MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Dažniausiai geležies pritrūksta moterims ir vaikams

Geležies kasdien visi prarandame su šlapimu, prakaitu, išmatomis. Tačiau su šio mikroelemento trūkumu reprodukcinio amžiaus moterys susiduria kur kas dažniau negu vyrai.

Moterims šio mikroelemento reikia daugiau, nes jo netenka su mėnesinių krauju. Geležies poreikis didesnis nėštumo, žindymo laikotarpiu, kai ji eikvojama vaisiui, placentai ir kūdikiui, kai daug kraujo moteris netenka gimdydama.

Didesnis geležies stokos pavojus ir vaikams nuo pat gimimo. Vaikas gali gauti per mažai geležies iš mamos organizmo dėl anemijos nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo, daugiavaisio nėštumo. Taip pat – per anksti nukirpus virkštelę, nes tuomet į naujagimio organizmą patenka tik dalis placentoje ir virkštelėje esančio kraujo. Didesnę geležies stokos tikimybę turi neišnešioti mažyliai. Sparčiai augant, vaikams reikia daugiau geležies, todėl jiems taip pat gali neužtekti iš maisto gaunamo šio mikroelemento.

Trūkstant geležies sausėja oda, slenka plaukai, kamuoja nuolatinis nuovargis, sunku susikaupti, dažniau kartojasi infekcinės ligos.  Vystantis anemijai atsiranda dusulys, galvos skausmas, padažnėja širdies plakimas, sunkiau pakeliamas fizinis krūvis, prasčiau sekasi susikaupti. Dėl geležies trūkumo gali sulėtėti vaiko augimas, jo gebėjimai prastesni negu bendraamžių.

Prireikia specialių tyrimų

Iš pradžių geležies trūkumo galima nepastebėti. Mat organizmas prisitaiko prie tokios situacijos ir neretai kažkiek laiko simptomai neatsiranda. Šio mikroelemento trūkumas papildomas iš organizme sukauptų atsargų, tačiau ilgainiui jos išsenka. Išnaudojus geležies atsargas, sumažėja hemoglobino, taip pat eritrocitų kiekis kraujyje ir atsiranda nemalonūs simptomai. Latentinė (nepastebima) anemija dažniausiai nustatoma atsitiktinai, ištyrus baltymo feritino kiekį kraujyje.

Didžioji dalis organizme esančios geležies yra hemoglobino sudėtyje, o kita susijungusi su feritinu.  Jo kiekis laikomas geležies atsargų organizme rodikliu. Daugiausia feritino yra kaulų čiulpuose, blužnyje ir kepenyse. Geležies kiekiui svarbus baltymas transferinas, kuris sujungia ir perneša geležį į audinius. Transferinas padeda reguliuoti geležies kiekį kraujyje: trūkstant geležies transferino padaugėja. Nustatyti geležies stoką padeda feritino ir transferino tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali neparodyti geležies trūkumo.

Ilgai besitęsiantis geležies trūkumas pavojingas bet kurio amžiaus žmogui, nes gali būti įvairių lėtinių ligų priežastis. Todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją ir nuolat stebėti šio mikroelemento kiekį organizme. Ypač tais gyvenimo periodais, kai geležies reikia daugiau, svarbu nepamiršti šio negalavimo prevencijos, kuriai dažniausiai prireikia geležies preparato.

Hemo geležies preparatai – geriau pasisavinama ir žarnyno toleruojama geležis

Iš maisto gauname dviejų formų – hemo ir ne hemo geležies. Dvivalentės hemo geležies, kurios turi mėsa, žuvis, paukštiena, kepenys, biologinis prieinamumas yra didesnis. Augaliniame maiste, pavyzdžiui, daržovėse, vaisiuose, grūduose, randama trivalentė ne hemo geležis, kurios organizmas gali pasisavinti kur kas mažiau. Hemo geležis yra 2–3 kartus geriau pasisavinama nei ne hemo. Be to, pasisavinti geležį iš augalinio maisto trukdo tam tikros medžiagos, esančios kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, piene, žaliojoje ir juodojoje arbatoje, grūduose.

Atsiradus geležies trūkumui, visavertė ir subalansuota mityba neišgelbės. Geriausiu atveju maistas gali patenkinti fiziologinį geležies poreikį. Esant didesniam geležies poreikiui arba jau nustačius šio mikroelemento stoką, taip pat anemiją, skiriami geležies preparatai.

