MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vena iš viduriavimo priežasčių – virusai

Viduriavimu laikomas tuštinimasis skystomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per dieną. Tokiam negalavimui būdingas nekontroliuojamas noras pasituštinti, pilvo skausmas. Viduriuojantis vaikas gali vemti ir karščiuoti, pasidaro mieguistas, gali atsisakyti valgio ir gėrimų. Dažniausios viduriavimo priežastys yra virškinamojo trakto infekcijos, kurias sukelia virusai, rečiau mikrobai ar parazitai. Prisivalgius kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, turinčių daug cukraus, išgėrus daug saldžių sulčių, taip pat galima suviduriuoti.

Nereta viduriavimo priežastis yra virusinis gastroenteritas – skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas, galintis sukelti pykinimą ir vėmimą. Dažniausi virusinių gastroenteritų kaltininkai rotavirusai ir noravirusai, kuriais užkrečia sergantis žmogus, infekcija taip pat plinta per užterštą maistą ir gėrimus. Šiais virusais lengva užsikrėsti namuose, mokykloje ar darželyje. Simptomai paprastai trunka tik kelias dienas, tačiau vaikams, jeigu jie negeria pakankamai skysčių, gresia dehidratacija.

Rotavirusinė infekcija yra dažna vaikų viduriavimo priežastis ir gali sukelti stiprų vandeningą viduriavimą, vėmimą ir didelį karščiavimą. Paprastai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.   Rotavirusinės infekcijos protrūkiai dažniau pasitaiko šaltuoju metų laiku, o labiausiai serga vaikai. Suaugusiesiems rotavirusinė infekcija dažniausiai sukelia nestiprius simptomus, o vaikui tai gali būti rimtas išbandymas. Vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl viduriavimas jiems pavojingas. Laimei, nuo šios infekcijos galima pasiskiepyti.

Disbiozės sukeltas viduriavimas

Mažesniems arba ilgiau viduriuojantiems bet kokio amžiaus vaikams šis negalavimas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai, ir ne tik dėl dehidratacijos. Viduriuojant sutrinka žarnyno darbas ir pakinta mikrobiotos sudėtis, t.y. atsiranda disbiozė.  O disbiozė yra stiprus smūgis imuninei sistemai.

Kai esame sveiki, išlaikoma pusiausvyra tarp organizme gyvenančių naudingųjų ir galinčių sukelti ligas bakterijų, kurių kiekio nepakanka, kad prasidėtų liga. Tačiau kai ši pusiausvyra sutrinka, pasikeičia mikroorganizmų santykis, tokius pokyčius atspindi įvairūs žarnyno disbiozės simptomai: be viduriavimo gali atsirasti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, rėmuo, pablogėja savijauta.

Naudingoji žarnyno mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų: apsaugo žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų ir virusų, dalyvauja virškinime, skaidydama likusį nesuvirškintą maistą. Naudingosios bakterijos svarbios imuninei sistemai, jų reikia sintetinant gyvybiškai svarbias medžiagas, tarp jų ir kai kuriuos vitaminus, padeda įsisavinti kalcį, geležį. Šios bakterijos neutralizuoja į organizmą patekusias kenksmingas medžiagas, palaiko sveiką žarnyno gleivinę.

Naudingoji mikrobiota dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų, todėl bet koks pusiausvyros disbalansas veikia sveikatą ir savijautą.

Žarnyno mikrobiotos balansą gali sutrikdyti daugybė priežasčių: bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos, lėtinės virškinimo sistemos ligos, virškinimo sutrikimai, netinkama mityba, nuolat užklumpantis stresas.

Neigiamą poveikį mikrobiotai turi ilgai vartojami vidurius laisvinantys vaistai, antidepresantai, geriamieji kontraceptikai. Ir, žinoma, antibiotikai, kurie dažnai vartojami be gydytojo recepto. Piktnaudžiavimo vaistais sukelta disbiozė yra sunkiai įveikiama.

Antibiotikų sukeliamo viduriavimo galima išvengti

Šiandien atsparumas antibiotikams tampa viena didžiausių grėsmių sveikatai, bet ne visada įmanoma apsieiti be šių vaistų. Deja, antibiotikų sukeltas viduriavimas gali būti viena iš kovos su bakterine liga pasekmių. Antibiotikai naikina ne tik patogenines bakterijas, bet ir naudingus mikroorganizmus. Kad taip nenutiktų, turime apsaugoti savo naudingąsias bakterijas nuo šių vaistų. Štai kodėl gydantis antibiotikais kartu skiriamas ir probiotikas, kuris gali užkirsti kelią žarnyno disbiozei, bet tai turi būti probiotikas, kurio nesunaikins šie vaistai.

Toks yra mieliagrybio Saccharomyces boulardii (S. boulardii ) probiotikas. Patekęs į virškinamąjį traktą, jis apsaugo normalią žarnyno mikroflorą. Tai atsparus mieliagrybis, kurio nesunaikina rūgštinė skrandžio aplinka. Vartojant šio mieliagrybio probiotiką žarnyne greitai susidaro didelė jo koncentracija. Bet žarnynas kolonizuojamas tik laikinai, ir, nutraukus S. boulardii vartojimą, per 3–5 dienas jis pasišalina iš organizmo.

10 kartų didesnis už bakteriją mieliagrybis S. boulardii gali prisijungti ir pašalinti iš organizmo daugiau ligų sukėlėjų.  Šis mieliagrybis pasižymi gebėjimu slopinti patogeninių, sąlyginai patogeninių mikroorganizmų ir grybelių dauginimąsi, kurie trikdo žarnyno mikrobiotą. Šie probiotikai sintezuoja virškinimą skatinančius fermentus.

Didelis S. boulardii pranašumas yra šio mieliagrybio atsparumas antibiotikų poveikiui, todėl jo probiotiką galima vartoti su šiais vaistais nuo pirmosios gydymosi dienos. S. boulardii probiotikas gali būti vartojamas bet kokios kilmės viduriavimo trukmei ir tuštinimosi dažnumui sumažinti.

Pagalba žarnynui – probiotikai ir tinkama mityba

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sutrikdo mikrobiotos balansą. Todėl suprastėja virškinimas ir blogiau pasisavinami vitaminai, mineralai, amino rūgštys, taigi, organizmas gauna mažiau maistinių medžiagų. Sumažėjus naudingųjų bakterijų, susilpnėja imunitetas ir organizmas negali atsispirti virusams bei kitoms infekcijoms, kartojasi ligos.

Todėl viduriuojant, kai svarbu palaikyti naudingąją mikrobiotą, rekomenduojami naudingųjų bakterijų dauginimuisi palankūs probiotikai.

Atkurti mikrofloros pusiausvyrą žarnyne padeda tinkama mityba, virškinimą gerina valgymas tuo pačiu laiku. Nedera piktnaudžiauti maisto produktais, kurie kenkia žarnyno mikroflorai: riebia mėsa ir žuvimi, mėsos ir žuvies pusgaminiais, gazuotu vandeniu, greitu maistu. Taip pat daugumoje šių produktų yra konservantų ir dažiklių, kurie neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą.

Į mitybos racioną įtraukite virškinimą ir naudingos mikrofloros augimą skatinančius maisto produktus. Tarp jų – įvairias kruopas, rugius, kukurūzus ir sėlenas. Taip pat reikia valgyti daug ląstelienos turinčių daržovių: cukinijų, morkų, pomidorų, agurkų, kopūstų; naudingi švieži vaisiai, riešutai ir rauginto pieno produktai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė