar per mažai dėmesio skiriama ligų prevencijai, ir šis projektas gali būti puiki proga apie tai pakalbėti – ypač Krūties sveikatos dienos proga.”

Projekto metu daug dėmesio bus skiriama ir aplinkos įtakai mamos pieno kokybei, mamos ir vaiko sveikatai. Kaip aplinkoje esančios cheminės medžiagos veikia mūsų organizmą, kur ir kokių jų esama ir ar tikrai verta visų vengti, pasakos VšĮ Baltijos aplinkos forumo specialistės. Informacija apie alternatyvias, mažiau pavojingas chemines medžiagas bus pateikiama remiantis moksliniais tyrimais, pasaulinių nevyriausybinių organizacijų (tokių kaip WWF, GreenPeace, WECF ir kt.) surinktais duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis.

Nemokamos paskaitos apie žindymą ir pavojingas chemines medžiagas kasdienėje aplinkoje vyksta nuo Spalio 15 d. iki gruodžio 16 d. Išsamesnė informacija ir registracija į nemokamas paskaitas