Šio mikroelemento preparatai taip pat yra dviejų rūšių – vienų sudėtyje yra hemo geležis, kitų ne hemo geležis. Gerai įsisavinama hemo geležis iš karto absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje. Kad organizmas galėtų įsisavinti ne hemo geležį, ji, veikiama fermento – geležies reduktazės, turi transformuotis į hemo geležies formą. Todėl ne hemo geležis yra lėčiau ir prasčiau absorbuojama.

Ne hemo geležies pasisavinimas iš preparato, kaip ir iš maisto, pablogėja, jei ji vartojama kartu su arbata, kava, pienu. Kalcio preparatai ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai taip pat blogina tokios formos geležies pasisavinimą. Tinkamai pasisavinti ne hemo geležį trukdo didelės magnio, cinko dozės. 

Vartoti geležies preparatą tenka gana ilgai: nuo trijų iki šešių mėnesių. Todėl patariama rinktis hemo geležies preparatą. Iš jo geležies pasavinama žymiai daugiau, be to, šiam procesui netrukdo nei maisto medžiagos, nei skrandžio rūgštis. Todėl geležies atsargoms organizme atkurti užtenka mažesnių dozių.

Svarbus hemo geležies preparato privalumas, kad jis gerai toleruojamas ir nedirgina virškinamojo trakto. O ne hemo geležies preparatai dažnai sutrikdo virškinimą ir sukelia šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, burnoje gali atsirasti metalo skonis. Ypač svarbu pasirinkti žarnyno nedirginantį geležies preparatą turintiems virškinimo sutrikimų, jautrų žarnyną.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Nėštumo ir žindymo metu geležies reikia daugiau

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobino dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemoglobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėščioms moterims – 120–140 g/l). Tačiau tolesnis hemoglobino kiekio sumažėjimas jau reiškia anemiją, o ši liga yra pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikystėje atsiradusi geležies stokos anemija gali lemti vaiko pažintinių funkcijų vystymosi sutrikimus, prastą mokymąsi, polinkį į nuovargį.

Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, reikalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėščiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Šio mikroelemento kartu su krauju moteris netenka gimdymo metu ir jo atsargas reikia papildyti.

Pakankamas geležies kiekis žindymo metu svarbus ir pačiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gauna iš motinos pieno. Be to, geležis padeda maitinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo. Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – jame esanti geležis yra lengvai pasisavinama. 4–6 mėnesį sukauptos geležies atsargos išsenka, o gaunamos su motinos pienu intensyviai augančiam kūdikiui nebeužtenka, todėl būtini papildomi maisto produktai. 

Geležis geležiai nelygu

Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės tinkama mityba. Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra hemo geležies. Daugiausia geležies yra jautienoje, avienoje, kepenyse, mažiau – žuvyje, vištienoje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo geležis yra lengvai pasisavinama. Lyginant su gyvūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augaliniame maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pasisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai, kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant geležies stokos anemijai, su maistu gaunamos geležies kiekio neužtenka.  Anemijai gydyti skiriami geležies preparatai.

Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir nehemo geležies. Hemo geležies preparatai yra gerai pasisavinami ir toleruojami, todėl geležies stokos anemijos gydymui užtenka mažesnės dozės.

Nehemo geležies preparatai yra siejami su prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais preparatais neįmanoma per trumpą laiką padidinti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį trimestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie sukelia šalutinius poveikius. Nėščiosioms, vartojančioms hemo geležies preparatus, dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimas ir vidurių užkietėjimas.

Be to, ne hemo geležies absorbciją virškinamajame trakte gali sumažinti maiste esančios medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chelatai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžiagos įtakos neturi. Įvairių studijų duomenimis, dėl geresnės absorbcijos, toleravimo ir veiksmingumo geležies stokos anemijos gydymas hemo geležies preparatais yra efektyvus ir tinkamas nėštumo metu.

Geriausia išeitis – prevencija

Anemijai būdingas silpnumas ir nuolatinis nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas, odos sausumas ir blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas. Taip pat gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri priklauso nuo ligos sunkumo. Geležies preparatą reikia vartoti ilgai – keletą mėnesių. 

Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pasirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau netenkama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. Todėl, planuojant nėštumą ir jau laukiantis vaikelio, verčiau apsisaugoti nuo mažakraujystės nelaukiant, kol geležies trūkumas taps pastebimas.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl pritrūksta geležies?

