Tokį nemalonų reiškinį kaip viduriavimas tenka patirti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Vaikai suviduriuoja dažniau, nes jų virškinimo sistema yra jautresnė įvairiems dirgikliams. Be to, vaikai dažniau susiduria su žarnyną pažeidžiančiais virusais. Žinoma, ne visada pavyks apsieiti be gydytojo, tačiau turėtume žinoti, kaip palengvinti vaiko ar savo būklę, ir ką galime padaryti, kad išvengtume viduriavimo.
Vena iš viduriavimo priežasčių – virusai
Viduriavimu laikomas tuštinimasis skystomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per dieną. Tokiam negalavimui būdingas nekontroliuojamas noras pasituštinti, pilvo skausmas. Viduriuojantis vaikas gali vemti ir karščiuoti, pasidaro mieguistas, gali atsisakyti valgio ir gėrimų. Dažniausios viduriavimo priežastys yra virškinamojo trakto infekcijos, kurias sukelia virusai, rečiau mikrobai ar parazitai. Prisivalgius kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, turinčių daug cukraus, išgėrus daug saldžių sulčių, taip pat galima suviduriuoti.
Nereta viduriavimo priežastis yra virusinis gastroenteritas – skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas, galintis sukelti pykinimą ir vėmimą. Dažniausi virusinių gastroenteritų kaltininkai rotavirusai ir noravirusai, kuriais užkrečia sergantis žmogus, infekcija taip pat plinta per užterštą maistą ir gėrimus. Šiais virusais lengva užsikrėsti namuose, mokykloje ar darželyje. Simptomai paprastai trunka tik kelias dienas, tačiau vaikams, jeigu jie negeria pakankamai skysčių, gresia dehidratacija.
Rotavirusinė infekcija yra dažna vaikų viduriavimo priežastis ir gali sukelti stiprų vandeningą viduriavimą, vėmimą ir didelį karščiavimą. Paprastai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Rotavirusinės infekcijos protrūkiai dažniau pasitaiko šaltuoju metų laiku, o labiausiai serga vaikai. Suaugusiesiems rotavirusinė infekcija dažniausiai sukelia nestiprius simptomus, o vaikui tai gali būti rimtas išbandymas. Vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl viduriavimas jiems pavojingas. Laimei, nuo šios infekcijos galima pasiskiepyti.
Disbiozės sukeltas viduriavimas
Mažesniems arba ilgiau viduriuojantiems bet kokio amžiaus vaikams šis negalavimas gali kelti rimtą grėsmę sveikatai, ir ne tik dėl dehidratacijos. Viduriuojant sutrinka žarnyno darbas ir pakinta mikrobiotos sudėtis, t.y. atsiranda disbiozė. O disbiozė yra stiprus smūgis imuninei sistemai.
Kai esame sveiki, išlaikoma pusiausvyra tarp organizme gyvenančių naudingųjų ir galinčių sukelti ligas bakterijų, kurių kiekio nepakanka, kad prasidėtų liga. Tačiau kai ši pusiausvyra sutrinka, pasikeičia mikroorganizmų santykis, tokius pokyčius atspindi įvairūs žarnyno disbiozės simptomai: be viduriavimo gali atsirasti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, rėmuo, pablogėja savijauta.
Naudingoji žarnyno mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų: apsaugo žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų ir virusų, dalyvauja virškinime, skaidydama likusį nesuvirškintą maistą. Naudingosios bakterijos svarbios imuninei sistemai, jų reikia sintetinant gyvybiškai svarbias medžiagas, tarp jų ir kai kuriuos vitaminus, padeda įsisavinti kalcį, geležį. Šios bakterijos neutralizuoja į organizmą patekusias kenksmingas medžiagas, palaiko sveiką žarnyno gleivinę.
Naudingoji mikrobiota dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų, todėl bet koks pusiausvyros disbalansas veikia sveikatą ir savijautą.
Žarnyno mikrobiotos balansą gali sutrikdyti daugybė priežasčių: bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos, lėtinės virškinimo sistemos ligos, virškinimo sutrikimai, netinkama mityba, nuolat užklumpantis stresas.
