<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>mitybos specialistė | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/mitybos-specialiste/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:10:52 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Kaip išvengti kenksmingų riebalų?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-kenksmingu-riebalu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-isvengti-kenksmingu-riebalu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-kenksmingu-riebalu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 06 Dec 2019 09:23:51 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[hidrinti riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[sotieji riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[transriebalai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18529</guid>

					<description><![CDATA[<p>Transriebalai, hidrinti riebalai – ką reiškia šie užrašai maisto produktų etiketėse, kokie tai riebalai? Kaip juos atpažinti? Kur daugiausia nepageidaujamų riebalų Dažniausiai transriebalų yra maisto produktuose su iš dalies hidrintais riebalais. „Tokie riebalai dedami į saldainius, sausainius, tortus, pyragus, bandeles, vaflius, šakočius, šaldytus tešlos ir konditerinius gaminius. Jų taip pat randama sūrio produktuose, glaistytuose varškės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-kenksmingu-riebalu">Kaip išvengti kenksmingų riebalų?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18531" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/12/Kenksmingi-ir-naudingi-riebalai-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Transriebalai, hidrinti riebalai – ką reiškia šie užrašai maisto produktų etiketėse, kokie tai riebalai? Kaip juos atpažinti?</p>
<h4><strong>Kur daugiausia nepageidaujamų riebalų</strong></h4>
<p>Dažniausiai transriebalų yra maisto produktuose su iš dalies hidrintais riebalais. „Tokie riebalai dedami į saldainius, sausainius, tortus, pyragus, bandeles, vaflius, šakočius, šaldytus tešlos ir konditerinius gaminius. Jų taip pat randama sūrio produktuose, glaistytuose varškės sūreliuose, sultinio kubeliuose. Transriebalų gali būti ir tepiuose riebalų mišiniuose, margarine, ir kituose produktuose, kurių sudėtyje yra visiškai hidrintų ir rafinuotų riebalų, ypač kai produktai kaitinami aukštoje temperatūroje, gruzdinami, spraginami. Pavyzdžiui, gruzdintose bulvytėse, traškioje vištienoje ar traškioje žuvyje“, – perspėja mitybos specialistė Raminta Bogušienė.</p>
<h4><strong>Darželiuose ir mokyklose uždrausti, o namuose kasdienybė</strong></h4>
<p>„Radę sudedamųjų dalių sąraše iš dalies hidrintų riebalų, produkto nepirkite. Nepageidautini produktuose pridėti rafinuoti aliejai bei visiškai hidrinti riebalai, nes jie susidaro dirbtinių cheminių reakcijų metu. Žinoma, visai hidrintuose riebaluose esantys sotieji riebalai mažesnė blogybė už iš dalies hidrintus riebalus“, – paaiškina R. Bogušienė. Specialistė įsitikinusi, kad vaikų mityboje transriebalai turi sudaryti nulį.</p>
<p>Pasak specialistės, kol kas sužinoti tikslaus transriebalų kiekio produkte negalime, nes privaloma nurodyti tik bendrą riebalų kiekį ir sočiųjų riebalų rūgščių dalį juose.</p>
<p>Darželiuose ir mokyklose draudžiami iš dalies hidrinti riebalai ir gruzdintas maistas, bet namuose vaikai neatsisako gruzdintų bulvyčių, sausainių bei saldainių.</p>
<h4><strong>Riebalai, kurie būtini</strong></h4>
<p>Riebalų visiems reikia, nes jie suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. „Riebalai turi sudaryti apie 30 proc. visos energinės maisto vertės. Bet tai nėra vien pridėtinių riebalų kiekis (iš viso jų turi būti ne daugiau kaip 2–3 šaukštai per dieną)“, – teigia „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.</p>
<p>Natūralių riebalų gauname iš mėsos, pieno, žuvies, grūdinių kultūrų. Didžiausią riebalų kiekį turi sudaryti nesočiųjų riebalų rūgštys (skystieji riebalai), sočiųjų riebalų rūgščių (kietieji riebalai) turi būti mažiau. Visiškai nereikia transriebalų, kurių šaltinis yra gruzdintas, skrudintas, spragintas maistas.</p>
<p>Pasak R. Bogušienės, geriausia atsisakyti iš dalies hidrintų riebalų, o maistui gaminti naudokite nerafinuotus augalinės kilmės aliejus, lydytą sviestą.</p>
<p><em>Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-kenksmingu-riebalu">Kaip išvengti kenksmingų riebalų?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-kenksmingu-riebalu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Oct 2019 17:27:10 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akytės negalavimas]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[atsikišę dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[batai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[Bėrimai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[bronchitas vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[bronchito kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[būsima mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[būsimas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Crocs batai]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojas traumatologas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Iššutimai]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kreivi dantys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kalba]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio oda]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio verksmas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai nėščiajai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamą gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[medicininė kaukė]]></category>
		<category><![CDATA[meningokokas B]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioji]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[netaisyklingas sąkandis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontė Ada Kamblevičienė]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontiniai aparatai]]></category>
		<category><![CDATA[pėda]]></category>
		<category><![CDATA[pėdos formavimuisi]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[priekiniai dantys]]></category>
		<category><![CDATA[rėksmas]]></category>