Geležis – vienas svarbiausių mikroelementų. Tai baltymo hemoglobino komponentas, o šis baltymas yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sudėtinė dalis. Hemoglobinas prisijungia deguonį ir perneša jį iš plaučių į organizmo audinius, o anglies dioksidą pašalina. 

Anemija dažniau nustatoma moterims negu vyrams, liga gali atsirasti augimo periodu – vaikystėje ir paauglystėje.  Vaikams mažakraujystė dažniausiai atsiranda dėl netinkamos mitybos, nes sparčiai augant ir vystantis vitaminų bei mineralinių medžiagų poreikis yra pats didžiausias. Mažakraujystė atsiranda neišnešiotiems kūdikiams arba laiku gimusiems, negaunantiems užtektinai geležies iš mamos pieno ir papildomo maitinimo. Per mažai geležies gaunama su maistu dėl vegetariškos mitybos, dietų.

Geležies reikia daugiau ir greičiau atsiranda jos trūkumas nėščioms ir žindančioms moterims, intensyviai sportuojantiems žmonėms. Geležis prarandama staiga netekus didelio kiekio kraujo, pavyzdžiui, dėl traumos, po operacijos. Tai pat – kraujuojant iš virškinamojo trakto, hemorojaus mazgų. Moterys netenka šio mikroelemento dėl ilgų ir gausių mėnesinių, kraujavimų iš gimdos, kuriuos sukelia endometriozė, mioma ir pan.

Pritrūksta geležies sutrikus jos pasisavinimui dėl virškinamojo trakto ligų, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant įvairiomis įgimtomis lėtinėmis ligomis. Geležies mažėjimą lemia žalingi įpročiai – alkoholis, rūkymas.

Kokie požymiai padeda atpažinti anemiją?

Su maistu gaunamos geležies atsargos kaupiasi blužnyje, kaulų čiulpuose, apie du trečdalius – kepenyse feritino pavidalu. Pritrūkus organizmui geležies, ji imama iš atsargų, o kai jų užtenka, šio elemento stoka gali neturėti įtakos savijautai ir kraujo tyrimas rodo normalų hemoglobino kiekį. Taigi, kurį laiką gali nebūti jokių geležies trūkumo simptomų. Tik sumažėjus organizmo sukauptoms geležies atsargoms šio mikroelemento trūkumas atsispindi kraujyje. Tokia slapta anemija dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą feritino kiekiui nustatyti, kuris parodo geležies atsargas organizme.

Pirmieji anemijos požymiai yra greitas nuovargis, silpnumas, mieguistumas, didesnis dirglumas. Apie mažakraujystę įspėja galvos svaigimas ir skausmas, dažnas širdies plakimas, mirgėjimas akyse, dusulys, šąlančios rankos ir pėdos, prislėgta nuotaika. Mažakraujystę išduoda blyški oda, lūžinėjantys nagai, plaukų slinkimas, skonio pokyčiai (noras valgyti, pavyzdžiui, kreidą, molį ir kt.). Trūkstant geležies, galvos smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl suprastėja atmintis, pasidaro sunku dirbti, susikaupti. Panašių požymių pasitaiko sergant kitomis ligomis, todėl pajutus negalavimus reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kaip gydoma geležies stokos anemija?

Gydant geležies stokos anemiją svarbu pašalinti ligą sukėlusią priežastį ir atkurti geležies atsargas. Ši mažakraujystė dažniausiai gydoma geriamaisiais geležies preparatais. Jeigu yra sutrikęs geležies pasisavinimas iš žarnyno, taip pat sunkiai sergantiems žmonėms geležies preparatai lašinami į veną. Geležies atsargos neatsikuria greitai, todėl gydymą būtina tęsti ir pasveikus, kol organizme jų susidarys užtektinai. Geležies preparatą mitybai papildyti gydytojas gali rekomenduoti dar neatsiradus anemijai, kai šio mikroelemento reikia daugiau.

Svarbi mityba

Kad nepritrūktų geležies, turime valgyti mėsą, nes iš jos šis mikroelementas pasisavinamas geriausiai. Ypač daug geležies turi jautienos ir kiaulienos kepenys, liežuvis, inkstai. Daug šio mikroelemento yra jautienoje, veršienoje, triušienoje, kalakutienoje, taip pat – žuvyje, kiaušinių tryniuose. Geležies turi ir augalinis maistas: burokėliai, pupelės, žalieji žirneliai, raudongūžiai kopūstai, pomidorai, grybai, kruopos, riešutai, vynuogės, petražolės. Bet vaisiuose ir daržovėse esanti geležis pasisavinama prastai. Šio mikroelemento pasisavinimą slopina pieno produktai (išskyrus rūgščius – kefyrą, jogurtą), kava, arbata.