Neigiamą poveikį mikrobiotai turi ilgai vartojami vidurius laisvinantys vaistai, antidepresantai, geriamieji kontraceptikai. Ir, žinoma, antibiotikai, kurie dažnai vartojami be gydytojo recepto. Piktnaudžiavimo vaistais sukelta disbiozė yra sunkiai įveikiama.
Antibiotikų sukeliamo viduriavimo galima išvengti
Šiandien atsparumas antibiotikams tampa viena didžiausių grėsmių sveikatai, bet ne visada įmanoma apsieiti be šių vaistų. Deja, antibiotikų sukeltas viduriavimas gali būti viena iš kovos su bakterine liga pasekmių. Antibiotikai naikina ne tik patogenines bakterijas, bet ir naudingus mikroorganizmus. Kad taip nenutiktų, turime apsaugoti savo naudingąsias bakterijas nuo šių vaistų. Štai kodėl gydantis antibiotikais kartu skiriamas ir probiotikas, kuris gali užkirsti kelią žarnyno disbiozei, bet tai turi būti probiotikas, kurio nesunaikins šie vaistai.
Toks yra mieliagrybio Saccharomyces boulardii (S. boulardii ) probiotikas. Patekęs į virškinamąjį traktą, jis apsaugo normalią žarnyno mikroflorą. Tai atsparus mieliagrybis, kurio nesunaikina rūgštinė skrandžio aplinka. Vartojant šio mieliagrybio probiotiką žarnyne greitai susidaro didelė jo koncentracija. Bet žarnynas kolonizuojamas tik laikinai, ir, nutraukus S. boulardii vartojimą, per 3–5 dienas jis pasišalina iš organizmo.
10 kartų didesnis už bakteriją mieliagrybis S. boulardii gali prisijungti ir pašalinti iš organizmo daugiau ligų sukėlėjų. Šis mieliagrybis pasižymi gebėjimu slopinti patogeninių, sąlyginai patogeninių mikroorganizmų ir grybelių dauginimąsi, kurie trikdo žarnyno mikrobiotą. Šie probiotikai sintezuoja virškinimą skatinančius fermentus.
Didelis S. boulardii pranašumas yra šio mieliagrybio atsparumas antibiotikų poveikiui, todėl jo probiotiką galima vartoti su šiais vaistais nuo pirmosios gydymosi dienos. S. boulardii probiotikas gali būti vartojamas bet kokios kilmės viduriavimo trukmei ir tuštinimosi dažnumui sumažinti.
Pagalba žarnynui – probiotikai ir tinkama mityba
Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sutrikdo mikrobiotos balansą. Todėl suprastėja virškinimas ir blogiau pasisavinami vitaminai, mineralai, amino rūgštys, taigi, organizmas gauna mažiau maistinių medžiagų. Sumažėjus naudingųjų bakterijų, susilpnėja imunitetas ir organizmas negali atsispirti virusams bei kitoms infekcijoms, kartojasi ligos.
Todėl viduriuojant, kai svarbu palaikyti naudingąją mikrobiotą, rekomenduojami naudingųjų bakterijų dauginimuisi palankūs probiotikai.
Atkurti mikrofloros pusiausvyrą žarnyne padeda tinkama mityba, virškinimą gerina valgymas tuo pačiu laiku. Nedera piktnaudžiauti maisto produktais, kurie kenkia žarnyno mikroflorai: riebia mėsa ir žuvimi, mėsos ir žuvies pusgaminiais, gazuotu vandeniu, greitu maistu. Taip pat daugumoje šių produktų yra konservantų ir dažiklių, kurie neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą.
Į mitybos racioną įtraukite virškinimą ir naudingos mikrofloros augimą skatinančius maisto produktus. Tarp jų – įvairias kruopas, rugius, kukurūzus ir sėlenas. Taip pat reikia valgyti daug ląstelienos turinčių daržovių: cukinijų, morkų, pomidorų, agurkų, kopūstų; naudingi švieži vaisiai, riešutai ir rauginto pieno produktai.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