		<category><![CDATA[Rimantas Kėvalas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas oras]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbimo priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[skiepyti vaikus]]></category>
		<category><![CDATA[sudirgusi oda]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[sveiki sumuštiniai]]></category>
		<category><![CDATA[tarpai tarp dantų]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tinkama mityba]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti gripu]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[Vaikas verkia]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiškas kremas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko akytės]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų gydytojas]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiaus vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai nuo temperatūros]]></category>
		<category><![CDATA[vakcina nuo meningokoko]]></category>
		<category><![CDATA[valyti dantis]]></category>
		<category><![CDATA[verkiantis kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdė duona]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18485</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę RUDENS LIGOS Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros? Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui BŪKIME SVEIKUČIAI 10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę? Sumuštinis – sveika ar ne? PATARIA GYDYTOJAI Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei? Ortopedo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18491" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-m.-ruduo-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" /><strong>MAMŲ ISTORIJOS</strong><br />
Dantukų istorijos – pagal mamą gydytoją ortodontę</p>
<p><strong>RUDENS LIGOS</strong><br />
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?<br />
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong><br />
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių<br />
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?<br />
Sumuštinis – sveika ar ne?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAI</strong><br />
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?<br />
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ</strong><br />
Pirmoji pagalba vaiko akytėms</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS</strong><br />
Ką valgyti nėščiajai būtina?</p>
<p><strong>SVEIKI NAMAI</strong><br />
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės<br />
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><br />
Kaip padėti kūdikio odelei?<br />
Vaikas verkia &#8211; ką daryti?</p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2019-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #b81111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #084aa1;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script src="https://view.publitas.com/embed.js" type="text/javascript" data-responsive="true" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/" data-cfasync="false" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" publitas-embed=""></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2019 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2019-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Sumuštinis – sveika ar ne?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/sumustinis-sveika-ar-ne?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sumustinis-sveika-ar-ne</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/sumustinis-sveika-ar-ne#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 05 Oct 2019 20:11:19 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[Sumuštinis]]></category>
		<category><![CDATA[sveiki sumuštiniai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdė duona]]></category>
		<category><![CDATA[viso grūdo duona]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18396</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mitybos specialistė Raminta Bogušienė sako, kad sumuštinis iš kokybiškų ir naudingų produktų gali būti sveikas užkandis visai šeimai. Tik reikia pasirinkti tinkamą duoną ir kitus maisto produktus. Duona ar batonas? „Sumuštinį darykite su ekologiška, visagrūde duona ar batonu be pridėtinių mielių. Duonos ar batono sudėtyje tokių grūdų kiekis turėtų būti didžiausias, atkreipkite dėmesį, kiek procentų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sumustinis-sveika-ar-ne">Sumuštinis – sveika ar ne?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18397" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Sveiki-sumuštiniai.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Sveiki-sumuštiniai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Sveiki-sumuštiniai-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Mitybos specialistė Raminta Bogušienė sako, kad sumuštinis iš kokybiškų ir naudingų produktų gali būti sveikas užkandis visai šeimai. Tik reikia pasirinkti tinkamą duoną ir kitus maisto produktus.</p>
<h4><strong>Duona ar batonas?</strong></h4>
<p>„Sumuštinį darykite su ekologiška, visagrūde duona ar batonu be pridėtinių mielių. Duonos ar batono sudėtyje tokių grūdų kiekis turėtų būti didžiausias, atkreipkite dėmesį, kiek procentų visų miltų sudaro ši rūšis. Sveikiausia yra duona, kurios šimte gramų druskos yra iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 g“, – sako Raminta Bogušienė. Specialistė pataria pirmenybę teikti ruginei viso grūdo dalių miltų duonai. Dar geriau, jeigu ji bus ekologiška, tuomet būsite tikri, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių chemikalų.</p>
<p>Ne visada būtina atsisakyti ir mielinės duonos, jeigu ji nesukelia nemalonių pojūčių – nedidina rūgštingumo, pilvo pūtimo ar nereikia sumažinti kūno svorio. Bet jeigu miltinių mielinių kepinių valgote daug, tokios duonos venkite.</p>
<p>„Alergiškiems, glitimo, netoleruojantiems žmonėms nepatariama net ir visagrūdė kvietinių, ruginių ar speltų kviečių duona. Jiems duoną reikėtų keisti į kukurūzų ar grikių trapučius, ryžių duoniukus ir pan.“, – pataria R. Bogušienė.</p>