Pasisavinti geležį padeda vitaminas C, kurio gausu citrusiniuose vaisiuose, žaliosiose paprikose, šviežiose žaliose lapinėse daržovėse.  Daržoves ar vaisius valgant kartu su mėsa ar žuvimi, iš augalinių produktų pasisavinama daugiau geležies.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Folio rūgšties stokos pasekmės – nuo anemijos iki depresijos

Folio rūgštis reikalinga daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Ši medžiaga yra svarbi ląstelių augimui ir dalijimuisi, baltymų apykaitai, dalyvauja palaikant normalų kepenų darbą. Ji reikalinga nukleino rūgščių (DNR) sintezei, o DNR pakitimai lemia itin rimtas ligas, tokias kaip vėžys. Be to, ji būtina tinkamai imuninės sistemos veiklai, širdies ir kraujagyslių darbui. Folio rūgštis mažina homocisteino, kuris skatina cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių, kiekį. Taigi, padeda apsisaugoti nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir dažnai skiriama gresiant miokardo infarktui.

Folio rūgštis teigiamai veikia nervų sistemą, taigi ir mūsų nuotaiką bei darbingumą. Ji būtina kraujodarai, t. y. eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamybai – o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę.

Folio rūgšties stoka gali būti megaloblastinės anemijos priežastis. Tai anemijos rūšis, kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų skaičius ir sutrinka normalus jų funkcionavimas. Dėl folio rūgšties trūkumo susidaro dideli, nesubrendę eritrocitai – megaloblastai, kurie negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Todėl pamažu didėja audinių deguonies badas. Atsiranda silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, odos blyškumas.

Folio rūgšties stokos pasekmė – bloga nuotaika, kuri laikui bėgant gali išsivystyti į klinikinę depresiją. Ilgą laiką trūkstant šio vitamino gali susilpnėti atmintis, kamuoti nemiga, nuolatinis nuovargis, nervingumas, nepagrįstas nerimas.

Pritrūksta dažnam

Šio vitamino stoką lemia netinkama mityba, alkoholis, disbiozė, įvairios žarnyno ligos, kuriomis sergant jis neįsisavinamas, onkologinės, kepenų ligos. Suprastėja šio vitamino įsisavinimas vartojant traukulius slopinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus.

Folio rūgšties stoka yra viena iš labiausiai paplitusių avitaminozių rūšių. Pirmieji požymiai – nuovargis, apetito stoka, irzlumas – yra nespecifiniai, todėl dauguma tiesiog nekreipia į juos dėmesio. Norint palaikyti normalią vitamino B9 koncentraciją kraujyje, reikia užtektinai jo gauti kasdien.

Folio rūgšties poreikis didėja sveikstant po traumų ir operacijų, aktyviai sportuojant. Daugiau jos reikia linkusiems į anoreksiją, griežtai besilaikantiems veganinės mitybos, t. y. tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų.

Gausus vitamino B9 šaltinis žalios spalvos daržovės: špinatai, brokoliai, salotos, žiediniai ir briuselio kopūstai, taip pat jo yra burokuose, avižiniuose dribsniuose, mielėse. Vitamino B9 nemažai svogūnuose, graikiniuose riešutuose, žemės riešutuose, pomidoruose, citrusiniuose vaisiuose, grikiuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose.

Tačiau folio rūgštis nėra patvari, ji suyra veikiant aukštai temperatūrai. Daug šio vitamino praranda šviesoje laikomi produktai. Be to, mažiau jo yra šiltnamyje užaugintuose vaisiuose ir daržovėse.

Nuolat vartoti reikia vaisingo amžiaus ir nėščioms moterims

Folio rūgštis ypač svarbi nėštumo periodu, jos reikia placentos augimui. Trūkstant šio mikroelemento, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo, depresijos po gimdymo rizika.

Pakankamas folio rūgšties kiekis būtinas besivystančiam vaisiui. Ji svarbi nugaros smegenų ir nervų sistemos formavimuisi. Folio rūgštis padeda išvengti labai sunkių smegenų ir nervų sistemos apsigimimų, įgimtų širdies ydų. Esant šio vitamino trūkumui dažniausiai pasitaiko tokie stuburo patologijos defektai kaip įskilas stuburas (su plyšiu, kai yra nesuaugę slankstelių lankai) ir anencefalija (neišsivysčiusios smegenys).