<p>Bet specialistė įspėja, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos nepakeis. Be to, trapučių yra aukštas glikeminis indeksas ir jie mažiau sotūs, todėl lengva persivalgyti.</p>
<h4><strong>Sveikų sumuštinių idėjos</strong></h4>
<p>„Viso grūdo dalių ekologiška duona, bet su rūkytos dešros griežinėliais, nebus sveikas užkandis“, – sako R. Bogušienė. Specialistė sumuštinį pataria gaminti su daržovėmis, pieno produktais ir t.t., o pirmenybę teikti ekologiškam maistui.</p>
<p>Sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar viso grūdo tortilijomis, tačiau užtepėlę ar sviestą tepkite plonu sluoksniu. „Užtepėlės gali būti pagamintos su avinžirniais, avokadais, burokėliais ar keptomis daržovėmis“, – sako R. Bogušienė. Gamindami sumuštinius improvizuokite – papildykite ar pakeiskite kitais šeimos mėgstamais sveikais produktais.</p>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18398" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Suktinukai-su-morkomis.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Suktinukai-su-morkomis.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2019/10/Suktinukai-su-morkomis-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Sumuštiniams su viso grūdo duona arba tortilijos suktinukams galite rinktis:</strong></p>
<p>• varškės užtepėlę, pomidorą, salotas;<br />
• žolelių sviestą, ridikėlius, agurkus ir salotas;<br />
• raugintą, pjaustytą agurką;<br />
• sutrintą avokadą, pagardintą pipirais ir citrina;<br />
• sūrį, špinatus, pomidorus;<br />
• virtą kiaušinį, daržoves;<br />
• sviestą su varškės sūriu, špinatais;<br />
• sviestą su ridikėliais, svogūnų laiškais;<br />
• varškės sūrį su rukola;<br />
• silkę, sūdytą lašišą arba virtą mėsą su daržovėmis.</p>
<p><em>Pagal mitybos specialistės Ramintos Bogušienės informaciją</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sumustinis-sveika-ar-ne">Sumuštinis – sveika ar ne?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/sumustinis-sveika-ar-ne/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kramtomajai gumai – griežtas ne</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialiste-sako-griezta-ne-kramtomajai-gumai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mitybos-specialiste-sako-griezta-ne-kramtomajai-gumai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialiste-sako-griezta-ne-kramtomajai-gumai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 03 Jun 2019 09:50:40 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[gadina dantų emalį]]></category>
		<category><![CDATA[kramtomoji guma]]></category>
		<category><![CDATA[kramtomosios gumos sudėtis]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[saldikliai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18230</guid>

					<description><![CDATA[<p>Duodate vaikui kramtomąją gumą vietoj saldainio? Manote, kad ji sveikesnė, anot reklamos, becukris ir dar valantis dantis produktas? Tačiau sveikos mitybos specialistė Raminta Bogušienė įspėja, kad tai netiesa. Tuo galite įsitikinti patys, pažvelgę į kramtomosios gumos sudėtį. Iš tikrųjų ji ne tik nieko gero nesuteikia, bet ir gali pridaryti žalos. Kramtomoji guma – žalingų E&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialiste-sako-griezta-ne-kramtomajai-gumai">Kramtomajai gumai – griežtas ne</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18231" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/06/Kramtomoji-guma-nesveika-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Duodate vaikui kramtomąją gumą vietoj saldainio? Manote, kad ji sveikesnė, anot reklamos, becukris ir dar valantis dantis produktas? Tačiau sveikos mitybos specialistė Raminta Bogušienė įspėja, kad tai netiesa. Tuo galite įsitikinti patys, pažvelgę į kramtomosios gumos sudėtį. Iš tikrųjų ji ne tik nieko gero nesuteikia, bet ir gali pridaryti žalos.</p>
<h4><strong>Kramtomoji guma – žalingų E priedų klodai</strong></h4>
<p>Kramtomoji guma yra nesveikas saldus produktas. Smulkiausiu šriftu ant pakuotės išvardintos jos sudėtinės dalys slepia per 15 E ženklu pažymėtų priedų: saldiklių, dažiklių, tirštiklių ir tt. Kad suviliotų vaikus, gamintojai sugalvojo papildomą kramtomosios gumos priedą – pramogą. Kuriam mažyliui nesinorės pūsti burbulus! O iš tikro, anot Ramintos Bogušienės, kramtomoji guma gadina dantų emalį, gali sukelti galvos skausmus, sutrikdyti virškinimą.</p>
<p>Štai kokie ingredientai sudaro vieną iš vaikams siūlomų kramtomųjų gumų: saldikliai E953, E420, E967, E951, E962, E950; kvapiosios medžiagos, glajinė medžiaga E170, užpildas E341, drėgmę išlaikanti medžiaga E422, tirštiklis E414, emulsiklis sojų lecitinas, dažiklis E171, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E500, glajinė medžiaga E903, antioksidantas E320, dažiklis E133.</p>
<h4><strong>Saldikliai dar blogiau už cukrų</strong></h4>
<p>Produkto sudėtis visada pradedama vardinti nuo didžiausią jo dalį sudarančio priedo. Šiame produkte daugiausia saldiklių – net 6 skirtingų rūšių. Cukrų pakeitus saldikliu, kalorijų yra mažiau, deja, dėl to produktas nėra sveikesnis. Saldikliai yra 200 kartų saldesnės už cukrų sintetinės medžiagos. Dar blogiau – jie sukelia nenumaldomą troškulį, silpnina skonio receptorius.<br />
Didelių bėdų gali pridaryti kramtomojoje gumoje esantis saldiklis aspartamas (E951). Nuo jo gali svaigti ir skaudėti galvą, sutrikti regėjimas ir klausa. Manoma, kad šis saldiklis didina vėžio riziką. Europos Sąjungoje aspartamą draudžiama dėti į produktus iki 4 metų vaikams.</p>
<h4><strong>Manote, kad padeda virškinimui?</strong></h4>
<p>Kramtant išsiskiria skrandžio sultys, nes tai nulemta fiziologiškai – organizmas ruošiasi virškinti į jį patenkantį maistą. Gumą kramtant ilgai ir dar nevalgius išsiskiria itin daug skrandžio sulčių, o dėl to gali skaudėti skrandį. Vėliau, pavalgius, skrandžio sulčių susidarys per mažai, todėl sutriks virškinimas.</p>
<h4><strong>Labai kenkia dantims</strong></h4>
<p>Gamintojai žada, kad kramtomoji guma padės išvengti dantų ėduonies, siūloma ją kramtyti po valgio. Deja! Nors ji ir be cukraus, gali pakenkti dar labiau negu ėduonis, nes rūgštingumą reguliuojančios medžiagos ir konservantai tirpdo dantų emalį. Be to, nuolat kramtant gumą pertempiami žandikaulio raumenys, todėl gali skaudėti dantis, ausis ir galvą. Kramtomoji guma sukelia ir migreninius skausmus.</p>
<h4><strong>Keiskime į naudingą skanumyną</strong></h4>
<p>Mitybos specialistė Raminta Bogušienė ragina atidžiai perskaityti užrašus ant kramtomosios gumos pakuotės prieš ketinant ją pirkti vaikui. Maisto produktas, kuriame yra daugiau nei 5, ypač &#8211; E raide pažymėti priedai, ne tik nenaudingas, bet ir žalingas. „Palepinti vaiką galite juoduoju šokoladu, sezoninių uogų ir vaisių pyragu”, – pataria mitybos specialistė.</p>
<p><em>Parengta pagal mitybos specialistės Ramintos Bogušienės informaciją</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialiste-sako-griezta-ne-kramtomajai-gumai">Kramtomajai gumai – griežtas ne</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialiste-sako-griezta-ne-kramtomajai-gumai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mitybos specialistės patiekalų idėjos vaiko vakarienei</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistes-patiekalu-idejos-vaiko-vakarienei?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mitybos-specialistes-patiekalu-idejos-vaiko-vakarienei</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistes-patiekalu-idejos-vaiko-vakarienei#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 11 Mar 2019 18:00:53 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[orkaitėje keptas omletas]]></category>
		<category><![CDATA[patiekalai vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko apetitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko vakarienė]]></category>
		<category><![CDATA[varškėčiai]]></category>
		<category><![CDATA[varškės apkepas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=18059</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dažnas vaikas, grįžęs iš darželio, pasijunta išalkęs. Pavakarius ar vakarienę darželyje mažylis valgo apie 16 val., taigi, kol tėvai parsiveža jį namo, praeina kelios valandos ir vaikas spėja išalkti. Be to, darželyje jis ne visada suvalgo visą porciją, tad valgio paprašo jau namuose. Mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, sveikas vaikas, grįžęs iš darželio, dar gali&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistes-patiekalu-idejos-vaiko-vakarienei">Mitybos specialistės patiekalų idėjos vaiko vakarienei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18060" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/03/Vaiko-vakarienė-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Dažnas vaikas, grįžęs iš darželio, pasijunta išalkęs. Pavakarius ar vakarienę darželyje mažylis valgo apie 16 val., taigi, kol tėvai parsiveža jį namo, praeina kelios valandos ir vaikas spėja išalkti. Be to, darželyje jis ne visada suvalgo visą porciją, tad valgio paprašo jau namuose.<br />
Mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, sveikas vaikas, grįžęs iš darželio, dar gali pavalgyti du kartus. „Iš viso vaikai turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną, ne rečiau kaip kas 3,5 valandas. Vaiko apetitas grįžus namo priklauso nuo darželyje suvalgyto maisto ir alkio.</p>
<p>Jeigu jis nesijaučia alkanas, vakarienės jam primygtinai nesiūlykite“, – sako R. Bogušienė.<br />
Mokyklinukams, specialistės nuomone, soti vakarienė būtina, nes nei vakarienės, nei pavakarių mokykloje jie paprastai negauna. Ką pagaminti vaikui namuose?</p>
<h4><strong>Vakarienei – šiltas ir šviežias maistas</strong></h4>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-18069" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/03/Raminta-Bogušienė.jpg" alt="" width="350" height="304">Vakarienei vaikui duokite šiltą, šviežiai pagamintą maistą. Tinka pieno produktų patiekalai, ankštinės daržovės ar bulvės, grūdų valgiai. Užuot greitai išvirusios šaldytų koldūnų, dešrelių ar pakepinusios žuvies pirštelių pagaminkite vaikui naudingą varškės patiekalą, iškepkite omletą ar kiaušinienę, paruoškite troškinį.</p>
<p>Nepamirškite sezoninių daržovių, vaikui galite duoti ir raugintų agurkų, kopūstų, burokėlių salotų“, – pataria R. Bogušienė. Anot mitybos specialistės, daržovės turėtų sudaryti apie trečdalį vakarienės porcijos. Šaltuoju metų laiku, vaikui derėtų daugiau valgyti raugintų, šakninių ar tinkamai paruoštų šaldytų daržovių.</p>
<p>Sausainukus bei kitus organizmui nenaudingus užkandžius keiskite į vaisius ar uogas. Nėra sveikos ir daug cukraus turinčios uogienės. Jas puikiai pakeis šaldytos uogos, tyrelės, vaisių ar uogų kokteiliai.</p>
<p>„Žiemą skanumynus vaikams ruoškite iš obuolių, bananų, mandarinų, kivių. Bet jų nesiūlykite iš karto po sočios vakarienės – verčiau palikite naktipiečiams, nors geriausia šiuos skanumynus valgyti pirmoje dienos pusėje“, – sako mitybos specialistė. Varškės apkepą ji pataria pagardinti šaldytų uogų tyre, padažui tinka graikiškas jogurtas.</p>
<h4><strong>Svarbiausia valgyti tuo pačiu laiku</strong></h4>
<p>„Kad virškinimas būtų sklandus ir organizmas įsisavintų naudingąsias maisto medžiagas, pusryčius, pietus ir vakarienę reikia valgyti kasdien tuo pačiu metu“, – sako mitybos specialistė.</p>
<p>Antraip organizmas nebus pasirengęs apdoroti maisto ir didžiąją dalį energijos skirs virškinimui. Todėl energijos pritrūks, kaitaliosis mieguistumo ir aktyvumo bangos, atsiras virškinimo problemų, suprastės miegas. „Svarbu ir porcijų dydis. Vakarienė turi sudaryti 20–25 proc. kasdienės kalorijų normos“, – sako R. Bogušienė.</p>
<p><em><strong>Rekomenduojama dienos kalorijų norma pagal vaiko amžių:</strong> </em><br />
1 – 3 metų vaikams 240 – 315 kcal,<br />
4 – 6 metų – iki 394 kcal,<br />
7 – 10 metų – iki 440 kcal,<br />
vyresniems kaip 11 metų – iki 735 kcal.</p>
<p>R. Bogušienė pateikia keletą vaiko vakarienei tinkamų receptų</p>
<h4><strong>Orkaitėje keptas omletas su daržovėmis ir kietuoju sūriu</strong></h4>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18063" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/03/Orkaitėje-keptas-omletas-su-daržovėmis-ir-kietuoju-sūriu-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"><em>Jums reikės:</em><br />
11 kiaušinių,<br />
140 g žaliosios cukinijos,<br />
140 g morkų,<br />
pusės svogūno,<br />
2 v. š. aliejaus,<br />
130 ml pieno (2,5 %),<br />
50 g kietojo fermentinio sūrio (45%),<br />
maltų juodųjų pipirų,<br />