Vaisiaus nervinis vamzdelis, iš kurio vystosi galvos ir stuburo smegenys, stuburas ir kaukolė, pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Todėl pradėti vartoti folio rūgštį patariama jau bent prieš 2–3 mėnesius iki planuojamo nėštumo, ir tęsti toliau. Dar geriau, jeigu šį vitaminą papildomai vartos kiekviena vaisingo amžiaus moteris.

Nėštumo planavimo laikotarpiu folio rūgšties neturi pamiršti ir vyrai, ji turi įtakos vaisingumui, reikalinga stipriems spermatozoidams, o jos trūkstant sumažėja ir jų kokybė, ir kiekis.

Geriausiai organizmo įsisavinama forma L-metilfolatas

Natūrali vitamino B9 forma, esanti maisto produktuose, yra folatai. Folio rūgštis – dirbtinai susintetinta medžiaga, kuri yra maisto papilduose ir vaistuose.

Tiek natūralūs folatai, tiek sintetinė folio rūgštis nėra metaboliškai aktyvūs junginiai, t.y. negali dalyvauti organizmo biocheminėse reakcijose. Kad pradėtų efektyviai veikti, organizme pirmiausia turi įvykti daug cheminių reakcijų, kurių rezultatas yra L-metilfolato susidarymas. Būtent L-metilfolatas yra biologiškai aktyvus folatas, kuris apsaugo nuo folio rūgšties trūkumo pasekmių. Bėda ta, kad dėl specifinio genetinio fermento trūkumo minėtos cheminės reakcijos ne kiekvieno žmogaus organizme vyksta sklandžiai, todėl vitaminas B9 gali nebūti įsisavintas.

Štai kodėl geriausia yra lengvai pasisavinama biologiškai aktyvi vitamino B9 forma – L-metilfolatas. Tai jau paruoštas vitaminas B9: apeinant ilgą transformacijos stadiją, L-metilfolatas iš karto absorbuojamas organizme.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Svarbios organizme esančios geležies atsargos

Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą. Esant sunkiai anemijai nėščiajai gresia priešlaikinis gimdymas.

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g /l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l. Jeigu šie skaičiai mažesni, nustatoma mažakraujystė.

Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90–109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90–104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas –feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti. Mat, nors ir bendras kraujo tyrimas rodo normalų hemoglobino kiekį, organizme gali neužtekti geležies atsargų, o jos paaiškėja tik atlikus feritino tyrimą.

Nėščiųjų anemijos priežastys

Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Šios ligos priežastis gali būti prieš nėštumą varginusios gausios mėnesinės, trumpas intervalas tarp nėštumų, daugiavaisis nėštumas, dažnas vėmimas šio periodo pradžioje, kraujavimas nėštumo metu.

Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia – nepakankamai valgant mėsos. Taip pat trūkstant vitaminų B9 (folio rūgšties), B12 ir C, kurie padeda pasisavinti geležį.

Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti. Be to, į kai kuriuos anemijos požymius, tokius kaip plaukų slinkimas, nagų struktūros pokyčiai, odos sausėjimas dažniausiai moterys nekreipia dėmesio, manydamos, kad jų priežastis – pats nėštumas.

Kiti anemijos simptomai: odos ir gleivinių blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas, greitas nuovargis, silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, skonio pokyčiai (noras valgyti tokius nevalgomus dalykus kaip molis, kreida, dantų pasta, ledas).

Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus. Anemiją skatina taip pat ir depresija.

Kaip papildyti geležies atsargas?

Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Daug geležies turi raudona mėsa, kepenys, liežuvis, inkstai, krabai, ikrai, kiaušinių tryniai, ankštiniai augalai, ruginė duona, brokoliai, bolivinės balandos, smidrai, špinatai, kopūstai, moliūgų sėklos, žemės riešutai, datulės, petražolės.

Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20–30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3–5 %. Be to, kiek šio elemento gausime iš augalinių produktų, priklauso ir nuo kartu valgomo maisto.

Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant. Taigi, valgant termiškai apdorotas daržoves ar vaisius, geležis prasčiau pasisavinama.

Mažina šio elemento pasisavinimą kavoje ir arbatoje esantys polifenoliai, fitatai, kurių yra sojų produktuose, pieno produktuose esantis kalcis.

Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą – 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado. Ligai gydyti skiriami geležies maisto papildai.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]