druskos.</p>
<p>Kiaušinius išplakite su pienu, įmaišykite pipirus ir druską. Cukinijas sutarkuokite, apibarstykite druska, palaukite, kol nubėgs susidaręs skystis. Morkas nuskuskite, dar sykį nuplaukite ir sutarkuokite, nuluptus ir nuplautus svogūnus supjaustykite smulkiais kubeliais. Morkas ir svogūnus pakepinkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Kepintas ir smulkintas daržoves sumaišykite su išplaktais kiaušiniais, šią masę supilkite į aliejumi išteptą skardą ir kepkite iki 180˚C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 25–30 min. Iškepusį omletą apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu. Skanu su raugintomis, šviežiomis ar garuose ruoštomis daržovėmis.</p>
<h4><strong>Varškės apkepas</strong></h4>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18065" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/03/Varškės-apkepas-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"><em>Jums reikės:</em><br />
480 g varškės (9%),<br />
6 kiaušinių,<br />
175 g kukurūzų kruopų,<br />
115 ml pieno (2,5%),<br />
5 a. š. nerafinuoto cukraus,<br />
druskos,<br />
aliejaus (aptepimui).</p>
<p>Varškę pertrinkite ir sumaišykite su kiaušiniais. Kukurūzų kruopas užpilkite pienu ir palikite brinkti 10–15 min. Į pertrintos varškės masę suberkite brinkintas kruopas, cukrų, druską ir viską gerai išmaišykite. Šią masę paskleiskite aliejumi pateptoje skardoje ir 25–30 min. kepkite įkaitintoje konvekcinėje krosnyje arba orkaitėje 180 ˚C temperatūroje, kol apkepo vidus įkais ne mažiau kaip iki 85°C ir paviršius tolygiai apskrus. Apkepas neturi suirti ir sutrūkinėti. Skanu su graikišku jogurtu ir uogų tyre.</p>
<h4><strong>Virti speltų varškėčiai</strong></h4>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-18067" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2019/03/Speltų-virtinukai-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"><em>Jums reikės:</em><br />
535 g varškės (9%),<br />
2 kiaušinių,<br />
225 g šviesių speltų miltų,<br />
5 a. š. nerafinuoto cukraus,<br />
druskos.</p>
<p>Varškę pertrinkite ir sumaišykite su miltais, kiaušiniais, cukrumi ir druska. Tada iškočiokite volelius ir supjaustykite 2–3 cm ilgio gabalėliais. Juos atsargiai suleiskite į puodą su verdančiu vandeniu ir virkite 5–7 min. Varškėčiai neturi suirti ir prarasti formą. Skanu su cinamonu, uogomis ir graikišku jogurtu.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistes-patiekalu-idejos-vaiko-vakarienei">Mitybos specialistės patiekalų idėjos vaiko vakarienei</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistes-patiekalu-idejos-vaiko-vakarienei/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Sveikos mitybos meniu vaikui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/sveikos-mitybos-meniu-vaikui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sveikos-mitybos-meniu-vaikui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/sveikos-mitybos-meniu-vaikui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 15 Mar 2018 07:31:03 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[Raminta Bogušienė]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko meniu]]></category>
		<category><![CDATA[visadalių grūdų patiekalai]]></category>
		<category><![CDATA[visagrūdžiai produktai]]></category>
		<category><![CDATA[vištienos filė troškinys]]></category>
		<category><![CDATA[visų grūdo dalių duona]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17584</guid>

					<description><![CDATA[<p>Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, kaip sudaryti vaiko meniu. Pagrindinė taisyklė – šilto maisto duokite ne rečiau kaip kas 3,5 val., tada vaikas bus energingas ir neprašys menkaverčių gardumynų. Patiekalams atrinkite naudingus produktus, kad užtektų energijos iki kito valgymo. Vaikai valgo mėgaudamiesi: kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, o pasijutę sotūs pastumia lėkštę tolyn. Šito&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveikos-mitybos-meniu-vaikui">Sveikos mitybos meniu vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-17585 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vaiko-meniu-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></p>
<p>Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, kaip sudaryti <em>vaiko meniu</em>. Pagrindinė taisyklė – šilto maisto duokite ne rečiau kaip kas 3,5 val., tada vaikas bus energingas ir neprašys menkaverčių gardumynų. Patiekalams atrinkite naudingus produktus, kad užtektų energijos iki kito valgymo. Vaikai valgo mėgaudamiesi: kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, o pasijutę sotūs pastumia lėkštę tolyn. Šito galime iš jų pasimokyti.</p>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-17586" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Grikių-košė-vaikui.jpg" alt="" width="629" height="425">Pusryčiai (8</strong>–<strong>9 val.)</strong></p>
<p><em>Grikių kruopų košė; trinta varškė su braškėmis; vaisiai, uogos ar daržovės; nesaldinta juodoji arbata.</em></p>
<p>Puikus kiekvieno ryto patiekalas – košė, o itin naudingos kruopos – <strong>grikiai.</strong> Retkarčiais juos galima valgyti net vietoj mėsos, nes šiose kruopose yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, didelis B grupės vitaminų kiekis. Taip pat – daug folio rūgšties, cinko, mangano, vario. Jau išvirtą košę pagardinkite sviestu, nerafinuotu aliejumi.</p>
<p>Saldų skonį mėgstančiam vaikui į košę įmaišykite šviežių, šaldytų, džiovintų uogų be cukraus, įtarkuokite obuolio, morkos, cukinijos. Galite apibarstyti maltomis sėklomis, riešutais, sėlenomis. Pavasarį naudingos šaldytos daržovės, uogos ir vaisiai.</p>
<p><strong>Pietūs (13 val.)</strong></p>
<p><em>Šviežių kopūstų sriuba, pagardinta nesaldintu jogurtu ir riekė visagrūdės ruginės duonos;</em> <em>sorų kruopų troškinys su vištiena, o garnyrui </em>–<em> švieži ar rauginti agurkai su virtų burokėlių ir pupelių salotomis; vanduo.</em></p>
<p>Pietums tinka šviežiai pagaminta mėsa, žuvis ir kiti sveiki maisto produktai. Rinkitės liesesnę mėsą arba liesesnes jos dalis (pavyzdžiui, vištieną be odelių, kiaulienos išpjovą, nugarinę). Gamindamos per daug nesūdykite, nepervirkite ir neperkepkite. Taip išliks daugiau vertingų maisto medžiagų ir nesusidarys kancerogenų.</p>
<p>Pietums naudingi baltymų turintys patiekalai su daržovių garnyru, visų grūdo dalių gaminiais.</p>
<p>Vandenį vaikai gali gerti ir valgio metu. Moksliškai neįrodyta, kad vanduo sveikam vaikui gali sutrikdyti virškinimą. Tinkamiausias kambario temperatūros nevirintas vanduo iš čiaupo.</p>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-17587" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Kepti-vaisiai.jpg" alt="" width="626" height="425">Vakarienė (18</strong>–<strong>19 val.)</strong></p>
<p><em>Visagrūdžiai makaronai su daržovių padažu ir kietuoju sūriu; traškios morkytės; nesaldinta arbata ir kepti orkaitėje vaisiai.</em></p>
<p>Makaronus, rinkitės visų grūdo dalių kietųjų kviečių ar speltų, kukurūzų. Bet kasdien makaronais vaiko nemaitinkite, keiskite juos į grikius, soras ar perlines kruopas su keptomis morkomis ir svogūnais. Taip pat tinka lęšiai, žirniai, pupos ir pupelės.</p>
<p>Kepti obuoliai, bananai, kriaušės ne tik sušildys vėsią dieną, bet ir geriau virškinami, ypač &nbsp;naudingi, jeigu pučia pilvą ar kamuoja kiti virškinimo sutrikimai.</p>
<p><strong>Priešpiečiai (11 val.), pavakariai (15 val.), naktipiečiai (20 val.)</strong></p>
<p>Užkandžius vaikams patariama valgyti du kartus per dieną – priešpiečiams ir pavakariams, gali būti ir trečias kartas – naktipiečiai, bet dažnai užkandžiauti nedera. Duokite vaisių, daržovių, riešutų ir iš visų grūdo dalių miltų ir kruopų pagamintų sveikuoliškų patiekalų.</p>
<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-17588" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vištienos-troškinys-vaikui.jpg" alt="" width="627" height="425">Sorų kruopų ir vištienos filė troškinys </strong></p>
<p><strong><em>Jums reikės:</em></strong></p>
<ul>
<li>½ vištienos krūtinėlės filė (apie 400 – 450 g),</li>
<li>200 g sorų kruopų,</li>
<li>2 vidutinio dydžio morkų,</li>
<li>1 vidutinio dydžio svogūno,</li>
<li>1 stiklinės šaldytų žirnelių,</li>
<li>2 lauro lapų,</li>
<li>4 –6 kvapniųjų pipirų,</li>
<li>4–6 petražolių šakelių,</li>
<li>žiupsnelio druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų,</li>
<li>aliejaus (tinkamo kepimui).</li>
<li><strong><em>Gaminimas</em></strong></li>
</ul>
<p>Vištienos filė supjaustykite 1–2 cm gabalėliais, morkas ir svogūną – mažais kubeliais. Sorų kruopas suberkite į sietelį ir gerai praplaukite tekančiu vandeniu. Morkas ir svogūną sudėkite į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Kepkite vidutiniame karštyje apie 8 minutes. Tada sudėkite vištienos gabaliukus, pasūdykite, apibarstykite maltais pipirais ir pakepinkite dar kelias minutes. Po to įberkite sorų kruopas, įpilkite 4 stiklines karšto vandens ir gerai išmaišykite. Pagardinkite lauro lapais, kvapiaisiais pipirais, petražolėmis, puodą uždenkite ir troškinkite silpnoje kaitroje apie 10 – 13 minučių. Kai išverda kruopos, troškinys pagamintas. Tada iš puodo išgriebkite petražolių šakeles ir lauro lapus, suberkite žirnelius, gerai išmaišykite ir palaukite10 minučių. Po to, jei reikia, įberkite druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.</p>
<p><em>&nbsp;</em><em>Parengė sveikatai palankaus maisto technologė mitybos specialistė ir Raminta Bogušienė</em></p>
<p><strong>SVEIKATAI PALANKUS VALGIARAŠTIS</strong></p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-17589" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vaiko-valgiaraštis.png" alt="" width="874" height="722" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vaiko-valgiaraštis.png 874w, https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Vaiko-valgiaraštis-768x634.png 768w" sizes="(max-width: 874px) 100vw, 874px" /></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveikos-mitybos-meniu-vaikui">Sveikos mitybos meniu vaikui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/sveikos-mitybos-meniu-vaikui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mitybos specialistai apie maisto derinimą</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistai-apie-maisto-derinima?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=mitybos-specialistai-apie-maisto-derinima</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistai-apie-maisto-derinima#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 31 Jul 2017 17:51:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maisto derinimas]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[valgymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17081</guid>

					<description><![CDATA[<p>Maisto derinimas – mitas ar tiesa? Ar būtina atskirti baltymus nuo krakmolo, t.y. bulves nuo mėsos ar ankštinių bei daržovių, ar krakmolas išties trukdo virškinti kitas maistines medžiagas? Ką mano mitybos specialistai? Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas: Maisto derinimas yra vienas iš mitų, sukurtas sveiko gyvenimo būdo propaguotojo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistai-apie-maisto-derinima">Mitybos specialistai apie maisto derinimą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistai-apie-maisto-derinima/child-eating-chicken-leg" rel="attachment wp-att-17082"><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-17082 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2017/07/Vaiko-mitybos-taisyklės-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365"></a></p>
<p>Maisto derinimas – mitas ar tiesa? Ar būtina atskirti baltymus nuo krakmolo, t.y. bulves nuo mėsos ar ankštinių bei daržovių, ar krakmolas išties trukdo virškinti kitas maistines medžiagas? Ką mano mitybos specialistai?</p>
<p><strong>Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas:</strong></p>
<p>Maisto derinimas yra vienas iš mitų, sukurtas sveiko gyvenimo būdo propaguotojo amerikiečio Polio Brego bei kai kurių kitų specialistų. Kai kurie maisto produktai sąveikaudami tarpusavyje stabdo atskirų maisto medžiagų įsisavinimą (pvz., pienas slopina mėsoje esančios geležies įsisavinimą), tačiau tai smulkmena, kurios neverta sureikšminti. Kiekviename produkte yra daugybė skirtingų maisto medžiagų, kurios tarpusavyje nelabai dera, bet tai neturi jokios įtakos sveikatai. Apie produktų derinimą nesvarstoma jokiose mitybos specialistų forumuose bei mitybos vadovuose, nes yra žymiai aktualesnių dalykų, kurie tikrai kenkia sveikatai. Tai tik atskirų, dažniausiai savamokslių ar teoretikų svarstymai, holistiškai nevertinant visumos.</p>
<p>Nerimauti dėl to, ar krakmolo turintys produktai dera su baltyminiais, neverta. Susirūpinkime dėl to, kad krakmolo maiste būtų kuo mažiau. Mėsą ir žuvį naudingiau valgyti su daržovėmis nei su bulvėmis, kruopomis ar makaronais. Kiekvienas žmogus, ypač vaikas, dažniausiai intuityviai jaučia tai, kas nedera. Mokyklų valgyklose vaikai lėkštėje palieka kruopų ar makaronų garnyrus. Tačiau ir tai dažniausiai tėra emocinis sprendimas.</p>
<p><strong>VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorės, maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės komentaras:</strong></p>
<p>Pažiūrėkite į skirtingų maisto produktų maistinę vertę. Lentelėje aiškiai matyti, kad nėra vieno produkto, kuris būtų sudarytas tik iš baltymų ar angliavandenių, nebent šviežia mėsa, kurią sudaro baltymai ir riebalai:</p>
<table width="716">
<tbody>
<tr>
<td width="140"><strong>Xg/ 100 g produkto</strong></td>
<td width="132"><strong>Riebalai</strong></td>
<td width="123"><strong>Baltymai</strong></td>
<td width="142"><strong>Angliavandeniai</strong></td>
<td width="180"><strong>Iš jų krakmolas</strong></td>
</tr>
<tr>
<td width="140"><strong>Dž. Pupelės</strong></td>
<td width="132">1,6</td>
<td width="123">22,8</td>
<td width="142">60</td>
<td width="180">40</td>
</tr>
<tr>
<td width="140"><strong>Saulėgrąžų sėklos</strong></td>
<td width="132">49</td>
<td width="123">22,5</td>
<td width="142">21,5</td>
<td width="180">16,3</td>
</tr>
<tr>
<td width="140"><strong>Bulvės</strong></td>
<td width="132">0,1</td>
<td width="123">2</td>
<td width="142">18,3</td>
<td width="180">16,6</td>
</tr>
<tr>
<td width="140"><strong>Burokėliai</strong></td>
<td width="132">0,1</td>
<td width="123">1,6</td>
<td width="142">9,5</td>
<td width="180">0,2</td>
</tr>
<tr>
<td width="140"><strong>Bananai</strong></td>
<td width="132">0,3</td>
<td width="123">1,2</td>
<td width="142">23,1</td>
<td width="180">2,8</td>
</tr>
<tr>
<td width="140"><strong>Vištienos filė</strong></td>
<td width="132">0,9</td>
<td width="123">23,6</td>
<td width="142">0,3</td>
<td width="180">0</td>
</tr>
</tbody>
</table>
<p>Todėl galime teigti, kad maisto derinimo teorija visiškai nepagrįsta (ypač sveikam žmogui). Nors bulvė asocijuojasi su sunkiai virškinamu produktu (ypač cepelinai), bet, vaikui suvalgius tik pusę cepelino, o tėčiui – 5, savijauta skiriasi. Svarbiausia iš vaikų mitybos pašalinti visą šlamštą ir tada apie derinimą diskutuoti nebereikės. Jei nuo mažumės vaikams neliepsime suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, o rūpinsimės, kad į jų lėkštę patektų sveikas maistas ir suteiksime jiems teisę į įgimtą alkio ir saiko jausmą, vaikas atsirinks pats, koks maistas ir jo kiekis jam yra sveikas.</p>
<p>Maisto derinimo teorija nėra moksliškai pagrįsta ir dažnai ji painiojama su maisto netoleravimu ar net alergija. Jei atsiranda daugiau žmonių, kurie kotleto su bulve valgyti negali, nes auga svoris, ar jogurto su braške, nes kelia rūgštis, nusprendžiama, kad tokie maisto deriniai netinka visiems.</p>
<p>Nesuvirškintas maistas, žinoma, problema. Maistas turi būti ne tik sveikas, bet ir gerai sukramtytas, jo suvalgyta tiek, kiek reikia – tada virškinimo problemų faktiškai nebus. Svarbu visuma, o ne krakmolas ar kita medžiaga, o visumos balansas.</p>
<p>Patarimas: valgyti reguliariai, su 2 iki 4 val. tarpais tarp valgymų, kad maistas būtų gerai suvirškinamas. Trukmė priklauso nuo porcijos ir baltymų kiekio joje. Pavyzdžiui, baltymai (mėsa, žuvis, ankštinės daržovės) virškinami ilgiau. Todėl kitas valgymas turėtų būti tik net po 4 val. O ilgasis tarpas tarp valgymų per parą – 12 valandų. Porcijos dydis – pagal organizmo poreikius, kaip jaučiatės suvalgę tam tikro maisto. Taigi, sveika mityba individualizuota.</p>
<p><strong>Dviejų vaikų mama, tarptautinio projekto HealthEDU koordinatorė Vida Drąsutė:</strong></p>
<p>Galbūt atkreipėte dėmesį, kad vaikai dažnai vieną ar kitą patiekalo dalį tiesiog palieka. Vaikų mityba darželiuose ir mokyklose nėra individualizuota, nebent vaikas alergiškas ar turi kitą sveikatos sutrikimą. Tai padaryti neįmanoma, bet jei pietų lėkštėje mėsos, daržovių ir/ar bulvių troškinys, tai jau gerai. Tik mes, suaugusieji, neturėtume vaiko versti suvalgyti būtinai visko. Vieną dieną jis gali atsisakyti virtos morkos, kitą – palikęs mėsą, suvalgyti tik bulves su daržovėmis. Vadinasi tuo momentu jo organizmui reikia būtent šių produktų. Atsisakius vienos daržovės, galima pasiūlyti kitą, pavyzdžiui, vietoj nepageidaujamų pomidorų pasiūlyti agurką, bet jokiu būdu ne batono riekę. Be abejo, verta susirūpinti, jei vaikas nuolat atsisako daržovių, o nori tik bulvių ar makaronų.</p>
<p><em>Parengė VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistai-apie-maisto-derinima">Mitybos specialistai apie maisto derinimą</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/mitybos-specialistai-apie-maisto-derinima/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl vaikai tunka ir serga?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikai-tunka-ir-serga?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-vaikai-tunka-ir-serga</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikai-tunka-ir-serga#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Dec 2016 08:06:41 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[angliavandeniai]]></category>
		<category><![CDATA[batonas vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[darželinukas]]></category>
		<category><![CDATA[darželio meniu]]></category>
		<category><![CDATA[maistas į darželį]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[menkaverčiai užkandžiai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba darželyje]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos specialistė]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=16231</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vieni tėveliai įsitikinę, kad šiuolaikinės vaikų ligos genetiškai paveldimos, kiti mano, kad vaikas dažnai serga dėl netinkamų gyvenimo sąlygų arba todėl, kad per mažai valgo. Gyvenimo būdas ir mityba neabejotinai turi didelės įtakos vaiko nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių bei kitoms ligoms. Ar visada sveikai maitiname vaikus patys, ką valgo mažieji darželiuose ir mokyklose? Dėl&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikai-tunka-ir-serga">Kodėl vaikai tunka ir serga?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikai-tunka-ir-serga/ka-vaikas-valgo-darzelyje" rel="attachment wp-att-16232"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-16232" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Ką-vaikas-valgo-darželyje-600x365.jpg" alt="ka-vaikas-valgo-darzelyje" width="600" height="365" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Ką-vaikas-valgo-darželyje-600x365.jpg 600w, https://mamairvaikas.lt/failai/2016/12/Ką-vaikas-valgo-darželyje.jpg 900w" sizes="(max-width: 600px) 100vw, 600px" /></a>Vieni tėveliai įsitikinę, kad šiuolaikinės vaikų ligos genetiškai paveldimos, kiti mano, kad vaikas dažnai serga dėl netinkamų gyvenimo sąlygų arba todėl, kad per mažai valgo. Gyvenimo būdas ir mityba neabejotinai turi didelės įtakos vaiko nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių bei kitoms ligoms. Ar visada sveikai maitiname vaikus patys, ką valgo mažieji darželiuose ir mokyklose?</p>
<p><strong>Dėl ko neramu darželinuko ir mokinuko tėvams? </strong><strong><br />
</strong>„Nežinau, kur kreiptis, kad mokykloje pradinukams nebepardavinėtų saldintų gėrimų, sulčių bei limonadų, o vietoje sočių pietų nebesiūlytų, pavyzdžiui, picos. Sūnus mokyklos valgykloje neranda šviežiai išvirtos arbatos arba kompoto. Čia vaikams tesiūlo šaltą arbatą ar sultis iš pakelių“, – susirūpinusi pradinuko mama.<br />
„Ar įsivaizduojate lopšelinuko pusryčius? Maniškio lopšelyje vienas variantų – virtas kiaušinis, marinuoti žirneliai ir majonezas. Šiemet mano trimečiui nustatė atopinį dermatitą ir alergiją beveik visiems grūdams, todėl atidžiai peržiūrėjau darželio meniu. O čia mano vaikas priverstas valgyti, pavyzdžiui, burokėlių, ir sūrio salotas su majonezu. Be to, abejotina, ar burokėliai iš viso dera su fermentiniu sūriu ir majonezu? Mėsos kukuliai čia patiekiami su padažu, pagamintu iš kvietinių miltų ir grietinės. Košės dar užkandamos balto batono rieke, o prie sriubų taip pat derinama duona arba batonas. Kas sudarinėja tokius meniu?”, – nerimauja darželinuko mama.</p>
<p><strong>Ką mano mitybos specialistė?</strong></p>
<p>Maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, kai kuriose ugdymo įstaigose nesilaikoma sveikatos specialistų rekomendacijų ir mityba čia nėra palanki vaikų sveikatai.<br />
Klasėse ir valgyklose sveikos mitybos piramidė puikuojasi tik kaip puošmena, o vaikams siūlomos picos, bandelės, saldūs gėrimai. Anot specialistės, valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi dauguma Lietuvos švietimo įstaigų, vyrauja rafinuotų kvietinių miltų, bulvių ir mėsos patiekalai. Užkandžiams daugiausiai siūlomi menkaverčiai maisto produktai. Žinoma, vaikams skanu ir jie noriai valgo tokį maistą. Virėjams irgi gerai – nereikia per daug stengtis.</p>
<p>Kalbame apie tai, kad vaikams reikia įvairaus maisto, bet maitiname kvietiniais rafinuotais gaminiais. O jei iš anksto vaikas gavo menkaverčių angliavandenių dozę – batono riekę, rafinuotų kvietinių ar ruginių miltų duonos, šviežių daržovių prie košės ar sriubos galime net nesiūlyti – vis tiek nevalgys.</p>
<p>Turėtume elgtis atvirkščiai, kad vaikas nežiūrėtų į prastus gardumynus, neiškeistų karšto šviežiai ruošto patiekalo į menkavertį užkandį – sausainius, bandeles, saldainius, kad mokinukas nelakstytų į artimiausios kebabinės, hamburgerinės kioskelį.</p>
<p>Ar žinote, iš ko gaminamas majonezas? R. Bogušienė vardina sudėtines šio pagardo dalis: rafinuotas aliejus, rafinuotas cukrus, rafinuota druska, kiaušinių milteliai, modifikuotas krakmolas, maisto priedai ir vanduo. Tai yra menkavertis perdirbtas maisto produktas, kuris tesuteikia tuščių kalorijų. Jis užgožia natūralių maisto produktų, pavyzdžiui, burokėlių skonį. Padažai gaminami ne tik iš sviesto ir grietinės, dar į juos dedama rafinuotų kvietinių miltų, taip pat druskos arba cukraus, kotletuose dalis mėsos dažnai pakeičiama batonu. Deja, bandelės ir batonai – kasdienė mūsų vaikų mitybos dalis. Tad ar verta stebėtis, kad tiek daug alergiškų vaikų.</p>
<p>„Vaikų ugdymo įstaigų meniu sąraše vis dar užsilikę batonai, riebūs padažai rodo, kad dirbama pagal senas rekomenduojamas normas, kurios galiojo 16 metų, o naujosios oficialiai bus privalomos tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Gaila, kad batonų eros pabaigos dar reikės palaukti. Džiugu, kad šiuo metu keičiančios valgiaraščius ugdymo įstaigos juos jau derina pagal naujas normas“, – sako R. Bogušienė.</p>
<p><strong>Menkaverčiai gardumynai iš tėvelių rankų<br />
</strong>Menkaverčių užkandžių savo vaikui pasiūlo ir patys tėveliai. Priešpiečiams jie mokinukui prikrauna sausainių, bandelių, saldžių sūrelių. Kai kurie iš jų teigia, kad šie skanėstai skatina vaikus dalintis. Tik ar verta mokyti vaikus dalintis menkaverčiais „gardumynais&#8221;, kurie ne tik nenaudingi, bet ir žalingi.</p>
<p>Mitybos specialistė Raminta Bogušienė sako nesuprantanti tėvų noro vaikams įdėti maisto į darželį, nes mažieji ten kelis kartus maitinami, o prisivalgęs saldžių užkandžių vaikas nebenori vertingo maisto. Vis tik bijantiems, kad vaikas nebus sotus, specialistė pataria darželinukui įdėti morkų ar obuolių. „Jei prieš pagrindinį valgymą vaikai gauna sausainių, natūralu, kad jie atsisako daržovių. Nesakau, kad vaikai neturi paragauti saldumynų. Nieko bloga nenutiks, jeigu jais smaližiaus tik retkarčiais“, – sako mitybos specialistė.<br />
R. Bogušienė ragina tėvelius ugdyti sveikos mitybos įgūdžius ir vaiko pasirinkimą skatinti savo pavyzdžiu. Jei prastus skanumynus bruksime patys, nesitikėkime, kad vaikas valgys žirnį iš sodo arba jam patiks brokolis.<br />
<em>Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją </em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikai-tunka-ir-serga">Kodėl vaikai tunka ir serga?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-vaikai-tunka-ir-serga/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
